Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-5341-1123/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04531-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2019 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,
sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
V. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi (atsakingu asmeniu), pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido įmonei priklausančiame bare „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 26 d. nuo 23.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 01.00 val. indų plovėja dirbti E. M., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie šio asmens įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios.
V. V. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl administracinio nusižengimo pripažino, gailėjosi. Paaiškino, kad nėra įsigilinęs ir nežino, kas ten atsitiko tą dieną, kodėl ten atsirado ta mergaitė, nes jis pats ne visada būna naktimis ir tokius sprendimus paprastai priima administratorės, tačiau paties fakto neginčija, sutinka su tuo, kas nurodyta protokole, kritiškai įvertino situaciją ir patikino, kad to daugiau nebus. Nurodė, kad už šį įvykį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridiniam asmeniui, skyrė 900 Eur. baudą, kuri yra sumokėta, atsižvelgiant į tai, prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą. Patikino, kad jis, kaip asmuo, nešantis atsakomybę už visos įmonės veiklą, yra atsakingas už tai, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. tyrimo metu 2019 m. spalio 15 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad sutinka su pažeidimu, žino, kad E. M. dirti buvo pakviesta, nes indų plovėjos šeimoje atsitiko nelaimė ir ji turėjo ją pakeisti. Ar E. M. buvo sumokėta už darbą, jis nežino, nes tuo metu jo darbo vietoje nebuvo. Dėl pažeidimo gailisi (b. l. 3).
2019 m. spalio 10 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo A. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. atlikus patikrinimą pagal gautą skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis. Darbuotoja E. M. paaiškino, kad bare pradėjo dirbi 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 23.00 val., turėjo dirbti iki 04.00 val., indų plovėja. Administratorė R. B. pasiūlė dirbti tą pačią dieną, kadangi prieš tai dirbusios plovėjos indų duktė pateko į avariją ir ji ją pakeitė. Dėl darbo užmokesčio tartasi nebuvo. Pasibaigus patikrinimui ir patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai įdarbintus darbuotojus E. M. tarp jų nebuvo (b. l. 4-5).
Integracijos su VSDFV informacine sistema duomenys patvirtina, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančių asmenų E. M. nėra (b. l. 16).
E. M. 2019 m. rugsėjo 27 d. paaiškinime nurodė, kad ji 2019 m. rugsėjo 27 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare „A“ indų plovėja. Dirti pasiūlė tik tą dieną baro „A“ administratorė R. B., kadangi indų plovėjos duktė pateko į avariją. Dėl atlygio tartasi nebuvo. Darbą ji pradėjo apie 23 val., baigti turėjo 4 val. ryto. Ankščiau bare „A“ ji dirbdavo, kai paprašydavo administratorė, paskutinį kartą dirbo 2018 m. gruodžio mėnesį, dienos neatsimena. Ji su UAB „(duomenys neskelbtini)“ baru „A“ jokių oficialių darbo santykių nėra turėjusi (b. l. 22).
2019 m. rugsėjo mėnesio darbo grafike nėra užfiksuota, kad E. M. dirbo 2019 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 23-27).
2019 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo akte Nr. 04/10-1-1-9915-A nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. atlikus patikrinimą pagal gautą skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare „A“, (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis. Darbuotoja E. M. paaiškino, kad bare pradėjo dirbi 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 23.00 val., turėjo dirbti iki 04.00 val., indų plovėja. Administratorė R. B. pasiūlė dirbti tą pačią dieną, kadangi prieš tai dirbusios indų dukra pateko į avariją ir ji ją pakeitė. Dėl darbo užmokesčio tartasi nebuvo. Pasibaigus patikrinimui ir patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai įdarbintus darbuotojus E. M. tarp jų nebuvo (b. l. 39-40).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. nurodė, kad jis savo kaltę pripažįsta, teigė, jog E. M. patikrinimo dieną dirbti įmonei priklausančiame bare buvo pakviesta todėl, kad indų plovėjos šeimoje atsitiko nelaimė ir E. M. turėjo ją pakeisti. Jis nežinojo, ar su ja buvo atsiskaityta, ar ne, kadangi pats tuo metu darbo vietoje nebuvo. Tokius jo parodymus patvirtina ir E. M. rašytinis paaiškinimas, jame ji taip pat nurodė, kad administratorė dirbti pasiūlė tą pačią dieną, dėl atlygio jos nesusitarė, be to, jos teigimu, tai nebuvo vienkartinis atvejis, bare, tos pačios administratorės paprašyta, ji dirbo ir ankščiau. Taigi, tokie V. V. ir E. M. paaiškinimai patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. E. M. bare atliko iš anksto sutartas darbines funkcijas nors darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, priešingai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. V. ketinimų sudaryti darbo sutartį su ja net ir neturėjo, kadangi E. M. dirbti buvo pakviesta tik konkrečiam laikui (nuo 23 val. iki 4 val.) ir tik todėl, kad oficialiai įdarbinta indų plovėja negalėjo dirbti.
V. V. teisme parodė, jog už šį pažeidimą yra nubausta ir įmonė, t.y. juridinis asmuo sumokėjo 900 Eur. baudą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - ir UĮ) 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darytina išvada, jog šiuo atveju bauda buvo paskirta juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam kaip darbdaviui pagal UĮ taip pat numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas - juridinis asmuo. Užimtumo Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2921 straipsnį.
Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 str. 1 d. kilti. ( Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-337/2019). V. V. teisme teigė, jog neginčija nelegalaus darbo fakto, nurodė, jog už personalo klausimus įmonėje atsakingos administratorės, negalėjo nurodyti, ar šios darbo funkcijos yra nurodytos administratorių pareigybinių funkcijų aprašymuose ar kituose bendrovės vidiniuose teisės aktuose, tačiau paaiškino, kad jis, žino, kad jis, kaip įmonės vadovas, t.y. kaip asmuo, nešantis atsakomybę už visos įmonės veiklą, yra atsakingas už tai, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų. Taigi, iš aptartos bylos medžiagos ir ja remiantis nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog įrodyta, kad V. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir kartu atsakingu už asmenų įdarbinimą asmeniu, nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. 23.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 01.00 val. įmonei priklausančiame bare „A“ leido dirbti indų plovėja E. M., kai su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jos įdarbinimą nepranešta teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui, todėl V. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Nuobaudos skyrimas.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-334/2018). Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, todėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos paskiriant V. V. baudą netaikytinos.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Šiuo konkrečiu atveju bylos medžiaga liudija, jog darbuotoja dirbo nelegaliai trumpą laiko tarpą – vieną darbo dieną, todėl faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. Taip pat atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę – duomenų apie baustumą ar teistumą nepateikta, pažeidimo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad jis pripažino pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir daro išvadą, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus jam ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
V. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19106878515.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Teisėja Aušra Ragelienė