Civilinė byla Nr. e2-934-995/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03622-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.6.1. 2.6.8.8; 2.6.10.5.1; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

 (S)

 

 

 

 

 

 

 

P L U N G Ė S  A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 10 d.

Palanga

 

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,

sekretoriaujant Dainai Tiškienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Memelio lombardai“ atstovei advokatei Dianai Navickienei,

atsakovo A. K. atstovei advokatei Astai Mačernytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Memelio lombardai“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I.                      Ieškovės reikalavimo ir atsakovo argumentų į jį esmė

 

1.        Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paskolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. K. 1950,00 Eur paskolos, 170,00 Eur sutartinių ir 58,10 Eur kompensuojamųjų palūkanų bei penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

 

2.         Ieškovė ieškinyje ir dublike bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutartis Nr. 29493 (toliau -Sutartis). Šios sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 1950,00 Eur paskolą, kurią atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2022 m. rugpjūčio 10 d.. Remiantis šalių pasirašyta sutartimi, atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą su palūkanomis bendrai 2120,00 Eur sumai. Skolininko (atsakovo) piniginės prievolės užtikrinimui, atsakovas įkeitė 64,88 g svorio 585 prabos auksinę apyrankę. Sutartyje nurodyta 1950,00 Eur suma buvo išmokėta atsakovui. Tačiau 2022 m. spalio mėn. 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos raj. policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. B. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-39532-22 BPK 97 straipsnyje nustatyta tvarka ieškovės atstovui surašė reikalavimą, kurio pagrindu, atvykus į Rotušės g. 12-1, Kretinga UAB „Memelio lombardai“ esantį lombardą, vyresnioji tyrėja V. B. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu iš lombardo išėmė atsakovo įkeistą auksinę apyrankę bei sutartį, kurios pagrindu ši apyrankė buvo įkeista. Ieškovė sužinojo, kad atsakovo įkeista apyrankė grąžinta nebus, nes jos savininkas nuosavybę į apyrankę prarado prievarta, todėl savininkas turi teisę apyrankę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovei gavus šiuos duomenis bei paaiškėjus, kad atsakovas A. K., pateikdamas auksinę apyrankę kaip įkeičiamą skolos užtikrinimui daiktą, nebuvo jos savininku, su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Gavęs ieškovo pareiškimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismas 2022 m. gruodžio 2 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nusprendė iš skolininko išieškoti skolą, palūkanas bei ieškovės turėtas bylinėjosi išlaidas. Nesutikdamas su teismo įsakymu, atsakovas per savo atstovą, pareiškė prieštaravimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes atsakovas nėra skolingas kreditorei, nusikaltimo padaręs nėra. Įstatymo nustatyta tvarka bei teismo pranešime nurodytais terminais ieškovė kreipiasi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo paskolą bei palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė akcentuoja, kad lombardo įkeitimo sutarties pasirašymo metu atsakovas nebuvo įkeičiamos apyrankės savininku, atsakovas buvo įkeičiamo daikto (apyrankės) davėjas, kuris suteikiamos paskolos užtikrinimui pateikė jam nuosavybės teise nepriklausantį daiktą, kurį iki to laiko pats be jokio teisinio pagrindo valdė. Atsakovas (įkaito davėjas) perdavė lombardui jam nepriklausantį daiktą, daiktas iš lombardo turi būti grąžinamas tikrajam daikto savininkui (apie ką nurodoma ir prokuratūros nutarime), o įkaito davėjas - šiuo atveju atsakovas - privalo ieškovei grąžinti sumokėtą kainą (paskolą) bei atlyginti šio turėtus nuostolius. Šalys sutartyje Nr. 29493 buvo susitarusios dėl fiksuotos kompensacinės palūkanų normos už suteikiamą paskolą, remiantis kuria atsakovas už dienos po lombardo sutarties pasirašymo turėjo paskolą grąžinti su fiksuotomis 170,00 Eur palūkanomis. Įvertinus šalių susitarimu numatytą fiksuotą palūkanų normą, ši paskola su palūkanomis bendrai 2120,00 Eur sumai ieškovei turėjo būti grąžinta 2022 m. rugpjūčio 10 d.. Taip pat šalys sutartimi buvo numačiusios, kad pasibaigus sutarties terminui, skolininkas, norėdamas atsiimti užstatą, privalo sumokėti 2 procentus už kiekvieną uždelstą dieną nuo bendros grąžinimo sumos. Taigi, nors nurodyta sutartimi šalys ir buvo numačiusios palūkanų dydį, tačiau įvertinus bylos pradėjimo teisme laikotarpį, susidariusios palūkanos net du kartus viršytų pačią suteiktos paskolos sumą, todėl laikytinos kaip neatitinkančios kompensacinės paskirties ir neprotingai didelėmis. Ieškovo manymu, šiuo atveju taikytina palūkanų norma skaičiuotina pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Iš Lietuvos banko internetinio puslapio https://www.lb.lt/lt/paskolupalukanu-normos matyti, kad sutarties sudarymo metu vidutinės palūkanų normos už fiziniams asmenims suteikiamas vartojamąsias paskolas sudarė vidutiniškai apie 9 procentus metinių palūkanų. Šiuo atveju nurodytos palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį sutartyje numatomo paskolos grąžinimo termino, t. y. 2022 m. rugpjūčio 10 d. (iki to laiko skaičiuotinos sutartyje numatytos fiksuotos 170,00 Eur palūkanos iki pareiškimo teismui pateikimo (2022 m. lapkričio 30 d.), skaičiuojant po 9 procentus metinių palūkanų jas, kaip numatyta sutartyje, skaičiuojant nuo bendros grąžintinos 2120 Eur sumos, kas sudarytų 58,10 Eur (3 mėnesiai (15,9 x 3 = 47,7 Eur) ir 20 dienų (0,52 Eur į dieną x 20= 10,4 Eur) po 9 proc.). Taip pat ieškovė prašo teismo tenkinti reikalavimą dėl penkių procentinių metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

