VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinė bylą pagal pareiškėjų A. L., A. S., J. D., S. V., J. S., L. D., R. P., P. B., R. S., R. B., S. P., S. A., T. M., V. M., V. Š., V. N., V. A. ir V. Ž. pareiškimą ir L. B.pareiškimą dėl nemokumo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei  „Plieninis skydas“ iškėlimo,

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atsakovei UAB „Plieninis skydas“ iškelti bankroto bylą.

2.       Pareiškimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

2.1.       Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjai yra esami arba buvę bendrovės darbuotojai, tačiau atsakovė dar 2019 m. kovo 9 d. nebuvo su darbuotojais atsiskaičiusi, neišmokėtos sumos svyruoja nuo 681,81 Eur iki 12 000 Eur (maždaug 51 600 Eur), teigia, kad neturėdami tikslių duomenų pareiškime negali nurodyti tikslios įsiskolinimų sumos. Bendrovė ilgą laiką (daliai net jau nuo 2019 m. lapkričio mėn.) neatsiskaito su darbuotojais ir/ar buvusiais darbuotojais, veikla nevyksta, bendrovėje mažėja turto – tiek nekilnojamojo, tiek atsargų. Nurodo, kad Bendrovė ilgą laiką neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, tai leidžia manyti, kad finansinė padėtis yra slepiama. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1011-918/2020 pagal vieno iš Bendrovės akcininkų R. G. ieškinį R. G. dėl akcininkų neturtinių teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, iš ten pateiktų 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo įsipareigojimų 1 725 839 Eur sumai, iš jų trumpalaikiai įsipareigojimai (mokėtini per vienerius metus) sudarė net 1 590 619 Eur, iš jų net 242 489 Eur yra suma darbuotojams. Bendrovės įsipareigojimai, lyginant 2018 m. ir 2017 metus, išaugo apie 700 000 Eur.

2.2.       Bendrovė įsipareigojimų nevykdo ne tik darbuotojams, bet ir valstybei, skola VSDFV 2020 m. kovo 25 d. pradžioje sudarė daugiau nei 14 000 Eur. Credit Info duomenimis, vidutinė įsiskolinimų trukmė yra 98 dienos, bendrovei registruoti 3 turto areštai daugiau kaip 80 000 Eur sumai. Bylų, kuriose dalyvauja kaip atsakovas, yra 48 vnt., kurias sudaro bylos dėl skolos priteisimo, inicijuotas juridinio asmens veiklos tyrimas bei darbo ginčo bylos. Bendrovė įsiskolinusi elektros bei dujų tiekėjams.

2.3.       Pareiškime teigiama, kad į 2018 m. turto balansą yra įtraukta žemė už 868 860 Eur, pastatai ir įrenginiai už 76 848 Eur bei kitas turtas. Bendra turto vertė – 2 226 448 Eur. Bendrovės trumpalaikis turtas, lyginant su 2017 metais, sumažėjo 270 000 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nuo 2019 m. gegužės išparduodamas įmonės turtas – sandėliai, pagalbinės patalpos, įrengimai 2020 m. vasario 21 d. buvo įkeisti už 50 000 Eur, vienintelis likęs sandėlis seniau įkeistas už 55 000 Eur., žaliavų faktiniai kiekiai neatitinka realios padėties. Be to, deklaruota žemės sklypo vertė faktiškai yra ženkliai mažesnė. Pareiškėjų vertinimu, iš 2018 m. bendrovės balanso atėmus žemės sklypo vertę, šią sumą atėmus iš turto vertės, taip pat atėmus neegzistuojančių žaliavų vertę gaunama turto suma yra 1 348 000 Eur, kai tuo tarpu finansiniai įsipareigojimai sudaro 1 725 839 Eur ir vis didėja. Be to, teigia, kad per 2015-2018 metus įmonė patyrė 1 103 117 Eur nuostolio. Bendrovės pardavimo pajamos 2018 m. buvo 2 925 135 Eur, ir lyginant su 2017 m., sumažėjo daugiau nei 435 tūkst. Eur. Šiuo metu Bendrovėje oficialiais duomenimis nurodomi dirbantys 56 darbuotojai (faktiškai dirba dar mažiau), nors 2016 m. vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 103, 2015 m. – 117 darbuotojų.

3.       Pareiškėjas L. B. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo iškelti atsakovei UAB „Plieninis skydas“ restruktūrizavimo bylą. Nurodo:

3.1.       Atsakovė vykdo veiklą, priima užsakymus, gamina produkciją (metalo gaminius, šarvuotas duris ir kt.), kuri yra paklausi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose. Pareiškėjo turimais duomenimis, atsakovės 2018-2019 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, jos turtas padidėjo 14 procentų (trumpalaikis turtas net 31 procentu), taip pat ženkliai padidėjo per metus gautinos sumos (pirkėjų skolos įmonei). Tai reiškia, kad bendrovė šiuo metu patiria finansinius sunkumus dėl to, kad pirkėjai su ja neatsiskaito už produkciją. Be to, padidėjus bendrovės nemokumo rizikai, dalis tiekėjų reikalauja išankstinių mokėjimų už gamybai perkamas žaliavas. Situaciją sunkina ir COVID-19, tačiau bendrovė yra gyvybinga ir turi galimybę išsaugoti veiklą.

