Civilinė byla Nr. e2-1118-965/2016
Proceso Nr. 2-06-3-14535-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.1.4.; 2.4.1.4.2.;2.4.1.3.;
2.4.1.4.8.; 2.4.1.4.10.; 3.1.7.5.; 3.2.4.11.; 3.2.6.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 16 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovei I. K., ieškovių atstovui advokatui Remigijui Jakštui, atsakovės J. C. atstovei advokatei Vitai Litinskienei, trečiajam asmeniui A. C., vertėjaujant vertėjai Danutei Kontarienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. D. ir I. K. ieškinį atsakovei J. C., tretiesiems asmenims A. C., notarei Birutei Vinogradovienei, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir
nustatė:
ieškovės ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu O. L. 2014-01-06 sudarytą testamentą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015-08-09 mirusi O. L. buvo ieškovių ir trečiojo asmens A. C. mama. Mirusioji 2014-01-06 sudarė testamentą (notarinio registro Nr. BV8-40), kuriuo A. C. dukrai atsakovei J. C. paliko butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės, kaip įstatyminės paveldėtojos, mano, kad testamentas buvo sudarytas pažeidžiant civilinio kodekso nuostatas ir neatitiko O. L. valios. Nurodo, kad mama buvo ligota ilgą laiką, 2011 metais ji patyrė insultą, po ko sutriko jos kalba, ji sunkiai orientavosi aplinkoje. 2013-11-27 mamai buvo diagnozuotas dar vienas galvos smegenų insultas, jos būklė tapo vangi, sugebėjo pasakyti tik po vieną žodį. O. L. iki pat mirties gyveno su A. C., kuri ieškovėms kategoriškai draudė bendrauti su mama, neįleido į savo butą jos aplankyti. Motina dėl savo sveikatos būklės buvo visiškai priklausoma nuo atsakovės ir jos motinos. Mirusioji ne kartą buvo minėjusi, kad bijo gyventi su trečiuoju asmeniu A. C., kadangi pastaroji ją terorizuoja, kankina, naudoją psichologinę prievartą. Nurodė, kad apie testamentą ieškovės sužinojo tik po motinos mirties, kai kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Mano, kad testamentą O. L. sudarė paveikta trečiojo asmens A. C., negalėdama suprasti savo veiksmų esmės. Tokius trečiojo asmens veiksmus patvirtina tai, kad pastaroji yra nuteista pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., už tai, kad nesunkiai sutrikdė savo motinos O. L. sveikatą. Be to, 2010-04-27 buvo sudaryta to paties buto, kuris paliktas atsakovei testamentu, dovanojimo sutartis tarp mirusiosios ir atsakovės, tačiau šis sandoris teismo yra pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė J. C. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jos ir jos mirusios močiutės O. L. santykiai visada buvo geri, močiutė norėjo, kad jos turtas po mirties atitektų anūkei. 2000-01-07 O. L. buvo surašiusi testamentą atsakovės naudai, 2010-04-27 padovanojo jai savo butą, ir ši sutartis buvo pripažinta negaliojančia ieškovių poveikio dėka. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-558-676/2011 teisme O. L. sakė, kad norėjo ir nori butą palikti atsakovei, tačiau prieštarauja trečiųjų asmenų gyvenimui bute, todėl nori, kad butas kol kas būtų jos. Vėliau mirusioji 2013-12-26 surašė asmeninį testamentą, o 2014-01-06 – analogiško turinio šioje byloje ginčijamą testamentą. Atsakovė mano, kad mirusiosios tikroji valia palikti butą atsakovei buvo tvirta ir susiformavusi. Be to, mirusioji gailėjosi dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl kreipėsi į antstolę su prašymu nutraukti išieškojimą, pati sumokėjo iš J. C. valstybės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas ir pati inicijavo testamento sudarymą. Atsakovė nesutinka ir su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis apie mirusiosios sveiktos būklę, buvo priešingai, nors ir patyrusi insultą, mirusioji greitai sveiko, buvo aiškaus proto, loginio mąstymo, sklandžiai dėstydavo mintis, pati ėjo į parduotuvę, mokėjo mokesčius, jokiomis psichinėmis ligomis nesirgo.