3.        Atsakovas pateikė atsiliepimą ir tripliką į ieškovės procesinius dokumentus, kuriuose nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes jis nepagrįstas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose, o jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesudarė paskolos sutarties, nieko neįsipareigojo grąžinti. Pažymi, kad ieškovė yra pinigus išmokanti įmonė už užstatą, kurį superka metalo laužo kainomis, kalbant apie auksą. Išsipirkti nustatytais terminais užstatytų aukso dirbinių grįžta ne kiekvienas, o tik tie, kuriems priduoti daiktai brangus prisiminimas. Lombardo taisyklės yra griežtos, ir praleidus terminą, dirbinių dažniausiai neįmanoma išpirkti, nes jie parduoti arba atiduoti perdirbimui. Lombardas turi pelną iš to, kad superka dirbinius pusvelčiui, o parduoda pagal realią vertę. Tai, kad šios apyrankės ieškovas nerealizavo, yra jo paties normali rizika ir atsakomybė. Juo labiau, kad net jei atsakovas būtų saugojęs kvitą, ir norėjęs grįžti išpirkti daiktą, daikto pagal taisykles greičiausiai nebūtų. Atsakovas įkeitė 64,88 g svorio 585 prabos auksinę apyrankę, ir sutiko gauti ženkliai mažesnę pinigų sumą, nei ji verta. Taigi, sandoris buvo sąžiningas iš atsakovo pusės. Apyrankė nebuvo nei vogta, nei įkeista. Ji buvo rasta ir pakankamai ilgą laiką tiesiog gulėjo pamiršta, o niekam jos nepasigedus priduota lombardui. Vasaros metu daug praeivių, daug atvykėlių bei narkomanų galėjo praeiti pro radybų vietą, todėl ieškoti daikto savininko buvo beprasmiška, be to įstatymas to neįpareigoja. Ikiteisminis tyrimas dėl šios rastos apyrankės nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties. Atsakovas bei jo atstovė taip pat nurodo, kad lombardai dirba patogiai visokiems klientams, taip pat ir vagims, kurie realizuoja vogtus daiktus, todėl ieškovė turi praktikos ir per tokį ilgą laiką galėjo realizuoti gautą daiktą, bet elgėsi neapdairiai pati, nes praktikoje, kai daiktai vogti, sulaikyti asmenys dažniausiai neturi lėšų nuostoliams padengti. Tai, kad 2022 m. spalio 17 d. policijos pareigūnė surašė reikalavimą ir išėmė apyrankę, yra normali ieškovės aplaidumo ir nerūpestingumo pasekmė, kad per du su puse mėnesio nesiėmė veiksmų. Viešai skelbiama informacija, būtent ieškovė, o ne atsakovas, yra kaltinamas nusikalstama veika dėl savo veikos ir vyksta teisminis procesas Klaipėdos apygardos teisme pagal pareikštus kaltinimus, tame tarpe dėl žinomai vogtų daiktų realizavimo, apgaulingos apskaitos ir mokesčių slėpimo. Taigi, atsakovui suprantamas ieškovės noras ir ketinimas gauti lėšas, bet iš to akivaizdu, kad ieškovė puikiai žino kuo rizikuoja savo veikloje.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a: 

