Civilinė byla Nr. e2A-1062-1120/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00177-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.6.10.5.2.18
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. L. ir R. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ ieškinį atsakovams S. L. ir R. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Jurtinga Shipping“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) iš atsakovo S. L. priteisti 429 943,29 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) iš atsakovo R. Ž. priteisti 112 268,90 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu; nustatyta, jog ieškovę sąmoningais veiksmais prie bankroto privedė buvę įmonės vadovai S. L. ir R. Ž..
3. Ieškovė nurodė, kad S. L., laiku nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, yra atsakingas už kreditorių finansinius reikalavimus, susidariusius per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 d. rugsėjo 14 d., o R. Ž., laiku nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, yra atsakingas už kreditorių finansinius reikalavimus, susidariusius per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. vasario 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo S. L. ieškovei 429 943,29 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 429 943,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisė iš atsakovo R. Ž. ieškovei 111 938,77 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 111 938,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-27-524/2018 nėra tapati nagrinėjamai bylai, nes skiriasi ieškinio pagrindas (žala dėl atsakovo R. Ž. pareigos perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą neįvykdymo nėra tapati žalai kreditoriams dėl vadovų pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymo) bei dalykas (žalos dydis), taip pat įrodinėtinos aplinkybės.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl žalos atlyginimo, o jam pareikšti pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovų neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki ieškinio dėl žalos atlyginimo dienos 2020 m. gegužės 8 d. praėjo metai ir nepilnas mėnuo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
7. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. B2-27-524/2021 ieškovė BUAB „Jurtinga Shipping“ Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi pripažinta likviduojama dėl bankroto, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną likvidavimo procesas nėra baigtas. Teismas nurodė, kad ieškovės turtą sudaro debitorių skolos, kurių įtaka įmonės turtinei padėčiai ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais gali būti vertinama ir nustatoma taip pat ieškinio dėl žalos – kreditorių nepatenkintų reikalavimų – atlyginimo dydžio ir pagrįstumo kontekste.
8. Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje dėl tyčinio bankroto konstatavus, kad būtent S. L. ir R. Ž. – buvę ieškovės vadovai – savo kaltais veiksmais, tyčia sąmoningai privedė įmonę prie bankroto, atsakovo S. L. argumentai dėl to, kad jis realiai įmonei nevadovavo ir yra netinkamas atsakovas atmesti kaip nepagrįsti.
9. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 pripažinęs BUAB „Jurtinga Shipping“ bankrotą tyčiniu, konstatavo, kad UAB „Jurtinga Shipping“ nemoki buvo jau 2014 metais, kadangi įmonės įsipareigojimai (7 887 377 Eur) buvo beveik lygūs įmonės turto vertei (7 487 191 Eur). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovės 2014 m. balanso praėjusio 2013 m. ataskaitinio laikotarpio duomenų nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 7 425 334,51 Eur (25 638 195 Lt) įsipareigojimų ir 6 772 275,25 Eur (23 383 312 Lt) turto. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Per vienerius metus mokėtinos sumos 2013 m. sudarė 7 415 553,46 Eur (25 604 423 Lt). Ši suma susideda iš ilgalaikių skolų einamosios metų dalies – 11 261 Eur (38 884 Lt), skolų tiekėjams – 5 706 892 Eur (19 704 760 Lt), gautų išankstinių apmokėjimų – 1 687 428 Eur (5 826 352 Lt), su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų – 7 012 Eur (24 213 Lt) ir kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 2 958 Eur (10 214 Lt). 2013 m. per vienerius metus mokėtina suma viršijo įmonės turimo turto vertę. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad UAB „Jurtinga Shipping“ buvo nemoki jau 2013 m. gruodžio 31 d.
10. Teismas nustatė, kad ieškovei bankroto byla iškelta 2016 m. sausio 19 d. nutartimi pagal kreditoriaus AS Spacecom Trans ieškinį, nutartis įsiteisėjo 2016 m. vasario 1 d. Atsakovas S. L. buvo įmonės vadovu nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., todėl įmonei tapus nemokiai, jis pažeidė pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įmonės finansinė padėtis toliau blogėjo, 2015 m. rugsėjo 15 d. atsakovui R. Ž. tapus įmonės vadovu bei įvertinus, jog įmonės finansinė padėtis jam buvo gerai žinoma, darytina išvada, kad būtent tuo metu, t. y. 2015 m. rugsėjo 15 d., R. Ž. kilo pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.
11. Įvertinęs kreditorių finansinių reikalavimų susiformavimo laikotarpį teismas darė išvadą, kad dėl S. L. neteisėtų veiksmų bendrovės kreditoriams buvo padaryta 429 943,29 Eur žala, o dėl R. Ž. neteisėtų veiksmų bendrovės kreditoriams buvo padaryta 111 938,77 Eur žala.
12. Teismas papildomai pažymėjo, kad atsakovai nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų teismui vertinti, kad bankrutuojančios įmonės debitinės skolos realiai gali būti išieškotos, nes nemokumo administratorei nėra perduoti skolas pagrindžiantys dokumentai. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje dėl tyčinio ieškovės bankroto nustatytos aplinkybės, kad dėl atsakovų kaltės ir neteisėtų veiksmų ieškovė prarado galimybę kreiptis į bendrovės skolininkus dėl skolų išieškojimo. Teismas konstatavo, kad įmonė neturi turto iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovas S. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš S. L. priteistas 429 943,29 Eur žalos atlyginimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Skundžiamoje nutartyje teismas išvadą dėl ieškovės nemokumo grindė išimtinai 2014-2015 m. ieškovės balansų duomenimis, tačiau remiantis šiais dokumentais nėra galimybės nustatyti, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
13.2. Klaipėdos apygardos teismui pateiktas ieškovės 2014 m. balansas nepasirašytas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, todėl negalėjo būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone.
