Administracinė byla Nr. III-3786-121/2012

Proc. Nr. 3-61-3-01859-2012-1

  Procesinio sprendimo kategoria 1.2, 3.4, 74 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius                                                                                                                2012 m. spalio 22 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  dalyvaujant pareiškėjos S. A. atstovams - įstatyminiam atstovui A. A. bei advokatei L. G., vertėjai Eleonorai Pikulik, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. A. įstatyminės atstovės N. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, 

n u s t a t ė:

S. A. įstatyminė atstovė N. U. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau -Departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. A." (toliau - Sprendimas) ir priimti sprendimą suteikti jai prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje (toliau – LR).

Paaiškina, kad apklausos metų ji nurodė visas svarias priežastis, kodėl buvo priversta išvykti su savo šeima iš (duomenys neskelbtini) Respublikos ir prieglobsčio prašytis LR. (duomenys neskelbtini) įvykus politiniam perversmui, ją pradėjo persekioti, nes jos vyras A. A. buvo karininkas ir neramumų metu slėpė (duomenys neskelbtini) bei jiems savigynai parūpino šaunamuosius ginklus. 2010 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) mieste prasidėjus masiniams etniniams neramumams, ji birželio 14 d. išvyko į (duomenys neskelbtini), o jos vyras liko (duomenys neskelbtini) mieste. Su vyru bendravo tik telefonu. Iš (duomenys neskelbtini) jos vyro brolis ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas uošvę. A. A. nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. pradėjo persekioti NVD, tiksliau - (duomenys neskelbtini) miesto meras M. M.. N. U. vyrą reketavo uniformuoti asmenys, jis buvo dingęs savaitei, tačiau jam pavyko pabėgti. Paskambinęs A. A. įspėjo, kad ji būtų atsargi, todėl ji pradėjo slapstytis. Po vyro perspėjimo N. U. pradėjo persekioti, prie jos namų, kur tuo metu gyveno, stovėdavo automobilis tamsintais langais, jis stovėjo šešias dienas, kartais pasišalindavo tik labai trumpam laikui (kelioms valandoms). N. U. tėvas, buvęs policininkas, išsiaiškino, kad tiems asmenims reikia informacijos apie jos vyro buvimo vietą. Jie apie vyrą klausinėjo kaimynų. 2010 m. rugpjūčio mėn. jos vyras A. A. atvyko pas ją ir jie toliau slapstėsi pas giminaičius, (duomenys neskelbtini) mieste. Jiems paskambino vyro draugai ir pasakė, kad jo ieško, tada jie nutarė išvykti iš (duomenys neskelbtini). Savo šalyje jie pagalbos nesikreipė, nes nebūtų sulaukę. Pagal jos šalies papročius vyrai moterims apie savo reikalus nieko nepasakoja, todėl ji pateikia tik abstrakčią informaciją. Apklausų metu N. U. pabrėžė, kad jei ji su šeima grįš į (duomenys neskelbtini), jos vyrą suims ir nužudys, su ja taip pat bus susidorota.

N. U. manymu, atsakovas jos prieglobsčio prašymą išnagrinėjo aplaidžiai ir skubotai, išsamiai nesusipažinęs su jos pateikta informacija. Sprendime atsakovas net nenurodė tos aplinkybės, kad dėl nuolatinio streso dėl vyro persekiojimo, slapstymosi, ji patyrė persileidimą, todėl akivaizdu, jog jos prašymas buvo atmestas deklaratyviai, turint išankstinį nusistatymą dėl kitų valstybių piliečių, kurie prašo prieglobsčio Lietuvoje.

Atsakovas priėmė Sprendimą, neatsižvelgęs į tai, kad (duomenys neskelbtini) N. U. ir jos dukros teisės bus pažeistos. Todėl atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 130 str. 1 dalį. Be to, Sprendimas pažeidžia Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 22 str. 1 dalį (b.l. 1-2).

Atsakovas Departamentas, atsikirsdamas į S. A. įstatyminės atstovės N. U. skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad tarptautinės apsaugos poreikį Įstatymo 86 ar 87 straipsnių reikalavimais sąlygoja visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga. Ši baimė turi egzistuoti realiai.

