Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-42-531/2017
Proceso Nr. 4-15-3-00475-2016-8
Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. sausio 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. advokatės V. K. (toliau – Pažeidėjas) skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016-12-12 nutarimo, kuriuo Pažeidėjui už Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 4340 Eur bauda už penkis nelegaliai dirbusius asmenis,
n u s t a t ė :
Skundžiamu Biržų rajono apylinkės teismo 2016-12-12 nutarimu Pažeidėjui už ATPK 413 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 4340 Eur bauda už penkis nelegaliai dirbusius asmenis.
Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad Pažeidėjas, būdamas UAB „P“ direktoriumi ir darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, t. y. UAB „P“ naudai nuo 2016-05-03 iki 2016-05-24 leido dirbti statybos darbus Ukrainos piliečiams S. O., O. K., V. V., O. S. ir S. S., neturint leidimų dirbti UAB „P“ bei tuo pagrindu išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos DK 981 str. 1 d. 1, 2, 3 p., 98 str. 1 d. 4 p. reikalavimus.
Pažeidėjas skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016-12-12 nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nevisapusiškai ir neišsamiai išanalizavus bylos aplinkybes bei įrodymus, pažeidus procesines teisės normas. Pažeidėjo manymu, jis nubaustas nesant tiesioginių jo kaltės įrodymų. Skundu nesutinka su įrodymų vertinimu, kuris apelianto kritikuojamas, bei pateikia savo. Teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog Ukrainos darbuotojai dirbo ne kaip UAB „P“ darbuotojai, o kaip UAB „D“ darbuotojai, jų duoti paaiškinimai dėl darbo sąlygų tarimosi paneigti byloje esančiomis telefonų išklotinėmis ir liudytojų paaiškinimais, todėl teismas nenustatė, kad Ukrainos piliečius ir UAB „P“ neabejotinai siejo ne subrangos santykiai, o darbo santykiai. Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad Ukrainos piliečius dėl darbų Biržų rajone su UAB „P“ siejo darbo santykiai, motyvuodamas tuo, kad tarp UAB „P“ ir UAB „D“ nebuvo atskiro susitarimo dėl statybos darbų Biržų rajone. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti kitiems byloje esantiems įrodymams.
Pažeidėjas pažymi, kad teismas visiškai nepasisakė dėl liudytojų A. S. ir V. V. duotų parodymų, kuriais patvirtinta, kad Ukrainos darbuotojai objekte dirbo kaip UAB „D“ darbuotojai. Taipogi teismas netyrė Ukrainos piliečių buvimo ir darbo Lietuvoje ar Europos Sąjungoje pagrindo, nevertino byloje esančių telefoninių skambučių išklotinių, kurios paneigia Ukrainos piliečių paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad dėl darbo objekte tarėsi su UAB „P“ darbuotoju A. S., nes pastarojo telefono skambučių išklotinėse nėra nė vieno jų skambučio. Pažeidėjas mano, kad teismas, būdamas aktyvus, turėjo išreikalauti duomenis iš UAB „D“ vadovo arba iš kompetentingų Lenkijos institucijų apie Ukrainos piliečių įdarbinimą Europos Sąjungoje ir jų darbo Lietuvoje pagrindą. Pažeidėjas be kita ko nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus dėl ukrainiečių parodymų, kurie prieštarauja kitų liudytojų parodymams bei rašytiniams įrodymams.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, kaip nurodė pats D. K., jo santykiai su UAB „P“ buvo konfliktiški, neva, pastarajam galutinai su juo neatsiskaičius, todėl tiek kreipimasis į darbo inspekciją, tiek parodymai yra akivaizdus keršijimas UAB „P“. Pažeidėjas pažymi, jog VDI darbuotojams nustačius kad minėti Ukrainos piliečiai dirbo ir UAB „D“, nebuvo tiriamos aplinkybės, kaip Ukrainos piliečiai pateko į Lietuvą, kokie santykiai juos siejo su UAB „D“ ir ar jie legaliai dirbo Lenkijos įmonėje „K“, kas kelia abejonių inspekcijos darbuotojų šališkumu bei jų surinktų duomenų, įskaitant ir jų nurodymu surašytus Ukrainos darbuotojų paaiškinimus, teisingumu.
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius (toliau – Institucija) atsiliepimu į Pažeidėjo apeliacinį skundą prašo pastarojo netenkinti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2016-12-12 nutarimą. Mano, kad teismas tinkamai išaiškino faktines aplinkybes, pritaikė teisės normas, tinkamai kvalifikavo Pažeidėjo veiką ir paskyrė teisingą administracinę nuobaudą.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Atkreiptinas dėmesys, kad Pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo teisena buvo vykdoma pagal LR ATPK, kurį nuo 2017 m. sausio 1 d. pakeitė LR Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), todėl spręstinas klausimas, ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta Pažeidėjui atsiradusi atsakomybė.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 3 str. 1 d. numato, kad administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.
