Baudžiamoji byla Nr. e1-1910-1057/2020

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00042-2020-9

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.10.

 (S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje J. C. (J. C.) , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,   kaltinamas padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.   

Teismas

n u s t a t ė :

            J. C. laikotarpyje nuo 2014-09-29 – 2016-04-30 apgaulingai tvarkė UAB ,,S.“ į.k. (duomenys neskelbtini)  reg. adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpyje nuo 2014-09-02 – 2018-09-11 būdamas UAB „S.“ direktoriumi, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 d. nurodymų, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 d. nurodymų, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ nenustatė UAB ,,S.“, apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, dėl ko į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti kasos pajamų ir išlaidų orderiai apie avansinius 44 164,86 Eur (70 939,20 Lt (20545,41 Eur) 2014metais ir 23 619,45 Eur 2015 metais) J. C. lėšų panaudojimus bei vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB “S.” buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia neorganizavo UAB “S.” buhalterinės apskaitos tvarkymo, bei su UAB “S.” neturinčiam darbo ar kitų juridinių ryšių nesusijusiam asmeniui – V. V., sąmoningai perdavė UAB “S.” prisijungimus prie internetinės bankininkystės duomenis, banko korteles, tyčia V. V. perdavė UAB “S.” finansinę, ūkinę kontrolę, kuris bendrovę panaudojo kitoms nusikalstamoms veikoms daryti, sąmoningai nekontroliavo UAB “S.” veiklos, leido V. V. į UAB “S.” buhalterinę apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkančius dokumentus, 36-ias PVM sąskaitas faktūras apie neįvykusias ūkines operacijas UAB „B.“ (2 507,30 Eur), UAB „A.“ (109 289,01 Eur) UAB „S.“ (44 353,64 Eur), UAB „S.“ (1 231,48 Eur), bei pagal tikrovės neatitinkančias UAB „S.“ ir UAB „A .“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras nepagrįstai 6-iais atvejais įformino ir įtraukė į apskaitą prekių/paslaugų skrajučių, komplektuojančių detalių, automobilio pirkimus už 943 866,62 Eur ir 198 211,98 Eur pirkimo PVM, iš viso už 1 142 078,60 Eur, buhalterinės apskaitos registruose 2014-09-15 iki 2016-02-09 metais apskaitydama realiai neįvykusias pirkimo ir pardavimo bei atsiskaitymo (su tiekėjais ir pirkėjų skolas) ūkines operacijas, tokiu būdu nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – LR BAĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“, dėl ko, iš dalies negalima nustatyti UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014-09-29 – 2016-04-30 laikotarpį.

              Šiais savo veiksmais J. C. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

         Įtariamasis J. C. parodė, kad jis nepripažįsta savo kaltės dėl sukčiavimo mokesčių srityje, įmonių piniginių lėšų pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo.Iš pranešime apie įtarimą (įteikto jam 2016-04-19) nurodytų asmenų, jis žino V. V., R. M., T. M., asmenį vardu M. (nežino ar jo pavardė K.). Taip pat iš pranešime apie įtarimą nurodytų įmonių jis žino tik UAB „V.“ ir UAB „S.“.Maždaug 2014 m. Pylimo g., Vilniuje esančiame bare (jo pavadinimo ir tikslaus adreso neatsimena) jis susipažino su vyru vardu P. (jo pavardės ar kitų kontaktinių duomenų neturi), su kuriuo bendraujant, jam užsiminė, kad norėtų rasti darbą. P. jam pasakė, kad žino žmogų, per kurį galima būtų rasti darbą ir davė to žmogaus telefono numerį. Šio žmogaus duomenų jis neturi išsisaugojęs. Jis paskambino jam duotu to žmogaus telefonu ir tas žmogus jam nurodė telefono numerį (duomenys neskelbtini)  kito žmogaus, kaip vėliau paaiškėjo V. V.. V. V. jis anksčiau nepažinojo. Tuomet paskambino šiuo numeriu V. V., kuris pasakė kur ir kada atvykti pasikalbėti dėl darbo. Nurodytą dieną ir laiku, tai buvo maždaug 2014 m. vasaros pabaigoje, jis atvyko į V. V. biurą Visų Šventųjų g., Vilniuje. Šio biuro adreso tiksliai nurodyti negali, nes neatsimena, ten prie įėjimo buvo kažkokia iškaba raudonos ir baltos spalvos. V. kabinetas buvo pirmame aukšte. Pirmo pokalbio metu V.jam pasakė, kad naujai įsteigtai įmonei UAB „S.“ reikalingas direktorius, ši įmonė neseniai įsteigta ir ketina vykdyti pirkimų – pardavimų veiklą ir veiklą susijusią su reklama. Konkrečiai jam nebuvo įvardinta, kokią veiklą įmonė ketina vykdyti. V. sakė, kad dirbdamas direktoriumi pradžioje gaus pusę minimalios algos, vėliau minimalią algą. V. jo darbo patirtimi pasidomėjo paviršutiniškai. Apie jokius fiktyvių dokumentų pasirašymus V. jam nesakė. Po pirmo pokalbio V. jam davė laiko pagalvoti dėl siūlomo darbo. Maždaug po kelių dienų jis paskambino V. ir pasakė, kad nutarė pabandyti siūlomą darbą. Tuomet sutartu laiku susitiko su V. K. pr., Vilniuje, tikslaus adreso neatsimena, jį nuvedė į kažkokį Konstitucijos pr. esantį biurą ir ten supažindino su vyru vardu T., kurį pristatė kaip buhalterį, kuris tvarkys UAB „S.“ buhalterinę apskaitą. Daugiau jis minėtame biure Konstitucijos pr. nebuvo ir su buhalteriu T. nebendravo. Kitą dieną jis sutartu laiku atvyko į V.biurą Visų Šventųjų g., Vilniuje, kur jam V. davė pasirašyti pluoštą dokumentų, susijusių su jo įdarbinimu UAB „S.“ direktoriumi. Pasirašant dokumentus jis pamatė, kad jis yra forminamas ir šios įmonės akcininku. Kad bus įmonės akcininku, apie tai anksčiau nebuvo kalbėta su V.. Tuomet jis V. paklausė kodėl jį dar reikia forminti akcininku. Jis atsakė neaiškiai, kad maždaug taip geriau bus. J. V. pasitikėjo ir nieko blogo neįtardamas pasirašė dokumentus dėl jo įdarbinimo. Po šių dokumentų pasirašymo jį V. savo automobiliu „Mercedez Benz“ juodos spalvos nuvežė į VĮ „Registrų centras“, kur jam dalyvaujant jis dar pasirašė registravimo dokumentus. Už registravimo veiksmus Registrų centre mokestį sumokėjo pats V. iš savo pinigų. Kitą dieną po Registrų centro jis V. nurodymu pats nuvyko į bankus Swedbank, SEB, Nordea ir DNB, kur V. nurodymu atidarė sąskaitas UAB „S.“ vardu. Prieš tai iš V. gavo UAB „S.“ apvalų antspaudą, kurį panaudojo bankuose pasirašydamas dokumentus dėl sąskaitų ir vėliau grąžino V.. Atidarius bankuose sąskaitas, jis gavo prisijungimų prie sąskaitų kodų generatorius, kodų korteles ir mokėjimų korteles, kurias, vykdydamas V. nurodymą, atidavė V.. Už sąskaitų atidarymą bankų mokesčiams sumokėti jam pinigus davė V.. Jis pats nesinaudojo šiomis UAB „S.“ sąskaitomis, jose neatlikinėjo finansinių operacijų ir iš sąskaitų negrynino pinigų.Jis savo darbo vietos UAB „S.“ neturėjo. Jis periodiškai užvažiuodavo pas V. į jo biurą Visų Šventųjų g., Vilniuje, kur V. jam duodavo pasirašyti iš anksto parengtus dokumentus, susijusius su UAB „S.“ veikla, tai buvo kasos orderiai, įvairios sutartys, raginimai stiklų užsakovui sumokėti skolą, PVM sąskaitas faktūras, orderius dėl jam išmokėto atlyginimo. Kas rengė šiuos dokumentus, jis nežino, nes nematė. Iš jo pasirašytų dokumentų jis matė, kad UAB „S.“ vykdė veiklą, susijusią su reklaminėmis skrajutėmis. Detaliau apie reklamines skrajutes jis nežino, nes jis asmeniškai su tuo neužsiiminėjo, su klientais nebendravo. Be to, žino, kad UAB „S.“ užsakinėjo automobilinius stiklus iš UAB „S.“, kurios vadovas R. M. (jis asmeniškai kelis kartus su juo bendravo) ir šiuos stiklus perpardavinėjo. Ar dokumentuose, kuriuose jis pasirašinėjo, nurodytos paslaugos buvo realiai suteiktos, jis nežino. Kai pasirašinėjo dokumentuose, manė, kad juose nurodyti teisingi duomenys. J. V. pasitikėjo. Apie klastojamus bendrovių dokumentus jam nieko nebuvo žinoma. Apie tai jis sužinojo tik po to, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Už dokumentų pasirašymą jam atskirai pinigai nebuvo mokami. Jam buvo mokamas oficialus atlyginimas, pradžioje puse minimumo, po to minimumas.Be jo , kiek jam žinoma, kitų darbuotojų UAB „S.“ nebuvo įdarbinta. K. V. susijęs su UAB „S.“, jis negali įvardinti, nes oficialių pareigų UAB „S.“ jis neturėjo. (2 t., b.l. 41-43)

  Ikiteisminio tyrimo apklaustas J. C. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmė suprantama, dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta. Jis prisimena anksčiau duotus parodymus juos patvirtina ir dabar. Papildomai atsakydamas į klausimus nori parodyti, kad jis savo vardu V. V. prašymu atidarė banko sąskaitas DNB banke bei Šiaulių banke ir gautas korteles bei prisijungimus prie interneto bankininkystės jis perdavė V. V.. Ką V. V. darė su kortelėmis jis nežino. Visos piniginės lėšos pervestos į šias banko sąskaitas nėra susijusios su J. C.. Šiose banko sąskaitose jis jokių finansinių operacijų nevykdė. Jis prisipažįsta, kad visą UAB „S.“ valdymą įskaitant ir buhalterinę veiklą perdavė su įmone niekaip nesusijusiam asmeniui. Dėl padarytos veiklos nuoširdžiai gailisi. Prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. (2 t., b.l. 59-61)

           2019-05-19 FNTT prie LR VRM atliktas UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas bei pateikta specialisto išvada Nr. 04/10-2-15-5427, kurios metu nustatyta, kad nepateikta 2015-2016 m. balandžio 30 d. laikotarpio kasos knyga, nepateikti kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiai, kuriais buvo įformintos J. C. išmokėjimo iš kasos ir grąžinimo į kasą operacijos, todėl negalima nustatyti ar buvo išmokėta iš kasos 23 929,81 Eur ir ar buvo grąžinta į kasą 23 619,45 Eur sumos. T.y. pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir įrašus Bendrovės apskaitos registre „Didžiosios knygos operacijos“ negalima nustatyti, kiek piniginių lėšų buvo kasoje bei kokia lėšų suma faktiškai disponavo bendrovės direktorius J. C. kada ir kiek piniginių lėšų J. C. vardu buvo gauta ir/ar grąžinta ir kaip lėšos buvo panaudotos. Jeigu minėti kasos dokumentai nebuvo surašyti, tai UAB „S.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimo. Jeigu dokumentai neišsaugoti, tai UAB „S.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 p. ir 2 p. reikalavimų ir dėl to negalima nustatyti 44 164,86 Eur (70 939,20 Lt (20545,41 Eur) 2014 m. ir 23 619,45 Eur 2015 m.) užfiksuotų avansinių J. C. lėšų panaudojimo, bei negalima nustatyti J. C. įsipareigojimų dydžio Bendrovei. Jeigu į Bendrovės apskaitos registrą „Didžiosios knygos operacijos“ padaryti įrašai apie J. C. gautas iš kasos 23 929,81 Eur lėšas ir grąžintas į kasą 44 164,86 Eur avansines lėšas buvo padaryti be kasos pajamų ir išlaidų orderių, tai Bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 3 d. reikalavimo.

         Jeigu, kaip nurodyta užduotyje, UAB „S.“ realios veiklos nevykdė, tai daroma išvada, kad UAB „S.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. bei 13 str. 3 d. reikalavimų, kadangi pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus į buhalterinę apskaitą 36-iais atvejais įtraukė pardavimo operacijas už 906 816,80 Eur ir 6-iais atvejais už 1 142 078,60 Eur įtraukė pirkimo operacijas ir nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą bei deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai 198 211,98 Eur gautiną PVM sumą ir 157 381,43 Eur mokėtiną PVM sumą.

         Jeigu UAB „S.“ realios veiklos nevykdė, tai išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintos UAB „S.“ prekių/paslaugų pirkimo operacijos už 943 866,62 Eur ir 198 211,98 Eur pirkimo PVM, iš viso už 1 142 078,60 Eur ir UAB „S.“ prekių/paslaugų pardavimo operacijos už 749 435,38 Eur ir 157 381,43 pardavimo PVM, iš viso už 906 816,80 Eur pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 str. 3 d. nuostatas: “Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, neatitinka tikrovės, dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

         Dėl tyrimo metu nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 3 d., nesilaikymo atvejų, iš dalies negalima nustatyti UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014-09-29 – 2016-04-30 laikotarpį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 11 str. 1 d. nuostatą, už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, 14 str. 2 d. nuostatą: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“. Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d. nuostatą, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ (1 t., b.l. 43-62).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga – specialisto Nr. 04/10-2-15-5427 išvada, byloje esančiomis PVM sąskaitomis – faktūromis, priėmimo – perdavimo aktais, kita rašytine bylos medžiaga.

 Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad J. C., nuo 2014-09-02 iki 2018-09-11 būdamas UAB „S.“ direktoriumi, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 d. nurodymų, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 d. nurodymų, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ nenustatė UAB ,,S.“, apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, dėl ko į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti kasos pajamų ir išlaidų orderiai apie avansinius 44 164,86 Eur (70 939,20 Lt (20545,41 Eur) 2014metais ir 23 619,45 Eur 2015 metais) J. C. lėšų panaudojimus bei vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB “S.” buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia neorganizavo UAB “S.” buhalterinės apskaitos tvarkymo, bei su UAB “S.” neturinčiam darbo ar kitų juridinių ryšių nesusijusiam asmeniui – V. V., sąmoningai perdavė UAB “S.” prisijungimus prie internetinės bankininkystės duomenis, banko korteles, tyčia V. V. perdavė UAB “S.” finansinę, ūkinę kontrolę, kuris bendrovę panaudojo kitoms nusikalstamoms veikoms daryti, sąmoningai nekontroliavo UAB “S.” veiklos, leido V. V. į UAB “S.” buhalterinę apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkančius dokumentus, 36-ias PVM sąskaitas faktūras apie neįvykusias ūkines operacijas UAB „B.“ (2 507,30 Eur), UAB „A.“ (109 289,01 Eur) UAB „S.“ (44 353,64 Eur), UAB „S.“ (1 231,48 Eur), bei pagal tikrovės neatitinkančias UAB „S.“ ir UAB „A .“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras nepagrįstai 6-iais atvejais įformino ir įtraukė į apskaitą prekių/paslaugų skrajučių, komplektuojančių detalių, automobilio pirkimus už 943 866,62 Eur ir 198 211,98 Eur pirkimo PVM, iš viso už 1 142 078,60 Eur, buhalterinės apskaitos registruose 2014-09-15 iki 2016-02-09 metais apskaitydama realiai neįvykusias pirkimo ir pardavimo bei atsiskaitymo (su tiekėjais ir pirkėjų skolas) ūkines operacijas, tokiu būdu nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – LR BAĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostatų „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>.“, dėl ko, iš dalies negalima nustatyti UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014-09-29 – 2016-04-30 laikotarpį.

Todėl J. C. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip apysunkis nusikaltimas, atsakomybė už kurio padarymą numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis tam pritarė, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko, prašė sumažinti baudos dydį, bei prašė išdėstyti baudos išmokėjimą per 36 mėnesius (2 t. b. l. 80-82).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nors apysunkį, tačiau finansų sistemai pavojingą nusikaltimą. J. C. asmenybę apibūdina tai, kad jis administracine tvarka baustas (2 t. b. l. 16-18), neteistas (2 t. b. l. 14), nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę -baudą. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta 2014-2016 metais, jam taikytinas tuo metu galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 eurų.  

Kaltinamasis prašė sumažinti baudos dydį, nurodydamas, kad jo sunki materialinė padėtis, turi antros grupės neįgalumą, 2003 metais turėjo infarktą, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo dar labiau sumažinti paskirtą baudą. 

            Kadangi J. C. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, pastarajam paskirtinos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. C. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2016 m. balandžio 19 d. 21.30 val. iki 2016 m. balandžio 20 d. 15.35 val. (viena para), kai viena laikinojo sulaikymo diena prilyginama 2 MGL dydžio baudai (2 t. b. l. 19-21, 22).

             Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį, baudos bausmė turi būti įvykdoma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis prašė išdėstyti baudos mokėjimą 36 mėnesiams, nurodė, kad jo sunki materialinė padėtis, mokant visą baudą iš karto jam gali kilti neproporcingai dideli finansiniai sunkumai, todėl atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą ir jį tenkindamas iš dalies, teismas nustato 18 mėnesių laikotarpį paskirtai baudai sumokėti.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

2016-04-20 prokuroro nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. C. lėšoms, esančioms jo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)  esančioje Luminor banke, likutis 2019-02-10 yra 994,10 eurų. Nustatyta, kad lėšos į šią sąskaitą buvo pervestos iš UAB „S.“.

2020-04-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęstas trims mėnesiams (2 t. b. l. 69-71).

 Iš paminėtos nutarties turinio matyti, kad būtent laikino nuosavybės teisių apribojimo tikslas buvo užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą bei galimą turto konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažintas įvykdęs nusikalstamą veiką, o jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)  esančioje Luminor banke, piniginės lėšos yra gautos vykdant nusikalstamą veiką (apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą), vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 ir 3 dalių pagrindu, konfiskuotinos piniginės lėšos – 994,10 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 25-26) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti J. C. (J. C.)  kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 210 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. C. paskirti 140 MGL (5272,4 EUR ) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. C. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. nuo 2016 m. balandžio 19 d. 21.30 val. iki 2016 m. balandžio 20 d. 15.35 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 138 MGL ( 5197, 08 EUR) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti J. C. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje Luminor banke, piniginės lėšas – 994,10 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Išaiškinti J. C. kad:

            Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 18 mėnesių, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodą 6801.

            Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

          Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

         Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

         Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu

        Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jus turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

        Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

         Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

         Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

         Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: