Civilinė byla Nr. e2-491-936/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05307-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2; 2.1.2.4.3; 2.6.1.6.1; 2.6.7; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 10 d. 

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė,

sekretoriaujant Sabinai Maliutinai,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Valdui Rakauskui,

atsakovės atstovui advokatui Mariui Rumšui,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Astig“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemėja“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų A. U..

        Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Astig“ (toliau – ieškovas BUAB „Astig“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Nemėja“ (toliau – atsakovas UAB „Nemėja“), prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2017-12-27, 2018-01-03 mokėjimo pavedimus ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo 17514,80 Eur sumą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-03-06 nutartimi BUAB „Astig“ yra iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018-03-19. Vilniaus apygardos teismo 2018-07-18 nutartimi patvirtinti ieškovo kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 408229,55 Eur sumai. UAB „Astig“ 2017-12-27 mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovui 10000 Eur, 2018-01-03 mokėjimo pavedimu sumokėjo 7514,80 Eur, apmokėdamas atsakovo išrašytas 2017-11-24 PVM sąskaitą faktūrą NEM Nr. 000001329 ir 2017-12-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000001330. Ieškovas teigė, kad šiais mokėjimais pažeistas CK 6.9301 str. nustatytas atsiskaitymų eiliškumas, nes ieškovas mokėjimo metu buvo faktiškai nemokus, turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui, nevykdė anksčiau atsiradusių įsipareigojimų tos pačios eilės kreditoriams, lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti neturėjo. Ieškovas taip pat nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Ieškiniu ginami bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai, nėra suėjęs vienerių metų senaties terminas. Nurodė, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovo kreditorių teises, nes atsakovui buvo suteikta neteisėta atsiskaitymo pirmenybė, sumažinta galimybė atsiskaityti su kitais tuo metu buvusiais sąžiningais kreditoriais, sandorių atlikimo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus. Ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, juos sudarydamas buvo nesąžiningas, kadangi žinojo, kad kitiems kreditoriams turi pradelstų įsipareigojimų, ieškovas žinojo, kad veiklos nevykdo, visos rangos sutartys nutrauktos. Ieškovo teigimu, kadangi ginčijami sandoriai yra vienašaliai, atsakovo nesąžiningumas šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Pripažinus sandorius negaliojančiais, ieškovas prašė taikyti restituciją, grąžinant 17514,80 Eur sumą bankrutavusiai įmonei į bendrą turto masę atsiskaitymui su visais kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka. Dublike ieškovas papildomai pažymėjo, kad ieškovo kreditorių reikalavimo teisės atsirado iki ginčijamų sandorių, jų teisės pažeistos, nes ginčijamais mokėjimais suteikta neteisėta atsiskaitymo pirmenybė atsakovui. Nurodė, kad ieškinio reikalavimo teisiniai pagrindai nenustato reikalavimo vertinti ir įrodyti atsakovo nesąžiningumą. Mokėjimai yra vienašaliai sandoriai, ginčijamų mokėjimų atlikimas nepriklausė nuo atsakovo valios, atsakovo dalyvavimas nebuvo būtinas, todėl nėra pagrindo vertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Teigė, kad faktas, jog ieškovas banke turėjo daugiau lėšų, nereiškia, kad ieškovas turėjo jų pakankamai visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Atsakovas UAB „Nemėja“ atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta 2017-10-26 statybos subrangos sutartis Nr. 26/10/2017, kurios pagrindu atsakovas atliko sutartyje nurodytus darbus ir pateikė ieškovui apmokėti ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas atliktus darbus priėmė 2017-11-24 ir 2017-11-30, todėl apmokėjimo termino pabaiga pagal sutarties 3 p. buvo atitinkamai 2017-12-24 ir 2017-12-30. Ieškovas atliko pavedimus 2017-12-27 ir 2018-01-03, t. y. pasibaigus mokėjimo terminui, be to, su atsakovu atsiskaitė ne visiškai, liko skolingas 1931,30 Eur. Ieškovui bankroto byla iškelta 2018-03-06 nutartimi, vadovautasi 2017-12-31 balansu, kuris JAR registruotas 2018-03-09, todėl atsakovas nei sutarties sudarymo, nei jos vykdymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie blogą ieškovo finansinę būklę ar nemokumą. Pažymėjo, kad rangos sutartis su atsakovu nutraukta nebuvo, atsakovui nebuvo žinoma, kad ieškovas pranešė savo kontrahentams apie savo nemokumą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad kreditoriaus reikalavimo teisė atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo. Teigė, kad ieškovui atsiskaičius su atsakovu sumažėjo ieškovo debitoriniai įsiskolinimai kreditoriams, tuo pačiu tapo geresni ieškovo finansiniai duomenys, ginčijamų sandorių sudarymo metu įstatymai nedraudė ieškovui atsiskaityti pagal savo prievoles, tuo metu negaliojo kreditorių lygybės principas, būdingas bankroto situacijai, kitų kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas privalėjo atlikti mokėjimus, nes tokia ieškovo pareiga kilo iš sutarties. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad ieškovas buvo nesąžiningas, nes ieškovas kaip protingas ir sąžiningas verslo subjektas atsiskaitė su atsakovu pagal sutartį. Atsakovas buvo sąžiningas, ginčijamų mokėjimų metu neturėjo jokių duomenų apie ieškovo galimai sunkią finansinę būklę, neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad ginčijami mokėjimai gali pažeisti ieškovo kreditorių teises. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2018-01-03 ieškovas banko sąskaitoje turėjo 75175,11 Eur, taigi pakankamai lėšų atsiskaityti ne tik su VMI, bet ir su kitais kreditoriais, be to, ieškovo lėšos banko sąskaitoje ginčo laikotarpiu sparčiai didėjo, kas paneigia ieškovo teiginius, jog ieškovas nevykdė veiklos. Triplike papildomai nurodė, kad 2018-03-18 balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos neatspindi ieškovo finansinės situacijos ginčijamų sandorių sudarymo metu. Tvirtino, kad byloje turi būti nustatytas atsakovo nesąžiningumas sandorius ginčijant CK 6.66 str. pagrindu. Teigė, kad ieškovas, atlikdamas ginčijamus mokėjimus, sukūrė, pakeitė arba panaikino ne tik savo, bet ir atsakovo civilines teises ir pareigas, todėl ginčijami mokėjimai laikytini atlygintiniais dvišaliais sandoriais.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų A. U. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, atsižvelgdamas į pasikeitusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodė, kad esminis ieškinio pagrindas yra numatytas CK 6.66 str., tačiau palaikė ir argumentus dėl mokėjimų eiliškumo pažeidimo, prašė ieškinį tenkinti. Atstovas paaiškino, kad atsakovas turėjo ir galėjo žinoti, kad ieškovas nemokus, tačiau negalėjo nurodyti tikslios nemokumo atsiradimo datos. Nurodė, kad ieškovas žinojo apie sunkią savo padėtį, tačiau atsiskaitė tik su atsakovu, taigi buvo nesąžiningas.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo nemokus ginčijamų sandorių sudarymo metu, taip pat nėra duomenų, kad su kitais kreditoriais neatsiskaitinėjo. Nurodė, kad šalių jokie santykiai nesiejo, vadovai nebuvo nei draugai, nei siejami kažkokių kitokių asmeninių santykių, bendravo tik rangos sutarties vykdymo klausimais. Pabrėžė, kad nėra actio Pauliana sąlygų, o pagal CK 6.9301 str. ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio, todėl ieškinys atmestinas.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų A. U. apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta. Vadovaujantis CPK 247 str. 2 d., byla išnagrinėta be neatvykusio trečiojo asmens.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-03-06 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-2281-852/2020) ieškovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Divingas“, nutartis įsiteisėjo 2018-03-19. Vilniaus apygardos teismo 2018-07-18 nutartimi patvirtinti BUAB „Astig“ kreditoriniai reikalavimai 408229,55 Eur sumai, vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis BUAB „Astig“ kreditoriniai reikalavimai tikslinti ir didėjo. Vilniaus apygardos teismo 2018-09-24 nutartimi BUAB „Astig“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad šalys UAB „Astig“ ir UAB „Nemėja“ 2017-10-26 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 26/10/2017, pagal kurią atsakovas įsipareigojo išnuomoti mechanizmus grunto kasimo ir tvarkymo darbams, o ieškovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti pagal pateiktą darbų atlikimo aktą per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos. Atsakovas UAB „Nemėja“ išrašė ieškovui UAB „Astig“ 2017-11-24 PVM sąskaitą faktūrą NEM Nr. 000001329 atsiskaitymui už žemės darbus, kurios suma 19313 Eur, ir 2017-11-30 PVM sąskaitą faktūrą NEM Nr. 000001330 atsiskaitymui už autotransporto paslaugas, kurios suma 133,10 Eur. UAB „Astig“ 2017-12-27 mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovui 10000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas Nr. NEM000001329, ir 2018-01-03 mokėjimo pavedimu sumokėjo 7514,80 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas Nr. NEM000001330 – 133,10 Eur, Nr. NEM000001329 – 7381,70 Eur.