13.3. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai atmetė argumentus, kad S. L. yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-27-524/2018 ir civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 konstatavo, kad S. L. buvo tik fiktyvus ieškovės vadovas.
13.4. S. L., būdamas fiktyvus ieškovės vadovas, objektyviai negalėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes neturėjo dokumentų, kuriuos reikia pridėti prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
13.5. 2015 m. birželio 2 d. kratos metu buvo paimti ieškovės dokumentai ir darbo priemonės (kompiuteriai), todėl inicijuoti ieškovės bankrotą buvo neįmanoma ir dėl valstybės institucijų veiksmų, kas sudaro pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.
13.6. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio dydžio pradelsti ieškovės finansiniai įsipareigojimai buvo įmonės vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje.
13.7. Pirmosios instancijos teismas nenustatė individualiai kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų viseto pagal faktines bylos aplinkybes.
13.8. Skundžiamu sprendimu iš fiktyvaus ieškovės vadovo S. L. priteistas žalos atlyginimas yra keturis kartus didesnis nei iš faktinio ieškovės vadovo, todėl skundžiamas sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo reikalavimų.
13.9. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
14. Apeliaciniame skunde atsakovas R. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria iš R. Ž. priteistas 111 938,77 Eur žalos atlyginimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priimti naujai teikiamus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Išvados dėl ieškovės nemokumo momento padarytos pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netinkamai pritaikius Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį. Į bylą pateiktas ieškovės 2014 m. balansas negalėjo būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone, nes yra nepasirašytas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.
14.2. Ieškovės nemokumo administratorė turėjo visas galimybes gauti ieškovės finansinius dokumentus. Informacija apie tai, kad ieškovės finansiniai dokumentai yra FNTT žinioje ieškovės nemokumo administratorei buvo perduota, todėl ieškovės nemokumo atsiradimo momentas turi būti nustatinėjamas remiantis šiais dokumentais.
14.3. Atsakovui R. Ž. buvo užkirstas kelias ginčyti įmonės tapimo nemokia momento nustatymą, tenkančią atsakomybę už konkrečią kreditoriams padarytą žalą nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakomybės pobūdį ir tinkamai gintis nuo ieškinyje pareikštų reikalavimų.
14.4. Ieškovės nemokumą lėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, kai šie neteisėtai ir be pagrindo paėmė ir savo žinioje laikė ieškovės dokumentus ir daiktus. Iki atliktos kratos, kurios metu buvo paimti visi ieškovės dokumentai, kompiuteriai ir kitos darbo priemones, ieškovės veikla buvo vykdoma sklandžiai, tačiau po atliktos kratos, nebelikus iš esmės jokių darbo priemonių, neturint jokių buhalterinių dokumentų, registrų, ieškovės veikla buvo iš esmės sustabdyta ir nebevykdoma.
14.5. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis 2014 m. liepos 16 d. auditoriaus išvada, kurioje patvirtinamas ieškovės akcininko įsipareigojimas suteikti finansinę paramą ieškovės veiklos tęstinumui užtikrinti.
14.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. R. Ž. tapus ieškovės vadovu jam įmonės finansinė padėtis buvo gerai žinoma yra klaidinga ir nepagrįsta, kadangi ieškovės dokumentai FNTT žinioje buvo nuo 2015 m. birželio 3 d. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad yra pagrindas R. Ž. atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės institucijų veiksmų.
14.7. Atsakovas R. Ž. tapęs ieškovės vadovu dėl dokumentų trūkumo objektyviai negalėjo nustatyti ieškovės finansinės padėties, skolininkų ir kreditorių, atsiskaitymo pagal sudarytas sutartis terminų ir kt., t. y. objektyviai neturėjo galimybės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.
14.8. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl tariamai atsakovo neteisėtais veiksmais padaryto žalos dydžio vertino tik tą aplinkybę kada kreditoriai ieškovei išrašė sąskaitas faktūras ir kada suėjo šių išrašytų sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai. Vien tai, kad kreditoriai ieškovei išrašė apmokėjimui sąskaitas dar iki atsakovui R. Ž. tampant ieškovės vadovu ar esant vadovu, nereiškia, kad kreditoriai šias paslaugas suteikė laikotarpiu, kai atsakovas buvo ieškovės vadovu.
14.9. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Jurtinga Shipping“ prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti, netenkinti atsakovo R. Ž. prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
15.1. Išvada, kad ieškovė buvo nemoki nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo padaryta atsižvelgiant tiek į 2014-2015 m. ieškovės balansą, tiek ir į faktines bylos aplinkybes bei šalių pateiktus argumentus, be kita ko, vadovaujantis ir 2019 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
15.2. Ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00164-19 išanalizavus ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus padaryta išvada, kad ieškovė buvo nemoki jau nuo 2013 m. balandžio 3 d.
