Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-64-524/2009
Teisėja G. Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 121.21(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, Antanui Leikui, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovės atstovui V. V., atsakovės atstovui adv. Rimvydui Paulauskui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. V. komercinės agentūros „Centas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. komercinės agentūros „Centas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dalota“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Solama“, uždarajai akcinei bendrovei „Aktras“, dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 70 707,96 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymi, kad 2005-10-10 iš Rusijos bendrovės „Domovoj“ įsigijo 59,76 kub. m medienos, kurią apdirbti pristatė į UAB „Solama“. Nurodo, jog 33,29 kub. m apdirbtų medienos ruošinių buvo atvežti į atsakovei priklausantį sandėlį, dalį jų UAB „Dalota“ išvežė į Jordaniją, tačiau neradus gavėjo už medienos ruošinius išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovei įteikta nebuvo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog medienos ruošiniai buvo iškrauti atsakovei priklausančiame sandėlyje. Pažymėjo, jog iš atsakovės pateikto 2006-12-06 važtaraščio matyti, kad medienos krovinio gavėja yra ieškovė, o ne atsakovė. Konstatavo, jog pagal šį važtaraštį atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros šis nepasirašė, o pirkimo ? pardavimo santykių buvimo tarp ieškovės ir atsakovės jokiais kitais įrodymais nepatvirtino.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliantė pažymi, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės ir procesinės teisės normas, šališkai vertinant liudytojų parodymus, yra nepagrįstas, todėl turi būti naikinamas. Nurodo, kad įstatymas neįpareigoja sudaryti rašytinės formos sandorį, medienos pirkimo? pardavimo sandoris buvo sudarytas žodžiu ir tai yra įprastinė verslo praktika. Pažymi, jog atsakovė vengė priimti jai siųstą sąskaitą faktūrą, nors ji buvo siųsta adresu, kurį ji nurodo ir teismui teikiamuose dokumentuose. Konstatuoja, jog nors atsakovė nurodė neturinti sandėlio Gargžduose, tačiau tikslus jos sandėlio adresas yra (duomenys neskelbtini), visiškai šalia Gargždų, todėl tai įrodo, kad atsakovė siekia išvengti atsakomybės pagal sandorį. Nurodo, kad atsakovė teigia negabenusi beržo ruošinių medienos į Jordaniją, tačiau iš vežimo ir muitinės dokumentų matyti, jog buvo gabenama iš ieškovės pirkta produkcija. Teigia, kad išdėstyti argumentai patvirtina, jog tarp šalių susiklostė pirkimo? pardavimo santykiai, atsakovei buvo pateikta 33,29 kub. m medienos, tačiau ji vengia už ją atsiskaityti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Dalota“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimai nėra pagrįsti. Pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde prašo iš naujo tirti įrodymus, tačiau šis prašymas prieštarauja CPK 314 str., nes nurodytų aplinkybių išsiaiškinimas buvo galimas ir pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškovė tokio prašymo nepateikė.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia a tam tikro fakto buvimo ar nebuvimo klausimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Šioje byloje ieškovui iškėlus ginčą dėl beržo medienos baldinių ruošinių pardavimo atsakovei pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas privalėjo įrodyti faktą, jog jis sudarė žodinę pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove ir perdavė jai medienos gaminius, o atsakovė, teigdama, kad dėl ginčo medienos nebuvo sudariusi žodinės pirkimo-pardavimo sutarties, privalėjo savo teiginį įrodyti. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 str.). Įvertinus šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą galima padaryti išvadą, jog tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, atsiradę žodinės sutarties pagrindu, ir šie santykiai buvo realizuoti pervežimu, susiklosčiusiu tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų. Todėl darytina išvada, jog pirkimo-pardavimo sutartis dėl 33,29 kub. metrų beržo medienos baldinių ruošinių buvo sudaryta žodine forma, todėl šalių nurodytų aplinkybių įrodinėjimas pasunkina. Tačiau CK 1.72 str., 1.73 str. 1d. 1p., 6.311 str. nenustato sandoriams, sudarytiems tarp juridinių asmenų, privalomas rašytinės formos. Byloje teismas gali įvertinti ir remtis tik šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais. CK 6.193 str. įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos ir aiškinantis ikisutartinius santykius bei jų metu sudaromas įvairias sutartis, todėl įrodomąją reikšmę turi šalių ketinimai ir jų elgesys prieš ir po žodinės sutarties sudarymo.