Trečiasis asmuo A. C. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes atsakovės J. C. atsiliepime išdėstytoms.
Teismo posėdžio metu ieškovė L. D. palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad 2011 metais ji prižiūrėjo mamą, tada ji nelabai orientavosi aplinkoje, buvo po insulto, jai pasireikšdavo atminties spragos, pasiklysdavo bute. Vėliau nuo 2013 metų iki 2014 metų, apie pusantrų metų iki testamento sudarymo, su mama visiškai nebendravo, kadangi vykdavo į užsienį savo asmeniniais reikalais, be to, A. C. neįsileisdavo į namus ir neleisdavo mamos aplankyti. Kai buvo nagrinėjama byla dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, mama suprato, kas vyksta, dalyvavo posėdžiuose, bet sveikata jau buvo nelabai gera.
Ieškovė I. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus bei jame išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad 2011 metais mamą ištiko infarktas, todėl ji grįžo iš užsienio prižiūrėti mamos, vėliau mamai buvo atlikta skydliaukės operacija, gydytoja pasakojo, jog pakeitė net tris palatas, nes mirusioji pati nežinojo, ko nori, per daug žmonių jai buvo aplink. 2012 metais mama dažnai susinervindavo, jai atrodydavo, kad po butą kažkas vaikšto, buvo konfliktiška. 2013-11-26 mamą ištiko insultas, po kurio ji sunkiai kalbėjo, tuomet mamą prižiūrėjo jau A.. Paaiškino, kad 2013 metais kelis kartu matė mamą turgelyje, vaistinėje, ji pati mokėjo už prekes. Paaiškino, jog mamos santykiai su anūke J. buvo geri. Nurodė, kada mama minėdavo, kad ją nori nunuodyti, ji bijo ir panašiai. 2014 metais aplankyti mamos A. neįleisdavo. Net nepranešė apie mamos mirtį, nepakvietė į laidotuves. Kaimynai pasakodavo, kad mama nieko neatsimena, kartais nueina iki pašto dėžutės. 2014 metų žiemą mama bėgiodavo po kiemą su pagaliu paskui mašinas, elgdavosi tikrai neadekvačiai.
Atsakovės atstovė advokatė Vita Litinskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė jau keletą metų negyvena Lietuvoje. Apie testamentą atsakovė sužinojo iš močiutės, O. L. pati pasakė, kad surašė testamentą, kad gimtadienio proga padovanojo jai dovaną tokiu būdu. Kodėl vėliau močiutė sugalvojo dar ir pas notarą nueiti, ji nežino, apie tai sužinojo šiek tiek vėliau. Keletą kartu per metus grįždavo aplankyti šeimos, be to, keletą kartų per savaitę bendraudavo tiek su mama, tiek su močiute per „Skype“ programą. Bendraujant niekada nepastebėjo, kad močiutė jos neprisimintų, kad elgtųsi keistai, kad jai vaidentųsi. Paaiškino, kad mama su močiute buvo apsipykusios, o nuo 2013 metų vėl pradėjo bendrauti, tuomet ir ji su močiute pradėjo bendrauti per „Skype“. Paskutinį kartą atsakovė buvo grįžusi į Lietuvą 2014 metų vasarą, tuomet paskutinį kartą bendravo su močiute, jos buvo artimos, nes močiutė augino jos mamą ir ją padėjo užauginti. Atsakovė nedalyvavo sudarant testamentą pas notarą. Močiutė net anūkės gimimo dieną prisiminė.
Trečiasis asmuo notarė Birutė Vinogradovienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad žmogui nevaikštant, testamentą galima sudaryti ir namuose, tačiau šiuo atveju testatorė atvyko pati į notaro biurą, niekas jo neatnešė, ji atėjo pati. Iš anksto buvo užsiregistravusi. Vyko ilgas pokalbis, nurodė įsitikinusi, jog testatorė suvokia savo veiksmus, aiškiai išreiškia savo valią turtą palikti anūkei. Ji atsinešė ir ranka rašytą testamentą, kuriame buvo nurodytos tos pačios sąlygos, tas pats turinys. Nurodė, jog testamentus tvirtina tik įsitikinusi jį sudarančių žmonių tikrąja valia.