N. U. niekada nebuvo persekiojama, yra (duomenys neskelbtini) tautybės (taip atsiliepime – įterpta teismo), niekada nepriklausė jokioms politinėms partijoms ar religinėms organizacijoms ir niekada nedalyvavo partinių, politinių ar religinių organizacijų veikloje, išpažįsta musulmonų tikėjimą, prieglobsčio prašymą grindžia vyro A. A. persekiojimu.

A. A. teiginiai, kad jį persekiojo (duomenys neskelbtini) pasienio tarnybos Centrinio štabo vadovybė, nes jis etninių riaušių metu, 2010 m. birželio 11-12 d., Štabo teritorijoje slėpė (duomenys neskelbtini) šeimas bei tai, kad jis turi kompromituojančios informacijos apie padėtį Pasienio tarnyboje šių riaušių metu, laikytini nepagrįstais.

Departamentas 2012 m. gegužės 17 d. nusiuntė Austrijos informacijos apie kilmės šalis ir prieglobstį tyrimo ir dokumentacijos centrui (ACCORD) paklausimą apie (duomenys neskelbtini) pasienio apsaugos tarnybos Centrinį aparatą ir jo dalyvavimą 2010 m. (duomenys neskelbtini) įvykiuose. ACCORD 2012 m. gegužės 29 d. pateiktame atsakyme pacitavo tokius šaltinius kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie leidžia susidaryti vaizdą apie (duomenys neskelbtini) pasienio apsaugos tarnybos kadrus. Nevyriausybinė organizacija (duomenys neskelbtini), bendradarbiaudama su (duomenys neskelbtini) valdžios atstovais, tyrė, kaip ir kodėl 2010 m. (duomenys neskelbtini) įvykių metu buvo užpuolami kariniai daliniai ir grobiama ginkluotė. Šios organizacijos ataskaitoje yra nurodyti visi tokie incidentai, tačiau nerasta informacijos apie ginklų grobimą Pasienio tarnybos Centriniame aparate. Duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pasieniečiai per 2010 m. šalies pietuose vykusius neramumus savo daliniuose slėpė (duomenys neskelbtini) tautybės asmenis, nebuvo rasta. Tokių faktų nenustatė ir Nepriklausoma tarptautinė tyrimo komisija. Atvirkščiai, savo ataskaitoje komisija kalba apie saugumo struktūrų smurtą arba nusikalstamą neveikimą tuo metu, kai reikėjo apsaugoti (duomenys neskelbtini). Pasak komisijos, saugumo pajėgos (tai reiškia - ir pasieniečiai) reagavo skirtingai į smurtinius veiksmus, priklausomai nuo to, kokios tautybės asmenys juos vykdo.

A. A. paaiškinimai nėra patikimi ir nuoseklūs, jie prieštarauja turimai konkrečiai ir bendrai informacijai, susijusiai su N. U. atveju, todėl, remiantis 2004-04-29 Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų" (Toliau - Direktyva) 4 str. 5 dalimi, pareiškėjas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą dokumentiniais įrodymais. Tačiau A. A. pateikti dokumentiniai įrodymai nėra patikimi, atvirkščiai - prieštarauja jo apklausos metu pateiktiems faktams (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi adm. byloje Nr. A-662-3644/2011). Remiantis surinkta informacija, Departamentas visiškai pagrįstai konstatavo, kad A. A. pateikta individualaus pobūdžio informacija yra nenuosekli, nepatikima, prieštarauja jo paties pateiktai individualaus pobūdžio bei Departamento turimai bendro pobūdžio informacijai, susijusiai su jo atveju. Dokumentiniai įrodymai, turėję pagrįsti jo pasakojimą, yra prieštaringi bei keliantys abejonių dėl jų patikimumo. Todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad jo atžvilgiu netaikytina abejonės privilegijos nuostata, įtvirtinta Įstatymo 83 str. 1 dalyje. N. U. pasakojimas akivaizdžiai painus ir abejotinas, jame trūksta išsamumo ir nuoseklumo. Vertinant N. U. pateiktas individualaus pobūdžio aplinkybes, nustatyti esminiai prieštaravimai, turintys lemiamos reikšmės nagrinėjant jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Atlikus tyrimą ir palyginus jos pasakojimą su sutuoktinio A. A. pasakojimu, taip pat buvo nustatyti prieštaravimai. N. U. nepateikė jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad jai asmeniškai reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, kaip tai yra apibrėžta LR vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 66.1 punkte, ar smurto, kaip tai yra apibrėžta Aprašo 66.5 punkte. Departamentas visiškai pagrįstai konstatavo, kad N. U. prieglobsčio motyvai, neatitinka Įstatymo 86 ar 87 straipsnių reikalavimų.