15.3. Nemokumo kriterijus gali būti įrodinėjimas ir kitomis priemonėmis nei finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau vien šie dokumentai yra pakankami siekiant konstatuoti bendrovės nemokumą.
15.4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai paimant ieškovės veiklos dokumentus ir darbo priemones buvo teisėti, o ieškovės vadovas turėjo galimybę pasidaryti reikalingų dokumentų kopijas. Be to, finansinės atskaitomybės duomenys galėjo būti gauti iš viešų registrų.
15.5. Klaipėdos apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-27-254/2018 nustatyti faktai, kuriais remiasi atsakovas, siekdamas pagrįsti savo poziciją, kad buvo tik fiktyvus ieškovės vadovas, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019, kuria ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, tačiau priešingai nei teigia atsakovas S. L., šioje byloje nustatyta, kad abu atsakovai buvo ieškovės vadovai.
15.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kokio dydžio įsipareigojimai buvo atsakovams pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jų valdymo laikotarpio pabaigoje, t. y. tinkamai įvertino prašomos žalos dydį.
15.7. Atsakovų neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, o nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki ieškinio dėl žalos atlyginimo dienos pareiškimo 2020 m. gegužės 8 d. praėjo tik šiek tiek daugiau nei vieneri metai, todėl ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas ar absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
18. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas R. Ž. pateikė naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme – 2021 m. vasario 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00004-15 kopiją, 2015 m. birželio 16, 23 ir 25 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00004-15 apžiūros protokolų kopijas; 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimo iš ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00004-15 kopiją, prašė šiuos įrodymus pridėti prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme. Paaiškino, kad tik 2021 m. vasario 24 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu, po kurio priėmimo atsakovui R. Ž. buvo leista susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tik susipažinęs su didelės apimties baudžiamosios bylos medžiaga atsakovas R. Ž. nustatė, kad daugybė ieškovės dokumentų yra FNTT žinioje, o dalis dokumentų, iš kurių galima nustatyti realią ieškovės finansinę padėtį, buvo atiduoti ieškovės nemokumo administratorei. Į bylą pateiktais dokumentais atsakovas siekia įrodyti, kad ieškovės nemokumo momentas pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai nustatytas remiantis tik ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentais, t. y. pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės nemokumo momento nuo 2013 m. gruodžio 31 d. padaryta pažeidžiant įrodinėjimo (įrodymų vertinimo) taisykles.
19. Ieškovė prašė naujai teikiamų įrodymų nepridėti prie bylos medžiagos. Nurodė, kad atsakovas R. Ž. turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2021 m. vasario 24 d., o teismo posėdis pirmosios instancijos teisme vyko 2021 m. birželio 7 d. Pažymėjo, kad atsakovo R. Ž. teikiami dokumentai neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, nes ieškovės nemokumo momentas yra konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019.
20. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
22. Kaip nurodo ir pats atsakovas R. Ž. ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas 2021 m. vasario 24 d. Nustatyta, kad paskutinis bylos nagrinėjimo posėdis pirmosios instancijos teisme įvyko 2021 m. birželio 7 d. Taigi, atsakovas turėjo daugiau nei tris mėnesius susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti, jo vertinimu, reikšmingus ikiteisminio tyrimo duomenis pirmosios instancijos teismui. Be to, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai atsakovui buvo žinomi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 2017 m. liepos 28 d. pakvitavimas, kuriame nurodyti FNTT pareigūnų ieškovės nemokumo administratorei perduoti dokumentai, buvo pateiktas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje ieškovės tyčinio bankroto byloje Nr. B2-514-265/2019 (2017 m. lapkričio 2 d. ieškovės prašymo dėl tyčinio bankroto pripažinimo priedas Nr. 11), kurioje atsakovo statusu dalyvavo ir pats R. Ž., be to, pati ieškovė nurodo niekada neneigusi, kad dalis ieškovės dokumentų jai buvo grąžinta ikiteisminio tyrimo pareigūnų; 2015 m. birželio 16 d. ir 23 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00004-15 apžiūros protokolų kopijos jau yra šios bylos medžiagoje – buvo pateiktos kartu su 2021 m. birželio 2 d. atsakovo S. L. prašymu dėl papildomų įrodymų priėmimo. 2015 m. birželio 25 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00004-15 apžiūros protokolo kopija, nors ir nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui, tačiau neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, kadangi šios apžiūros metu nebuvo tiriami jokie ieškovės dokumentai.
23. Atsižvelgdama į nurodytas priežastis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytos CPK 314 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys naujų įrodymų prijungimui prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai, atsakovo R. Ž. kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai prie bylos medžiagos neprijungiami.
Dėl ieškovės nemokumo momento
24. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais ieškovės 2014 m. ir 2015 m. balansais, taip pat remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019, padarė išvadą, kad ieškovės nemokumo atsiradimo momentas yra 2013 m. gruodžio 31 d.
