Civilinė byla Nr.2A-2482-275/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32939-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2.; 2.3.5.; 3.3.1.18.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. G., atsakovės L. D., atsakovo V. D. apeliacinius skundus ir atsakovės I. G. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį bei trečiojo asmens AB DNB bankas savarankiškus reikalavimus atsakovams V. D., L. D. ir I. G. dėl įpareigojimo nugriauti pastatus bei teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys - AB DNB bankas, antstolė V. M., J. D., S. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.   

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

   Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-09-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs, teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovus V. D. ir L. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatus - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybes teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, 2) įpareigoti atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybes teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, 3) atsakovams V. D., L. D. ir I. G. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovui nugriauti šiuos pastatus, išieškant iš atsakovų statinių nugriovimo išlaidas, leisti ieškovui išregistruoti ginčo statinius bei atsakovų nuosavybes teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro. Nurodė, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra labai prastos būklės, turi avarinės būklės požymių, gali sugriūti, todėl kelia realų pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nugriautas, tačiau likę jo pamatai, statybinių medžiagų likučiai, duobės prie pamatų, kurie kelia grėsmę žmonių saugumui. Atsakovai privalo rūpintis pastatų būkle, bet to visiškai nedaro.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas 2016-02-17 pareiškė savarankiškus reikalavimus byloje, teismo prašydamas ieškinį patenkinti, taip pat panaikinti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, t. y. išregistruoti šiuos pastatus bei daiktines teise į juos iš Nekilnojamojo turto registro. Nurodė, kad bankas yra žemės sklypo, kuriame yra griautini ir išregistruotini pastatai, hipotekos kreditorius yra suinteresuotas, kad žemės sklypas nebūtų užstatytas nesaugiais ir arti jo gyvenančių ar būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai pavojingais statiniais. Bankas yra suinteresuotas, kad nugriovus ieškovo nurodytus pastatus, jie neliktų formaliai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens AB DNB banko savarankiškus reikalavimus patenkino ir įpareigojo atsakovus V. D. ir L. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatus - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybes teisę į juos iš Nekilnojamojo turto registro; įpareigojo atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybes teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro; atsakovams V. D., L. D. ir I. G. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leido ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nugriauti pastatus - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, ir išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybes teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, įpareigojant V. D., L. D. ir I. G. padengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas išlaidas.

Teismas konstatavo, kad atsakovai V. D. ir L. D. nesiėmė priemonių pašalinti statinių keliamą grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai bei aplinkai, ilgą laiką nesiėmė priemonių statinių būklei pagerinti arba juos nugriauti per ieškovo nurodytus terminus, todėl ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti ginčo statinius yra pagrįstas (Statybos įstatymo 35 str. 1 d. str. 4 p.). Tai, kad atsakovai apjuosė statinius įspėjamosiomis juostomis bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai pareigą rūpintis pastatų priežiūra vykdė tinkamai, be to tokio pobūdžio priemonė nepašalina grėsmės žmonių saugumui. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių (Statybos įstatymo 41 str. 6 d.). Atsakovė I. G., nesutikdama su ieškovo bei trečiojo asmens savarankišku reikalavimu, nurodė, kad nėra Statybos įstatymo 31 str. (Statinio nugriovimas) numatytų pagrindų. Teismas nustatė, kad atsakovės I. G. iniciatyva yra įrengti iš esmės nauji pamatai, kas turėtų būti laikoma pastato rekonstrukcija arba nauja statyba. Teismas pažymėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra įregistruota I. G. nuosavybės teisė tik į 43,03 kv. m ploto fiziškai neegzistuojantį butą (duomenys neskelbtini). Nors civilinėje byloje Nr. 2-7472-391/2015 Vilniaus miesto savivaldybės administracija nedalyvavo, tačiau jos ir trečiojo asmens AB DNB banko interesai sutampa. Kadangi minėtoje byloje dalyvavo atsakovai V. D., L. D., I. G. bei AB DNB bankas, teismas darė išvadą, jog toje byloje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos šiam ginčui, nors ten buvo sprendžiamas klausimas dėl draudimo nustatyti servitutą. Toje byloje buvo konstatuota, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), faktiškai yra nugriautas, todėl I. G. argumentą, kad ji siekia kapitališkai suremontuoti nesantį daiktą, teismas laikė nepagrįstu. Statiniai, kuriuos prašoma nugriauti, yra AB DNB bankui įkeistame žemės sklype ir, teismo vertinimu, hipotekos kreditorius pagrįstai siekia jų nugriovimo bei išregistravimo. Reikalavimas nugriauti statinius pagrįstas ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 p., pagal kurį statinio nugriovimas apima visų statinio (jo dalių) konstrukcijų bei elementų suardymą, paverčiant juos atliekomis arba panaudojant statybos produktus kitiems statiniams statyti, rekonstruoti ar remontuoti. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės nurodytą J. Š. parengtą Buto/gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninį projektą negali būti keičiamos jokios statinio laikančiosios konstrukcijos, nes jų iš viso nėra ir projekte išdėstytas „Architektūrinės būklės vertinimas“, kur nurodytos esančios išorinės pastato sienos iš medinių rąstų, nepakeista šiferio stogo danga, gera medinių langų ir balkono durų būklė, visiškai neatitinka tikrovės. Tai, kad be pačios atsakovės I. G. iniciatyva įrengtų naujų pamatų nėra jokių kitų statinio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų, patvirtina pačios atsakovės pateiktos prie Pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės išvadų fotonuotraukos. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės I. G. nurodyti ketinimai kapitališkai suremontuoti statinį, kurio realiai nėra, atitinka naujos statybos sąvoką, kam iš esmės reikalingas statybos leidimas. Trečiasis asmuo AB DNB bankas, kuriam yra įkeistas žemės sklypas, nesutinka, kad I. G. vykdytų statybą, o be leidimo nauja statyba iš esmės yra neteisėta. Ieškinio ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų patenkinimo tikslas yra nugriauti likusius statinius (duomenys neskelbtini), ir  (duomenys neskelbtini), bei pašalinti pamatų ar statybos likučių liekanas (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog atsakovai ilgą laiką nevykdo savo prievolės, todėl, jiems neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą, teisę nugriauti ginčo statinius pripažino ieškovui (CPK 273 str. 1 d.). Teismas pripažino, kad trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus apima ieškinio reikalavimai, todėl, tenkinant ieškinio reikalavimus, teismas pripažino, jog tenkinami ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai.                                                

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. G. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį bei pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo prijungti prie bylos 2013-04-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei 2016-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas paneigė atsakovės nuosavybės teisę į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš tokios nuosavybės turėjimo atsakovei suteikiamas teises ir pareigas. Atsakovė butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įgijo Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2009-10-29 akto pagrindu, sumokėjusi už jį 56 000 Lt (16 218, 72 Eur). Taigi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimo atsakovei pagrindas nustatytas ir nekvestionuojamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusia, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato Civilinio kodekso šeštosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014). Nenuginčijus atsakovės nuosavybės atsiradimo pagrindo, nuosavybė negali būti paneigta laikant ją „išnykusia“, todėl atsakovės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 2), nepaisant to, kad jo dalis yra sunaikinta, nėra pasibaigusi. Tuo labiau, kad ir pats teismas konstatuoja, jog tokia nuosavybės dalis yra net ir šiuo metu, todėl visiškai nesuprantama, kaip atsakovė gali būti įpareigojama pati tokią nuosavybę nugriauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su tokios nuosavybės išregistravimu iš viešojo registro be jos pačios valios. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014). Nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis buvo nugriauta be atsakovės žinios. Visgi, nors atsakovės įsigyto statinio dalies laikančiųjų konstrukcijų nebėra, tačiau yra likę pagrindinės konstrukcijos, t. y. pamatai – kitas statinio konstrukcinis elementas, todėl teismas, nepagrįstai apribodamas ir suvaržydamas atsakovės teises, neturėjo pagrindo spręsti, kad jokių veiksmų su likusia statinio dalimi atsakovė neturi teisės daryti, maža to, ji turi dar juos pati nusigriauti ir išregistruoti savo nuosavybės teises į juos iš viešojo registro, nors atsakovės valia yra priešinga – ji siekia atkurti savavališkai kitų asmenų išardytas pagrindines namo konstrukcijas ant jau esamų konstrukcijų - pamatų, kurie yra atsakovės nuosavybė.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. 2-7472-391/2015) nebuvo nagrinėjamas atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) praradimo ir su tuo susijusių pasekmių klausimas, todėl teismas skundžiamame sprendime neturėjo išimtinai remtis toje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, bet turėjo pats ginčą vertinti nuosavybės teisės įgijimą ir jos praradimą reglamentuojančių teisės normų kontekste. Vien tai, kad šiuo metu yra likę tik gyvenamojo namo pamatai ir cituojamoje teismo byloje teismai sprendė, kad pamatų, kaip nekilnojamojo daikto dalies, dėl per mažo viso statinio statybos baigtumo procento neužtenka servituto nustatymui, jokiu būdu nereiškia, kad tokių pamatų nėra ar kad atsakovė prarado nuosavybės teisę į pamatus, kaip vieną pagrindinių gyvenamojo namo konstrukcijų, taip pat kad ji prarado ir visas kitas su nuosavybės teisės turiniu susijusias teises.
3. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) konstrukcijos – pamatai, jokio pavojaus aplinkiniams nekelia. Jie yra sutvarkyti, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai – Pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės vertinimo išvada, kurios teismas dėl nesuprantamų priežasčių apskritai nevertino. Pagal galiojančią pačios ieškovės patvirtintą tvarką statinių priežiūrą vykdančio subjekto teisė kreiptis į teismą su ieškiniu atsiranda tik po to, kai šis subjektas du kartus pateikia reikalavimą suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį ir nustato terminą tokiam reikalavimui įvykdyti vienu iš įstatyme nustatytu būdų – suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Sprendimą, kokiu būdu pašalinti statinio avarinę būklę, gali priimti tik savininkas, tačiau tam visų pirma turi būti savininkui pateiktas statinių naudojimo priežiūrą vykdančio subjekto reikalavimas pašalinti statinio avarinę būklę. Ginčo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų (o tokių įrodymų ir nėra), kad savo pačios patvirtintų taisyklių tvarka toks reikalavimas nors kartą būtų buvęs pateiktas atsakovei, dėl ko akivaizdu, kad ji ir jokios reikalavimo teisės nugriauti statinį neįgijo. Prasidėjus šiam teisminiam procesui atsakovė net nežinojo apie ieškovės ketinimus nugriauti statinius ir juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Byloje yra pateikti tik kitiems atsakovams adresuoti ieškovės raštai, kuriuose prašoma imtis priemonių statinio techninei būklei pagerinti.
4. Ieškovė, vadovaujantis Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 4 p., galėjo teisme pareikšti reikalavimą tik dėl termino atsakovei sutvarkyti statinį nustatymo, bet ne iš karto dėl statinio nugriovimo, ir tik per teismo sprendimu nustatytą terminą pavojaus nepašalinus yra leidžiama statinį nugriauti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę per 15 dienų nugriauti jai priklausančio statinio dalį – pamatus – pažeidė Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 4 p. Trečiasis asmuo AB DNB bankas nėra viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą (CPK 182 str. 1 d. 1 p.), todėl, nepaisant to, kad šio trečiojo asmens pareikštas savarankiškas reikalavimas sutampa su ieškovės reikalavimu, jis negalėjo būti teismo tenkinamas bei turėjo būti atmestas CPK 5 straipsnio pagrindu, nes jis nėra įstatyme nurodytas subjektas, galintis pareikšti reikalavimus teisme dėl statinio pavojingos būklės pašalinimo.