4.       Pareiškėjai 2020 m. balandžio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose prašo iškėlti UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą. Nurodo, kad teismui teikiamas DGK sprendimas yra vienas iš tinkamų įrodymų byloje dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kuriuo papildomai 20601,05 Eur sumai patvirtinamas atsakovės skolinių įsipareigojimų mastas bei tai, kad šie skoliniai įsipareigojimai yra pradelsti ir nevykdomi ilgą laiką. Todėl DGK sprendimas prijungtinas prie bylos, kaip vienas iš įrodymų, kuriuo grindžiamas pareiškėjų reikalavimas iškelti bankroto bylą atsakovei. Pareiškėjų vertinimu, atsakovė atitinka du nemokumo požymius, iš kurių bent vieno pakanka, kad jai būtų iškelta bankroto bylą, t.y. atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertė ir ji negali vykdyti turtinių prievolių. Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovo turtas – 2 538 438 Eur. Balansuose nurodoma atsakovės turto vertė nėra tiksli, o pagal šiuo byloje esančius duomenis matyti, kad atsakovė turtas yra mažesnės vertės. Iš aukščiau nurodytų duomenų ir konkrečiai, kad atsakovės sąskaitos rašomos, bet neregistruojamos, galima spręsti, jog atsakovės atsargos turi mažėti, kadangi kaip produkcija (durys ir kt.) pateikiamos klientams. Be to, sąskaitų neapskaitymas rodo tikėtiną atsakovės vadovo nesąžiningumą bei atsargų mažinimą ne įmonės finansinių įplaukų tikslais. Pareiškėjų nuomone, kuras nėra bendrovės turtas , jis yra sąnaudos, todėl tokios sumos išvis neturėtų būti įtraukiamos į balansą. Be to, pirkėjų (debitorių) įsiskolinimas (bandomajame balanso 24001 eilutė, likutis periodo pabaigai, debetas) – 955 031,97 Eur. Ši suma nesutampa su administratoriaus pateiktu debitorių sąrašo skaičiais iš dokumento „Suminės skolos 2020-04-17 dienai“ (teigiamos reikšmės skaičiai). Pagal teismų praktiką sprendžiant apie įmonės turtą, iš įmonės turto beviltiškos skolos privalo būti pašalintos. Nagrinėjamu atveju, iš atsakovės debitorinių reikalavimų šalintini beviltiški debitoriniai reikalavimai. Vertinant atsakovės vadovo pasirašyto 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, atsakovės turtas būtų ne didesnis kaip 1 086 174,20 Eur (2 538 438 Eur- 1 452 263,80 Eur= 1 086 174,20 Eur). Taigi, atsakovė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija turto vertę. Taip pat, lyginant 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. balandžio 17 d. kreditorių ir tiekėjų sąrašus matyti, kad su jais nėra atsiskaitoma, o bendras skolų mastas tik didėja, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių savo kreditoriams

5.       Trečiasis asmuo UAB „Rokor“ prašo atsakovei iškelti bankroto bylą. Nurodo, kad prieštarauja galimybei kelti atsakovei restrukturizavimo bylą, nes ji nėra gyvybingaa, ilgą laiko neatsiskaito ne tik su trečiuoju amseniu, bet ir kiek žinoma, su atsakovės darbuotojais, kitais kreditoriais. Tai reiškia, jog restruktūrizavimo bylos kėlimas nebūtų efektyvi priemonė kreditoriams, įskaitant ir atsakovės darbuotojus (buvusius ir esamus) bent iš dallies patenkinti savo reikalavimus į atsakovę.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Egivira“ prašo iškelti UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą. Nurodo, kad palaiko pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nesutinka, kad bendrovei gali būti keliama restruktūrizavimo byla, nes bendrovė yra nemoki, bei negyvybinga.

7.       Tretieji asmenys, buvę darbuotojai ir kreditoriai I. M., J. E., M. V., V. M., A. M., F. L., F. L., R. V., T. Š., R. J., V. Z. prašo kuo greičiau iškelti atsakovei bankroto bylą, tam, jog būtų atsiskaityta su darbuotojais.

8.       Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjai prašo iškelti UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą.

9.       Paaiškinimai grindžiami žemiau nurodomais argumentais:

9.1.       Bendrovė su savo darbuotojais, tarp jų ir pareiškėjais, neatsiskaito dar nuo 2019 metų pabaigos ar vidurio. Bendrovė sistemingai vėluodavo mokėti darbo užmokestį 2019 m. gegužės bei 2019 m. lapkričio – 2020 m. kovo mėnesiais.

9.2.       Bevei 150 000 Eur su darbo santykiais susijusi bendrovės skola yra patvirtinta vien tik įsiteisėjusiais DGK sprendimais, kurie priimt dėl to, kad bendrovė dar iki karantino nemokėjo savo darbuotojams darbo užmokesčio bei nuo 2019 m. vidurio sistemingai vėluodavo darbo užmokestį mokėti.

9.3.       Pareiškėjams priskaičiuotą ir mokėtiną darbo užmokestį, kurias į bylą pateikė pats bendrovės vadovas R. G., didžiajai daliai pareiškėjų darbo užmokestis apskritai nemokėtas už visą 2020 metų I-ajį ketvirtį, o įsiskolinimai yra likę dar ir už 2019 metų gruodžio-lapkričio mėn.

9.4.       Be to, net ir darbo užmokesčio mokėjimas už 2019 metų paskutinįjį ketvirtį buvo atliekamas ženkliai vėluojant. Iš viso bendrovė turi ne mažiau kaip 193 077,47 Eur (147 643,96 Eur + 12 951,68 Eur + 32 481,83 Eur = 183 497,13 Eur) darbo santykių įsiskolinimų savo esamiems ar buvusiems darbuotojams ir įsiskolinimai darbuotojams ir toliau didėja. Tai, kad bendrovė turėjo nuolatinius įsiskolinimus darbuotojams patvirtina ir šio prašymo priedas, kuriame matyti, jog bendrovė dar iki Vyriausybės nutarimo dėl karantino priėmimo turėjo didėjančią skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Aptarti faktai patvirtina, kad karantino režimo įvedimas niekaip nenulėmė bendrovės įsiskolinimų pareiškėjams ir kitiems darbuotojams atsiradimo. Jokios reikšmės karantino režimo įvedimas neturėjo net ir pareiškėjų suteiktam 15 dienų terminui iki bylos pradžios sumokėti darbo užmokestį, nes akivaizdu, kad darbo užmokesčio įsiskolinimai, įskaitant vėlavimą, yra įsisenėję, o karantino režimas niekaip negalėjo sutrukdyti bendrovei sumokėti darbo užmokestį, jeigu bendrovėje būtų buvę lėšų ir/ar bendrovė uždirbtų pajamas. Tai patvirtina ir faktas, kad po karantino pabaigos įsiskolinimai pareiškėjams ir kitiems darbuotojams vis dar nėra padengti.

