Civilinė byla Nr. e2A-1192-730/2021

    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07505-2020-2

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

    3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 2.6.16.8  

                                                                                     (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės S. J. leidyklos-spaustuvės ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę išnuomoti ieškovei 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ne aukciono būdu ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2016 m. balandžio 25 d. ieškovė pateikė prašymą atsakovei išnuomoti ginčo valstybinės žemės sklypą. Atsakovė 2016 m. birželio 13 d. raštu ieškovę informavo, kad parengė valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, pagal kurį numatyta išnuomoti 2,5104 ha sklypo dalį, sudarančią 0,4824 ha, reikalingą pagrindiniam pastatui – šiltnamių buitiniam pastatui eksploatuoti. Ieškovei pateikus skundą, atsakovė 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu atsisakė pakeisti sprendimą, motyvuodama tuo, kad sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, jame yra tik vienas pastatas su sienomis ir stogo danga, o kitų pastatų likę tik apgriuvę pamatai. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu žemės nuomos mokestį ieškovei skaičiuoti tik už faktiškai naudojamą valstybinės žemės sklypo plotą, tai yra 1,3253 ha, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog minėtas sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, įregistruoti ir jame esantys statiniai. Visas sklypas, kurio plotas 2,5104 ha, yra naudojamas statinių eksploatacijai ir už jį turi būti mokamas žemės nuomos mokestis. Ieškovė dar kartą teikė atsakovei prašymą dėl sklypo nuomos, tačiau atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovei teismo sprendimu suteikta teisė įsigyti žemės sklypą, todėl privalu vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą, išnuomoti žemės sklypą nėra teisinio pagrindo, tačiau, ieškovės teigimu, nustatyta ginčo sklypo vertė yra nepagrįstai didelė ir vienintelė galimybė eksploatuoti ieškovei priklausančius pastatus yra ginčo sklypo nuoma.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kurio prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovė valią išsinuomoti žemės sklypą be aukciono buvo išreiškusi 2016 m. balandžio 25 d. prašyme išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Šis prašymas buvo išnagrinėtas ir 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu atsisakyta išnuomoti žemės sklypą ir nurodyta, kad turi būti vykdomas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014. Ieškovė dar kartą teikė 2019 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl sklypo nuomos. Atsakovė 2020 m. sausio 29 d. raštu atsisakė išnuomoti žemės sklypą. Šis sprendimas nebuvo apskųstas, todėl yra galiojantis. Mano, kad atsakovės priimti sprendimai dėl ieškovo pageidaujamo žemės sklypo nuomos nebuvo ginčyti, yra galiojantys ir klausimas dėl sklypo nuomos yra išspręstas, todėl ieškovė negali teismine tvarka reikalauti įpareigoti atsakovę išnuomoti sklypą. Nurodė, jog vadovaujantis civilinių santykių stabilumo principu bei protingumo principu pripažinti nuomos teisę ieškovei nėra pagrindo, kadangi pirmiausia galiojantis teismo sprendimas dėl sklypo pardavimo ieškovei yra privalomas ir turi būti vykdomas ir, antra, – administracine tvarka atsakovė išnagrinėjo klausimą dėl sklypo nuomos ir sprendimai ieškovės nebuvo ginčyti, taigi yra įsigalioję. Atsakovės įsigalioję sprendimai leido tikėtis, kad ieškovė neginčydama sprendimų nupirks sklypą ir taip įvykdys teismo sprendimą.

3.       Trečiasis asmuo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atsiliepimo į ieškinį neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę išnuomoti ieškovei 2,5104 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu Perkūno g. 19, Klaipėdoje, kadastro Nr. 2101/0039:1456, ne aukciono būdu, nurodant, kad teismo sprendimas dėl nuomos sutarties įforminimo turi būti įvykdytas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 575 EUR. 

5.       Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos 2015 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014 atsakovė, be kita ko, įpareigota ginčo sklypą parduoti ieškovei lengvatinėmis sąlygomis įstatymų nustatyta tvarka. Vykdant teismo sprendimą, atsakovė sklypą įregistravo, tačiau nuo priimto teismo sprendimo dienos nenustatyti šalių aktyvūs veiksmai siekiant įvykdyti likusią sprendimo dalį dėl sklypo pardavimo. Pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, ginčo sklypo vertė yra 957 000 EUR. Teismas nustatė, kad šiuo atveju ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje iš esmės yra dėl to, ar ieškovė turi teisę nuomotis sklypą be aukciono, kadangi ieškovė moka žemės nuomos mokestį, o atsakovė teigia, jog ieškovė turi įsigyti sklypą teismo sprendimo pagrindu.

