Civilinė byla Nr. 2S-1217-605/2012
(Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00651-2011-3)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Turauskis
Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3.; 110.1.;
122.2.; 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-15-787/2012 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž., išvadą teikiančiai institucijai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalinimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo santuoką, sudarytą 1991-10-26 Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp jos ir atsakovo nutraukti, po santuokos nutraukimo palikti pavardę (duomenys neskelbiami), nustatyti sūnaus K. Ž. gyvenamąją vietą su motina, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė 2012-03-07 pateikė teismui prašymą (II tomas, b.l.5-6) nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. Ž. laiką 2012 m. kovo-gegužės mėnesiais: 2012 m. kovo 13-15 ir 27-29 dienomis; 2012 m. balandžio 7-9, 16-18 ir 26-28 dienomis; 2012 m. gegužės 1-3, 11-13 ir 25-27 dienomis. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą V. Ž. atvežti ir pasiimti sūnų K. Ž. adresu Girelės g. 55-208, Kaišiadorys, nustatytomis dienomis tokiu laiku: kovo 13 d. 10 val. atvežti, o kovo 15 d. 20 val. pasiimti; kovo 27 d., 10 val. atvežti, o kovo 29 d. 20 val. pasiimti; balandžio 7 d. 10 val. atvežti, o 9 d. 20 val. pasiimti; 26 d. 10 val. atvežti, o 29 d. 20 val. pasiimti; gegužės 1 d. 10 val. atvežti, o 3 d. 20 val. pasiimti; 11 d. 10 val. atvežti, o 13 d. 20 val. pasiimti; 25 d. 10 val. atvežti, o 27 d. 20 val. pasiimti. Nurodė, kad atsakovas trukdo jai susitikti su sūnumi, stengiasi sūnų paveikti psichologiškai, nustatinėja prieš mamą. Ieškovei nebendraujant su sūnumi pablogės ryšys tarp motinos ir vaiko, o ateityje tai gali turėti negrįžtamų pasekmių.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 13 d. nutartimi (II tomas, b.l.7) ieškovės R. Ž. prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė įstatymo numatytos aplinkybės, kad nesiėmus prašomos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Prašomos nustatyti laikinosios bendravimo tvarkos sąlygos yra be pagrindo smulkiai detalizuotos ir jų tikslus vykdymas sukeltų šalims papildomas konfliktines situacijas ir tokiu būdu nukentėtų vaiko interesai. Vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai, todėl jie patys privalo pasirūpinti konfliktų nebuvimu vaiko akivaizdoje, o tarpusavio ginčus spręsti, prioritetą visur ir visada suteikiant teisėtiems vaiko interesams. Teismas konstatavo, kad vaiko interesus pažeistų ne tiksliai neapibrėžtas bendravimas su atsakovu tėvų ginčų nagrinėjimo metu, o tokio bendravimo nebuvimas.
Ieškovė atskiruoju skundu (II tomas, b. l. 14-16) prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-03-13 nutartį ir nustatyti laikiną ieškovės R. Ž. bendravimo su sūnumi K. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką, kol baigsis teismo procesas.
Skunde nurodyta, kad apeliantė kreipėsi į teismą nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ne tuo pagrindu, kad gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas, o kad nesimatant motinai su sūnumi suprastės ryšys tarp vaiko ir motinos, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė įstatymo numatytos aplinkybės, kad nesiėmus prašomos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadas, kad ieškovės prašomos laikinosios bendravimo sąlygos yra be pagrindo smulkiai detalizuotos ir jų tikslus vykdymas sukeltų šalims papildomas konfliktines situacijas. Apeliantė dirba slenkančiu grafiku paromis ir kadangi ji turėjo sustatytą trijų mėnesių darbo grafiką, todėl prašė teismo nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką 2012 m. kovo-gegužės mėnesiais nurodytomis dienomis ir laiku. Atsakovas nuo 2011-10-27 neleidžia ieškovei susitikti ir bendrauti su sūnumi. Sūnus šiuo metu yra 5,5 metų amžiaus, buvo atsakovo paimtas iš apeliantės apgaulės būdu, t.y. negražintas ieškovei po pasimatymo su atsakovu. 2011-07-07 dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, apeliantė su atsakovu pasirašė susitarimą, kad kol teismas išspręs K. Ž. gyvenamosios vietos klausimą, sūnus gyvens su mama, o dvi dienas per savaitę lankysis pas tėvą. Atsakovas šio susitarimo sąlygų nevykdo, nuo 2011-10-27 dienos nepilnametį sūnų laiko pas save. Ieškovė, nenorėdama konfliktų su atsakovu vaiko akivaizdoje, stengdamasi jį apsaugoti nuo neigiamų emocijų, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti laikinas bendravimo su sūnumi sąlygas, kol bus išspręsta civilinė byla ir bus nustatyta nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta. Nenorėdama papildomų konfliktų su atsakovu, prašyme ieškovė konkrečiai išdėstė pageidaujamą matymosi su sūnumi laiką ir datą. Teismas nustatydamas bendravimo su sūnumi laiką, gali sumažinti periodiškumą ir pasimatymų trukmę, taip pat ieškovė sutinka susitikti su sūnumi Vaiko teisių apsaugos tarnyboje.
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (II tomas, b. l. 37-38) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodyta, kad apeliantė klaidina teismą teigdama, kad atsakovas neleidžia jai matytis ar kitaip bendrauti su sūnumi ir tuo pažeidžia jos ir šalių vaiko interesus. Tai įrodo ir tas faktas, kad su atsakovu kartu gyvena ne tik sūnus Kęstutis, bet ir jo nepilnametis brolis D. Ž., gim. 1994-09-28, kurio gyvenamoji vieta su atsakovu buvo nustatyta 2011-10-21 Kauno apygardos teismo sprendimu, tačiau dėl bendravimo su juo ieškovė kažkodėl jokių pretenzijų neturi. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, jų nepatvirtino ir Kaišiadorių savivaldybės VTAS darbuotojai. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji prašė nustatyti ieškovės laikinąją bendravimo su sūnumi Kęstučiu tvarką kovo-gegužės mėnesiais, tačiau apeliaciniame skunde jau prašo nustatyti bendravimo tvarką iki teismo proceso pabaigos, t.y. apeliaciniame skunde kelia reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirminiame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio kodekso 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Byloje nėra pateikta duomenų apie apeliantės netinkamą elgesį su sūnumi, todėl akivaizdu, kad ji turi teisę bendrauti su savo vaiku ir bylos nagrinėjimo metu. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad šalys konfliktuoja dėl bendravimo su sūnumi K. Ž., atsakovas šalių susitarimo sąlygų dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo tvarkos nevykdo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės prašomos nustatyti laikinosios bendravimo tvarkos vykdymas sukeltų šalims papildomas konfliktines situacijas ir tokiu būdu nukentėtų vaiko interesai, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nenustačius apeliantės laikinos bendravimo tvarkos su vaiku, be pagrindo ribojamos motinos teisės bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei pažeidžiami vaiko interesai. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Pažymėtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė teismui prašymą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką 2012 m. kovo-gegužės mėnesiais, todėl apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti apeliantės laikiną bendravimo tvarką su sūnumi tik nuo šios nutarties priėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kad teismui nėra žinoma vaiko nuomonė ir jo noras bendrauti su ieškove, teismas nustato laikiną bendravimo tvarką gegužės mėnesio dienoms, kurios dar nėra praėję, tačiau pačiai ieškovei leidžiant pasiimti vaiką ir jį grąžinti atsakovui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėja daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas iš dalies (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Prašymą tenkinti iš dalies ir nustatyti ieškovės R. Ž. laikiną bendravimo su vaiku tvarką: ieškovė R. Ž. 2012 m. gegužės 25 d. 10 val. pasiima sūnų K. Ž. iš jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbiami), o gegužės 27 d. 20 val. sūnų K. Ž. pristato į jo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbiami).
Teisėja Neringa Venckienė