9.5.       Net ir į bylą pateiktų bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitų už 2018 ir 2019 m. duomenimis, bendrovė per paskutinius 3 finansinius metus (2017, 2018 ir 2019 metai) generuoja nuostolius. Bendrovės gamyba ženkliai sumažėjo dar 2019 metais, o nuo 2020 metų pradžios bendrovė beveik nebeturi užsakymų dėl durų gamybos, kuri yra pagrindinė bendrovės veikla.

9.6.       Nors bendrovės vadovas savo skunde nurodo, kad bendrovė yra gyvybinga įmonė, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo iki šiol, t. y. per beveik 4 mėn. laikotarpį, nepateikė. Bendrovės vadovo pateikti keli 2020 m. sausio mėn. mažos apimpties užsakymai (kurių vertės 1600 ar 1400 Eur) absoliučiai nepatvirtina, kad bendrovė vykdo pakankamos apimties veiklą, galičią užtikrinti atiskaitymą su pareiškėjais ar kitais kreditoriais. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, bendrovė neturėjo ir nebeturi pakankamo srauto užsakymų, kad galėtų atsiskaityti su savo darbuotojais (tarp jų ir pareiškėjais). Duomenų, kad užsakymų sumažėjimą galėjo nulemti karantino režimas – nėra.

9.7.       Atsakovė taip pat negali įrodyti, jog ir pasibaigus karantino režimui, bendrovė turi pakankamą pajamų srautą iš kurio galėtų atsiskaityti su darbuotojais (tarp jų ir Pareiškėjais). Todėl spręstina, kad karantino režimo įvedimas neturėjo jokios įtakos bendrovės atsiskaitymui su pareiškėjais, nes bendrovė pakankamai pajamų atsiskaitymams negaudavo dar iki karantino įvedimo.

10.       Atsakovė UAB „Plieninis skydas“ atsiliepimuose į pareiškimus ir kituose procesiniuose dokumentuose prašo atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nurodo, jog įmonė yra gyvybinga, todėl jai negali būti keliama bankroto byla. Įmonės gaminami gaminiai yra paklausūs rinkoje, todėl įmonei tiesiog reikia atsigauti po karantino, tam, jog būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Tuo tarpu, pareiškėjai nepateikė įrodymų apie tai, kad įmonėje veikla nėra vykdoma, kad mažėja turto, kad nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, darbuotojams ar valstybei, nepateikti įrodymai, kad Bendrovės vadovas sudarinėja žalingus įmonei sandorius, išpardavinėja turtą. Atsakovė neneigia, kad šiuo metu patiria laikinus finansinius sunkumus. Įmonė 2019 m. gegužės 14 d. realizavo sandėlį už rinkos kainą, kurią nustatė turto vertintojas, o gautos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje. Pagalbinės patalpos taip pat buvo parduotos už rinkos kainą, abu šie nekilnojami turtais ribojasi. Paaiškina, kad įrengimai 2020 m. vasario 21 d. buvo įkeisti pagrindinės gamybinės žaliavos tiekėjui UAB „Egivira“ siekiant atidėti atsiskaitymą už pateiktą žaliavą metalą, kadangi jis pagrindinis tiekėjas šarvuotoms durims gaminti, be šio tiekėjo įmonės veikla būtų sustabdyta. Dėl to darytina išvada, kad bendrovės turto masė nesumažėjo, kadangi vietoje parduoto turto buvo gautos lėšos, o įkeitus įrengimus buvo užtikrintas metalo tiekimas su atidėtu apmokėjimu.

11.       R. G. atsiliepime prašo dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą arba atmesti ir bankroto bylą nutraukti.

12.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

12.1.       Bankroto byla UAB „Plieninis skydas“ negali būti keliama pareiškėjams nesuteikus protingo termino reikalavimams įvykdyti, juo labiau, kad net nebuvo atsižvelgta į karantino aplinkybę, be to, patiems pareiškėjams atlikus veiksmus, kurie vėliau pripažinti neteisėtais ir kurie neabejotinai apsunkino bendrovės galimybes didele dalimi įvykdyti jų reikalavimus dar iki pranešime nustatyto termino pabaigos. Tai sudaro pagrindą procesine prasme pareiškimą palikti nenagrinėtą arba jį atmesti.

12.2.       Remiantis buhalteriniais duomenims, bendrovė šiuo metu turi turto už iš viso 1 587 324,58 Eur. 

12.3.       Turto administratorius nepagrįstai nuvertina bendrovės skolininkų skolas kaip beviltiškas. Didžiausias bendrovės skolininkas šiuo metu yra R. G. ir įmonės naudai yra priimtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimas c. b. Nr. e2-931-262/2019 iš R. G. bendrovės naudai priteisti iš viso 164 776,64 Eur suma (šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, c. b. Nr. e2A-610-XX/2020). R. G. turi įvairių bendrovių akcijas (duomenys neskelbtini), taip pat 50 proc. pačios bendrovės akcijų, kurias jis yra įpareigotas parduoti R. G.. R. G. savo paskolą bendrovei yra padengęs pusiau, todėl neteisinga teigti, jog R. G. skola bendrovei yra irgi beviltiška.

12.4.       Vertinant bankroto bylos iškėlimo pagrindus, šiuo metu įmonė yra pradelsusi vykdyti iš viso 324 313,11 Eur kreditorinių reikalavimų, kas sudaro tik apie 20 proc. bendrovės turto vertės. 

