Administracinė byla Nr. A-2293 -381/2022

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00024-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam C. T. E. E., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dangei Gilienei,

vertėjai Hicham Ibrahim,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio C. T. E. E. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio C. T. E. E. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S63962 dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.        Pareiškėjas užsienietis, prisistatantis (duomenys neskelbtini) piliečiu, C. T. E. E. (toliau – ir užsienietis, pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2022 m. vasario 3 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S63962 dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, todėl jam gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2.       Migracijos departamentas prašė atsiliepime nurodytais motyvais skundą atmesti.

II.

3.       Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio C. T. E. , gimusio (duomenys neskelbtini), skundą.

4.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 1 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Jis prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis C. Z. , gimęs (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 11 d. užsieniečių perdavimo ir priėmimo akte jo duomenys nurodyti C. T. E. . Užsienietis neturi asmens dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę.

5.       Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atvykti į šalį penkerius metus nuo išsiuntimo dienos ir įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė teismui, galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje dar nepriimtas ir Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme jis yra prieglobsčio prašytojas.

6.       Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. A20.-42-286/2022 nusprendė skirti prieglobsčio prašytojui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. liepos 28 d.

7.       Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu nusprendė įleisti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį pareiškėją C. T. E. į Lietuvos Respubliką, nes per šešis mėnesius nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; pasibaigus Utenos apylinkės teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą.

8.       Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jų grąžinimo ar išsiuntimo arba bus išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užsieniečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., gali būti laikinai apgyvendinami VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS, bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

9.       Kadangi pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. žodžiu paprašė suteikti prieglobstį Lietuvoje, tai jo laikino apgyvendinimo VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. spalio 21 d.   

10.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, keitė informaciją apie savo pavardę. Jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 283 straipsnio („Riaušės“) 2 dalį, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Dėl tokių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, o jo buvimas šalyje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, t. y. egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 9 ir 10 punktuose numatyti rizikos veiksniai, taip pat kad pareiškėjas gali slėptis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė prieglobsčio Baltarusijoje, Lietuvoje neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių, todėl yra pagrįsta tikimybė, kad jis gali bėgti į užsienio valstybę ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje turėtų būti kontroliuojamas iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

11.       Teismas pripažino pagrįsta Migracijos departamento išvadą, jog egzistuoja pagrindai spręsti, kad užsienietis gali pasislėpti, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, todėl jo judėjimo laisvės suvaržymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų (išsiaiškinti jo prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti).         Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti skiriama, nes užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų.

12.       Pareiškėjas skunde prašė skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo X2 skyriaus nuostatoms, užsieniečiui gali būti taikomos tik Įstatymo 14019 straipsnyje nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, tarp kurių nėra 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Savo turiniu analogiška alternatyvi sulaikymui priemonė įtvirtinta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, numatanti galimybę užsienietį apgyvendinti VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13.       Teismas nenustatė, kad Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis C. T. E. E. neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl teismas manė, kad pritaikius švelnesnę priemonę, pareiškėjas gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos.

III.

14.       Pareiškėjas  C. T. E. E. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų; užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje, taip pat ir vertėjo iš (į) (duomenys neskelbtini) kalbos (ą) dalyvavimą teismo posėdyje.

15.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Nagrinėjamu atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada pareiškėjo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti sulaikymo, kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę. 

16.       Bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, kad galima taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų, o sulaikymo pratęsimas, kuris yra ultima ratio priemonė, nebuvo proporcingas pareiškėjos padarytam nusižengimui.

17.       Pareiškėjas mano, kad apgyvendinus jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kartu jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti jo laisvės. Taigi pareiškėjo sulaikymas nėra objektyviai reikalingas, tam pakaktų alternatyvios sulaikymui priemonės. 

18.       Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

19.       Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo – dėl jo buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl to, kad pareiškėjas nėra sulaikytas, nėra pagrindo jam taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

20.       Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo atveju pareiškėjo tapatybė nenustatyta, t. y. jis nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų kirto sieną. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko, prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

21.       Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pasibaigus Utenos apylinkės teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą, ir prašoma taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. 

23.       Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo. Teismas pažymėjo, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiavo su valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dalyvavo riaušėse, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali pasislėpti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo X2 skyriaus nuostatoms, užsieniečiui gali būti taikomos tik Įstatymo 14019 straipsnyje nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, tarp kurių nėra Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Savo turiniu analogiška alternatyvi sulaikymui priemonė įtvirtinta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, numatanti galimybę užsienietį apgyvendinti VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nenustatyta ir tai, kad apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti, neproporcingai varžytų jo teises.  

24.       Apeliaciniame skunde užsienietis nurodė, jog teismas neatsižvelgė į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, kad šiuo atveju galimos taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Apgyvendinus užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kartu sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti jo laisvės.