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai, motyvai bei išvados

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

4.        Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. tarp ieškovės UAB „Memelio lombardai“ ir atsakovo A. K. buvo sudaryta sutartis Nr. 29493. Šios sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovui trumpalaikį kreditą, t. y. 1950,00 Eur su 170,00 Eur palūkanomis (viso grąžintina suma 2120,00 Eur), kurį atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2022 m. rugpjūčio 10 d.. Atsakovas piniginės prievolės užtikrinimui įkeitė 64,88 g svorio 585 prabos auksinę apyrankę (Sutarties 2 punktas, CK 4.227 straipsnis). Ieškovė atsakovui išmokėjo 1950,00 Eur sumą. 

 

5.        Taip pat nustatyta, kad 2022 m. spalio mėn. 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. B. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-39532-22 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 97 straipsnio nustatyta tvarka ieškovės UAB „Memelio lombardai“ atstovui surašė reikalavimą. Jo pagrindu, atvykus į Rotušės g. 12-1, Kretinga, UAB „Memelio lombardai“ esantį lombardą, vyresnioji tyrėja V. B. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu iš lombardo išėmė atsakovo įkeistą auksinę apyrankę bei sutartį, kurios pagrindu ši apyrankė buvo įkeista. Ieškovė UAB „Memelio lombardai“ 2022 m. spalio 26 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu informuoti apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39532-22 (kuriame ir buvo išimta Atsakovo A. K. atnešta apyrankė) eigą, atsakovo sąsajas su šiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39532-22 tiriama nusikalstama veika, taip pat pateikti duomenis ar atsakovui yra pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, susijusius su jo atnešta ir ieškovei UAB „Memelio lombardai“ pateikta auksinė apyrankė, padarymu. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros gauto atsakymo, ir kartu su atsakymu pateikto nutarimo matyti, kad Palangos miesto policijos komisariato yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39532-22 dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo (apyrankės vagystė). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad išimta apyrankė ir Sutartis Nr. 29493. Iš sutarties matoma, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. A. K. pateikė „apyrankę, AU“ ir jam išmokėta 1950,00 Eur. Sutartyje nurodomi asmens kodas, dokumento numeris, palūkanų dydis ir grąžintina suma bei data (2022 m. rugpjūčio 10 d.). Prokuratūros UAB „Memelio lombardai“ adresuotame nutarime buvo nurodyta, kad A. K. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pranešime nurodyta, kad šiame ikiteisminio tyrimo etape apyrankė yra laikoma turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daiktu, todėl negali būti grąžintas. Be to, pridedamame prokuratūros nutarime pažymima, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Atsakovo teismui pateiktu 2022 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro nutarimu nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas atsakovui A. K. dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos, nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 

 

Dėl ginčo esmės

 

6.        Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1950,00 Eur paskolą, 170,00 Eur fiksuotas sutartines palūkanas, 58,10 Eur kompensuojamąsias palūkanas, atsiradusias lombardo sutarties pagrindu, bei penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, tvirtina, kad jokios paskolos sutarties su ieškove nesudarė, jis tik pridavė ieškovei rastą apyrankę ir neįsipareigojo ieškovei grąžinti pinigus bei mokėti palūkanas.

 

Dėl paskolos priteisimo

 

7.         Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta daikto, kuriuo buvo užtikrintas paskolos grąžinimas, įkeitimo lombarde sutartis. Lombardo teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos XII skyriuje „Įkeitimas”. CK 4.198 straipsnio 1 dalis numato, kad įkeitimas yra daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas. Įkeitimu užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas. CK 4.227 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad lombarduose gali būti įkeičiami asmeninio naudojimo daiktai, kad būtų užtikrintas trumpalaikių kreditų, kuriuos lombardai suteikia fiziniams asmenims, grąžinimas. 

 

8.        Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015 kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010). 