5. Ieškovės raštuose, adresuotuose atsakovams V. ir L. D., buvo prašoma pašalinti pavojų, jie nebuvo įpareigoti būtent nugriauti statinius, jiems buvo nustatomas terminas imtis priemonių. Atsakovė neneigia, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatai yra sutvarkyti, t. y. kad yra atliktas jų paprastasis remontas, ir kad jie tinkami tolimesniam naudojimui, ant esamų pamatų galima statyti (atremti) įvairių tipų sienų konstrukcijas, ką patvirtina byloje esanti Pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės vertinimo išvada, dėl to teismo sprendimo priėmimo momentu nebuvo aplinkybių, neva statinys kelia pavojų aplinkiniams, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimus. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo net neįrodinėjo aplinkybės, kad pamatai yra savavališka statyba (o tokios aplinkybės ir nėra) ir ieškinio pagrindas nebuvo Statybos įstatymo 28 straipsnis, dėl ko, jei toks teismo motyvas turėtų būti suprantamas taip, jog atsakovė teismo sprendimu įpareigojama nusigriauti pamatus tik todėl, kad jie yra „neteisėtai naujai pastatyti“, teismas peržengė ir pareikšto ieškinio ribas, kadangi klausimas, ar I. G. nuosavybės teise valdomi pamatai yra neteisėtai pastatyti, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Galiausiai, ir patį reikalavimą dėl statinio nugriovimo tuo pagrindu, kad jeigu jis pastatytas neteisėtai gali pareikšti jau ne statinių naudojimo priežiūrą vykdanti institucija (t. y. ieškovė), bet tik statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, t. y. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Nėra nei vieno statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos dokumento apie tai, jog atsakovės nuosavybės teise valdomi buto Nr. 2 pamatai yra neteisėti. Kadangi gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) be atsakovės žinios ir sutikimo buvo sugriautas, todėl atsižvelgiant į likusių konstrukcijų – pamatų būklę, atsakovė pati (be jokio raginimo) ir ėmėsi priemonių galimam pavojui pašalinti, juos suremontavo ir pavojų pašalino. Šiai dienai jokių įrodymų, kad pamatų būklė avarinė, nėra. Byloje yra pateiktas antstolės D. P. 2016-03-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/16/10F, kuris patvirtina, kad jokio pavojaus aplinkiniams gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatai nekelia, kadangi jie yra aptverti metaline tvora su juosta STOP. Be to, byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad yra tęsiami parengiamieji atsakovės buto remonto (atkūrimo) darbai, dėl ko nesuprantama, kaip galima įpareigoti atsakovę remontuojamą pastatą nusigriauti ir dar išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Aplinkybei, kad buvo remontuojami seni pamatai pagrįsti, apeliantė pateikia papildomus įrodymus – antstolės D. P. 2013-04-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir antstolio R. K. 2016-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurie patvirtina, kad po statinio nugriovimo buvo likę seni pamatai ir jų naujai niekas nestatė, nes to daryti nereikėjo.

Apeliaciniu skundu atsakovė L. D. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti jiems priklausantį turtą. Teismas privalėjo patikrinti, ar ieškovas atliko tinkamai visus veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti teisės normos, ir tokius veiksmus, kurių pasėkoje būtina priimti tik tokį sprendimą, kaip savininkų įpareigojimą nugriauti jiems priklausantį turtą pačių savininkų lėšomis ir turtą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo pastatai yra tinkamai pripažinti kaip turintys avarinės būklės požymių. Vien patikrinimo aktas ir antstolio padėjėjo apibūdinta ginčo pastatų būklė negalėjo sudaryti pagrindo priimti sprendimą griauti atsakovų pastatus. 
2. Byloje atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovai D. faktiškai dėl jų turto apribojimų negalėjo atlikti remonto, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų, be to, ir kreditorius nedavė tam sutikimo. Šie įrodymai paneigia, jog atsakovai D. netinkamai vykdė savo, kaip pastatų savininkų, pareigas. Tačiau teismas neanalizavo klausimo, ar atsakovai faktiškai galėjo atlikti kokius nors veiksmus su ginčo pastatais, išskyrus teritorijos aptvėrimą.
3. Trečiasis asmuo DnB bankas apskritai negali reikšti tokio reikalavimo, nes nėra tinkamas subjektas tokiam reikalavimui pareikšti.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį bei trečiojo asmens reikalavimus atmesti. Taip pat prašo priimti naujus įrodymus – antstolio R. K. 2016-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir J. Š. 2016-06-15    2016 m. kovo 7 d. Pamatų konstrukcijų tyrimų ir būklės vertinimo antrą papildymą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais: 

1. Išvadą dėl ginčo pastatų pavojaus žmonėms teismas padarė, neturėdamas jokio faktinio pagrindo ir neatsižvelgdamas į tai, kad esamų tvorų konstrukcijos užtikrina, kad jokie tretieji asmenys, neišardę tvorų, objektyviai negali patekti į užstatytus ginčo statiniais žemės sklypo teritorijos plotus.