Akivaizdu, kad N. U. klaidingai supranta prieglobsčio suteikimo procedūros reikalavimus, kadangi mano, jog vien prieglobsčio prašymo pateikimas ES valstybėje narėje, šiuo atveju, paaiškinimas, kad jos vyras kilmės valstybėje yra persekiojamas, dėl ko ji patyrė stresą, savaime pagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą.

Skundo argumentai dėl Departamento išankstinio nusistatymo prieglobsčio besikreipiančių asmenų atžvilgiu, nelogiški. Departamentas yra vienintele institucija LR, kurios funkcija nagrinėti bei įvertinti prieglobsčio besikreipiančių asmenų prašymus. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba (JTVPK), kuri, remiantis 1951 m. Ženevos konvencijos 35 str. 1 dalimi ir JTVPK statuto 8 str. a punktu, turi pareigą prižiūrėti konvencijos nuostatų taikymą šią konvenciją pasirašiusiose valstybėse, nėra pateikusi jokio paaiškinimo apie netinkamą 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatų taikymą Lietuvoje. N. U. sąmoningai klaidina teismą, bandydami sudaryti įspūdį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių, į kurias tiesiog nebuvo atsižvelgta, nors iš tikrųjų visa informacija, kurią užsienietė norėjo atskleisti LR pareigūnams, buvo įvertinta tinkamai, nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų.

Nuo etninių riaušių (duomenys neskelbtini), įvykusių 2010 m. balandžio-birželio mėn., kurių metu nukentėjo ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), praėjo daugiau nei dveji metai. Remiantis Departamento duomenimis, (duomenys neskelbtini) valdžia valstybės ekonomines, politines ir socialines priemones skiria konsoliduoti visuomenei, atlyginti žalą riaušių metu nukentėjusiems asmenims, neišskiriant jų tautybės, bei nuosekliai vykdo tarptautinės komisijos, sudarytos Skandinavijos šalių iniciatyva 2010 m. etninėms riaušėms (duomenys neskelbtini) ištirti, pateiktas rekomendacijas. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 str. c punkte ir Įstatymo  87 str. 1 d. 3 punkte nurodyti veiksmai. Remiantis turima informacija apie (duomenys neskelbtini) Respubliką, konstatuotina, kad saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) nėra tokia bloga, kad asmeniui kiltų pavojus vien dėl buvimo toje teritorijoje. Įvertinęs tai, Departamentas visiškai pagrįstai konstatavo, kad N. U. baimė grįžti į kilmės valstybę dėl bendro pobūdžio situacijos šalyje yra visiškai nepagrįsta jokiomis realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis (b.l. 7-9).

Pareiškėjos atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė.

Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais.

Skundas netenkintinas.   

Faktinės bylos aplinkybės.

Prieglobsčio prašytojo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „ten pat“) dokumentai patvirtina, kad Departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos atsakomybės pripažinimo už N. U. (duomenys neskelbtini) pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą (ten pat, b.l. 10-11).

N. U. 2011-12-21 paprašė suteikti jai ir jos dukrai suteikti politinį prieglobstį dėl jos vyro problemų (duomenys neskelbtini) Respublikoje (ten pat, b.l. 3).

Apklausos 2011-12-27 metu N. U. pasakojo, kad ji su vyru susituokė (duomenys neskelbtini), apsigyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Šiame mieste tuo metu jos vyras dirbo karininku. Užsienietė nurodė, kad 2010 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) prasidėjo masiniai etniniai neramumai. 2010-06-14 ji buvo evakuota į (duomenys neskelbtini), vyras liko (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) vyro brolis ją išvežė pas uošvę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Su vyru bendravo tik telefonu. N. U. nurodė, kad jos vyrą nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. pradėjo persekioti NVD, tiksliau - (duomenys neskelbtini) meras M. M., todėl kad jis per minėtus neramumus (duomenys neskelbtini) slėpė draugus, pažįstamus (duomenys neskelbtini), davė jiems šaunamųjų ginklų. Jos vyrą esą reketavo uniformuoti asmenys. Vyras buvo savaitę dingęs be žinios, bet jam „kažkaip" pavyko pabėgti. Paskambinęs N. U., jis patarė būti atsargiai, nuo tada ji pradėjo slapstytis. Pačią N. U. pradėjo persekioti liepos mėn. pabaigoje. Prie jų namų stovėdavo juodas automobilis tamsintais langais. Jos tėvas, buvęs policininkas, išsiaiškino, kad jiems reikia informacijos apie jos vyro buvimo vietą. Jie esą jos nieko neklausinėjo, nes nežinojo, kaip ji atrodo. Klausinėjo apie jos vyrą kaimynų. Tėvas ją pasiėmė pas save. Rugpjūčio mėn. pabaigoje jos vyras atvyko pas ją į (duomenys neskelbtini), vėliau jie kartu slapstėsi pas giminaičius, gyvenančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestuose. Būnant (duomenys neskelbtini), vyrui paskambino draugai ir pasakė, kad jo ieško. Vyras jai nieko nepaaiškino. 2010-11-05 jie kartu su jų dukra iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje buvo apie 1 mėnesį. Prieglobsčio prašytoja pažymėjo, kad jos niekas nemušė, nekankino, ji su persekiotojais jokio kontakto neturėjo, jie jos niekada nėra matę. Ją esą persekiojo tik dėl vyro veiklos. (duomenys neskelbtini) jie pagalbos niekur nesikreipė, nes esą būtų niekas nepadėję. Užsienietė pažymėjo, kad ji daug nežino, nes jų valstybėje priimta, kad vyrai moterims apie savo problemas nekalba. N. U. esą žino tik abstrakčią informaciją. Taip pat ji nežino, ką konkrečiai vyras veikė per masinius etninius neramumus. Kad vyrą persekioja meras M. M., jai pasakė pats vyras, nedetalizuodamas. N. U., paklausta, kas jos manymu, jai grėstų, jei grįžtų į savo kilmės valstybę, atsakė, kad jos vyrą įkalins arba nužudys. Su ja taip pat bus susidorota (ten pat, b.l. nesunumeruota).

Skyrius, išnagrinėjęs N. U. prieglobsčio prašymą, (duomenys neskelbtini) parengė išvadą Nr. (15/6-9)-13PR-55RN, kurioje konstatavo, kad, įvertinus S. A. motinos N. U. asmens byloje esančią informaciją, darytina išvada, kad N. U. išvykimą iš kilmės valstybės sąlygojo jos sutuoktinio A. A. atžvilgiu vykdomas tariamas persekiojimas dėl etninių neramumų, vykusių 2010 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) mieste, metu teiktos pagalbos (duomenys neskelbtini). T.y. N. U. nepateikė jokių konkrečiai su ja tiesiogiai susijusių aplinkybių, kurios jos atžvilgiu galėtų būti vertinamos kaip individualios grėsmės įrodymas. Prieš N. U. nebuvo panaudoti jokie veiksmai, kurie prilyginami persekiojimui Įstatymo ir Ženevos konvencijos prasme. Todėl nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) N. U. gresia diskriminacinio pobūdžio persekiojimas, kuris kiltų dėl N. U. priklausymo tam tikrai rasei, religijai, tautybei, socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. N. U. pateikti motyvai dėl prieglobsčio LR suteikimo taip pat neįrodo ir jos nepilnametės dukros S. A. baimės būti persekiojamai (duomenys neskelbtini) Respublikoje dėl Ženevos konvencijoje ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardintų priežasčių. Todėl Skyrius padarė išvadą, kad S. A. neatitinka Įstatymo 86 str. 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio LR statusas. Atsižvelgus į Skyriaus 2012-06-06 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei į S. A. bylos faktinę medžiagą, nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Taip pat prieglobsčio prašytoja nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su ja tiesiogiai susijusių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad šiuo metu prieglobsčio prašytojai (duomenys neskelbtini) asmeniškai galėtų grėsti veiksmai, kurie sudarytų sąlygas jos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, išvardintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, pažeidimams. Remdamasis surinkta informacija apie S. A. kilmės šalį, Skyrius konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 str. c punkte ir Įstatymo 87 str. 1 d. 3 punkte nurodyti veiksmai. S. A. nenoras grįžti į kilmės valstybę nėra sąlygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis, kadangi jos teisėms ir laisvėms negrėstų pavojus, reikalaujantis asmens tarptautinės apsaugos. Skyrius padarė išvadą, kad nėra pagrindo jai suteikti papildomą apsaugą LR (ten pat, b.l. nesunumeruota).

