LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1446-640/2021 pagal uždarosios akcinės bendrovės „MG Logistics“ ieškinį atsakovams I. T., V. T. ir T. T. dėl paskolos sutarties pripažinimo bendra sutuoktinių prievole, skolos priteisimo, dovanojimo sandorio pripažinimo dalyje negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MG Logistics“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti ieškovės UAB „MG Logistics“ 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartimi suteiktą 48  867,91 Eur dydžio sumos paskolą solidaria sutuoktinių, atsakovų V. T. ir I. T., prievole, bei priteisti iš atsakovės I. T. 46 445,62 Eur dydžio sumos skolą; 2) priteisti iš atsakovės I. T. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pripažinti 2020 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutarties Nr. 3732, dalį dėl neatlygintinio ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), perleidimo, sudarytą tarp atsakovų I. T. ir T. T., negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento bei taikyti restituciją natūra; 4) priteisti iš atsakovų V. T., I. T. ir T. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui T. T. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį 185,57 kv. m. buto/patalpos – buto su rūsiu 6,86 kv. m. plane pažymėtu R-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo Nr.  (duomenys neskelbtini), registro išrašo nuosavybės teisės 4.2 punktas, esančios adresu: (duomenys neskelbtini).

3.       Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė pasirinko tinkamą savo teisų gynimo būdą, pateikė rašytinius įrodymus, teisinius argumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę. Ieškovės reikalavimo suma, kuri sudaro 46 445,62 Eur, atsakovei I. T., kaip fiziniam asmeniui laikytina labai didele suma. Atsakovė I. T. niekada geranoriškai nevykdė pareigos grąžinti 2014 m. sausio 8 d. suteiktą paskolą, priešingai, ginčo dovanojimo sandoriu siekia paslėpti vienintelį savo turtą iš kurio ieškovė turėtų galimybę realizuoti turimą reikalavimo teise

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir areštavo atsakovui T. T. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį 185,57 kv. m. buto/patalpos – buto su rūsiu 6,86 kv. m. plane pažymėtu R-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), registro išrašo nuosavybės teisės 4.2 punktas, esančios adresu: (duomenys neskelbtini).

5.       Teismas nurodė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, todėl, preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindinė ieškinio reikalavimus.

6.       Teismo vertinimu, ieškovė tikėtinai pagrindė ir atsakovų galimą nesąžiningumą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nes jau paties ieškinio dalykas ir pagrindas (dovanojimo sandorio, kuriuo neatlygintinai perleista dalis nekilnojamojo turto, nuginčijimas) savo pobūdžiu prima facie (preliminariai) leido daryti tam tikrą išvadą apie galimai nesąžiningus atsakovų veiksmus. Be to, atsakovui T. T., kuriam šiuo metu priklauso perleistas nekilnojamasis turtas, perleidus ar kitaip apsunkinus ginčo turtą, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas arba apskritai neįmanomas. Teismo įsitikinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju atsakovui nesukels itin didelių suvaržymų, tuo pačiu bus įtvirtinta status quo (esama padėtis) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bei bus užtikrintas šalių interesų pusiausvyros principas.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovas T. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokius konkrečius nesąžiningus veiksmus atsakovas atliko. Taip ribojama atsakovo teisė į tinkamą teisminę gynybą, o skundžiama nutartis vertintina, kaip neatitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio reikalavimų, nustatančių, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

7.2.       UAB MG Transport, t. y. atsakovo V. T. pirminė kreditorė, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-22717-534/2015, pareiškimu prašė nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių (atsakovų) V. T. ir I. T. nuosavybėje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27  d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22717- 534/2015 kreditorės prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui V. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įskaitant 1/2 buto, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Tokie pirminio kreditoriaus veiksmai rodo, kad pirminis kreditorius, skolindamas pinigus atsakovui V. T., nesilaikė pozicijos, jog paskola suteikiama šeimos poreikiams ir kad už prievolės įvykdymą yra atsakingi abu sutuoktiniai. Atsakovė I. T. pagrįstai laikė, kad jokių įsipareigojimų nei prieš ieškovę neturi ir yra laisva elgtis (valdyti, naudoti ir disponuoti) su turtu savo nuožiūra.