Trečiasis asmuo A. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirusioji visada mylėjo savo anūkę Juliją, tik geru žodžiu apie ją atsiliepdavo. Po insulto mama su visais bendravo, buvo gana geros sveikatos, jokių didelių sutrikimų nebuvo, jos aplankyti ateidavo ir kaimynės, o ji pati išeidavo ir pas drauges į svečius, ir į turgų apsipirkti. Po insulto tik ji mamą prižiūrėjo, nes pati mama jos to paprašė. Sprendimas palikti butą anūkei buvo priimtas pačios mamos. Nurodė, kad 2013-12-26 bendravo su dukra „Skype“ programa, kartu bendravo ir močiutė. Nurodė, kad 2012 metais su mama nebendravo, pradėjo bendrauti 2013 metais, kai aplankė ją ligoninėje neurologijos skyriuje, mama tada jai pasakė, kad I. reikalaudavo atiduoti pensiją, mama apsidžiaugė ją pamačiusi. Po insulto mama paprašė gyventi kartu su ja. Jai mama niekada nesakė, kad jai vaidenasi, ji visada suprato, su kuo bendrauja, kas su ja kalba.
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad O. L. mirė 2015-08-09. 2014-01-06 testamentu, patvirtintu Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarės Birutės Vinogradovienės, mirusioji O. L. savo turtą paliko vaikaitei J. C..
Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma yra testamentas, kuris yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.
Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.), dėl ko siekiant nuginčyti testamentą šiuo pagrindu būtina nustatyti, kad testatoriaus išreikšta valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitiko tikrosios testatoriaus valios.
Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, o teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik gavus patikimus duomenis apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014). Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors vertinant atskirai sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).
Ar asmuo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti, teismas vertina iš asmens sveikatos, psichikos būklės, sudaromo sandorio pobūdžio ir reikšmės, asmens konkretaus elgesio, rodančio, jog atliekamų veiksmų jis nesupranta. Taip pat įvertinama, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Sprendžiant klausimą dėl testatoriaus negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių dėl ligos, būtina nustatyti ar konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).
Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje 3K-3-451/2005). Nagrinėjamoje byloje siekiant išsiaiškinti, ar O. L. 2014-01-06 testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų prasmę ir galėjo juos valdyti, buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2016-06-29 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-101/2016, atlikus O. L. pomirtinę ekspertizę, padaryta išvada, kad O. L., mirusiai 2015-08-09, sudarant 2014-01-06 testamentą, konstatuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas histrioninio (isterinio) tipo asmenybės akcentuacijos fone. O. L., sudarydama 2014-01-06 testamentą, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, jų pasekmes ir juos valdyti.
Nagrinėjamoje byloje kitų byloje esančių duomenų kontekste vertinant ekspertizės išvados pagrįstumą, nesiremti teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nustatyta, kad O. L. 2012-12-17 – 2012-12-21 gydėsi VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, diagnozė – pirminė arterinė hipertenzija, kraujavimas iš nosies. 2013-11-27 – 2013-12-06 ji vėl gydėsi VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, jai diagnozuotas galvos smegenų infarktas kairės vidurinės smegenų arterijos baseine. Išrašyta gydytis reabilitacijoje. Kadangi būklė pagerėjo, vaikšto su vieno žmogaus pagalba. 2013-12-06 – 2013-12-26 mirusioji gydėsi UAB sveikatos centre „Energetikas“. Taigi iš į bylą pateiktos O. L. medicininės dokumentacijos nenustatyta, kad mirusioji būtų turėjusi psichikos sutrikimų, kad būtų abejota jos veiksnumu. Iš trečiojo asmens Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarės Birutės Vinogradovienės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad su testatore vyko ilgas pokalbis, notarė nurodė įsitikinusi, jog testatorė suvokia savo veiksmus, aiškiai išreiškia savo valią turtą palikti vaikaitei. Notarė taip pat paaiškino, jog testatorė pati atvyko į notaro biurą, niekas jos neatnešė. Netikėti tokiais notarės paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo.