 

9.        Byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. tarp ieškovės UAB „Memelio lombardai“, užsiimančios lombardo veikla, ir atsakovo A. K. buvo sudaryta Sutartis Nr. 29493. Būtent šios šalių neginčijamos sutarties pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 1950,00 Eur paskolą vienai dienai, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. rugpjūčio 10 d.. Pagal šalių pasirašytos Sutarties nuostatas, atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą su 170,00 Eur palūkanomis bendrai 2120,00 Eur sumai. Piniginės prievolės užtikrinimui atsakovas įkeitė daiktą - 64,88 g svorio 585 prabos auksinę apyrankę (Sutarties 2 punktas). Kaip matyti iš Sutarties 3 punkto, šiuo įkeičiamu daiktu atsakovas be jam suteiktos paskolos taip pat užtikrino palūkanų, baudos, delspinigių, patirtų nuostolių atlyginimą ieškovei. Sutarties 7 punkte numatyta, kad jeigu skolininkas, pasibaigus sutarties terminui neįnešė palūkanų sumos, tai skolininko paliktas įkeistas daiktas kreditoriaus atstovo sprendimu gali būti pateikiamas realizacijai įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.228 straipsnio 3 dalis). Kreditorius už lėšas, gautas pardavus turtą, tenkina visus savo reikalavimus, kurie kyla iš sutartimi užtikrintos prievolės - skolą, palūkanas, baudą delspinigius, nuostolius, būtinas pardavimo išlaidas (Sutarties 8 punktas). Pasibaigus sutarties terminui, skolininkas, norėdamas atsiimti užstatą, privalo sumokėti du procentus už kiekvieną uždelstą dieną nuo bendros grąžinimo sumos (Sutarties 9 punktas). Skolininkas įkeistą daiktą gali išsipirkti tol, kol daiktas nėra realizuotas įstatymo nustatyta tvarka (Sutarties 10 punktas). Be kita ko, minėta Sutartimi atsakovas patvirtino, kad jis yra teisėtas (įkeičiamo) daikto savininkas, nuosavybės teisė į turtą (atsakovui) nėra suvaržyta jokiu įkeitimu, nuoma, panauda ar kitais būdais ir jis nėra vogtas (Sutarties 13 punktas) Šią Sutartį, patvirtindamas, kad Sutarties turinys atitinka tikrovę, o taip pat Sutartyje nurodyta 1950,00 Eur suma buvo išmokėta atsakovui, atsakovas patvirtino savo parašu. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, šalių pasirašytos Sutarties turinys akivaizdžiai patvirtina tarp šalių sudarytos lombardo (įkeitimo) sandorio egzistavimą. Šiuo įkeitimo sandoriu buvo užtikrintas esamo įsipareigojimo - atsakovui išduotos paskolos įvykdymas. Tuo atveju jeigu skolininkas - atsakovas neįvykdytų įkeitimu užtikrintos prievolės, t. y. negrąžintų atsakovui suteiktos paskolos su priskaičiuotomis palūkanomis, kreditorius įgytų teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės (CK 4.198 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Būtent taip šios įkeitimo sąlygos buvo aptartos ir tarp šalių pasirašytoje sutartyje. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, teisinis reglamentavimas, taip pat ir ginčo šalių sudarytos Sutarties nuostatos neabejotinai patvirtina, kad atsakovas su ieškove sudarė ne daikto pirkimo-pardavimo, kaip teigia atsakovas, o lombardo (įkeitimo) sutartį, atsakovui įkeičiant daiktą (auksinę apyrankę), už ieškovės suteiktą trumpalaikį kreditą Sutartyje numatytam terminui, todėl atsakovo argumentai, kad jokios paskolos sutarties nesudarė, iš ieškovės nesiskolino ir neįsipareigojo ieškovei grąžinti pinigų su palūkanomis, yra atmestini kaip nepagrįsti.

 

10.        Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės ieškinio reikalavimus nurodo, kad jis ginčo Sutarties pasirašymo metu buvo daikto savininkas, tačiau kaip matyti iš 2022 m. gruodžio 16 d. įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio, atsakovas ieškovei priduotą auksinę apyrankę rado kito asmens privačioje teritorijoje, po vakare buvusių išgertuvių, prie terasos, ant žolės. Šią privačioje teritorijoje prie namo rastą auksinę apyrankę įsidėjo į šortų kišenę ir, apie tai neinformavęs šio namo savininko, ją parsinešė namo. Pristigus pinigų po mėnesio atnešė ją į lombardą. Esant šios nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad atsakovas (įkaito davėjas) perdavė lombardui jam nepriklausantį daiktą, daiktas iš lombardo grąžintas tikrajam daikto savininkui (apie ką nurodoma ir pirmiau paminėtame prokuratūros nutarime). Pažymėtina, kas įkaito davėjas turi būti įkeičiamo daikto savininkas. Įkeitimas ne įkaito davėjui priklausančio daikto (ar be tikrojo savininko žinios ar pritarimo) nėra galimas. Būtent dėl to įkaito davėjas sutartyje privalo patvirtinti, kad jis yra teisėtas (įkeičiamo) daikto savininkas, nuosavybės teisė į turtą (atsakovui) nėra suvaržyta (Sutarties 13 punktas). Kaip patvirtino ieškovė ir jos atstovė tik esant tokiam patvirtinimui ieškovė įkaito davėjui skolina savo lėšas, šių paskolų ir palūkanų grąžinimo užtikrinimui pasilikdama saugojimui įkeistą daiktą. Taigi atsakovas buvo įkeičiamo daikto (apyrankės) davėjas, kuris suteikiamos paskolos užtikrinimui pateikė jam nuosavybės teise nepriklausantį daiktą, dėl to atsakovas privalo ieškovei grąžinti sumokėtą paskolą bei atlyginti ieškovės turėtus nuostolius. Atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo institucijos atlikusios tyrimą, nenustatė jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi.

 

11.        Atsakovas bei jo atstovė teismo posėdžio metu neneigė, kad atsakovas įkeitė auksinę apyrankę ieškovei, ir sutiko gauti ženkliai mažesnę pinigų sumą, nei ji verta, tačiau tuo pačiu metu tvirtina, kad ieškovė užstatą (daiktą) superka metalo laužo kainomis, todėl negali reikalauti jokių pinigų, palūkanų ir baudų mokėjimo. Įvertinus tai, kad ieškovė, užsiimanti lombardo veikla, yra kreditus už įkeistą daiktą suteikianti įmonė, sutiktina su ieškovės argumentu, kad ji tuo pačiu metu negali nei šių daiktų supirkti, nei kokiu nors būdu tapti įkeičiamo daikto savininku. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK 4. 198 straipsnyje įtvirtinta įkeitimo sąvoka suponuoja, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditorius įgyja teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinamos prievolės, įkeistas daiktas parduodamas ir kreditoriaus reikalavimas tenkinamas iš gautų lėšų, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinamos prievolės įkeistas daiktas gali būti perduodamas kreditoriui nuosavybėn tik esant kreditoriaus, skolininko ir įkaito davėjo (kai įkaito davėjas yra ne skolininkas) sutarimui (CK 4. 219 straipsnis) (taip pat, pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2004). Taigi, esant neįvykdytai įkeitimu užtikrintai prievolei, kreditorius įgyja teisę parduoti įkeistą daiktą CK  4.219straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, o įkeistas daiktas pereina kreditoriaus nuosavybėn tik tuo atveju, jei dėl to susitaria kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai įkaito davėjas yra ne skolininkas), todėl vadovaujantis bendrąja taisykle, esant kilnojamojo daikto įkeitimui, įkaito objektas gali būti perduotas kreditoriaus nuosavybėn tik tuo atveju, jeigu įkeitimu užtikrinta prievolė nėra įvykdoma ir jeigu dėl to šalys aiškiai susitaria. Nuosavybės teisės perleidimas jau įkeitimo sutarties sudarymo metu nėra leidžiamas.

 

12.        Teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstus atsakovo bei jo atstovės argumentus apie tai, kad ieškovė du su puse mėnesio nesiėmė jokių veiksmų, kad atsakovo įkeistas daiktas būtų perdirbtas ar realizuotas, todėl tai, jog 2022 m. spalio mėn. 17 d. policijos pareigūnė surašė reikalavimą ir išėmė auksinę apyrankę, yra atsakinga pati aplaidžiai ir nerūpestingai veikusi ieškovė. 

13.        CK 4.228 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad jeigu per nustatytą terminą lombardui negrąžinama daikto įkeitimu užtikrinta kredito suma, lombardas turi teisę pasibaigus vieno mėnesio terminui parduoti įkeistą daiktą CK 4.219 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 4.222 ir 4.225 straipsniuose nustatyta tvarka. CK 6.864 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu lombardui perduotas daiktas neatsiimamas per sutartyje nurodytą terminą, lombardas privalo daiktą saugoti dar vieną mėnesį pasaugos davėjo lėšomis. Šiam terminui pasibaigus, lombardas turi teisę daiktą parduoti šio kodekso 6.843 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka. Šalių Sutarties 7 punkte numatyta, kad jeigu skolininkas, pasibaigus sutarties terminui neįnešė palūkanų sumos, tai skolininko paliktas įkeistas daiktas kreditoriaus atstovo sprendimu gali būti pateikiamas realizacijai įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.228 straipsnio 3 dalis). Taigi tiek ginčo Sutartyje, tiek ir įstatyme (CK 4.228 straipsnio 3 dalis, 6.864 straipsnio 5 dalis) yra imperatyviai numatyta, kad po sutarties termino pasibaigimo lombardas privalo šį daiktą saugoti dar vieną mėnesį, ir tik po to įgyja teisę jį realizuoti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, Sutarties 10 punkte buvo įtvirtinta ir atsakovo teisė išsipirkti šį daiktą net ir pasibaigus šiam sutarties terminui (iki pat šio daikto realizavimo momento). 

14.        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Atsakovas teigdamas, jog ieškovė veikė nerūpestingai ir aplaidžiai, kad lombardai „dirba patogiai visokiems klientams, tame tarpe vagims, kurie realizuoja vogtus daiktus, todėl ieškovas turi praktikos ir per tokį laiką galėjo realizuoti gautą daiktą, bet elgėsi neapdairiai pats, nes praktikoje, kai daiktai vogti, sulaikyti asmenys dažniausiai neturi lėšų nuostoliams padengti“ nenurodo šiuos teiginius pagrindžiančių argumentų ar įrodymų, o remiasi vien deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais samprotavimais apie lombardų, taip pat ir ieškovės, veiklą. Teismo vertinimu, pats atsakovas nebuvo itin sąžiningas, nes radęs daiktą, nežinodamas jį pametusiojo asmens, policijai apie jo radimą nepranešė ir jai neperdavė, nors tai ir privalėjo padaryti (CK 4.62 straipsnio 2 dalis), bet nunešė rastą daiktą ieškovei ir įkeitė jį, nutylėdamas ieškovei aplinkybę, kad jis nėra daikto savininkas.

 

15.        Įvertinus bylos aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių atstovių argumentus, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta lombardo sutartis, remiantis kuria ieškovas atsakovui suteikė 1950,00 Eur dydžio paskolą. Šios paskolos užtikrinimui atsakovas kaip įkeičiamą daiktą buvo pateikęs auksinę apyrankę. Šiuo nagrinėjamu atveju paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs, o ieškovas kaip užstato gautos apyrankės, t. y. paskolos užtikrinimui įkeisto daikto, yra netekęs. Atsakovas buvo įkeičiamo daikto (apyrankės) davėjas, kuris suteikiamos paskolos užtikrinimui pateikė jam nuosavybės teise nepriklausantį daiktą, kurį ieškovė privalėjo grąžinti tikrajam daikto savininkui, todėl atsakovas, kaip įkaito davėjas, privalo ieškovei grąžinti sumokėtą kainą (paskolą). Atsakovas įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dėl paskolos priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo ieškovei priteistina 1950,00 Eur.

 

Dėl palūkanų priteisimo

 

16.        Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 170,00 Eur sutartinių, 58,10 Eur kompensuojamųjų palūkanų, taikant 9 procentų metinių palūkanų normą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas su ieškovės tokiu reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jokia paskolos sutartis nebuvo sudaryta, dėl to nėra ir pareigos mokėti palūkanas.

 

17.         

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. 

 

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

 

18.        Vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Iš šalių sudarytos Sutarties Nr. 29493 matyti, kad šalys buvo sutarusios dėl fiksuotos palūkanų normos už suteikiamą pinigų sumą, įkeičiant daiktą, remiantis kuria atsakovas po lombardo sutarties pasirašymo turėjo grąžinti pinigus su fiksuotomis 170,00 Eur palūkanomis. Pagal šalių Sutarties nuostatas palūkanos yra pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 170,00 Eur dydžio palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Įvertinus šalių susitarimu numatytą fiksuotą palūkanų dydį, atsakovui suteikta paskola su palūkanomis bendrai 2 120,00 Eur sumai (1950 Eur paskolos suma + 170,00 Eur sutartinių palūkanų) ieškovei turėjo būti grąžinta 2022 m. rugpjūčio 10 d.. Taigi nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų ir jų dydžio, kaip mokesčio už pinigų skolinimą, taip pat šalių susitarimo pobūdis patvirtina, kad atsakovas, pageidaudamas atsiimti įkeistą daiktą, kuriuo buvo užtikrintas suteiktos paskolos grąžinimas, turėtų prievolę grąžinti ieškovei tiek pasiskolintą sumą, tiek ir sumokėti sutartyje numatytas palūkanas. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas niekada neketino ir nenorėjo įkeisto daikto atsiimti, todėl neprivalo ieškovei už pinigų sumokėjimą mokėti palūkanas. Visgi, teismas su tokiais argumentais nesutinka ir mano, kad paaiškėjus aplinkybėms, kad įkeistas daiktas nepriklauso įkaito davėjui (atsakovui), kuris neatskleidė ieškovei apie tai, kad jis nėra daikto savininkas, bet priešingai pasirašytinai patvirtino, kad jis yra teisėtas įkeičiamo daikto savininkas ir, kad nuosavybės teisė į turtą (atsakovui) nėra suvaržyta jokiu įkeitimu, nuoma, panauda ar kitais būdais ir jis nėra vogtas (Sutarties 13 punktas), o įkeistas daiktas buvo grąžintas teisėtam savininkui, ieškovė, sumokėjusi atsakovui pinigų sumą ir netekusi įkeisto daikto ne dėl savo kaltės, neabejotinai turi teisę į sutartines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.

 

19.        Kaip minėta pirmiau, CK bendri mokėjimo palūkanų dydžiai įstatymo neįtvirtinti, nes juos nustato šalys, sudarydamos konkrečias sutartis. Tačiau siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, pavyzdžiui, vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą įstatymo galiojimo metu. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, galiojusias sutarties sudarymo metu, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra ne didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra ne didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos ir kai bendra vartojimo kredito kaina yra ne didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis ieškovė nėra vartojimo kredito davėja Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 17 dalies prasme, o atsakovas - kredito gavėjas šio straipsnio 19 dalies prasme. Be to, šalių sudarytos lombardo sutarties turinys neleidžia daryti išvados, kad šalis sieja vartojimo kredito santykiai.

 

20.        Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje sutartyje nustatytos bendros kredito kainos norma yra fiksuota. Kaip matyti, ieškovės ieškiniu prašoma priteisti 170,00 Eur suma paskaičiuota, taikant palūkanų normą - 3182 procentų (100 proc. x 170 Eur/1950 Eur x 365 d.), kas sudaro 8,7 procentus, tenkančius vienai kredito dienai (3182 proc./365 d.).

 

21.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis.

 

22.        Byloje nėra ginčo, kad sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, visgi, įvertinus šalių sutartinių santykių specifiškumą, jų pobūdį, susiklosčiusią situaciją, susijusią su įkeisto daikto likimu, taip pat tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis lombardo veikla, besiverčiantis pinigų skolinimu už įkeistus daiktus, dėl ko turi didesnę lombardo teisinių santykių patirtį, nei atsakovas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, taip pat į atsakovo nurodytas sutarties sudarymo aplinkybes bei tikslus (nepaneigta, kad jis tik siekė pinigų gavimo už jo paliekamą ieškovei daiktą, kurio neketino atsiimti), taip pat tai, kad paskola buvo suteikta tik vienai dienai, taip pat ir tai, kad konkrečiu atveju, šalių sudarytos sutarties paskolos kainos metinė norma akivaizdžiai viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatytus dydžius, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis. Šių teismo nustatytų aplinkybių egzistavimas lemia išvadą apie pagrindo mažinti ieškovės prašomų priteisti sutartinių palūkanų dydį buvimą. 

 

23.        Teismas, spręsdamas dėl mokėjimo palūkanų dydžio priteisimo, šiuo atveju vadovaujasi palūkanomis, skaičiuojamomis pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Naujų paskolų vidutinė metinių palūkanų norma 2022 m. rugpjūčio mėn. namų ūkiams kitiems tikslams buvo 3,77 procentų. Byloje nėra duomenų, kad paskola būtų buvusi suteikta kokiems nors konkretiems tikslams (pvz. būsto pirkimui), kad ieškovas buvo ar yra vartojimo kreditų davėjas, įrašytas į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (https://www.lb.lt/lt/vartojimo-kredito-davejai), o bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartimi paskola atsakovui suteikta trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui (https://www.lb.lt/lt/nauji-paskolu-susitarimai-ir-ju-palukanu-normos). Byloje nesant duomenų, kad paskola buvo neatlygintinė paskolos sudarymo laikotarpiu (2022 m. rugpjūčio 9 d. – 2022 m. rugpjūčio 10 d.), yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 20,14 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (1950,00 Eur x 3,77 proc.:365 x 1 d.), o likusi reikalavimo dalis dėl mokėjimo palūkanų priteisimo atmetama. Teismas nurodytų aplinkybių kontekste sprendžia, kad tokio dydžio mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už ieškovės atsakovui išmokėtus pinigus, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

 

Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

 

24.        Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti.

 

25.         Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad paskolos gavėjas, pasibaigus sutarties terminui, norėdamas atsiimti užstatą, privalo sumokėti du procentus už kiekvieną uždelstą dieną nuo bendros grąžinimo sumos (Sutarties 9 punktas). Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų, prašo priteisti iš atsakovo sumažintas palūkanas, palūkanų normą skaičiuojant pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, taikant 9 procentų metinių palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka). Tačiau, pastebėtina, kad esant sutarties pažeidimui, palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurias prašo taikyti ieškovė, mažindama palūkanų normą,  nes jos reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad po paskolos grąžinimo termino praleidimo turi būti mokamos CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos, jeigu paskolos sutarties šalys nėra susitarę kitaip. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl kompensuojamų palūkanų mokėjimo tik tuo atveju, kai pasibaigus sutarties terminui, paskolos gavėjas pageidautų atsiimti užstatą, tačiau sutartyje nėra aptarta sąlyga dėl atsakovo prievolės ieškovei mokėti kompensuojamąsias palūkanas tuomet, jei ieškovė netektų galimybės išsieškoti savo patirtus nuostolius iš įkeisto daikto, pastarąjį grąžinus ne faktiniam įkaito davėjui (ne daikto savininkui), o teisėtam daikto savininkui. Taigi nagrinėjamu atveju, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų, mokėtinų už prievolės neįvykdymą laiku, mokėjimo ir jų dydžio, todėl vadovaujasi CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta penkių procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų norma ir ieškovui priteisia 29,91 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki pareiškimo teismui pateikimo (2022 m. lapkričio 30 d.) (1950,00 Eur x 5 proc./365 d. x 112 d.), o likusi reikalavimo dalis dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetama (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

 

26.        CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad tiek kompensuojamųjų, tiek mokėjimo palūkanų skaičiavimą sustabdo ieškinio pareiškimas ir bylos iškėlimas teisme, todėl nuo bylos iškėlimo ieškovas turi teisę skaičiuoti tik procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl penkių procentų metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo už priteistą sumą (2000,05 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos 2022 m. gruodžio 2 d. (pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo diena civilinėje byloje Nr. eL2-1659-723/2023) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

27.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

 

28.        Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 49,00 Eur žyminis mokestis (už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį) ir 1391,50 Eur išlaidos už advokatės pagalbą (už konsultaciją, įrodymų rinkimą ieškiniui paruošti, dubliko parengimą, pasirengimą ir ieškovės atstovavimą teismo posėdyje). Ieškovė pateikė įrodymus, kad advokatei sumokėjo 1391,50 Eur. 

 

29.        Ieškinys tenkintas iš dalies (92 proc.), todėl ieškovei priteistinas iš atsakovo 45,08 Eur (49,00  Eur x 92 proc.) žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

30.        Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77, patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 1280,18 Eur (1391,50 Eur x 92 proc.) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimas.

 

31.        Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas jam nesprendžiamas (CPK 79, 93, 98 straipsniai).

 

32.        Bylą nagrinėjant teisme, valstybė išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą nepatyrė, nes byla tvarkoma tik elektronine forma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 -270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio lombardai“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Memelio lombardai“, juridinio asmens kodas 302527171, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1950,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) skolą, 20,14 Eur (dvidešimt eurų ir 14 ct) sutartinių palūkanų, 29,91 Eur (dvidešimt devynių eurų ir 91 ct) kompensuojamųjų palūkanų bei penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2000,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1325,26 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis eurus ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

 

 

Teisėja Vaida Railienė