25. Atsakovai su tokia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi į bylą pateiktu ieškovės 2014 m. balansu, kuris nėra pasirašytas, taip pat, atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pagal kurią nemokumas įrodinėjamas ne vien finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis – pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą ir kt. Pažymi, kad ieškovės nemokumo administratorė turėjo galimybę gauti visus šiuos dokumentus ir įrodinėjimo pareigą įgyvendinti tinkamai. Kadangi ieškovė nevykdė savo įrodinėjimo pareigos, atsakovams buvo užkirstas kelias efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės nemokumo momentas buvo nustatinėjamas jau ne vienoje byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-836-524/2016 iškeldamas ieškovei bankroto bylą nustatė, kad ieškovės 2015 m. balanso duomenis, ieškovės 2014 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (7 887 377 Eur / 27 233 538 Lt) viršijo pusę į įmonės balanso įrašyto turto vertės (7 487 191 Eur / 25851776 Lt). Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 konstatavęs ieškovės tyčinį bankrotą, pasisakydamas dėl suinteresuotų asmenų – S. L. ir R. Ž. – pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad ieškovė nemoki buvo jau 2014 m. (nutarties 25 punktas), atitinkamai sprendė atsakovus pažeidus jų kaip valdymo organų pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.
27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės 2014 m. balansu, nustatė šias aplinkybes: ieškovės 2013 m. (praėjęs ataskaitinis laikotarpis) per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 7 415 553,46 Eur (25 604 423 Lt), o 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovė turėjo 6 772 275,25 Eur (23 383 312 Lt) turto, t. y. 2013 m. per vienerius metus mokėtina suma viršijo ieškovės turimo turto vertę. Iš 2014 m. duomenų matyti, kad 2013 m. turėtos sumokėti sumos nebuvo padengtos ir persikėlė į 2014 m. bei dar padidėjo. Įvertinęs nurodytus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Jurtinga Shipping“ buvo nemoki jau 2013 m. gruodžio 31 d. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos, nors atsakovai galėjo gintis įrodinėdami vėlesnę nemokumo datą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus vertinti priešingai nei pirmosios instancijos teismas.
28. Nesutiktina su atsakovų argumentu, kad bendrovės nemokumo momentas negali būti nustatinėjamas tik pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, o visais atvejais būtina analizuoti pirminius apskaitos dokumentus, įmonės sudarytas sutartis, duomenis apie jų vykdymą ir kt. Pažymėtina, kad nors aplinkybė, kada įmonės įsipareigojimai tapo pradelsti, gali būti nustatyta remiantis ne tik finansinės atskaitomybės dokumentais, tokia analizė nagrinėjamoje byloje nebūtų tikslinga, nes ieškovės nemokumo momentas jau ne kartą buvo analizuotas kitose bylose ir, be kita ko, yra nustatytas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, o atsakovai neteikia alternatyvių esamų įrodymų vertinimo argumentų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis taip pat konstatuota, kad dalis ieškovės dokumentų yra pas atsakovą R. Ž. – pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-222-524/2018 spręsdamas dėl baudos atsakovui R. Ž. skyrimo nurodė, kad atsakovės buvęs vadovas R. Ž. nevykdo savo pareigos perduoti nemokumo administratorei ieškovės veiklos dokumentus, o Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 suinteresuoto asmens R. Ž. argumentus, jog trūkstamus dokumentus ieškovei turi perduoti FNTT, įvertino kaip deklaratyvius, atsižvelgdamas į nustatytus faktus, kokie konkretus dokumentai buvo grąžinti ieškovei FNTT pareigūnų. Taigi atsakovas R. Ž., ilgus metus vadovavęs ieškovei (buvęs faktiniu, o vėliau ir de jure vadovu), tikėtina, turėdamas ieškovės nemokumo momentui nustatyti reikšmingus dokumentus, jų neperdavė nei ieškovės nemokumo administratorei, nei pateikė į šią civilinę bylą, siekdamas nuginčyti pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę dėl ieškovės nemokumo atsiradimo momento.
29. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad FNTT ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00164-19 specialisto išvados pagrindu konstatuotas ieškovės nemokumo momentas yra dar ankstesnis – 2013 m. balandžio 3 d. Šio dokumento ieškovė nepateikė į nagrinėjamą bylą, tačiau pažymėtina, kad atsakovas nurodė susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Manytina, kad atsakovui buvo (yra) prieinami visi ieškovės nemokumo momentui nustatyti reikšmingi dokumentai (nes šis momentas buvo nustatinėjamas ir ikiteisminio tyrimo metu), tačiau, kaip minėta, atsakovas R. Ž. teismui jokių duomenų, leidžiančių nustatyti kitą ieškovės nemokumo momentą nei kad nustatė pirmosios instancijos teismas, nepateikė.
30. Atsakovai taip pat nurodo, kad byloje esantis ieškovės 2014 m. balansas nėra pasirašytas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti laikomas tinkama įrodinėjimo priemone.
31. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustatė (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d.), kad finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (nurodomos pareigos, vardas ir pavardė).
32. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
33. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje esanti ieškovės 2014 m. finansinė atskaitomybė buvo pateikta VĮ „Registrų centras“. Teismas, patikrinęs VĮ „Registrų centras“ duomenis (CPK 197 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad ataskaitos buvo pateiktos interaktyviu būdu, t. y. registrų centrui buvo teikiamos ne popierinės, tačiau elektroninės dokumentų versijos. Registrų centro duomenys apie ieškovės finansines ataskaitas patvirtina, kad atskaitomybę pasirašęs vadovas yra S. L., o atskaitomybę pasirašęs tvarkantis apskaitą asmuo yra A. G. (vyr, buhalterė). Pažymėtina, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ negalėjo pateikti tam neįgalioti asmenys, t. y. teikiant duomenis interaktyviu būdu yra būtina prisijungti prie registrų centro sistemos su specialiais prisijungimo duomenimis, kurie įprastai yra išduodami įmonės vadovui. Dėl minėtų priežasčių vien tik fizinio parašo nebuvimas ieškovės 2014 m. balanse neeliminuoja galimybės teismui remtis šiuo įrodymu nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už tinkamą finansinės apskaitos tvarkymą įmonėje yra atsakingas vadovas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis 2 punktas), todėl vadovas, gindamasis nuo pareikšto ieškinio, negali remtis ta aplinkybe, jog pats šią pareigą atliko netinkamai, t. y. nepasirašė, netikrino įmonės finansinės atskaitomybės ir kt.