6.       Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl nuomos sutartinių santykių teismas nurodė, jog atsakovės argumentas, kad ieškovė neginčijo atsakovės sprendimo administracine tvarka savaime nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, be to, ginčas yra susijęs su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio. Ieškovei keliant ginčą, ar ji iš esmės turi teisę nuomotis valstybinį žemės sklypą, ant kurio stovi jai priklausantys statiniai, teismas pagrįstai priėmė ieškovės ieškinį ir toks reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme.

7.       Dėl ginčo sklypo nuomos, teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo                               2015 m. vasario 25 d. sprendimu numatytas įpareigojimas atsakovei parduoti ieškovei ginčo žemės sklypą nepanaikina ieškovės kaip pastatų savininkės įstatymo numatytos teisės lengvatine (ne aukciono) tvarka kreiptis į atsakovę dėl jos pastatais užstatytos valstybinės žemės nuomos. Teismas nustatė, kad ginčo sklype stovi 8 ieškovei priklausantys šiltnamiai ir 1 administracinis pastatas, kurie yra nusidėvėję. Ieškovė teigia, kad ketina vystyti statybą ir tą padarys teisėtai, kai bus išnuomota žemė. Teismas, atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, 4.39 straipsniu, nusprendė ieškinį tenkinti, kadangi atsakovė pažeidė imperatyvias įstatymo normas, susijusias su asmens disponavimu nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8.       Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1.                      Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių ginčą nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė ketintų eksploatuoti statinius pagal jų paskirtį. Priešingai – ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pastatai nenaudojami. Tai patvirtina ir atsakovės pateiktas faktinių duomenų patikrinimo aktas, kuriame matyti, kad žemės sklype nėra jokių šiltnamių, o išlikę pagalbiniai šiltnamio pastatai nenaudojami.

8.2.                      Nurodo, kad teismas vertindamas aplinkybes dėl pastatų buvimo vadovavosi viešais duomenimis, tačiau ne faktine situacija. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio, kad žemės sklype nėra jokių šiltnamių, o išlikę pagalbiniai šiltnamio pastatai nenaudojami. Tokios faktinės aplinkybės, esančios byloje, patvirtina, kad pastatai neatitinka STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nurodomus kvalifikacinius reikalavimus ir jie nenaudojami ir negali būti naudojami pagal jų funkcinę paskirtį.

8.3.                      Nurodo, kad ieškovė privalo tinkamai rūpintis savo teisių gynyba, sąžiningai naudotis įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis. Teigia, kad šiuo atveju atsakovė administracinė tvarka išnagrinėjo klausimą dėl žemės sklypo nuomos ir sprendimai ieškovės nebuvo ginčyti, taigi yra įsigalioję. Apeliantė turėjo teisėtą lūkestį, kad ieškovė neginčydama sprendimų nupirks žemės sklypą ir taip įvykdys teismo sprendimą.

9.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1.                      Nurodo, kad ginčo sklype yra ieškovei priklausantys pastatai. Minėti pastatai yra nebaigtos statybos, o siekiant pabaigti juos statyti yra būtina turėti žemės sklypą nuosavybės teise arba jį nuomotis. Teigia, kad ieškovė ketina vystyti veiklą pagal įregistruotą pastatų paskirtį, tačiau šiuo metu to daryti negali, nes pastatai apleisti, reikia užbaigti jų statybą ir tą galės padaryti, kai teisėtai naudosis valstybiniu žemės sklypu jį išsinuomojus.

9.2.                       Nurodo, kad trečiasis asmuo buvo pateikęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo ir prašė priteisti iš ieškovės 5 637,09 EUR nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį, 192,87 EUR delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas tokiu būdu konstatavo tarp šalių esant faktinius nuomos santykius ir pareigą ieškovei mokėti nuomos mokestį.

9.3.                      Nurodo, kad ieškovė bandė ginčą spręsti ikiteismine tvarka, tačiau dėl apeliantės nepagrįstų veiksmų ieškovė turi savo teises ginti teisme. Pažymi, kad apeliantė taip pat nesutiko ir parduoti ginčo sklypo, tokia teisė atsirado tik po Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014 įsiteisėjimo, taip patiriant bylinėjimosi išlaidas, kurias, konstatavus apeliantės veiksmų neteisėtumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės. Mano, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

     Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

     Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai byloje nustatė ir vertino faktines aplinkybes dėl ginčo statinių faktinės būklės, spręsdamas klausimą dėl ginčo sklypo nuomos ne aukciono tvarka, neatsižvelgė į tai, kad statinių faktiškai nėra, be to, įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ieškovė turi įsigyti žemės sklypą. Nurodo, jog turėjo lūkestį, kad ieškovė neginčydama apeliantės sprendimų nupirks žemės sklypą ir įvykdys teismo sprendimą. Ieškovė su apeliante nesutinka, teigia, kad ginčo sklype esančių statinių statyba nėra baigta, ją ketina užbaigti, bet tai galės padaryti tik išsinuomojus žemės sklypą. Mano, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

13.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka.  

14.       Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai. Šiame sklype nuo 2006 m. gruodžio 5 d. yra įregistruoti ieškovei nuosavybės teise priklausantys šie statiniai – šiltnamių buitinis pastatas – 46 procentų baigtumo (statybos pradžios metai 1985, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 36 proc.) ir 8 šiltnamiai 10 procentų baigtumo (statybos pradžios metai 1987, statybos pabaigos metai 2006, fizinio nusidėvėjimo procentas 70 proc.). Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-242 -112/2014 apeliantė, be kita ko, įpareigota ginčo sklypą (tuo metu adresu (duomenys neskelbtini)) parduoti ieškovei lengvatinėmis sąlygomis. Pažymėtina, jog minėto teismo sprendimo 4 lapo 3 pastraipoje nurodyta, „jog tam, kad ieškovė galėtų naudotis pastatais, prie jų prieiti, juos aptarnauti, būtinas minėtas žemės sklypas (CPK 182 straipsnio 2 punktas)“. Šalys neginčija faktinės aplinkybės, jog vykdant teismo sprendimą ir  įregistravus sklypą, atlikus valstybinės žemės sklypo vertinimą, nustatyta jo kaina 957 000 EUR. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog kreipėsi į apeliantę dėl žemės sklypo nuomos, kadangi nustatyta kaina yra per didelė, tačiau apeliantė priimtais sprendimais atsisako išnuomoti žemės sklypą, kadangi ieškovei sudaryta galimybė ginčo sklypą išsipirkti teismo sprendimo pagrindu, be to, sklypas nenaudojamas pagal paskirtį – dalies pastatų likę tik apgriuvę pamatai.

15.       Remiantis byloje pateiktu 2020 m. lapkričio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su juo pateiktų fotofiksacijų pagrindu, nustatyta, kad ginčo sklype stovi apleistas (nebaigtas įrengti) mūrinis pastatas, matyti išlikę pamatai. Pažymėtina, jog įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-242 -112/2014 4 lapo 1 pastraipoje nurodyta, kad ieškovės pastatus būtina rekonstruoti, atlikti kapitalinį remontą, tačiau jie nėra nunykę. Remiantis Nekilnojamojo turto registro      2021 m. kovo 10 d. išrašu nustatyta, kad ieškovė ginčo statinių savininke tapo 2006 m. kovo 27 d. (buitinio šiltnamio pastato) ir 2006 m. gruodžio 5 d. (likusių 8 šiltnamių pastatų). Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 10 d. registre taip pat nurodyta, kad visi statiniai yra nebaigtos statybos ir statyba užbaigta 2006 metais.

16.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

17.       Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus.

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

19.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, tai yra valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018).

20.       Pareiga įrodyti, jog egzistuoja valstybinės žemės nuomos be aukciono sąlygos, kaip buvo nurodyta šioje nutartyje, kyla tokį reikalavimą pareiškusiai ieškovei. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad valstybinė žemė yra užstatyta ieškovei nuosavybės teise priklausančiais pastatais, kurie turi aiškiai apibrėžtą paskirtį (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo objektai yra šiltnamių buitinis pastatas ir 8 šiltnamiai). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas pastatus atsižvelgė tik į viešus duomenis, o ne vadovavosi faktine situacija, o ir be to, neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ketinių pastatus naudoti pagal jų paskirtį.

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, su apeliantės argumentais nesutinka. Pirmiausia, įvertinus apeliantės pateiktą 2020 m. lapkričio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, nustatyta, kad sklype stovi nebaigtas statyti (įrengti) statinys (šiltnamių buitinis pastatas). Iš fotofiksacijų akivaizdžiai matyti, kad ginčo pastatas yra visos struktūros pastatas (matyti tvarkingos sienos, stogas), tačiau jo statyba nėra užbaigta (nėra langų, durų). Pagal Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 10 d. išrašo duomenis, šio objekto baigtumas yra 46 procentai. Likusių 8 šiltnamių – 10 procentų. Remiantis (nutarties 15 punktas) įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 182 straipsnis), nustatyta, kad ieškovė jau tokius statinius ir įsigijo (teismo sprendimo 3 lapo 3 pastraipoje nurodytas toks pats užbaigtumo ir nusidėvėjimo procentas, kaip Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 10 d. išraše nurodyta). Minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad ginčo pastatus būtina rekonstruoti ir pabaigti statyti, norint juos eksploatuoti. Tam, kad ieškovė galėtų naudotis pastatais, prie jų prieiti, juos aptarnauti, būtinas žemės sklypas (sprendimo 4 lapo 3 pastraipa). Teismo vertinimu, šioje byloje apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai –  2020 m. lapkričio 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini),  Nekilnojamojo turto registro 2021 m. kovo 10 d. išrašai, priešingai ne teigia apeliantė, tik patvirtina ir įrodo faktinę aplinkybę, jog ginčo sklype yra ieškovei priklausantys nebaigtos statybos statiniai, todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo rašytinių įrodymų įvertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

22.       Antra, negalima sutikti ir su apeliantės argumentais, jog ieškovė neįrodė, jog ji ginčo statinių nesiekia eksploatuoti. Kaip matyti, ieškovė ginčo nebaigtos statybos pastatus įsigijo 2006 metais. Nors ilgą laiko tarpą pastatai nėra įrengti, tačiau pažymėtina, kad nuo                              2013 m. birželio 7 d. ieškovei pateikus ieškinį dėl sklypo pardavimo, tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl tinkamo sklypo panaudojimo, kuris buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014. Šalių pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad iki 2020 m. spalio 23 d., kai ieškovė pateikė teismui ieškinį šioje civilinėje byloje dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, tarp šalių vyko pakankamai aktyvus bendradarbiavimas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, galimos sklypo nuomos. Tokie ilgalaikiai, daugiau kaip 8 metus trunkantys, ieškovės veiksmai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė aktyviai siekia įgyvendinti teisę dėl ginčo objektų rekonstrukcijos, o šiuo atveju ginčo statiniai nėra užbaigti ir jais nėra iki galo naudojamasi dėl objektyvių aplinkybių – dviejų teisminių procesų dėl ginčo sklypo. Šiuo atveju faktą, jog ieškovės pastatų eksploatavimui yra būtinas ginčo sklypas, nurodyta ir įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014 4 lapo 3 pastraipoje. O ir be to, ieškovės pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog ji moka žemės mokestį, pateiktoje 2020 metų deklaracijoje nėra duomenų apie įsiskolinimą, taigi ieškovės nuoseklūs veiksmai, tiek siekiant sudaryti nuomos sutartį, tiek mokant kasmetinius žemės mokesčius, sudaro pagrindą atmesti apeliantės argumentą, jog ieškovė nesiekia ir nesinaudoja ginčo sklypu, kaip nepagrįstą.

23.       Įvertinus šios nutarties 12-22 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek byloje esančius duomenis apie ginčo žemės sklype esančio pastato nusidėvėjimą ir (ne)naudojimą pagal paskirtį, tiek šalių paaiškinimus dėl šio pastato būklės ir ketinimų jį naudoti ateityje bei iš šių duomenų viseto (CPK 185 straipsnio 1 dalis) padarė atitinkamas išvadas. Pirmosios instancijos teismas šalių teiktus paaiškinimus įvertino kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir priėmė sprendimą remdamasis vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, todėl nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

24.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25.        Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

       Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1 200 EUR advokato pagalbos išlaidų, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei individualiai įmonei S. J. leidyklai-spaustuvei 1 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjai                                                      Kristina Domarkienė

                                                                                                                          Erinija Kazlauskienė

                                                                                                                          Almantas Padvelskis