Nagrinėjamoje byloje Pažeidėjas nubaustas už nelegalų darbą pagal pažeidimo metu galiojusį ATPK 413 str. 1 d., kurio sankcijoje buvo numatyta bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų. Tuo tarpu nuo 2017 m. sausio 1 d. už tokią pačią veiką – nelegalų darbą ANK 95 str. 1 d. numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų. Pastarųjų teisės normų lyginamoji analizė rodo, kad ANK 95 str. 1 d. įtvirtintos administracinės nuobaudos – baudos dydis skaitmenine raiška yra didesnis nei ATPK 413 str. 1 d., tačiau pagal šią teisės normą numatytas baudos dydis, skiriamas už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, ir jų skaičius yra svarbus kriterijus galutiniam baudos dydžiui. Tuo tarpu ANK 95 str. 1 d. sankcija baudos dydžio nebesieja su nelegaliai dirbančių asmenų skaičiumi.
Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje Pažeidėjui pagal ATPK 413 str. 1 d. paskirtosios baudos dydį lėmė būtent nelegaliai dirbančių asmenų skaičius (868 x 5=4340 Eur). Taikant ANK 95 str. 1 d. tai nebėra reikšminga jo nustatymui ir jis nebūtų lemiama sąlyga maksimaliai artimos baudos skyrimui lyginant su paskirtąja pagal ATPK 413 str. 1 d. Todėl skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už A. S. veiksmus ANK numatyta atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK, galiojusiame pažeidimo padarymo metu. Tokiu būdu, vadovaujantis minėto Įstatymo 3 str. 1 d. skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju tikrinamas apeliacinio skundo ribose, taikant bylos teiseną pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK normas.
ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti iš skundo, apeliantas, neigdamas savo kaltę bei sau palankiai dėstydamas bylos aplinkybių vertinimą, nesutinka su jo nubaudimu už nelegalų darbą. Jo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino teismui pateiktoje medžiagoje esančias aplinkybes. Tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius Pažeidėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Pažeidėjas, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Jau minėta, ANK 95 str. 1 d. įtvirtina administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kuriuo pagal LR darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 dalies 4 punktą be kita ko laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 981 str. 1 d. 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.
Sutinkamai su DK 981 str. 1 d. 1 - 3 p. darbdavys, kas liečia trečiosios šalies piliečio darbą, privalo: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos pareikalauti iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugoti trečiosios šalies piliečio galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, kopiją ir kompetentingos institucijos reikalavimu ją pateikti; 3) užtikrinti, kad trečiosios šalies pilietis dirbtų darbą, nurodytą leidime dirbti Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai trečiosios šalies pilietis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino Pažeidėją kaltu dėl administraciniame kaltinime nurodyto 5 Ukrainos piliečių nelegalaus darbo. Jo kaltę neginčijamai įrodo byloje esantys ir teismo posėdyje nešališkai ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, administraciniame kaltinime nurodytų Ukrainos piliečių paaiškinimai, liudytojų parodymai teisme, nelegalaus darbo tyrimo aktas ir kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. S. kaltės, išklausė tiek jo paties, tiek ir liudytojų paaiškinimus, ištyrė rašytinius dokumentus, kurių visumos analizės pagrindu Pažeidėjo veiksmuose konstatavo nelegalaus darbo sudėtį. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra Pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatė aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos A. S. naudai.