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovų argumentus dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo pirmosios instancijos teisme nustatant ieškovės nemokumo momentą.
Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų
35. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas S. L. ėjo ieškovės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., o atsakovas R. Ž. ėjo vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos 2016 m. vasario 1 d., atsižvelgdamas į konstatuotą ieškovės nemokumo atsiradimo momentą, nusprendė, kad atsakovų neteisėti veiksmai dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo yra įrodyti.
36. Atsakovas S. L. nurodo, kad buvo tik fiktyvus ieškovės vadovas, neturėjo jokių ieškovės dokumentų ir informacijos apie jos turtinę padėtį, negalėjo žinoti ieškovės turto sudėties, skolininkų ir kreditorių, atsiskaitymo pagal ieškovės sudarytas sutartis terminų, taigi jis objektyviai negalėjo pateikti pareiškimo teismui dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Atsakovas R. Ž. nurodo panašius argumentus – pažymi, kad po 2015 m. birželio 3 d. atliktos FNTT pareigūnų kratos, buvo paimti ieškovės dokumentai ir darbo priemonės (kompiuteriai), todėl atsakovas R. Ž., neturėdamas informacijos apie ieškovės finansinę padėtį, turto sudėtį, skolininkus ir kreditorius, atsiskaitymus ir kt. negalėjo pateikti pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Abu atsakovai nurodo, kad yra pagrindas juos atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės institucijų veiksmų (CK 6.253 straipsnio 3 dalis).
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl faktinio ir oficialaus vadovo atsakomybės už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos nevykdymą yra aiški. Pagal išplėtotą kasacinio teismo praktiką ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims – formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Toks aiškinimas grindžiamas ta aplinkybe, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik asmenims, turintiems formalų vadovo statusą, o teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą ir vertindamas bankroto bylos iškėlimo būtinybę, turi įsitikinti realių vadovo įgaliojimų egzistavimu, t. y. kad pareiškimą pateikiantis asmuo iš tikrųjų yra įmonės vadovas, nes įmonės de facto vadovo tokio pobūdžio pareiškimas teisme nebūtų priimtas.
38. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo S. L. argumentą dėl to, kad jis buvo tik formalus ieškovės vadovas ir atsakomybė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pagrindu jam nekyla. Pažymėtina, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jo formalaus vadovavimo įmonei laikotarpiu faktiškai ieškovės vadovo pareigas ėjo atsakovas R. Ž., yra teisiškai nereikšminga ir nešalina atsakovo S. L. atsakomybės, nes, kaip minėta, pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo turi tik formalus vadovas.
39. Kaip teisiškai nepagrįsti atmestini ir atsakovų argumentai dėl to, kad jie objektyviai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytos pareigos.
40. Pažymėtina, kad fiktyvūs įmonių vadovai visada susiduria su rizika, kad realiai nevykdydami įmonės vadovo pareigų, nesidomėdami jos finansine padėtimi ir nesekdami jos kasdieninės veiklos, gali neįvykdyti tam tikrų įstatymuose jiems nustatytų pareigų, tačiau vien tas faktas, kad apie realią įmonės veiklą ir finansinę būklę jie nežinojo bei neturėjo atitinkamų dokumentų, nėra pakankamas pagrindas atleisti juos nuo civilinės atsakomybės neįvykdžius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos.
41. Kita vertus, atsakovas R. Ž. nurodo, kad jo vadovavimo ieškovei pradžios momentu (2015 m. rugsėjo 15 d.), ieškovės dokumentai ir darbo priemonės (kompiuteriai) jau buvo paimti FNTT pareigūnų (FNTT pareigūnai kratą ieškovės patalpose atliko 2015 m. birželio 3 d.). Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas R. Ž. dar iki paskyrimo oficialiu ieškovės vadovu, atsakovo S. L. vadovavimo ieškovei laikotarpiu buvo faktinis ieškovės vadovas, todėl jam jau nuo 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo būti žinomas ieškovės nemokumo faktas. Atitinkamai, tapus oficialiu ieškovės vadovu, atsakovui R. Ž. nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o reikalingų dokumentų kopijas atsakovas galėjo gauti naudodamasis VĮ „Registrų centras“ duomenimis ir (ar) prašydamas FNTT pareigūnų pateikti reikalingų dokumentų kopijas, siekiant iškelti ieškovei bankroto bylą.
Dėl žalos dydžio
42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą darė išvadą, kad dėl S. L. neteisėtų veiksmų bendrovės kreditoriams buvo padaryta 429 943,29 Eur žala, o dėl atsakovo R. Ž. – 111 938,77 Eur žala.
43. Atsakovas S. L. dėl konkrečių pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų nepasisako, tačiau nurodo, kad iš jo priteistos žalos dydis neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes iš fiktyvaus vadovo buvo priteistas daugiau nei keturis kartus didesnis žalos atlyginimas nei iš faktinio ieškovės vadovo.