12.5.       Esant nurodytoms aplinkybėms, bankroto byla ilgametei ir sėkmingai veikiančiai įmonei siekiama iškelti pasinaudojus laikinais karantino sąlygotais finansiniais sunkumais, kai konkretūs bendrovės finansiniai rodikliai ilguoju periodu neleidžia įmonės laikyti nemokia.

13.       Pareiškėjas P. B. atsiliepime prašo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nurodo, kad galutinai išpirkus iš R. G. akcijas ir UAB „Plieninis skydas“ visuotiniam akcininkų susirinkimui, kaip bendrovės organui vėl pradėjus pilnavertiškai finkcionuoti, įmonė galės kreiptis ir į kredito įstaigas laikiniems pajamų ir išlaidų netolygumams subalansuoti, kas les išvengti tokių situacijų, kai laikinai negalima atsiskaitti su kreditoriais. Būtent restruktūrizavimo, o ne bankroto procesas padėtų ilgametei įmonei atsigauti po tokio ilgamečio ir ūmaus akcininkų tarpusavio ginčo, sąlygojusio teisminių procesų „maratoną“, buvusios vadovybės nesąžiningos konkurencijos veiksmų, corporate raid atakos ir, dar negana to, karantino, ilgamečio vadovo nušalinimo suklaidinus teismą ir nekompetentingo turto administratoriaus veiksmų.

14.       Trečiasis asmuo R. G. atsiliepime prašo iškelti UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Plieninis skydas“ neišvengiamai ir kuo greičiau turi būti iškelta bankroto byla, o reikalavimas dėl UAB „Plieninis skydas“ restruktūrizavimo atmestinas. Paaiškinama, kad bendrovės vadovas R. G. nuosekliai savinosi bendrovės pinigus, kitą turtą, taip apgaudinėdamas visus (akcininkus, partnerius, tiekėjus, darbuotojus ir pan.).

15.       Pareiškėjai atsiliepime į L. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo prašo L. B. pareiškimą atmesti ir iškelti UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą.

16.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

16.1.       Bendrovė tiek iki karantino, tiek ir po jo pabaigos visiems savo darbuotojams nebemoka darbo užmokesčio, neatsiskaito su kitais kreditoriais. Įsiskolinimai darbuotojams nepadengiami nuo 2019 m. antros pusės ir vis didėja. Bendra pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus iš bendrovės darbuotojų naudai išieškoma su darbo santykiais susijusi skola yra 217 559,48 Eur. Taip pat, pagal bendrovės vadovo pateiktas pažymas bendrovė skolinga darbuotojams dar 5 744,55 Eur, o pagal darbuotojų įstojusių trečiaisiais asmenimis pateiktus įrodymus dar 18 070,86 Eur. Taigi, bendras pareiškėjams žinomas ir šios bylos medžiaga pagrįstas bendrovės įsiskolinimas darbuotojams yra 241 374,89 Eur.

16.2.       Bendrovės įsiskolinimų darbuotojams didėjimas rodo, kad nėra jokių prielaidų pagerinti savo finansinę būklę. Darbo užmokesčio nemokėjimas užprogramuoja ne tik papildomus įsiskolinimus darbuotojams, Valstybei ir VSDFV, bet ir reiškia, kad gamybos veikla, iš kurios galėtų būti uždirbamos pajamas, nebevyksta dėl darbuotojų atsisakymo neatlygintinai dirbti. Tofėl tolimensis darbo užmokesčio darbuotojams nemokėjimas patvirtina, kad bendrovės restruktūrizavimas yra neįmanomas, o kiekviena tolimensė diena neskelbiant bendrovei bankroto tik dar labiau didina bendrovės įsiskolinimus.

16.3.       Bendrovės pradelstus įsiskolinimus kreditoriams yra nustatęs bendrovės turto administratorius UAB „Insolvensa“, kuris į bylą yra pateikęs 2020 m. birželio 29 d. UAB „Plieninis skydas“ turto administratoriaus ataskaitą, kurioje yra bendrovės pradelstų įsiskolinimų tiekėjams sąrašas 894 899,99 Eur. Šiuo atveju, bendrovės vadovas nurodo mažesnę įsiskolinimų sumą (568 254,60 Eur), tačiau ji neatitinka tikrovės, todėl turi būti vadovaujamasi administratoriaus pateikta ataskaita. Bendrovės vadovas sąmoningai siekdamas sumažinti įsipareigojimų kreditoriams mastą sudarytame kreditorių sąraše nenurodė 331 951,35 Eur bendrovės įsiskolinimų kreditoriams UAB „Rokor“, UAB „Export Partners“, UAB „Ignitis“, Broderna Axelssons Platslageri HB, UAB „Europrojects“, Inspecta Estonia OU, S. B. Sakerhetscertifiering, UAB „Altas“, ASSA ABLOY Baltic filialas, UAB Wurth Lietuva, AB „Lietuvos paštas“, UAB „Linoksa“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Naresta“, UAB „Cloudlix“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, S. G., A. A., P.H.U. A. K. A. M., Profdekortade OOO, UAB „Tokvila“, UAB „Lintiva“.

16.4.       Pagal administratoriaus ataskaitą bendrovės įsiskolinimas VSDFV 2020 m. birželio 29 d. yra 71 886,88 Eur. Duomenų paneigiančių šį faktą byloje nėra, tačiau bendrovės vadovas jokių įrodymų apie įsiskolinimus į bylą neteikia.

16.5.       Bendrovės vadovas į bylą pateikė bendrovės debitorines sumines skolas, kurių bendra suma yra 483 151,45 Eur. Administratoriaus ataskaitoje taip pat pateiktas debitorių sąrašas, kuriame bendra debitorinių skolų suma bendrovei yra 467 786,15 Eur. Skirtumas tarp administratoriaus debitorių sąrašo ir RG parengto debitorių sąrašo yra 15 365,30 Eur, tačiau R. G. parengtame sąraše yra nepagrįstai nurodyta padidinta R. G. debitorinė skola (174 068,28 Eur), UAB „Lintiva“ 9 305,00 Eur debitorinis įsiskolinimas, nors administratoriaus debitorių sąraše šios sumos apskritai nėra, UAB „Simonta“ 3 295,00 Eur debitorinis įsiskolinimas, nors administratoriaus debitorių sąraše šios sumos apskritai nėra.

