Byla Nr. TS-83-333/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.

(S)

ALYTAUS  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 15 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo N. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

n  u  s  t  a  t  ė :

N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2014-01-06 Telšių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 189 str. 1 d., 64/1 str. 1 d., 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. - galutinė bausmė 7 mėn. laisvės atėmimo.

2014-01-07 Telšių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 64/1 str. 1 d., 2 d. - galutinė bausmė 30 parų arešto.

2014-02-14 Telšių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. - galutinė bausmė 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

2014-05-06 Telšių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. - galutinė bausmė 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia - 2014-03-24, bausmės pabaiga - 2017-06-17 (užskaityta 6 mėn. 7 d.). Atliko įstatymu numatytą 1/2 bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014-04-01.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-11-11 nutarimu atmestas nuteistojo N. J. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Nutarime komisija nurodė, kad nors nuteistasis atlikęs daugiau kaip 1/2 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, anksčiau buvo du kartus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, abu kartus lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, teigiama motyvacija dėl įsidarbinimo (buvo įdarbintas pynimo bare - dirbo pynėju, tačiau dėl turimo neįgalumo buvo atleistas), tačiau nuteistasis pataisos namuose papildomose socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo bei neketina lankyti savitarpio pagalbos grupių. Vertinant visa tai, nuteistasis nesiekia keisti savo elgesio. Nuteistojo požiūris į bendravimą neigiamas, linkęs nepasakyti jam nepalankios informacijos, pameluoti. Nuteistasis mano, jog visi žmonės nusikalsta, taip pat mano, jog galima pateisinti tam tikrus nusikaltimus. Nenumato galimų tolimesnių neigiamų pasekmių. Neplanuoja, gyvena šia diena. Turėdamas 12 metų sūnų socialinių ryšių su juo nepalaiko. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 116 balų, rizika aukšta.

Skundu nuteistasis N. J. su komisijos išvadomis nesutiko. Skunde nuteistasis tvirtina, kad priimdama nutarimą komisija nurodė, kad jis bausmės atlikimo metu nesimoko, nelanko būrelių ir kitų užsiėmimų, tačiau jis dėl savo negalios negali to įvykdyti. Taip pat pažymėjo, kad svarstant jo prašymą dėl lygtinio paleidimo komisijoje nedalyvavo (nebuvo iškviestas). Nurodė, kad tik laisvėje galėtų pabandyti gydytis, nes laisvės atėmimo vietos ligoninė yra bejėgė pagydyti jo ligą. Prašė komisijos 2015-11-11 nutarimą panaikinti ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nepateikė.

Skundas atmestinas.

2015-06-23 Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015-09-01 įsigaliojusioje LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

LR BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, tačiau vien tai negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys 116 balų vertinama kaip aukšta (100-168 balai), kas rodo, jog nesimato nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Reikalavimas, kad būtų matoma nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra viena iš būtinų, LR BVK 157 str. 1 d. nurodytų, sąlygų lygtinio paleidimo taikymui.

Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nei paskatintas, nei baustas drausmine tvarka, tačiau vieną kartą dėl rūkymo koridoriuje taikyta auklėjamojo pobūdžio priemonė – pokalbis, todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vertinamas kaip nepriekaištingas. Teismas sutinka su komisijos nustatytomis aplinkybėmis, įtakojančiomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimą, o būtent tai, kad nuteistasis pataisos namuose papildomose socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo bei neketina lankyti savitarpio pagalbos grupių, o tai rodo, kad nuteistasis nesiekia keisti savo elgesio.

Pažymėtina, kad nuteistasis, nors paskutinį nusikaltimą padarė 30 metų amžiaus, tačiau iš viso jau teistas 11 kartų. Pirmą kartą nusikalto būdamas 18 metų. Visos nusikalstamos veikos tyčinės – vagystės (6 kartai), plėšimai (4 kartai), savivaldžiavimas (1 kartas). Nuteistajam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, kas rodo, kad jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino bei teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes toliau darė nusikaltimus. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį linkusį ignoruoti įstatymus, visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir pažeidinėti nustatytą tvarką, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo.

Nuteistajam N. J. likusi pakankamai ilga neatliktos bausmės dalis - bausmės pabaiga 2017-06-17. Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta, asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, taip pat būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieka tokią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teisės pažeidimai (padarė naują nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu, būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimų daug, taip pat ir smurtinių, jie pradėti daryti jauname amžiuje - 18 m.); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (nuteistasis nebaigė mokyklos, neturi jokios specialybės, dažniausiai dirbo nelegaliai, nesiekė oficialaus įsidarbinimo, neteikė jam reikšmės, turimas nedarbingumas dabar dar labiau apsunkins įsidarbinimo galimybes); lėšų tvarkymas ir pajamos (kadangi neturi pakankamo darbo stažo, gauna tik minimalią socialinę pašalpą dėl nedarbingumo, lig šiol jos pragyvenimui nepakako; turi ieškinių ir finansinių įsipareigojimų priteisti alimentai); ryšiai (visi broliai atlieka bausmę, tėvai mirę, netiesiogiai, palaiko ryšius tik su močiute, bendravimą apsunkina ir turima negalia, iširo santuoka ir nėra pastovių asmeninių sanntykių);  gyvenimo  stilius  ir draugai  (laisvėje  bendravo  su  nedirbančiais, išgeriančiais, nusikaltimus darančiais asmenimis, nusikaltimai padaryti su bendrininkais, tarp kurių yra ir jo broliai);emocinė gerovė (stokoja prosocialių, nusikaltimus nedarančių draugų, su buvusiais draugais taip pat ryšiai nutrūkę, jaučiasi vienišas); mąstymas ir elgesys (būdingas impulsyvus, neapgalvotas elgesys, nenumatomos galimos tolimesnės pasekmės, neišugdyti problemų sprendimo įgūdžiai, konkretus mąstymas, nesugebėjimas kelti tikslų ir juos nuosekliai įgyvendinti); nuostatos (yra nusikalstamą elgesį palaikančių įsitikinimų, pateisinančių nusikaltimų darymą).

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis N. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus N. J. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors nuteistasis skunde nurodė, kad jis komisijoje nedalyvavo nagrinėjant jo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau įstatymas šiuo atveju nenumato pareigos kviesti nuteistąjį. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nuostatų 33 p. numatyta, kad svarstant nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir vertinant nuteistojo socialinio tyrimo išvadą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius, nukentėjusiojo atsiliepimą, jei jis buvo gautas, komisijos kvietimu arba savo iniciatyva komisijos posėdyje gali dalyvauti nuteistasis, kurį komisijos nariai gali apklausti.

Įvertinus visas aplinkybes teismas konstatuota, jog Komisijos 2015-11-11 nutarimas Nr. 94-460, už kurį Komisijos nariai balsavo vienbalsiai nepaleisti nuteistojo N. J. iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 5 d. 3 p., teismas

n u t a r ė:

Nuteistojo N. J. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                         Vaidutė Stangvilienė