44. Atsakovas R. Ž. nurodo, kad nėra aišku iš kur ir kaip susiformavo kreditorės VĮ Turto bankas kreditorinis 80 380,71 Eur reikalavimas, be to, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į realų paslaugų teikimo laikotarpį, o ne į sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo datas.
45. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).
47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., kai atsakovas S. L. nevykdė pareigos dėl bankroto bylos iškėlimo, susiformavo 429 943,29 Eur dydžio kreditorių reikalavimai: kreditorės VĮ Turto banko 147 481,52 Eur reikalavimo mokėjimo terminas suėjo 2014 m. birželio 2 d. ir buvo pradelstas nuo 2014 m. birželio 3 d., 516,68 Eur reikalavimo mokėjimo terminas suėjo 2015 m. birželio 1 d. ir buvo pradelstas nuo 2015 m. birželio 2 d.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2 825,12 Eur reikalavimo suma už 2015 m. liepos mėnesį buvo pradelsta nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d.; mokėjimai darbuotojams pagal sudarytas darbo sutartis buvo pradelsti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. (82,50 Eur mokėjimas A. G., 457,34 Eur mokėjimas A. J. ir 167,21 Eur mokėjimas S. L.); kreditoriui SIA KL-TRANS pagal 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. išrašytas sąskaitas buvo pradelsta 91 398,45 Eur; kreditorius AS Spacecom Trans pateikė dokumentus, kad pradelsta pagrindinė skola formavosi nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2015 m. rugpjūčio 22 d., o jo reikalavimas už nurodytą laikotarpį yra 184 253,74 Eur; kreditorius SIA Sigis 2017 m. spalio 5 d. rašte dėl skolos susiformavimo nurodė, kokias paslaugas suteikė ir sąskaitas išrašė ieškovei laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., pažymėjo, kad jo reikalavimas yra 2 760,73 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nurodytų kreditorių reikalavimus vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas, t. y. kad jie susiformavo kitu nei S. L. vadovavimo laikotarpiu po atsakovo S. L. pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo. Pats atsakovas šių duomenų taip pat neginčija.
48. Kita vertus, kaip minėta, teismas gali sumažinti priteistinų nuostolių dydį atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių tarpusavio teisinius santykius, kai dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas S. L. buvo tik formalus ieškovės vadovas, o kreditorių reikalavimai susiformavo ne tik dėl atsakovo S. L. neteisėtų veiksmų, bet ir dėl faktinio vadovo atsakovo R. Ž. veiksmų šiam faktiškai nusprendus toliau tęsti ieškovės veiklą bei sudaryti (vykdyti) sandorius su minėtais kreditoriais, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje taikytina visiško nuostolių atlyginimo principo atsakovo S. L. atžvilgiu išimtis. Išimties taikymą lemia ir ta aplinkybė, kad atsakovui S. L. būnant formaliu ieškovės vadovu ir neturint ieškovės finansinės apskaitos dokumentų buvo apsunkinta galimybė gintis nuo pareikšto ieškinio įrodinėjant kitą ieškovės nemokumo momentą, be to, jo atžvilgiu negali būti panaudota ir aplinkybė dėl dalies įmonės finansinių dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui, nes ne jis buvo vadovu bankroto bylos iškėlimo momentu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad pirminis padarytos žalos šaltinis buvo faktinio vadovo veiksmai, teismas sprendžia iš atsakovo S. L. priteistinos žalos dydį sumažinti 50 proc. ir ieškovei priteisti 214 971,64 Eur.
49. Be kita ko, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo R. Ž. argumentu, kad nagrinėjamoje byloje liko neįrodyta, jog VĮ „Turto bankas“ 80 380,71 Eur reikalavimas susiformavo būtent per atsakovo R. Ž. vadovavimo ieškovei laikotarpį po atsakovo neįvykdytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. 2020 m. gruodžio 3 d. ieškovės paaiškinimuose (1 t., b. l. 106-107) nurodyta, kad be kitų reikalavimų atsakovo R. Ž. vadovavimo laikotarpiu susiformavo 80 380,71 Eur VĮ „Turto bankas“ reikalavimas. Kita vertus, kreditorių reikalavimų šifruotėje (2020 m. lapkričio 20 d. ieškovės lydraščio priedas „VĮ Turto banko kreditorinio išdėstymas“) pateikiami „Mano VMI“ apskaitos duomenys tokios sumos atsakovo R. Ž. vadovavimo ieškovei laikotarpiu nerodo. Iš minėto dokumento nustatyta, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu nesusiformavo joks VMI kreditorinis reikalavimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia sumažinti pirmosios instancijos teismo iš atsakovo R. Ž. ieškovei priteistą sumą 80 380,71 Eur ir priteisti 33 278,94 Eur.
50. Atmestini atsakovo R. Ž. argumentai, kad nagrinėjamu atveju kreditorių išrašytų sąskaitų faktūrų nepakanka nustatyti žalos dydžiui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kreditorių išrašytų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ir apmokėjimo datas, teismas pagrįstai nustatė, kokiu laikotarpiu atsirado šie kreditorių reikalavimai ir kada jie buvo pradelsti, o minėtiems faktams nustatyti nėra būtina įvertinti atskiras kiekvieno kreditoriaus ir ieškovės sudarytas sutartis bei jų laikotarpį, ypač atsakovams neįrodinėjant kito, vėlesnio, kreditorinių reikalavimų susiformavimo momento.