Sutartis laikoma sudaryta, kai šalys įstatymo reikalaujama forma tarpusavyje susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. CK 1.64 str. nustatyta, kad pagrindinis sandorio elementas yra jo šalių valia, todėl atsakovei teigiant, kad ginčo sandoris nebuvo sudarytas, analizuotinas teisinis santykis, susiklostęs tarp šalių bei ieškovės ir trečiųjų asmenų dėl 2006-12-06 krovinio važtaraštyje Nr. 37 išvardytų 33,29 kub. metrų beržo ruošinių ( b.l.4). Iš ieškovės, trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojo M. L. ( b.l. 120) parodymų nustatyta, kad tarp šalių susiklosčiusi pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo praktika per pervežimo teisinius santykius ( b.l.117-124). Krovinio pervežimo sandoris yra realinis ir byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo mediena nebuvo perduota tretiesiems asmenims nuvežti į atsakovo sandėlį, esantį Klaipėdos rajone. Tai, kad atsakovė turi sandėlį (duomenys neskelbtini), įrodyta turto aprašo aktu, o kad tai tas pats sandėlis įrodyta ieškovės atstovo paaiškinimu. Taip pat atsakovės sandėlio buvimą tame pačiame kaime Klaipėdos r. patvirtina trečiųjų asmenų atstovai.
Iš trečiojo asmens UAB,,Solama‘‘ atstovo paaiškinimo (b.l.117) nustatyta, kad jo įmonė paruošė ginčo medieną ieškovei ir ją supakavo į 18 pakuočių, tarėsi dėl ginčo medienos tiek su ieškove, tiek ir su atsakove, su kuriomis taip dirbo nuolat, atsakovės atstovas Jordanijos pilietis buvo atvykęs pas jį į įmonę ir domėjosi būtent ta mediena. Be to, paaiškino, kad be šalių leidimo nebūtų tos medienos pakrovęs vežėjui. Jo paaiškinimą patvirtina rašytinis įrodymas 2006-12-06 išrašytas krovinio važtaraštis ( b.l.4).
Iš vežėjo UAB,, Aktras‘‘ atstovo paaiškinimo nustatyta, kad jis gavo užsakymą dėl tos pačios medienos pervežimo - 2006-12-06 iš atsakovo telefonu. Šį pervežimą jis įvykdė, iškrovė medieną atsakovės sandėlyje, tačiau atsakovei visur atstovavo Jordanijos pilietis, vardu M., kurio tuo metu nebuvo, todėl niekas nepasirašė. Jis su ieškove dėl pervežimo net nebendravo, o vykdė tik atsakovės užsakymą, ši už įvykdytą pervežimą neatsiskaitė( b.l.119).
Trečiojo asmens paaiškinimas patvirtintas A. K. firmos ,,Aktras‘‘ pažyma ( b.l.37). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl netikėti trečiųjų asmenų ir liudytojo paaiškinimais nėra teisinio pagrindo. Įvertintini ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimai dėl asmenų, atstovaujančių atsakovei. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, išrašas apie asmenį įrodo (b.l. 146,155), kad įmonės vadovas nuo 2005-07-13 yra M. A. Y. A. Q., tačiau jis ,,Sodroje‘‘ buvo įregistruotas kaip darbuotojas. Šis asmuo buvo atvykęs į teismo posėdį (b.l.114), tačiau iš ieškovės , trečiųjų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad šis asmuo įmonėje faktiškai dirbo darbininku, nemoka rusų kalbos . Tai, kad ieškovė ir tretieji asmenys bendravo rusų kalba su kitu Jordanijos piliečiu-M. A. Y. Q. ir laikė jį įmonės atstovu, įrodo jų paaiškinimai. Todėl darytina išvada, kad šalis siejo dalykiniai verslo santykiai. Atsakovė paminėtų faktinių aplinkybių ir įrodymų nenuginčijo.