Ieškovės ieškinyje laikėsi pozicijos, kad jau nuo 2011 metų O. L. sveikata buvo prasta, ji buvo vangi, neadekvačiai reagavo į aplinkos reiškinius, nesiorientavo aplinkoje. Tokia ieškovių pozicija akivaizdžiai paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Pirmiausia, pačios ieškovės, teikdamos paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė prieštaringas aplinkybes. Ieškovė L. D. nurodė, jog nagrinėjant bylą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, mama suprato kas vyksta, pati dalyvavo posėdžiuose. Be to, ieškovė patvirtino nuo 2013 metų iki 2014 metų, apie pusantrų metų, apskritai su mama nebendravusi. Ieškovė I. K. paaiškino, kad 2013 metais kelis kartu matė mamą turgelyje, vaistinėje, ji pati mokėjo už prekes. Liudytojos A. L., A. P., V. S. paliudijo, jog mirusioji visada buvo blaivaus proto, aiškiai mąstė, turėjo gerą atmintį, pati eidavo į turgų apsipirkti, visada būdavo gražiai ir tvarkingai apsirengusi. Be kita ko, liudytoja apklausta buvusi O. L. bendradarbė nurodė, kad O. L. visada buvo konfliktiška asmenybė. Liudytoja apklausta O. L. vaikaitė Z. N. taip pat nurodė, kad po insulto močiutė ją atpažindavo, jos sveikata stiprėjo, ji sveiko, buvo stipri moteris, be to, pažymėjo, kad savo turtus ir pinigus visada žinojo ir susiskaičiuodavo. Pažymėtina, ir tai, kad nei viena iš liudytojų nebuvo vienoje patalpoje su O. L. tuo metu kai buvo sudaromas 2014-01-06 testamentas, nematė kaip buvo įsitikinama testatorės veiksnumu (Notariato įstatymas 31 str. 2 d.), todėl liudytojų paaiškinimai negali patvirtinti ar paneigti testatorės būsenos konkrečiu bylai momentu, t. y. testamento sudarymo metu.
Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorius yra miręs, teismas turi vertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali padėti susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatoriaus gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas, ir įpėdiniais, ginčijančiais testamentą, galimus testatoriaus argumentus dėl turto palikimo. Aplinkybė, kad testatorius testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusiosios O. L. dukras ieškoves ir trečiąjį asmenį A. C. sieja itin konfliktiški asmeniniai santykiai, ieškovės pyko ant trečiojo asmens už tai, kad pastaroji nepranešė apie mamos mirtį. Iš pateiktų jų paaiškinimų teismo posėdžio metu bei išdėstytų faktinių aplinkybių procesiniuose dokumentuose nustatyta, kad abi pusės tai susipykdavo su mirusiąja, tai vėl su ja susitaikydavo. A. C. paaiškino, kad mama padėjo jai užauginti dukrą (atsakovę J. C.), kad jas siejo artimas ryšys. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojomis apklaustos mirusiosios kaimynės ir pažįstamos: V. S. nurodė, jog O. džiaugėsi savo anūkės J. pasiekimais, jog pastaroji studijuoja Danijoje, jau seniai kalbėjo norinti jai padėti materialiai, todėl paliks savo butą; liudytoja A. P. nurodė, kad ir iki insulto, ir po jo O. L. norėjo savo butą palikti J., apie tai kalbėjo, analogiškas aplinkybes paliudijo ir A. L.. Šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nes jos neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra artimos nei vienai bylos šaliai. Be to, tai, kad testatorės santykiai su J. buvo geri, patvirtino ir ieškovė I. K. teismo posėdžio metu.
Į bylą pateiktas 2012-03-22 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, iš kurio matyti, jog trečiasis asmuo A. C. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už savo motinai O. L. sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai O. L. priteista 2000 Lt neturtinės žalos. Iš pateiktų vykdomųjų dokumentų nustatyta, jog pati O. L. sumokėjo antstolei būtinąsias vykdymo išlaidas ir atsiėmė vykdomąjį raštą. 2012-06-21 Klaipėdos miesto savivaldybės gyvenamosios vietos deklaravimo skyriaus raštas, adresuotas O. L. iš kurio matyti, kad jos prašymu buvo panaikinti J. C. ir A. C. deklaravimo duomenys gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai, teismo vertinimu, tik patvirtina trečiojo asmens A. C. santykius tam tikru laikotarpiu su mirusia motina O. C., tačiau nepaneigia mirusiosios artimo ryšio su vaikaite ir jos siekio savo turtą po mirties palikti būtent jai.