51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mažintina pirmosios instancijos teismo iš atsakovų ieškovei priteista suma – iš atsakovo S. L. ieškovei priteisiama 214 971,64 Eur, o iš atsakovo R. Ž. ieškovei priteisiama 33 278,94 Eur.
Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 3 dalį
52. Atsakovai taip pat nurodo, kad jų neteisėti veiksmai (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pareigos neįvykdymas) buvo sąlygoti valstybės institucijų (FNTT pareigūnų) veiksmų, todėl prašo atleisti juos nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 3 dalies pagrindu. Vis dėlto, teisėjų kolegija nenustatė priežastinio ryšio tarp FNTT pareigūnų veiksmų atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir atsakovų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo neįvykdymo.
53. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti (CK 6.253 straipsnio 3 dalis).
54. Valstybės veiksmai dažniausiai yra priskiriami prie force majeure (liet. nenugalimos jėgos) aplinkybių (Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 351), o tam, kad asmuo būtų atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų, šie veiksmai turi užkirsti kelią šaliai įgyvendinti savo prievolę, t. y. dėl šių veiksmų prievolės įvykdymas turi pasidaryti iš esmės neįmanomas.
55. Kaip minėta, atsakovui S. L. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei atsirado nuo 2014 m. sausio 1 d., o FNTT pareigūnai kratą ieškovės patalpose atliko 2015 m. birželio 3 d., todėl valstybės pareigūnų veiksmai neužkirto kelio atsakovui vykdyti įstatyme jam nustatytą pareigą ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo S. L. neteisėtais veiksmais.
56. Kaip minėta, atsakovas R. Ž. gerai žinojo ieškovės finansinę padėtį, nes ilgus metus faktiškai vadovavo ieškovei, todėl negalima išvada, kad FNTT pareigūnų veiksmai paimant ieškovės dokumentus užkirto kelią atsakovui R. Ž. sužinoti (išsiaiškinti) ieškovės nemokumo aplinkybes ir kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui R. Ž. nebuvo leista pasidaryti pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo reikiamų dokumentų kopijų.
57. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų prašymai atleisti juos nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų netenkinami.
Dėl ieškinio senaties
58. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo konstatuoti 2019 m. balandžio 17 d. teismo nutartyje dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki ieškinio dėl žalos atlyginimo dienos 2020 m. gegužės 8 d. praėjo metai ir nepilnas mėnuo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovei anksčiau galėjo būti žinomi duomenys apie nepatenkintų kreditorių reikalavimų dydį ir galimybę su jais atsiskaityti iš įmonės turto, kitas aplinkybes, suteikiančias jai teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo šiuo pagrindu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra suėjęs.
59. Abu atsakovai nurodo, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartis ieškovės bankroto byloje, nes ieškovė ieškiniu kaip žalą reikalauja priteisti būtent šia nutartimi patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus.
60. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
61. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad jos teisės buvo pažeistos dėl atsakovų veiksmų šiems laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 dėl tyčinio ieškovės bankroto. Šiuos atsakovų neteisėtus veiksmus konstatavus tyčinio bankroto byloje, būtent nuo šio momento ieškovei tapo žinoma apie jos pažeistas teises ir nuo tada skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Be to, kaip minėta žala, padaryta tokiais neteisėtais veiksmais, yra laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta bankroto procedūrų metu ir yra susijusiu su vadovo neveikimu priežastiniu ryšiu. Taigi, reikšdama ieškinį ieškovė turi įrodyti ne tik atsakovų neteisėtus veiksmus, bet nurodydama konkretų žalos dydį, pagrįsti ir tą aplinkybę, kad bendra išaugusi įmonės skolų suma bankroto procese liks nepadengta. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatant ieškinio senaties pradžią turi būti įvertinama ir ta aplinkybė, kada ieškovei tapo aišku, jog kreditorių reikalavimai bankroto procese liks nepatenkinti. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas tik Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-514-265/2019 konstatavus atsakovų neteisėtus veiksmus tyčinio bankroto byloje, ieškovei tapo žinomas jos pažeistų teisių faktas. Be to, tik bankroto procese bandant išieškoti debitorines skolas, paaiškėjo, kad realiai ieškovės kreditorių reikalavimai bankroto procese nebus patenkinti. Nuo minėtų aplinkybių išaiškėjimo, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, praėjo kiek daugiau nei vieneri metai, o reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125straipsnio 8 dalis), todėl ieškovė ieškinio senaties termino nėra praleidusi.
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų nurodomas ieškinio senaties pradžios momentas nesiejamas su ieškovės sužinojimu apie pažeistas jos teises, todėl laikytinas nepagrįstu. Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtinus kreditorių reikalavimus, ieškovei netapo žinoma, kad atsakovai pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; šių faktų (kreditorių reikalavimų patvirtinimo ir ieškovės sužinojimo apie pažeistas teises dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo) nesieja joks ryšys – tvirtinant kreditorių reikalavimus nebuvo pasisakyta dėl ieškovės nemokumo atsiradimo momento, nevertintos kitos reikšmingos aplinkybės iš kurių ieškovė būtų galėjusi sužinoti apie jos teisių pažeidimą.
Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir baudos skyrimo
63. Jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos 2021 m. gruodžio 20 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo S. L. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, išsiaiškinti 2020 m. gegužės 8 d. BUAB „Jurtinga Shipping“ ieškinio ir 2020 m. gruodžio 3 d. bei 2021 m. vasario 11 d. BUAB „Jurtinga Shipping“ pareiškimų dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo pateikimo Klaipėdos apygardos teismui aplinkybes, ištirti ar minėti dokumentai nėra suklastoti, nustačius, kad teismui pateikti BUAB „Jurtinga Shipping“ procesiniai dokumentai suklastoti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, ieškinį pareiškusiems asmenims paskirti 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos paskirstyti proporcingai abiems atsakovams.
64. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-66-360/2021, kurioje atsakovas S. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 2 dalyje (skolininko nesąžiningumas), BK 209 straipsnyje (nusikalstamas bankrotas). 2021 m. gruodžio 17 d. teisiamajame posėdyje buvo apklausiama liudytoja buvusi ieškovės bankroto administratorė I. Butkevičienė, kuri parodė, kad BUAB „Jurtinga Shipping“ administratorės funkcijų asmeniškai nevykdė, nežino, kas jai mokėjo bankroto administratorės atlyginimą, jokių dokumentų kaip administratorė nepasirašinėjo, nes buvo pagamintas jos parašo spaudas, kuris buvo atiduotas kitiems asmenims, apie iškeltas civilines bylas iš esmės nieko nežino, apie S. L. ir R. Ž. padarytą žalą nieko negali pasakyti. Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis matyti, kad minėtų procesinių dokumentų sudarytojas yra I. Butkevičienė. Atsakovo vertinimu, procesiniai dokumentai buvo suklastoti, o vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie nebuvo suklastoti – teismas gali skirti ekspertizę suklastojimo faktui nustatyti, o reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą pranešti prokurorui.
65. Kartu su prašymu atsakovas pateikė 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio protokolą baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-360/2021, kuris teismui yra prieinamas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl atskirai į bylą nepridedamas.
66. CPK 256 straipsnis nustato, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra tvarka.
67. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo S. L. prašyme nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pažymėtina, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad I. B. teisme parodė, jog įgaliojimą I. K. buvo išdavusi, t. y. apklausos metu liudytoja nurodė, kad „darbą perdaviau I. K.“, „buvo du asmenys, kuriems buvau suteikusi įgaliojimą, kad atstovautų mane kaip bankroto administratorę tvarkant UAB „Jurtinga Shipping“ bankroto klausimą“, „man pasiūlė I. K.. Aš jai ir daviau tą įgaliojimą“, „įgalioti asmenys vykdė bankrotą“, „kas apmokėdavo už darbą įgaliotiems asmenims Agnei, Indrei, tai aš nežinau“ ir kt. Taigi iš pačios liudytojos parodymų matyti, kad vykdyti ieškovės bankroto administravimo procedūras buvo pavesta įgaliotiems asmenims ir liudytoja neneigia, kad jos vardu veikė kiti asmenys (I. K. R.). Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia faktą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovę atstovavo įgalioti asmenys, todėl nėra pagrindo dėl to atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir (ar) konstatuoti procesinių dokumentų klastojimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje nekonstatavus dokumentų klastojimo fakto, atsakovas S. L. išsaugo teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.
68. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kad ieškovės bankroto procedūros būtų vykdytos ir (ar) ieškinys būtų pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo skirti buvusiai ieškovės atstovei I. B. bei jos įgaliotinei I. K. R. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 3 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
69. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino iš atsakovų priteistinos žalos dydį, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas – ieškinys tenkinamas iš dalies mažinant iš atsakovų priteistą žalos atlyginimo sumą.
70. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
71. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
72. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl ji yra įstatymo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
73. Ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma nuo 429 943,29 Eur ieškinio atsakovo S. L. atžvilgiu sumos, yra 4 200 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Ieškinį šio atsakovo atžvilgiu tenkinus 50 proc. iš jo valstybei priteisiama 2 100 Eur suma.
74. Ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma nuo 111 938,77 Eur ieškinio atsakovo R. Ž. atžvilgiu sumos yra 1 815 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Ieškinį šio atsakovo atžvilgiu tenkinus 30 proc. iš jo valstybei priteisiama 545 Eur suma.
75. Atsakovas S. L. 2021 m. birželio 7 d. pateikė prašymą dėl 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, tačiau nepridėjo įrodymų, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos (sąskaita apmokėta), todėl jos atsakovui nėra atlyginamos.
76. Atsakovas S. L. taip pat pateikė prašymą dėl 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, prie prašymo pridėjo sąskaitą už teisines paslaugas ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir sumažinus iš atsakovo S. L. priteistą sumą 50 proc., atsakovui iš ieškovės yra priteisiamas 525 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Jurtinga Shipping“, juridinio asmens kodas 302429777, 214 971,64 Eur (dviejų šimtų keturiolikos tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt vieno euro 64 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 214 971,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gegužės 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Jurtinga Shipping“, juridinio asmens kodas 302429777, 33 278,94 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 94 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 33 278,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gegužės 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 100 Eur )dviejų tūkstančių šimto eurų) žyminį mokestį valstybei.
Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 545 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei.“
Priteisti atsakovui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“, juridinio asmens kodas 302429777, 525 Eur (penkių šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė