Administracinė byla Nr. II-276-536/2015

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06041-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 63.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,

sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. B., jo įgaliotam atstovui advokatui Vaidui Radvilai,

išnagrinėjęs R.B, gim. „(duomenys neskelbtini , gyv. „(duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-04-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-AP-7392,

nustatė:

R.B. K. policijos valdybai buvo pateikęs pranešimą (b.l. 26-28) apie tai, kad           2014-10-22 apie 18 val. L. M., Vilniaus m. Šatrijos Raganos gatve vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Sprint“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – „Mercedes“ automobilis), nepaisė jo atžvilgiu galiojančio kelio ženklo Nr. 205 „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir ties namu   Nr. 25 nepraleido priešprieša važiavusio pareiškėjo vairuojamo automobilio „Lexus RX 400H“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) (toliau – „Lexus“ automobilis). Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba 2015-04-02 nutarimu Nr. 10-AP-7392, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 2 p., 250 str. 1 d. 1 p., administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl šio pareiškimo nutraukė, nenustačiusi L. M. veiksmuose Kelių eismo taisyklių (toliau KET) ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (b.l. 10-11).

Pareiškėjas R. B. paprašė panaikinti šį nutarimą ir atnaujinti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d., teiseną L. M. atžvilgiu. Jis nurodė, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba pareigūnė neįvertino visų Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 2 d. numatytų šio pažeidimo tyrimui reikšmingų aplinkybių: kelio sąlygų, pareiškėjo ir paties L. M. elgesio, vadovavosi tik pastarojo parodymais, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. Pranešimas buvo pateiktas dėl KET 1 priedo „Pirmumo ženklai“ numatyto ženklo Nr. 205 reikalavimų pažeidimo, nes L. M. vairuodamas automobilį „Mercedes“, Šatrijos Raganos g., Vilniuje, nepaisė minėto jo atžvilgiu galiojusio kelio ženklo „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ ir nepraleido priešprieša važiavusio jo, pareiškėjo, vairuojamo automobilio „Lexus“. R. B. nurodė, kad L. M. sustabdė savo automobilį ties kelkraščiu ir kategoriškai atsisakė pasitraukti, kad automobiliai galėtų prasilenkti. Kilus dėl to konfliktui L. M. jį, pareiškėją, sumušė, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d..

Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas savo atsiliepime nurodė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, prašė R. B. skundo netenkinti. Jis paaiškino, kad KET kelio ženklas „Priešpriešinio eismo pirmenybė“ nurodo, kad įvažiuoti į siaurą kelio ruožą draudžiama, jeigu tai apsunkina priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms. R. B., važiuodamas Šatrijos Raganos g., turėjo pirmenybę prieš artėjantį transportą (kelio ženklas Nr. 206), bet jis buvo pravažiavęs trumpą kelio atkarpą iki tol kol priešprieša pamatė artėjantį kitą automobilį ir jam buvo galimybė jį apvažiuoti. O L. M. jau baigė pravažiuoti siaurą ir vingiuotą kelio ruožą ir neturėjo galimybės nei važiuoti atgal nei prasilenkti su R. B. vairuojamu automobiliu. Prieš įvažiuodamas į siaurą ir vingiuotą kelio ruožą, dėl kelio ypatumu jis neturėjo objektyvios galimybės pamatyti, ar priešinga kryptimi važiuoja kitas automobilis. Pagal KET į siaurą kelio ruožą draudžiama įvažiuoti, jei tai apsunkina priešpriešinį eismą, tačiau L. M. įvažiavimo į šį ruožą momentu priešpriešinio transporto nebuvo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti jam administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama nuobauda.

Iš teismui pateiktos Šatrijos Raganos g. ruožo, apriboto iš priešingų pusių kelio ženklais Nr. 205 ir 206, schemos (b.l. 40) ir fotonuotraukų (b.l. 4, 5, 41-43) matyti, kad R. B., važiuodamas šiuo Šatrijos Raganos g. ruožu, kirto kelio ženklo Nr. 205, reiškiančio priešpriešinio eismo pirmenybę, galiojimo ribą. Pareikšėjas į minėtą kelio ruožą įvažiavo, kirtęs kelio ženklo Nr. 206, reiškiančio jo pirmenybę prieš priešpriešinį eismą. KET 1 priede nurodyto kelio ženklo Nr. 205 reikšmės paaiškinime nurodoma, kad šis ženklas draudžia įvažiuoti į siaurą kelio ruožą, jeigu tai apsunkintų priešpriešinį eismą. Vairuotojas privalo duoti kelią siaurame ruože esančioms arba iš kito galo prie jo artėjančioms transporto priemonėms. KET II skirsnyje aiškinama, kad sąvoka „duoti kelią“ reiškia reikalavimą eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Elementari logika verčia suprasti, kad vairuotojas kelio ženklo Nr. 205 reikalavimus turi vykdyti tuomet, kai priešpriešinis eismas vyksta. Iš abiejų konflikto dalyvių paaiškinimų matyti, kad jų automobiliai susilygino, važiuodami priešingomis kryptimis, ties namu Nr. 25. Šis namas, kaip ir kelio ženklas Nr. 206, yra už gatvės vingio, kuris dengia gatvės ruožus ties šiuo namu bei kelio ženklu Nr. 206 įvažiuojant į kelio ženklo Nr. 205 galiojimo zoną (b.l. 40, 41). Atstumas tarp kelio ženklų Nr. 205 ir 206 sudaro 130 m. Tai rodo, kad L. M. įvažiuojant į kelio ženklo Nr. 205 galiojimo zoną R. B. vairuojamas automobilis nebuvo privažiavęs pastatą Nr. 25 ir L. M. nebuvo matomas. Tokiu atveju L. M., kirsdamas kelio ženklo Nr. 205 galiojimo zonos ribą, neturėjo sustoti. Tiek iš pareiškėjo, tiek iš L. M. paaiškinimų matyti, kad abiejų dalyvių automobiliams susilyginus abu sustojo. Taigi L. M. šioje situacijoje veikė KET II priedo numatyto kelio ženklo Nr. 205 reikalavimų ribose. Pareiškėjas nurodė, kad L. M. galėjo pavažiuoti atgal, į Šatrijos Raganos ir Pragiedrulių gatvių sankryžą, kur automobiliai galėtų prasilenkti, tačiau sąvoka „duoti kelią“ šią prievolę turinčio vairuotojo neįpareigoja atlikti tokį manevrą. Be abejo, apdairūs, atsargūs, pagarbiai vienas kito atžvilgiu besielgiantys (KET 4 p.) eismo dalyviai tokioje situacijoje turėtų rasti kompromisą, kuris leistų jų automobiliams prasilenkti, tačiau šio incidento dalyviai tokiais kriterijais nesinaudojo, dėl ko tarp jų kilo konfliktas su fizinio smurto panaudojimu. Taigi teismo vertinimu susiklosčiusioje situacijoje L. M. kelio ženklo Nr. 205 reikalavimo nepažeidė, ir skundžiamas policijos institucijos nutarimas yra pagrįstas. R. B. skundas atmestinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis ATPK 302 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė

R.B. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2015-04-02 nutarimą Nr. 10-AP-7392.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

TEISĖJAS                                                                                                                                   VALERIJ PAŠKEVIČ