Ieškovas, gindamas bankrutavusios UAB „Astig“ kreditorių interesus, prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2017-12-27 ir 2018-01-03 UAB „Astig“ atliktus mokėjimus atsakovui UAB „Nemėja“ dviem savarankiškais pagrindais ir taikyti restituciją, t. y. teigia, kad ginčijamais sandoriais pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 str. įtvirtintas imperatyvus reikalavimas dėl atsiskaitymų eiliškumo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, be to, yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. 2020-01-21 teismo posėdžio metu kaip esminį sandorių nuginčijimo pagrindą nurodė CK 6.66 str. įtvirtintą actio Pauliana, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, teigia, kad nėra visų būtinų actio Pauliana sąlygų.

Nagrinėjamam ginčui aktuali naujausia Lietuvos Aukščiausiajame Teismo praktika dėl CK 6.9301 straipsnio taikymo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išplėstinė teisėjų kolegija 2019-12-09 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-278-469/2019, kurioje kasaciniu skundu, be kita ko, buvo keliamas klausimas dėl to, ar bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, yra tinkama ieškovė bylose, kai ginčijami mokėjimai ar kiti sandoriai CK 1.80 ir 6.9301 straipsnių pagrindu kaip pažeidžiantys atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Kasacinis teismas minėtoje byloje išaiškino, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio CK 6.9301 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-09 nutarties 50 p.). Kasacinis teismas minėtoje civilinėje byloje taip pat išaiškino, kad būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas Pauliano ieškinio institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-09 nutarties 33 p.).

Atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės panašioje byloje kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateikti išaiškinimai yra reikšmingi ir šioje byloje, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.80 str. 1 d., kaip prieštaraujančius imperatyvioms CK 6.9301 str. nuostatoms, nėra pagrindo, taigi ieškinys šiuo pagrindu atmestinas.

CK 6.66 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pripažinti sandorį negaliojančiu Pauliano ieškinio pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

CK 1.63 str. 1 d. nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 str. 3 d.). Atsiskaitymas pagal sutartį yra sutarties įvykdymas. Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.). Vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius. Dėl šios priežasties sutarties vykdymo veiksmas atitinka sandorio požymius – juo siekiama panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.), t. y. užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius. Į tai yra nukreipta šalies valia, kuri yra esminis sandorio požymis. CK įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai nėra siejami su tam tikra sandorių (pvz., tik dvišaliai sandoriai) rūšimi, todėl ir vienašaliai sandoriai, tarp jų ir sutarties vykdymo veiksmai, gali būti ginčijami, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015 ir kt.).

Tarp šalių nekilo ginčo dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį CK 6.66 str. pagrindu ir to, kad ieškiniu realizuojamas bankrutavusio ieškovo kreditorių, kurie turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą, interesų gynimas. Nesant šalių ginčo dėl šios actio Pauliana sąlygos plačiau nepasisakoma.

Atsakovas byloje teigė, kad ieškovas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, nes tokia ieškovo prievolė kilo iš šalių sutarties, kuri šalims turi įstatymo galią, nuostatų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo sutartinę prievolę atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus, atsiskaitymo terminai buvo suėję (Statybos subrangos sutarties 3.1 p.), tačiau iš bylos įrodymų matyti, kad suėjusių atsiskaitymo prievolių ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo ir daugiau, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas privalėjo sudaryti būtent ginčijamus sandorius su atsakovu.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Vilniaus apygardos teismas, 2018-03-06 nutartimi iškeldamas ieškovui bankroto bylą, vertino ieškovo 2017-12-31 balansą, iš kurio duomenų padarė išvadą, kad UAB „Astig“ nemokus. Taigi 2018-01-03 mokėjimo dieną ieškovas buvo nemokus. Į bylą pateikti duomenys apie ieškovo turimus ir nevykdomus įsipareigojimus kreditoriams, minėto 2017-12-31 balanso duomenys ir itin trumpas laiko tarpas (2 darbo dienos) nuo 2017-12-27 mokėjimo iki Vilniaus apygardos teismo nustatyto nemokumo datos leidžia daryti išvadą, jog ieškovas 2017-12-27 taip pat buvo nemokus tuomet galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. apibrėžta prasme, t. y. faktiškai nemokus CK 6.66 str. 1 d. prasme.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-1-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad skolininko veiksmai atitiko protingus verslo subjekto elgesio standartus bei buvo sąžiningi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Skolininko sąžiningumo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, jog svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-4-3-179-611/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, ginčydamas 2017-12-27 ir 2018-01-03 sandorius, pateikė šių datų ieškovo banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog 2017-12-27 ieškovas atliko atsiskaitymus su darbuotojais, išmokėdamas jiems atlyginimus, taip pat atsiskaitė su kitais kreditoriais (AB Telia Lietuva, UAB Baltnetos komunikacijos), be to, su atsakovu pagal pateiktas sąskaitas atsiskaitė ne visiškai (sumokėta iki 52 proc. įsiskolinimo), o sąskaitos likutis po operacijų dienos pabaigoje sudarė 2998,40 Eur. Iš tos pačios banko sąskaitos buvo atliktas ir 2018-01-03 mokėjimas atsakovui bei 48960,65 Eur dydžio pervedimas kitam kreditoriui, o sąskaitos likutis po operacijų dienos pabaigoje sudarė 18697,20 Eur. Taigi į šią banko sąskaitą ieškovas tarp 2017-12-27 ir 2018-01-03, t. y. 3 darbo dienų bėgyje, gavo mažiausiai 72174,25 Eur įplaukų. Ieškovas nepateikė kitų dienų duomenų, todėl nėra žinoma, kokios operacijos dar buvo vykdomos. Pažymėtina, kad būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti kiekvieną actio Pauliana  sąlygą. Atsakovas atsikirtimuose atkreipė dėmesį į tai, kad nėra pakankamai duomenų nustatyti faktą, jog jokiems kitiems kreditoriams nebuvo daromi atsiskaitymai, tačiau ieškovas papildomų įrodymų teikti nepageidavo (CPK 178 str.). Taigi pagal byloje pateiktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas vykdė atsiskaitymus išimtinai su atsakovu, taip suteikdamas jam prioritetą ir atitinkamai sumažindamas galimybę kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Ieškovas su atsakovu atsiskaitė ne visiškai (liko skolingas 1931,30 Eur), atsiskaitymais 2017-12-27 buvo mažinamas bendras kreditorinių reikalavimų balansas 2017-12-31 dienai.

Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas vykdė statybos darbus (grunto kasimas, tvarkymas, pateikti mechanizmai), jokių duomenų apie tai, kad 2017-10-26 statybos subrangos sutartis buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, byloje nėra, ieškovas teigė tokių aplinkybių (jog sutartis fiktyvi, neįvykdyta, įvykdyta netinkamai ar pan.) nežinąs. Už įvykdytus darbus sąžiningas užsakovas turi atsiskaityti, o rangovas nepažeidžia sąžiningumo principo priimdamas atsiskaitymą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo mokėjimai (būdami vienašaliai sandoriai) yra atlikti pagal šalių sudarytą, galiojančią ir nenuginčytą sutartį, prieš tai gavus sutarties įvykdymą iš kitos šalies (atsakovo), ieškovui turint priešpriešinę prievolę, negalima teigti, jog savo esme ginčijami sandoriai yra neatlygintiniai, nes jų negalima aiškinti ir kvalifikuoti atsietai nuo sutarties pobūdžio ir esmės. Todėl šiuo atveju yra teisiškai reikšmingas ne tik ieškovo, bet ir atsakovo (ne)sąžiningumo faktas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad ieškovas žinojo savo būklę, t. y. faktinio nemokumo būseną, tačiau vadovas priėmė sprendimus atsiskaityti tik su tam tikrais kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovo vadovas 2018-02-05 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikdamas UAB „Astig“ 2017-12-31 balansą, sudarytą 2018-01-25, taip pat 2018-01-15 raštu dėl sutarties nutraukimo kitam sutartiniam kontrahentui pats ieškovas nurodė, kad įmonė nemoki ir nebegali vykdyti savo įsipareigojimų, galima daryti kaip labai tikėtiną išvadą, jog ieškovas ginčijamų sandorių atlikimo metu žinojo arba turėjo ir galėjo suvokti savo sunkią finansinę būklę ir/ar nemokumą. Tačiau byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad ieškovo veiksmai neatitiko protingų verslo subjekto elgesio standartų bei buvo nesąžiningi. Ieškovo vadovo A. U. sprendimų (ne)atitikimas bendrovės ir jos kreditorių interesų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes nėra sprendžiama dėl vadovo civilinės atsakomybės (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra nagrinėjama bylų dėl UAB „Astig“ vadovo atsakomybės). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, numatytų CK 6.67 str. ir lemiančių nesąžiningumo prezumpcijos taikymą. Ieškovas nenurodė ir neįrodė jokių aplinkybių, galinčių sukelti abejones dėl atsakovo teiginių, kad ieškovą ir atsakovą siejo išimtinai statybos subrangos teisiniai santykiai, jokių kitų santykių tarp bendrovių, jų dalyvių ar vadovų nebuvo. Sutiktina su atsakovu, kad po rangos darbų atlikimo išvykus iš statomo objekto Ukmergės g. 373, Vilniuje, atsakovas neturėjo ir negalėjo žinoti, kad ieškovas patiria finansinių sunkumų ar yra nemokumo būklės. Ši išvada daroma atsižvelgiant į bylos duomenis, kad ieškovas dar 2018 metais turėjo 35 darbuotojus, finansiniai dokumentai, kuriais remiantis konstatuotas ieškovo nemokumas ir iškelta bankroto byla, sudaryti 2018-01-25, t. y. po rangos sutarties darbų įvykdymo ir apmokėjimo, jokių pranešimų, sudarytų iki 2018-01-03 ir adresuotų atsakovui, apie ieškovo nemokumą ir/ar negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimus byloje nėra. Ieškovo 2018-01-15 pranešimas adresuotas ne atsakovui, be to, sudarytas po ginčijamų sandorių, todėl neįrodo šalių nesąžiningumo. Nagrinėjant actio Pauliana trečiojo asmens (atsakovo) nesąžiningumas galėtų būti konstatuojamas, jei trečiasis asmuo žinojo apie kontrahento nemokumą ir jam suteikiamą pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu arba pagal santykių prigimtį ar kitas aplinkybes to negalėjo nežinoti. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas ginčijamų sandorių sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kitų skolininko (ieškovo) kreditorių teises. Ta aplinkybė, kad praėjus 3 mėnesiams po ginčijamų mokėjimų ieškovui buvo iškelta bankroto byla, pati savaime nėra pagrindas teigti, kad šalys elgėsi nesąžiningai.