Remdamasis Skyriaus (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (15/6-9)13PR-55RN, Departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti S. A. pabėgėlio statuso, papildomos apsaugos LR, įsigaliojus sprendimui, priimti sprendimą dėl S. A. grąžinimo kartu su jos motina N. U. iš LR į (duomenys neskelbtini) Respubliką (ten pat, b.l. nesunumeruota).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo, tarptautinės apsaugos suteikimo tvarką reglamentuoja  2004 m. balandžio 29 d. LR įstatymas Nr. IX-2206 ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas), į kurį yra perkeltos pagrindinės 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso" nuostatos bei Įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

Detaliau prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka yra nustatyta Vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintu Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).

         Prieglobsčio suteikimo sąlygos (t.y. priežastys, dėl kurių gali būti suteikiamas prieglobstis) yra išdėstytos Įstatymo 86 str. 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

Papildomos apsaugos suteikimo sąlygos (t.y. priežastys, dėl kurių gali būti suteikiama papildoma apsauga) yra nustatytos Įstatymo 87 str. 1 dalyje, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Pareiškėjos S. A., kaip ir jos motinos, įstatyminės atstovės N. U.,  prašymai suteikti joms prieglobstį ir (ar) papildomą apsaugą  šiuo atveju yra sąlygoti  pareiškėjos įstatyminio atstovo A. A. analogiško prašymo pagrįstumu. Tuo tarpu teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. III-3790-121/2012, kurioje pareiškėjas A. A. prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. A." ir priimti sprendimą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, buvo pripažintas nepagrįstu. Teismas nustatė, kad atsakovas pareiškėjui pagrįstai taikė Įstatymo 2 str. 1 dalį, nes prašyme suteikti prieglobstį nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo, kad atsakovas pareiškėjui pagrįstai taikė Įstatymo 83 str. 2 dalį, nes pareiškėjas savo prašymui pagrįsti teismui teikia informaciją apie įvykius kilmės šalyje, kuri prieštarauja oficialiai, nepriklausomų inter alia tarptautinių  institucijų surinktai informacijai. Teismas pareiškėjo aiškinimuose įžvelgė esminių prieštaravimų, kolegija suabejojo, ar pareiškėjas 2010 m. birželio mėnesio įvykių (duomenys neskelbtini) mieste metu iš viso tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje.

Pareiškėjos, kaip ir jos tėvų, kurie visi yra (duomenys neskelbtini) etninės daugumos atstovai – (duomenys neskelbtini), negalima priskirti kokiai nors socialinei grupei (Aprašo 66.1 p.), pareiškėja, kaip ir jos tėvai, reikalui esant gali pasinaudoti apsaugos teikėjų, t.y. valstybės, įskaitant tarptautines organizacijas, apsauga (Aprašo 66.2 p.), (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 str. c punkte ir Įstatymo 87 str. 1 d. 3 punkte nurodyti veiksmai, o saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) Respublikoje nėra tokia bloga, kad A. šeimai kiltų pavojus, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jos nariai bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiamas, jiems grės mirties bausmė ar egzekucija, kils grėsmė, kad jų žmogaus teises ir pagrindines laisves pažeis smurto dalyviai, arba kils grėsmė jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Dėl nurodytų priežasčių kolegija nenustatė teisinių pagrindų suteikti pareiškėjai S. A. pabėgėlio statusą ir (ar) papildomą apsaugą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija

n u s p r e n d ė :

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. A." palikti nepakeistą, o  S. A. įstatyminės atstovės N. U. skundą - atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                      Ina Kirkutienė

                                                                      Ernestas Spruogis                                                                                 

                                                                      Nijolė Žalnieriūnienė