Įvertinus visą bylos medžiagą , darytina išvada, kad atsakovė dirba su mediena, ją iš Lietuvos veža į Jordaniją (b.l. 65-67). Muitinės dokumentai( b.l. 65-67) įrodo, kad atsakovė 2007-04-23 iš Lietuvos į Jordaniją išvežė 27,90 kub. metrų dvigubo pjovimo džiovintų beržo lentų, t.y. po ginčo pirkimo-pardavimo. Atsakovės atstovas neįrodė, iš kur atsakovė įsigijo šią medieną. Todėl paminėtų aplinkybių visuma ir įrodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinti, o jie leidžia padaryti išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai žodinės sutarties forma, kuri buvo įgyvendinama per pervežimo teisinius santykius. Todėl galima padaryti išvadą, jog šalys žodine forma buvo sudariusios pirkimo-pardavimo sutartį, kurios dalykas – beržo ruošiniai- tapo pervežimo teisinių santykių objektu. Tačiau pirkimo-pardavimo sandorio turinį sudaro šalių teisės ir pareigos, kurios yra susietos su parduodamu dalyku ir kaina. Ieškovė įrodinėja parduotos medienos kiekį -33,29 kub. m. krovinio važtaraščiu Nr. 37 (b.l. 4), kurio atsakovė nepasirašė, todėl negalima padaryti neginčijamos išvados, kad būtent tokį kiekį ieškovė per pervežėją perdavė atsakovei, nes atsakovės atstovas tokio kiekio nepripažįsta ir nurodo, jog atsakovė išvežė iš Lietuvos 27,903 kub. m džiovintų beržo lentų (b.l.65). Kitų įrodymų dėl ieškovės įrodinėjamo parduotos produkcijos kiekio nėra. Atsakovė ginčija kainą, nurodydama, kad muitinės deklaracijoje buvo nurodyta oficiali krovinio vertė 38 537 Lt(b.l.65),o ieškovė įrodinėja 1 kub. metro medienos kainą -1800 Lt atsakovės nepasirašyta PVM sąskaita-faktūra (b.l.5). Todėl darytina išvada, kad ieškovės įrodymai dėl kiekio ir kainos yra nepakankami ir jie tapo nepakankamais iš dalies ir dėl krovinio pervežėjo kaltės, nes iš trečiojo asmens A. K. firmos,,Aktras‘‘ paaiškinimo ir krovinio važtaraščio (b.l.4) nustatyta, kad vežėjas ieškovės krovinį paliko sandėlyje neperdavęs pasirašytinai atsakovės atstovui. Pagal CK 6.808 str. nuostatas už krovinio saugų pervežimą tiesiogiai siuntėjui tampa atsakinga faktiškai krovinį gabenusi šalis. Aplinkybė, kad dėl krovinio perdavimo nėra rašytinių įrodymų yra susijusi priežastiniu ryšiu įrodinėjant ieškovei aplinkybę dėl parduotos medienos kiekio, todėl vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais yra pagrindas mažinti įrodinėjamą parduotos medienos kainą, nes nėra neginčijamų rašytinių įrodymų dėl parduotos medienos kiekio ir kainos.
Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str.1d.2p.). Įvertinus tai, kad ieškovė įrodė buvus žodinį susitarimą su atsakove, tačiau esant oficialiam rašytiniam įrodymui –atsakovės muitinės dokumentui, įrodančiam, kad atsakovė išvežė iš Lietuvos tą pačią produkciją- 38 537 Lt vertės 27,903 kub.m medienos, darytina išvada, kad ieškovė nepateikė leistinų rašytinių įrodymų dėl 33,29 kub metrų medienos pardavimo ir jos kainos - 59 922 Lt be PVM pagal PVM sąskaitą-faktūrą (b.l.5), todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina ieškovei iš atsakovės 35 353,98 Lt. Priteistinos ieškovei įstatyminės palūkanos, nes atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę (CK 6.210 str.).
Priteistini ieškovei iš atsakovės 1060,62 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, ir 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir iš ieškovės atsakovei 400 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme(CPK 93 str.2, 4d., 98 str.).
Priteistini ieškovei iš atsakovės 1060,62 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 4d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti iš dalies .
Priteisti V. V. komercinei agentūrai ,,Centas‘‘ iš UAB,,Dalota‘‘ 35 353,98 Lt nesumokėtos sumos už medieną bei 6 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2007-05-31) iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti V. V. komercinei agentūrai ,,Centas‘‘ iš UAB,,Dalota‘‘ 2900 Lt bylinėjimosi išlaidų , turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 1060,62 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš UAB,,Dalota‘‘ V. V. komercinei agentūrai ,,Centas‘‘ 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė
Kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius
Danguolė Martinavičienė