Iš actio Pauliana teisinio reglamentavimo ir jo taikymo praktikos darytina išvada, kad actio Pauliana atveju pirmiausia yra sprendžiama dėl kreditoriaus, manančio, kad jo interesai pažeisti, ir jo skolininko santykių. Trečiasis asmuo, su kuriuo skolininkas sudaro sandorį (atsakovas), nėra prievolės, siejančios kreditorių (šiuo atveju – bankrutavusios įmonės visus kreditorius) ir skolininką (ieškovą), šalis, ir yra susijęs tik su viena prievolės šalimi. Kreditoriaus interesus, sudarydamas sandorį, pažeidžia jo skolininkas (minėta, šios aplinkybės gali būti nustatinėjamos kitoje byloje). Sąžiningas trečiasis asmuo (atsakovas) dėl tokių kreditoriaus veiksmų negali nukentėti – actio Pauliana tokiu atveju atmetamas. Taigi trečiojo asmens nesąžiningumo sąlygos (dėl atlygintinų sandorių) actio Pauliana atveju tikslas – garantuoti, kad nebus pažeistos sąžiningų įgijėjų teisės ar teisėti interesai. Nesąžiningas trečiasis asmuo, kuris sudarydamas sandorį žino, kad juo pažeidžiami kreditorių interesai, prisiima riziką, kad sandorį nuginčijus jis pagal restitucijos taikymo taisykles turės grąžinti kitai sandorio šaliai tai, ką yra gavęs pagal sandorį. Reikalavimas dvišalio sandorio šaliai, kuomet ji yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal sutartį, kiekvienu atveju gavus iš sutartinio kontrahento sutarties įvykdymą (mokėjimą) domėtis kitos sutarties tikrąja finansine būkle ir rūpintis kitų kreditorių interesais (tame tarpe nepriimant mokėjimų ar juos dalinai grąžinant, kad būtų tinkamai paskirstomi), teismo vertinimu, neatitinka protingumo, teisingumo bei normalių verslo santykių principų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-340-1120/2020). Manytina, kad būtent ieškovo vadovas, kuris turi žinoti įmonės būklę, yra atsakingas už įmonės sprendimus, jų verslo logiką, šios priimamų sprendimų rizikos negalima perkelti sąžiningam atsakovui. Minėta, kad byloje nėra jokių duomenų, liudijančių atsakovo nesąžiningumą ieškovo kreditorių atžvilgiu.

Tai, kas išdėstyta sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų taikyti actio Pauliana ginčijamiems sandoriams ir šiuo pagrindu pripažinti juos negaliojančiais, todėl ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad patyrė 1100 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Ieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iškelta bankroto byla, šių išlaidų atlyginimas atsakovui priteistinas iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Astig“, j. a. k. 123098047, atsakovui UAB „Nemėja“, j. a. k. 121733416, 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Urmila Valiukienė