16.6.       Bendrovės buhalterinė turto (be nekilnojamojo turto) vertė atskaičius nusidėvėjimą yra ne didesnė kaip 114 716,22 Eur = (105 176,17 Eur + 9 540,05 Eur). Bendra bendrovės turto buhalterinė vertė, iš kurios galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, įskaitant atsargas, nekilnojamąjį turtą ir debitorines skolas yra 472 290,17 Eur (441 016,22 Eur + 31 273,95 Eur = 472 290,17 Eur). Apibendrinant bendrovės turto įvertinimą, reali bendrovės turto vertė yra ženkliai mažesnė nei nurodyta 2019 m. gruodžio 31 d. balanse. Iš bendrovės turto, kaip faktiškai nepagrįsta, išskaitytina bendra balanse nurodyto bendrovės turto vertė yra 1 963 586,34 Eur, kurią sudaro: 597 860 Eur (neegzistuojanti žemės vertė); 230 241,83 Eur (realiai nesančios atsargos); 721 898,05 Eur nesanti pirkėjų skolų suma; 71 298,46 Eur kita negautina suma (vadovo R. G. atsiskaitytinai paimta iš kasos lėšų suma, kuri yra pasisavinta ir nebus grąžinta); visa negautina 294 929 Eur investicijų suma; 47 341 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudų suma.

16.7.       Nei L. B. nei R. G. neteikia jokių siūlymų ir neįrodinėja, iš kokių resursų galėtų būti atkurtas bendrovės gyvybingumas, t. y. neįsipareigoja patys savo turtu užtikrinti žalos bendrovei atlyginimą, taip pat paimtų bendrovės lėšų ir paskolų grąžinimą. Tai reiškia, kad pareiškėjas L. B. ir bendrovės vadovas net nesiekia atkurti bendrovės mokumo, bet siekia išvengti jiems neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo bendrovei kelti restruktūrizavimo bylą, bendrovei turi būti keliama bankroto byla bei vykdomas žalos išieškojimas iš kaltų asmenų bendrovės ir visų jos kreditorių naudai.

17.       A. S., P. B., R. B., V. N., V. A. atsiliepime į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo prašo L. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Plieninis skydas“ iškėlimo atmesti ir bendrovei iškelti bankroto bylą. Nurodo, kad ilgus metus slepiama bendrovės finansinė atskaitomybė ir balanso bei pelno (nuosotlių) ataskaitos pateikimas tik bankroto byloje patvirtina, jog tikroji bendrovės finansinė padėtis yra ženkliai skirtinga, nei vaizduojama finansinėje atskaitomybėje. Ankstesniuose pareiškėjų procesiniuose dokumentuose šioje byloje yra paneigti neoficialūs bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys. Bendrovė nėra pateikusi į bylą objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų bendrovės balanse nurodytus duomenis. Taigi, tikroji (faktinė) bendrovės situacija yra – bankrotas, nes bendrovė ir toliau visiškai neatsiskaito su savo kreditoriais, o jos pradelsti įsipareigojimai 3 kartus viršija turtą.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos atmestinas.

18.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Šio įstatymo 152 straipsnyje nurodyta, kad jis įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. (išskyrus įstatyme nurodytus straipsnius), o 155 straipsnyje nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

19.       Pareiškimas dėl UAB „Plieninis skydas“ bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi be kita ko nustačius, kad privaloma ikiteisminė stadija įvykdyta pagal JANĮ nuostatas. Vadovaujantis JANĮ 155 straipsnio nuostatomis, bankroto bylos iškėlimo klausimas ir be kita ko UAB „Plieninis skydas“ nemokumas vertintinas pagal šio įstatymo nuostatas. Taip pat, byloje prijungtas L. B. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Plieninis skydas“ iškėlimo, kuris spręstinas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

20.       Teismų praktikoje yra suformuluota nuosekli pozicija, jog nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2731/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-462/2014; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).

21.       Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas, tai – visuma Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).

22.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą juridiniam asmeniui, išskyrus juridiniams asmenims, numatytiems JANĮ 1 straipsnio 3–4 dalyse, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu juridinis asmuo: i) turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ii) yra gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas); iii) nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir; iv) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

23.       Juridinių asmenų registre UAB „Plieninis skydas“ įregistruota 2002 m. rugsėjo 30 d., veiklos tikslai ir rūšys – šarvuotų bei apsauginių durų gamyba, prekyba bei visa kita su tuo susijusi veikla ir paslaugų teikimas, kita gamybinė veikla. Tiek iš rašytinės bylos medžiagos, tiek informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovė UAB „Plieninis skydas“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tai atitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą. 2020 m. rugsėjo 23 d. patikrinus informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenų bazę matyti, kad daugiau pareiškimų dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos (JANĮ 2 straipsnio 23–24 straipsniai) iškėlimo atsakovei UAB „Plieninis skydas“ negauta, todėl konstatuojama, kad nėra JANĮ 15 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės.

24.       Siekiant iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą turi būti nustatyta, kad, kad atsakovė turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje pateikta juridinio asmens finansinių sunkumų sąvoka, kuri suprantama kaip padėtis, kai: i) juridinis asmuo yra nemokus; ii) arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Aptariama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata reiškia, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir tokiai bendrovei, kuri yra nemoki (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020, nutarties 40 punktą).

