Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-01-23][nuasmeninta nutartis byloje][AS-39-756-2020].docx
Bylos nr.: AS-39-756/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 300128184 atsakovas
Kategorijos:
Bylų pagal atskiruosius skundus procesas
Bylų pagal atskiruosius skundus procesas
Sveikatos apsauga
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas

?Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-39-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03469-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo priimti naują  sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti teismą priimti naują sprendimą, sudarant gydytojų komisiją, kuri galėtų įvertinti pareiškėjo sveikatos sutrikimus ir darbingumo lygį.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo P. K. skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2019 m. spalio 24 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. vietoje Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) atsakovu nurodyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba); prie skundo pridėti skundžiamą Tarnybos 2019 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. SS-1320 „Dėl P. K. darbingumo lygio“; skunde aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokios pareiškėjo teisės ir (ar) teisėti interesai yra pažeisti ir kokiomis aplinkybėmis remdamasis jis grindžia savo nesutikimą su Ginčų komisijos ir Tarnybos priimtais sprendimais; prašyti teismo panaikinti Tarnybos 2019 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. SS-1320 „Dėl P. K. darbingumo lygio“, Ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. S-124 „Dėl P. K. darbingumo lygio“ ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo nedarbingumo lygio nustatymo klausimą; nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; pateikti teismui sumokėto žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismas, gavęs pareiškėjo patikslintą skundą, įvertino jo turinį bei priėjo išvadą, kad pareiškėjas nepašalino esminių skundo trūkumų, kurie iš esmės trukdo pradėti administracinį procesą, t. y. pareiškėjas nepatikslino ginčo šalių, netinkamai suformulavo skundo reikalavimą ir, svarbiausia, aiškiai ir suprantamai nenurodė, kokios konkrečios jo teisės ir (ar) teisėti interesai yra pažeisti, patikslintame skundo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas nesutikimas tik su Ginčų komisijos sprendimu, tačiau pareiškėjas nepateikė aplinkybių, kuriomis grindžia skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo nedarbingumo lygio nustatymo klausimą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, todėl jo skundą laikė nepaduotu bei grąžino pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus reikalavimus, o taip pat grąžino pareiškėjui sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

 

III.

 

Pareiškėjas P. K. 2019 m. lapkričio 7 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį ir nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.

Teigia, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Nurodo, jog pareiškėjui teikiant skundą teismui, priėmimo skyriaus darbuotojai neišaiškino kaip turi būti surašytas skundas, tačiau jį priėmė. Pažymi, kad pareiškėjas neturi teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl skundas neatitiko ABTĮ keliamų reikalavimų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo P. K. skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi nustatė, jog pareiškėjas, teikdamas patikslintą skundą, nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje nurodytų trūkumų, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, pažeidė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo teisės ir įstatymų saugomi interesai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Kaip matyti iš byloje esančio pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pateikto skundo, jis neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundo formos ir turinio reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai 2019 m. spalio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. spalio 24 d. pašalinti skundo trūkumus.

Pareiškėjo pateiktame 2019 m. spalio 23 d. patikslintame skunde, iš esmės išdėstomos tos pačios aplinkybės, kartu pridedant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. SS-1320 ir 30 Eur žyminio mokesčio kvitą. 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad skundo trūkumų šalinimo institutu, skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas, turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ numatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.).

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pateiktą skundo bei patikslinto skundo turinį, ištyrusi prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjo skundo trūkumų (neatitikimai ABTĮ reikalavimams) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai išdėstė skundo trūkumus, nuosekliai ir suprantamai paaiškino pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, todėl atmestini pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas patikslintame skunde nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų (nepatikslino ginčo šalių, netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, nenurodė, kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas panaikinti Tarnybos sprendimą) todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. spalio 28 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, bei išaiškino, kad skundžiama teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, pašalinus trūkumus, kreiptis gynybos į teismą.

Pabrėžtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, tai, jog pareiškėjas neturi teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl jo skundas buvo surašytas nesilaikant ABTĮ reikalavimų bei, kad teismo priimamojo skyriaus darbuotojai neišaiškino kaip turi būti surašytas skundas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas pareiškėjo skundą (patikslintą skundą) vertinti kitaip nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas. 

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                Laimutis Alechnavičius

 

 

                                        Rytis Krasauskas

 

 

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 


Paminėta tekste:
  • AS-632-520/2017