25.       Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas, gavęs VSAT 2022 m. sausio 25 d. teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pareiškėjui, 2022 m. sausio 27 d. sprendimu paskyrė pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. liepos 28 d.

26.       Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu nusprendė įleisti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį pareiškėją C. E. E. į Lietuvos Respubliką, nes per šešis mėnesius nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; pasibaigus Utenos apylinkės teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).

28.       Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 straipsnio 3 dalis).

29.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. Taigi, nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių teisinės padėties klausimus, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

30.        Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis).

31.       Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis).

32.       Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis.).

33.       Skundas dėl Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalis).

34.       Pareiškėjas Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirto 2021 m. rugpjūčio 1 d., t. y. jau galiojant Lietuvos Respublikoje 2021 m. liepos 2 d. paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Skundžiamo Sprendimo priėmimo metu (2022 m. vasario 3 d.) dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nebuvo priimtas galutinis sprendimas, todėl Migracijos departamentas Sprendimo priėmimo metu pagrįstai vadovavosi Įstatymo X2?skyriaus nuostatomis, t. y. 1408?straipsnio 3, 5 ir 6 dalimis, kurios reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

35.       Tačiau, akcentuotina, kad Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo priėmimo metu jau buvo priimtas ir įsigaliojęs Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Nr. A20.-42-286/2022, kuriuo pareiškėjui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. liepos 28 d. Pagal Įstatymo 116 straipsnio 3 dalį, teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę įsigalioja nuo paskelbimo momento. Šis teismo sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs, pareiškėjui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės galiojimo laikotarpis nėra pasibaigęs ir šiuo metu.

36.       Pagal Įstatymo 79 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas jau yra sulaikytas arba jam jau yra skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 

37.       Taigi, Migracijos departamentui priėmus 2022 m. vasario 3 d. sprendimą, pareiškėjui taikomos dvi analogiškos alternatyvios sulaikymui priemonės, t. y. teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimu pritaikyta priemonė ir Migracijos departamento sprendimu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje numatytu pagrindu paskirta priemonė. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. sprendimą priėmė tuo metu, kai pareiškėjui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės galiojimo laikotarpis nebuvo pasibaigęs. Įstatymas nenumato galimybės skirtingų subjektų iniciatyva ir /arba skirtingų subjektų sprendimais tam pačiam užsieniečiui bei tam pačiam laikotarpiui skirti viena kitą dubliuojančias alternatyvias sulaikymui priemones, toks sprendimų dubliavimas ne tik neatitinka Įstatymo sisteminės logikos, bet ir nagrinėjamų teisinių santykių subjektams sukuria teisinio neapibrėžtumo situaciją. Juo labiau, kaip minėta, nagrinėjamoje situacijoje Įstatymas tiesiogiai numato, kad Migracijos departamentas sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo priima tik tais atvejais, kai alternatyvi sulaikymui priemonė prieglobsčio prašytojui nėra paskirta. 

38.       Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalį, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo, galiojant 2022 m. sausio 27 d. sprendimui, spręsti pareiškėjo apgyvendinimo klausimą į ateitį, pasibaigus teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui, įskaitant į Migracijos departamento nuo sprendimo priėmimo dienos paskirtą apgyvendinimo 6 mėnesių laikotarpį teismo sprendimu paskirtą pareiškėjo apgyvendinimo terminą. Tik pasibaigus teismo sprendimu pareiškėjui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės galiojimui, pareiškėjo apgyvendinimo klausimą, išlikus tam poreikiui, turės išspręsti Migracijos departamentas. Ginčą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės, jeigu tokia būtų pritaikyta, rūšies (apgyvendinimo sąlygų) pareiškėjas tokiu atveju turės teisę inicijuoti atskirame teisminiame procese.

39.       Dėl nurodytų priežasčių byloje nėra pagrindo vertinti Migracijos departamento sprendimu pareiškėjui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pagrįstumo klausimą. Pareiškėjui alternatyvi sulaikymui priemonė paskirta įsiteisėjusiu teismo sprendimu - apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. liepos 28 d.

40.       Nurodytais argumentais apelianto skundas tenkinamas iš dalies, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio C. T. E. E., gimusio (duomenys neskelbtini), skundas, panaikinamas, priimamas naujas sprendimas ir skundžiama Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S63962 dalis dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo panaikinama, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas (ABTĮ 147 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija 

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio C. T. E. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio C. T. E. E. skundą tenkinti iš dalies.

Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S63962 dalį, kuria nuspręsta pasibaigus Utenos apylinkės teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui apgyvendinti pareiškėją C. T. E. E. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą, panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas. 

Teisėjai                Dainius Raižys

                Artūras Driukas

                Virginija Volskienė