25.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Aptarta gramatinė JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad siekiant atsakovei iškelti bankroto bylą būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789): i) skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas; ii) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

26.       Analizuojant atsakovės būseną pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą matyti, kad atsakovė Juridinių asmenų registrui nuo 2016 m. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Pagal paskutinius pateiktus duomenis bendrovės turtą sudarė 2 356 308,00 Eur suma, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 299 005,00 Eur, t.y. vertinant pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau -ĮBĮ), bendrovės būklė formaliai vertinant jau atitiko nemokumo būseną, nes įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Byloje pateikti naujesni finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018-2019 m., iš kurių taip pat matyti, kad formaliai vertinant pagal ĮBĮ 2018-2019 m. bendrovės būklė atitiko nemokumo būseną. Pastebėtina, kad nors pateiktas 2018 m. balansas yra pasirašytas tik bendrovės direktoriaus (nėra buhalterės parašo), tačiau iš jo matyti, kad tariamą bendrovės turtą sudaro 2 226 448,00 Eur, kai tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 1 725 839,00 Eur iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos 1 590 619,00 Eur, t.y. pagal tuo metu galiojusį ĮBĮ atitinka nemokumo sąvoką, nes mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tokia pati tendencija išlieka ir 2019 m., nes nors tariama turto vertė padidėja iki 2 538 438,00 Eur, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia pusę į balansą įrašyto turto vertės - 2 106 086,00 Eur, iš kurių 1 970 532,00 Eur yra sumos mokėtinos per vienerius metus. Pastebėtina ir tai, kad tiek 2018 m., tiek 2019 m. balansuose didžiają dalį turto sudaro trumpalaikis turtas (atsargos, medžiagos/žaliavos, pirkėjų skolos, trumpalaikės investicijos), o prie bendrovės įsipareigojimų išlieka tendencija turėti įsipareigojimų susijusių su darbo santykiais. Taigi, UAB „Plieninis skydas“ turimi finansiniai sunkumai negali būti vertinami kaip laikini ir įtakoti tik COVID-19 situacijos Lietuvoje, nes iš aukščiau nurodytų argumentų akivaizdu, kad bendrovė dar iki 2020 m. pavasario turėjo finansinių sunkumų ir negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų darbuotojams.

27.       Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi UAB „Plieninis skydas“ vadovą R. G. įpareigojo per 5 darbo dienas pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3-7 punktuose nurodytą informaciją, tačiau iki šiol byloje nėra pateiktas aktualus ir pareiškimo dėl bankroto bylos ar pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu galiojęs 2020 m. UAB „Plieninis skydas“ balansas. Tai reiškia, kad teismas spręsdamas klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „Plieninis skydas“ ir (ne) mokumo nustatymo vadovausis byloje pateiktais kitais įrodymais, bei viešų registrų duomenimis.

28.       Pastebėtina, kad Nekilnojamojo turto registrą nustatyta, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso turtas už bendrą 218 300,00 Eur sumą. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai, siekdami paneigti balanse nurodytą žemės vertę, pateikė teismui UAB „Super status“ 2019 m. balandžio 8 d. turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad atsakovo turimo žemės sklypo rinkos vertė yra 271 000 Eur. Pagal teismo ekspertės A. L. 2018 m. lapkričio 15 d. teismo ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo vertė yra 240 000 Eur, todėl vidutinė nustatyta sklypo vertė sudarytų maždaug 255 500 Eur. Bendrovei nuosavybės teise priklauso 5 automobiliai Opel Combo, iš kurių trims eismas yra draudžiamas. Bendrovės vadovas pateikė tariamų skolininkų sąrašą, kurį sudaro 483 151,45 Eur reikalavimai, tačiau nors buvo įpareigotas nurodyti reikalavimo įvykdymo terminus ir užtikrinimo būdus, tokių duomenų teismui nepateikė, todėl teismas vadovaujasi anksčiau byloje teiktu debitorių sąrašu. Iš šio sąrašo matyti, kad net 39123,41 Eur debitorinių reikalavimų sudaro trijų asmenų įsiskolinimai, kuriems atsiskaitymo terminai yra suėję 2012 m. lapkričio 5 d., 2012 m. lapkričio 7 d. ir 2015 m. sausio 1 d. Pastebėtina ir tai, kad minėtos 2012 m. lapkričio mėnesio skolos yra UAB „Plieninis skydas“ akcininkų R. G. ir R. G., todėl atsižvelgiant į tai, jog šios skolos nebuvo padengtos net ir bendrovei esant sunkioje finansinėje situacijos, darytina išvada, jog nėra tikimybės, kad jos bus grąžintos ir iš jų bus galima padengti kreditorių reikalavimus. Iš administratoriaus UAB „Insolvensa“ ataskaitos matyti, kad pagal 2020 m. birželio 12 d. bendrovės inventorizacijos aprašą, UAB „Plieninis skydas“ turi atsargų/žaliavų, kurių vertė siekia 105 176,17 Eur. Visas bendrovės apskaitytas ilgalaikis turtas administratoriaus ataskaitoje įvertintas 636 402.38 Eur, tačiau joje nurodyta, kad bendrovės ilgalaikio turto masė mažintina 271 000,00 Eur apimtimi, iki 365 402,38 Eur (636 402,38 – 271 000,00 = 365 402.38), nes yra nuginčytas sandoris dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) perleidimo. Šiuo atveju, sutiktina, kad net apskaičiuotos sumos negali laikyti realia bendrovės turto verte, nes nėra galimybės įvertinti ilgalaikio turto (staklių, įrenginiu) nusidėvėjimo ir realios vidutinė rinkos vertė.

29.       Tuo tarpu, kaip teisingai pastebėjo pareiškėjai atsiliepime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, vien UAB „Plieninis skydas“ turimi įsipareigojimai darbuotojams šiuo metu sudaro 241 374,89 Eur, nes pagal byloje esančius duomenis bendra pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus iš bendrovės, jos darbuotojų naudai išieškoma su darbo santykiais susijusi skola yra 217 559,48 Eur, pagal bendrovės vadovo pateiktas pažymas bendrovė skolinga darbuotojams dar 5 744,55 Eur, o pagal darbuotojų įstojusių trečiaisiais asmenimis pateiktus įrodymus dar 18 070,86 Eur. Taigi, sutiktina, jog bendras pareiškėjams žinomas ir šios bylos medžiaga pagrįstas bendrovės įsiskolinimas darbuotojams yra 241 374,89 Eur, t.y. daugiau nei bendrovės turimas turtas, kuris be kita ko dar yra ir apsunkintas daugybiniais areštais. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tiek didžioji dalis darbuotojų kreditorinių reikalavimų, tiek kitų kreditorinių reikalavimų atsirado laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio. Iš to yra pagrindas spręsti, jog bendrovės finansinės padėties pablogėjimas negali būti siejami su COVID-19 pandemija. Pažymėtina, kad bendrovė ne tik nevykdo įsipareigojimų darbuotojams, tačiau ir neatsiskaito su valstybinėmis įstaigomis. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. turėjo 14 103,41 Eur socialinio draudimo skolą, kuri palaipsniui didėjo (pavyzdžiui, 2017 m. liepos 18 d. skola sudarė 552,18 Eur, 2017 m. spalio 17 d. turėjo 19 297,36 Eur skolą, nuo 2020 m. vasario mėnesio augo). Pagal administratoriaus ataskaitą bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020 m. birželio 29 d. buvo 71 886,88 Eur, o 2020 m. rugsėjo 18 d. jau 84 793,84 Eur. Taigi, galima daryti išvadą, kad nepaisant to, jog COVID-19 karantino laikotarpis baigėsi, tačiau praėjus trims mėnesiams nuo jo pabaigos UAB „Plieninis skydas“ įsipareigojimai kreditoriams tik didėja, t.y. bendrovės finansinė padėtis ir toliau blogėja.

30.       Pastebėtina, kad UAB „Plieninis skydas“ direktorius pateikė byloje bendrovės kreditorių sąrašą, kurį sudaro 289 620,00 Eur skolos tiekėjams ir 278 634,60 Eur skola klientui, tačiau sutiktina su pareiškėjų argumentu, kad šiame sąraše nurodyta bendra reikalavimų suma galimai neatitinka tikrovės, nes nėra įtraukta dalies kreditorių, kurie nurodyti administratoriaus UAB „Insolvensa“ 2020 m. birželio 29 d. ataskaitoje, t.y. UAB „Rokor“, UAB „Export Partners“, UAB „Ignitis“, Broderna Axelssons Platslageri HB, UAB „Europrojects“, Inspecta Estonia OU, S. B. Sakerhetscertifiering, UAB „Altas“, ASSA ABLOY Baltic filialas, UAB Wurth Lietuva, AB „Lietuvos paštas“, UAB „Linoksa“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Naresta“, UAB „Cloudlix“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, S. G., A. A., P.H.U. A. K. A. M., Profdekortade OOO, UAB „Tokvila“, UAB „Lintiva“. Taigi, įvertinus turimus bendrovės reikalavimus minėtiems kreditoriams, labiau tikėtina, kad bendrovės skolos siekia 894 899,99 Eur, kaip nurodyta administratoriaus ataskaitoje, o ne 568 254,60 Eur kaip nurodo R. G. pateiktame kreditorių sąraše.

31.       Įmonės sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenims, įmonė kaip atsakovė dalyvauja daugybėje teisminių ginčų dėl skolos priteisimo, darbo ginčuose.

32.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad UAB „Plieninis skydas“ finansinė padėtis yra sunki, nes jos turimas turtas yra apsunkintas, bei sudaro mažesnę sumą, nei turimi įsipareigojimai. Be to, bendrovės būsena jau keletą metų formaliai atitinka nemokumo sąvoką, ji daugiau nei metus turi įsipareigojimų darbuotojams, o jos skolos valstybės įstaigoms sparčiai auga. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad bendrovė šiuo metu yra laikytina nemokia taikant tiek balanso testą, tiek likvidumo testą ir tokia jos būsena nėra įtakota vien COVID-19 situacijos Lietuvoje. Priešingų duomenų, jog atsakovės turtas būtų didesnis, nei įrašytas į balansą atsakovė nepateikė.

33.       Visgi, tiek JANĮ numatytas teisinis reguliavimas (JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020 70 punkte nurodyta, kad net ir esant atsakovei nemokiai turi būti vertinamas atsakovės gyvybingumas (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis), kuriam egzistuojant, prioritetas būtų teikiamas ne bankroto (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis), tačiau restruktūrizavimo bylos iškėlimui (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis).

34.       Kaip jau minėta, JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą, svarstantį restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, vertinti juridinio asmens, kuriam keliama restruktūrizavimo byla, gyvybingumą. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Ūkinė komercinė veikla suprantama kaip gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais (JANĮ 2 straipsnio 21 dalis).

35.       Analizuojant aptartą juridinio asmens gyvybingumo kriterijų nustatyta, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nesustabdė. Tą patvirtina atsakovės teismui su rašytiniais paaiškinimais pateikti įrodymai, kad atsakovė sudaro naujas sutartis, taip pat kiti dokumentai, kurie leidžia spręsti apie tai, kad atsakovė realiai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir generuoja pajamas. Kita vertus, iš bendrovės administratoriaus ataskaitos matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. birželio 23 d. bendrovė gavo mažiau pajamų, nei patyrė išlaidų - gavo 132 509,80 Eur veiklos pajamų, kai tuo tarpu patyrė 94 480,37 Eur išlaidas tiekėjams, 29 125,53 Eur išlaidų mokėjimus ir 125 605,90 Eur išlaidas susijusias su darbo santykiais. Iki klausimo dėl nemokumo bylos nagrinėjimo pabaigos, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis per laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio akivaizdžiai pagerėjo, ar patvirtinančiu, kad atsakovė tinkamai vykdo naujai prisiimtus įsipareigojimus, mažina turimus įsipareigojimus. Tai, kad bendrovė nėra gyvybinga rodo ir ta aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakovės finansiniai įsipareigojimai ne mažėjo, o didėjo – bendrovės skola VSDFV padidėjo nuo 71 886,88 Eur iki 84 793,84 Eur. Be to, bendrovė vis dar nėra atsiskaičiusi su darbuotojais, kuriems Darbo ginčų komisijos sprendimais priteistos sumos siekia 217 559,48 Eur. Iš viešai prieinamų VSDFV duomenų matyti, kad UAB „Plieninis skydas“ 2015 m. darbuotojų skaičius sudarė 117, tačiau 2020 m. balandžio 22 d. duomenimis, apdraustų asmenų skaičius įmonėje jau buvo 45. Teismui savo iniciatyva patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai skelbiamus duomenis apie atsakovės bendrovėje dirbančius asmenis (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad bendrovės apdraustų asmenų skaičius 2020 m. rugsėjo 18 d. yra jau tik 26, o  pats R. G. teismui pateiktuose dokumentuose nurodo, kad bendrovėje dirba dar mažiau asmenų - 16. Tuo tarpu pagal teismui pateiktus duomenis, vien tų, kuriems Darbo ginčų komisijos sprendimais priteistos atitinkamos sumos yra mažiausiai 29. Tai reiškia, kad ne tik pasunkėjo bendrovės finansinė padėtis, tačiau ir sumažėjo bendrovėje dirbančių asmenų skaičius. Teismas vertina ir tai, kad iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, jog atsakovės nekilnojamam turtui yra taikomas areštas, t.y. daugybiniais areštais areštuotas visas nuosavybės teise priklausantis turtas – 147 000 Eur vertės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir 71 300 Eur vertės negyvenamoji patalpa – sandėlio patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta ir tai, jog antstoliai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės atžvilgiu vykdo išieškojimus. 

36.       Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog atsakovė turi finansinių sunkumų (taip, kaip finansiniai sunkumai suprantami pagal JANĮ 2 straipsnio 5 dalį) – yra nemoki tiek pagal balanso, tiek pagal likvidumo testus, bei neatitinka gyvybingumo kriterijų (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis), kas teismą įgalina spręsti, jog jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla ir turi būti keliama bankroto byla (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, įtvirtintos dvi alternatyvios sąlygos, kurias turi atitikti įmonė: 1) negalėjimas laiku vykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės įsiskolinimai viršija turto vertę (antroji sąlyga), be to, egzistuoja ir pirmoji sąlyga – įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Aplinkybė, jog įmonė pakankamai ilgą laiką nėra pajėgi atsiskaityti su darbuotojais, VSDFV, be to, nesant duomenų, kad bent iš dalies dengtų šį įsiskolinimą, bei tai, kad įmonės įsiskolinimai viršija turtą, leidžia daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), o finansiniai sunkumai negali būti laikomi laikinais bei tikėtinai praeisiančiais. Kaip jau minėta, atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji laikytina nemokia, negebančia atsiskaityti su kreditoriais, darbuotojais, bei valstybinėmis įstaigomis. Be to, atsakovės finansiniai sunkumai negali būti laikomi laikinais, bei tikėtinai praeisiančiais, nes jie tęsiasi ne vienerius metus, bei didėja. Atsakovė ir jos vadovas R. G. savo procesiniuose dokumentuose iš esmės įmonės nemokumo nepaneigia. Taigi, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą.

38.       Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Plieninis skydas“ teismo prašo klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo spręsti žodinio proceso tvarka, skiriant teismo posėdį kviesti liudytojus ir išreikalauti papildomus dokumentus, tačiau teismo vertinimu tam nėra pagrindo. Pastebėtina, kad įprastai nemokumo bylos iškėlimo klausimas yra išsprendžiamas per du mėnesius, tačiau konkrečiu atveju šis procesas užsitęsė net iki šešių mėnesių. Per šį protingą terminą bylos šalims buvo sudarytos galimybės pateikti visus norimus procesinius dokumentus, paaiškinimus, bei įrodymus (kreditorių, debotorių sąrašus, finansinės atskaitomybės duomenis), kurie padėtų iš esmės pasiruošti klausimo nagrinėjimui ir nustatyti atsakovės (ne) mokumą. Taigi, įvertinus esamą situaciją darytina išvada, kad papildomų įrodymų išreikalavimas, liudytojų kvietimas, ar žodinis bylos nagrinėjimas nėra reikalingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir tik dar labiau užvilkintų bylos procesą.

39.       Taip pat teismas nepriima ir nevertina 2020 m. rugsėjo 23 d. į bylą atsakovo pateiktų papildomų dokumentų, nes visų pirma dokumentai pateikti teismui jau išnagrinėjus bylą ir išėjus į pasitarimo kambarį priimti procesinio sprendimo (CPK 290 straipsnio 25 dalis), antra, iš dokumentų matosi, jog visi jie yra sudaryti po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, t. y. po 2020 m. rugsėjo 16 d.

40.       Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Nagrinėjamu atveju, programa neatrinko naujo bankroto administratoriaus, nes termino adminirtatoriams pateikti sutikimus pabaiga yra 2020 m. rugsėjo 28 d. Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad toks klausimas gali būti išspręstas priimant papildomą nutartį suėjus sutikimų pateikimų terminui ir nesudaro pagrindo nespręsti klausimo dėl nemokumo bylos iškėlimo iš esmės. Be to, teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais,

n u t a r i a :

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimą spręsti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. rugsėjo 29 d., 15.00 val.

Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 

Išaiškinti atsakovės UAB „Plieninis skydas“ kreditoriams, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo, išsiųsti atsakovui, pareiškėjams, Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai bei antstoliams.

Nutarties dalis dėl bankroto bylos iškėlimo per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.

Teisėja                                Rūta Veniulytė-Jankūnienė