DNSB „Pakalnė“ 2012-04-12 pažyma bei duomenys apie A. C. kreditorius šioje civilinėje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad testatorės noras palikti visą savo turtą vaikaitei yra racionalus ir suprantamas veiksmas, kadangi jas siejo artimas ryšys, ji didžiavosi vaikaite ir ją mylėjo, norėjo pastarajai padėti materialiai. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 5.19 str.1 d. kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims. Nagrinėjamoje byloje testatorė, sudarydama 2014-01-06 testamentą, jokio turto nepaliko nei vienai savo dukteriai, pasirinkdama turtą palikti būtent vaikaitei.
Iš trečiojo asmens notarės Birutės Vinogradovienės paaiškinimų nustatyta, kad O. L. iš anksto susitarė su notare dėl testamento parengimo ir tvirtinimo. Be to, 2013-12-26 asmeniniu testamentu palikėja taip pat paliko visą savo turtą vaikaitei J. C., šį testamentą atsinešė ir į notarės biurą, kaip paaiškino notarė, asmeninis testamentas savo turiniu ir sąlygomis visiškai atitiko patvirtintąjį notaro biure.
Pažymėtina ir tai, kad mirusiosios valia palikti turtą atsakovei buvo susiformavusi jau seniai - 2000-01-07 O. L. buvo surašiusi testamentą, patvirtintą Klaipėdos m. 4-ojo notaro biuro notarės G. K., kuriuo butą, (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą buvo palikusi atsakovei J. C.. Nors vėliau, 2011-02-28 testamentu, patvirtintu Klaipėdos m. 2-ojo notaro biuro notaro Gintaro Bastakio, visą savo turtą O. L. paliko L. D., tačiau netrukus šį testamentą 2011-08-16 pareiškimu panaikino. 2011-08-16 prašymu mirusioji panaikino ir L. D. 2011-02-28 išduotą įgaliojimą. 2011-05-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas Olimpiados ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, šis sprendimas 2012-03-05 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo panaikintinas ir priimtas naujas sprendimas – patenkintas O. L. ieškinys ir pripažinta negaliojančia Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės Raimondos Kundrotienės patvirtinta 2010-04-27 dovanojimo sutartis, kuria dovanotoja O. L. apdovanotojai savo vaikaitei J. C. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taikė restituciją ir sugrąžino nuosavybės teise O. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš minėtų sprendimų turinio matyti, kad pati O. L. dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme ir teikė paaiškinimus, kurių metų nurodė, kad vaikaitė J. C. jai nieko blogo nepadarė. Visos šios aplinkybės, teismo nuomone, įrodo buvus konfliktišką elgesį tarp mirusiosios ir jos dukterų, tačiau tai niekaip nepaneigia tikrosios testatorės valios turtą po mirties palikti vaikaitei atsakovei J. C.. Kad santykiai tarp mirusiosios ir atsakovės būtų buvę blogi, kad atsakovė būtų turėjusi tikslą įkalbėti močiutę turtą palikti jai prieš močiutės valią, duomenų byloje nėra.
CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Sprendžiant dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, iš teismo nereikalaujama absoliutaus įsitikinimo (CPK 185 str.). Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, tai teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad O. L., sudarydama testamentą J. C. naudai atliko sąmoningą veiksmą, todėl pagrindo pripažinti O. L. 2014-01-06 sudarytą testamentą negaliojančiu, nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovių ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Atsakovės atstovės advokatės Vitos Litinskienės atstovavimo išlaidų suvestinė patvirtina teisinių paslaugų suteikimą. Pateiktas 2015-11-23 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovė patyrė 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, minėta suma iš ieškovių priteistina atsakovei (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-19 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.)..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti po lygiai iš ieškovių L. D. ir I. K. 1200 Eur, t. y. po 600 Eur iš kiekvienos ieškovės, bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. C..
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Įsiteisėjus sprendimui, jo kopiją išsiųsti Klaipėdos miesto 9-ajam notarų biurui.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Tamošaitienė