7.3.       2017 m. balandžio 21 d. atsakovai V. T. ir I. T. sudarė ir išviešino povedybinę sutartį, kuria susitarė, kad po šios sutarties sudarymo šalių įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Be to, V. T. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-36431-1035/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismas prašymą tenkino. Minėtoje byloje ieškovė UAB „MG Logistics“ dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir jokių pretenzijų nereiškė.

7.4.       Vien dėl to, kad ginčo turtas yra įkeistas hipoteka LTL kredito unijai, atsakovas neturi galimybės juo laisvai disponuoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstai pažeidžiamos apelianto bei jo šeimos narių (sutuoktinės) teisės ir teisėti interesai bei sukeliama reali grėsmė, kad bus nutraukta Kredito sutartis ir priverstinai išvaržytas ginčo turtas.

7.5.       Ieškovė neįrodė ir pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nes ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau neįrodė atsakovų nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį, nes atsakovai turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad gali laivai disponuoti ginčo turtu.

8.       Ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Byloje pareikštas pagrindinis reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl ieškinio didelė suma, siekiant sumažinti galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, yra labai reikšmingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijus. Šiuo metu, atsakovės I. T. turtinė padėtis yra itin bloga, todėl didelė ieškinio suma leidžia preziumuoti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – ginčo nekilnojamojo turto dalies arešto, atsakovui T. T. (atsakovės I. T. sūnui) būtų suteikta galimybė dar kartą nesąžiningai perleisti nekilnojamojo turto dalį.

8.2.       Atsakovas T. T. neįrodė savo sąžiningumo, todėl nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 1 punktas) nėra paneigta. Tikėtina, kad atsakovai, tame tarpe ir atsakovas T. T., būdami nesąžiningi, sieks dar kartą perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą, o esant sąžiningam įgijėjui ieškovė prarastų galimybę apginti savo pažeistas teises.

8.3.       Ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimais yra ginčijamas nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris ir prašoma taikyti restitucija, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto areštas, turi ir konservacinę paskirtį.

8.4.       Atsakovui T. T. gavus sutikimą (2020 m. birželio 4 d. Sutartinės hipotekos 4.1 punktas) iš hipotekinio kreditoriaus perleisti nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamojo turto (areštuotą) dalį, kurią ieškovė restitucijos pagrindu prašo grąžinti atsakovei I. T., jis nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą galėtų perleisti, taip užkirsdamas ieškovei kelią apginti jos pažeistas teises.

8.5.       Pirmosios instancijos teismo pradinėje bylos stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas preliminaraus pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimas reiškia tik teismo įsitikinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais bei ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Atsakovo nurodomi klausimai ir motyvai, susiję su paties ginčo (ieškinio reikalavimų) teisiniu kvalifikavimu, šalių pateiktų argumentų bei įrodymų vertinimu, kas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10.       Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė 2015 m. rugpjūčio 27 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių, 2019 m. spalio 4 d. prašymo dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, 2020 m. balandžio 23 d. Kredito unijos rašto, 2020 m. gegužės 25 d. Kredito sutarties, 2017 m. balandžio 21 d. Povedybinės sutarties kopijas.

11.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12.       Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė naujus įrodymus, susijusius su faktine ginčo situacija ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikiu. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų turinį, jų ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, apeliacinės instancijos teismas priima apelianto pateiktus naujus įrodymus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.

14.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Apeliantas nesutinka su tokia skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, akcentuodamas, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovas reiškia CK 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau neįrodė atsakovų nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį. Pasisakant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų tenkinimo galimybės prima facie (preliminarų) vertinimą. Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018 ir kt.). Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-732-943/2020). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

15.       Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo reikalauja pripažinti ieškovės UAB „MG Logistics“ 2014 m. sausio 8 d. paskolos sutartimi suteiktą 48 867,91 Eur dydžio sumos paskolą solidaria sutuoktinių, atsakovų V. T. ir I. T., prievole, priteisti iš atsakovės I. T. 46 445,62 Eur dydžio sumos skolą ir pripažinti 2020 m. gegužės 14 d. dovanojimo sutarties Nr. 3732, dalį dėl neatlygintino ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), perleidimo, sudarytą tarp atsakovų I. T. ir T. T., negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento bei taikyti restituciją natūra. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, patvirtinančius ieškinyje dėstomas aplinkybes.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinys laikytinas prima facie pagrįstu.