Byloje esantys duomenys, taip pat ir paties A. S. parodymai, patvirtina, jog nuo 2016-05-03 iki 2016-05-24 Ukrainos piliečiai S. O., O. K., V. V., O. S. ir S. S. Biržų rajone dirbo statybos darbus UAB „P“ naudai. Bylos duomenys taipogi patvirtina, kad šie užsienio piliečiai minėtu laikotarpiu neturėjo leidimų dirbti bei tuo pagrindu išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nors Pažeidėjo teigimu, minėti asmenys darbus atliko kaip subrangovo UAB „D“, o ne kaip jo vadovaujamos bendrovės „P“ darbuotojai, tačiau šių teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esantys duomenys iš tiesų patvirtina tarp UAB „P“ ir UAB „D“ buvus statybos rangos santykius bei pastarąją atlikus bendrovės „P“ naudai įvairius darbus skirtinguose objektuose, tačiau šie darbai neapima administraciniame kaltinime nurodytu laiku Ukrainos piliečių atliktų darbų Biržų rajone ir nepatvirtina juos tuo metu dirbus UAB „D“ naudai. Ukrainos piliečiai savo paaiškinimuose vienodai teigė dėl darbo Biržų rajone taręsi su A, kuris, kaip vėliau nustatyta yra UAB „P“ statybos direktorius A. S., bei dirbę būtent šioje bendrovėje ir jos naudai. Kadangi šių asmenų paaiškinimai atitinka ir kitus byloje surinktus duomenis, jie laikytini patikimais ir pagrindo nesiremti jais aukštesnysis teismas neturi priežasčių. Tokio pagrindo nelemia ir tai, kad byloje esančiose A. S. telefoninių pokalbių išklotinėse nėra fiksuojami Ukrainos piliečių nurodyti skambučiai jam, nes, kaip matyti, pateiktos išklotinės yra 2016 m. gegužės mėnesio, kuomet minėti piliečiai jau dirbo. Tuo tarpu iš Ukrainos piliečių paaiškinimų seka, kad tariamasi buvo 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje, todėl gegužės mėnesio išklotinėse pokalbiai ir negalėjo būti fiksuoti.
Tuo tarpu liudytojais apklaustų UAB „P“ darbuotojų A. S., V. V., M. J. parodymai, nors jais bandoma prisiderinti prie pažeidėjo A. S. iškeltos versijos bei jo parodymų, jie nepaneigia kaltinime nurodytus užsienio piliečius dirbus UAB „P“ naudai neturint leidimų dirbti UAB „P“ bei tuo pagrindu išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad pastarųjų liudytojų parodymų patikimumu verčia abejoti ne tik jų prieštaringumas byloje surinktiems įrodymams, bet ir prieštaravimai tarp jų pačių parodymų. Liudytojai A. S. bei V. V. parodė, kad plyteles klijavę Ukrainos piliečiai atliko visus sutartus darbus, tačiau paskui pats sau prieštaraudamas A. S. nurodo apie darbų priėmimo - perdavimo akto nepasirašymą dėl neatliktų darbų.
Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu Biržų rajone dirbę Ukrainos piliečiai būtų susieti kokiais tai darbiniais ryšiais su UAB „D“. Priešingai – bylos duomenys tik patvirtina, kad pastarieji asmenys, nebūdami oficialiai bei laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų įdarbinti, dirbo UAB „P“ naudai, šios bendrovės darbuotojams vadovaujant ir prižiūrint, vykdant pastarųjų nurodymus, paklūstant šios bendrovės nustatytai darbo organizavimo tvarkai. Šios išvados nepaneigia deklaratyvūs apelianto teiginiai apie galimą D. K. kerštavimą bendrovei „P“ ar pan.
Skunde be kita ko kalbama apie nepagrįstą UAB „D“ veiklos dėl nelegalaus darbo aspektu tyrimo nepradėjimą bei galimą VDI darbuotojų šališkumą, tačiau šie teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad UAB „D“ veikla, įskaitant galimą naudojimąsi Ukrainos piliečių paslaugomis ne kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, o apelianto subjektyvūs, nepasitenkinimu dėl jam taikomos atsakomybės paremti samprotavimai nepaneigia užfiksuoto jo padaryto administracinio nusižengimo bei nesudaro pagrindo abejoti šį nusižengimą užfiksavusių VDI darbuotojų šališkumu.
Remiantis skundžiamame teismo nutarime bei šioje nutartyje nurodytais argumentais, aukštesnysis teismas konstatuoja esant pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. S. kaltę dėl jam inkriminuoto nelegalaus darbo ir ši jo veika atitinka ANK 95 str. 1 d.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies atitinkamą straipsnį, laikantis bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 str. 1, 2 d.). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 1 d.). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 2 d.).
ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų.
Iš bylos duomenų matyti, kad Pažeidėjas padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis anksčiau administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir mastą, aukštesnysis teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti A. S. paskiriant vidurkio nesiekiančią straipsnio sankcijoje numatytą baudą.
Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis aukštesniajam teismui nustačius pagrindą A. S. padarytą veiką perkvalifikuoti ir paskirti nuobaudą pagal ANK 95 str. 1 d., skundžiamas teismo nutarimas keičiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
A. S. įgaliotosios atstovės advokatės V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Biržų rajono apylinkės teismo 2016-12-12 nutarimą pakeisti:
A. S. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 413 str. 1 d. perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 95 str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio baudą.
Ši nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Valdas Ciesiūnas