17.       Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad ieškovė neįrodė jo nesąžiningumo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo apelianto nesąžiningumą su byloje pareikšto reikalavimo pobūdžiu (dovanojimo sandorio, kuriuo neatlygintinai perleista dalis nekilnojamojo turto, nuginčijimas), nenurodė konkrečių apelianto nesąžiningų veiksmų.

18.       Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019). Nesąžiningų apelianto veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, ieškovei neįrodžius, vien ieškinio reikalavimo pobūdis negali būti savarankiškas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal konkrečias faktines aplinkybes ir ginčo šalių elgesį, o vien ginčo objektas per se (pats savaime) nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar atsisakyti jas taikyti. 

19.       Taip pat pažymėtina, kad CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija nėra tapati atsakovo nesąžiningumo vertinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme. Pasisakydamas dėl atsakovo nesąžiningumo šiuo aspektu, apeliacinis teismas pažymi, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą argumentą, esą atsakovų veiksmai (siekimas paslėpti turtą, perleidžiant jį atsakovui T. T.) atitinka nesąžiningumo prezumpciją, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos taikomos būtent tuomet, kai sprendžiama dėl sandorių negaliojimo actio Pauliana ieškinio pagrindu, tuo tarpu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šios, specialioje teisės normoje įtvirtintos prezumpcijos, nėra taikomos. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos ieškiniui užtikrinti, taigi, šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti ieškovės akcentuojamą nesąžiningumo prezumpciją.

20.       Kaip minėta asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

21.       Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovai būdami nesąžiningi, sieks dar kartą perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą, o esant sąžiningam įgijėjui ieškovė prarastų galimybę apginti savo pažeistas teises. Atsakovui T. T. gavus sutikimą (2020 m. birželio 4 d. Sutartinės hipotekos 4.1 punktas) iš hipotekinio kreditoriaus perleisti nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamojo turto (areštuotą) dalį, kurią ieškovė restitucijos pagrindu prašo grąžinti atsakovei I. T., jis nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą galėtų perleisti.

22.       Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o deklaratyvūs teiginiai dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nesudaro teisinio pagrindo varžyti kito asmens teises (CPK 178 straipsnis).

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo T. T. ketinimą ginčo turtą perleisti ar kitaip suvaržyti, t. y. neįrodė faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Minėta, jog būtent ieškovei teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, taigi, ir savo teiginius dėl realios grėsmės, kad galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas. Jokių įrodymų, kad apeliantas kreipėsi į kredito uniją, siekdamas gauti leidimą turto pardavimui, kad hipotekos kreditorius tokį sutikimą perleisti nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamojo turto (areštuotą) dalį davė, byloje nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad apeliantas nesąžiningai ketina nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims ar jas suvaržyti (CPK 178 straipsnis).

24.       Jau minėta, kad kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė akcentuoja aplinkybę, jog ginčo objektas yra nekilnojamasis daiktas, kurį atsakovė perleido apeliantui. Apeliacinis teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog pradinė kreditorė iki šios bylos iškėlimo būtų reiškusi reikalavimą dėl prievolės įvykdymo atsakovei I. T., todėl disponavimas turtu, dėl kurio nebuvo kilęs ginčas, tokioje situacijoje niekaip negali būti vertinamas kaip nesąžiningas atsakovės elgesys, tuo tarpu šio sandorio (dovanojimo sutarties) teisėtumas bus vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokia atsakovų nesąžiningumo prielaida yra nepakankama ir atsieta nuo grėsmės galimo sprendimo vykdymui, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

25.       Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 137 straipsnio 6 dalis nustato teismo pareigą priėmus pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Bylos duomenimis, 2021 m. sausio 12 d. pirmosios instancijos teismas informavo valstybės įmonę Registrų centras apie priimtą ieškinį šioje byloje, todėl toks fakto apie kilusį ginčą dėl nekilnojamojo daikto išviešinimas iš esmės eliminuoja riziką, kad ginčo daiktą perleidus tretiesiems asmenims, šie galėtų remtis nežinojimu apie kilusį ginčą dėl nekilnojamojo daikto ir, atitinkamai – savo sąžiningumu.

26.       Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – galimos teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MG Logistics“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja                   Rasa Gudžiūnienė