2. Virš 60 procentų autentiškų namo (duomenys neskelbtini) pamatų yra išlikę, todėl šis namas neatitinka sunaikinto (visiškai sugriauto) statinio požymio, nurodyto STR 1.01.08:2005, ir nelaikytinas išnykusiu.
3. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad po namo (duomenys neskelbtini) butu Nr. 1 yra įrengti iš esmės nauji pamatai, nes iš J. M. išvados apie rostverko įrengimą negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad rostverkas nėra sujungtas su senais pamatais bei kad senų pamatų išvis nėra. Iš antstolio R. K. 2016-06-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad teritorijoje, kurioje pagal planą yra buto Nr. 2 vieta, priešingai, nei nurodė teismas, yra išlikę autentiški akmenų pamatai.
4. Pirmos instancijos teismo prielaida, kad buto Nr. 2 savininkas sustiprino pamatų fragmentą neteisėtai (ji yra neįrodyta), nėra pakankama išvadai, kad iki pamatų sustiprinimo išilgai buto Nr. 2 sienų buvę autentiški pamatai atitiko sunaikinto (visiškai sugriauto) statinio požymį, nurodytą STR 1.01.08:2005. Namo pamatai yra bendroji dalinė namo patalpų savininkų nuosavybė (tokia nuosavybė nėra registruotina Nekilnojamojo turto registre, tačiau registravimo negalimumas neįtakoja šios nuosavybės egzistavimo ir turinio), tad tol, kol yra likę namo pamatai (kaip parodo faktai, jie yra likę), butų Nr. 1 ir Nr. 2 sugriovimas nėra tapatus faktui, kad pasibaigė buto Nr. 2 savininkės ir mano bendrosios dalinės nuosavybės teisė į pamatus, ši aplinkybė sudaro teisinę kliūtį išregistruoti buto Nr. 2 savininkės ir apelianto nuosavybės teises į atitinkamai į butą Nr. 2 ir butą Nr. l remiantis aplinkybe, kad nėra išlikęs namo rentinys.  
5. Ieškovo ir trečiojo asmens DnB banko reikalavimai dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius išregistravimo atmestinas, nes nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatų 71 p. nurodytų dokumentų: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymos apie statinio nugriovimą ar statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytos formos pažymos, kuri patvirtina nekilnojamojo daikto buvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą. 

Atsakovė I. G. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų prašo atsakovų L. ir V. D. apeliacinius skundus patenkinti.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė L. D. prašo apeliacinius skundus tenkinti.  

Atsiliepimu į atsakovės I. G. apeliacinį skundą atsakovas V. D. prašo jos apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą apie teismo sprendimo metu egzistavusi (ir šiuo metu egzistuojantį) faktą, esą atsakovai nepašalino ginčo statinių grėsmės žmonėms; teismas taip pat klaidingai laikė, kad tokia grėsmė gali būti pašalinta tik suremontavus pastatą. Sprendime konstatuoti atsakovės I. G. paruoštos techninės dokumentacijos trūkumai yra lengvai pašalinami ir nepanaikina išvados apie I. G. ketinimus suremontuoti namą (duomenys neskelbtini). Šią Išvadą sustiprina faktas, kad atsakovė I. G. sustiprino namo (duomenys neskelbtini) pamatų dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai, nei teigia pirmos instancijos teismas, nėra akivaizdu, kad atsakovės I. G. iniciatyva yra įrengti iš esmės nauji pamatai - šis klausimas yra techninio pobūdžio, reikalauja specialių žinių ir tyrimų, juolab, kad šiuo klausimu du specialistai išsakė skirtingas nuomones.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo apeliacinius skundus atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė pakankamai įrodymų (2013-07-02, 2014-09-14 patikrinimo aktai), patvirtinančių, kad patikrintų atsakovams priklausančių statinių būklė yra bloga ir galimai avarinė, ji kelia pavojų arti jų gyvenančių ir kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai. Pažymėtina, kad šie Ieškovės darbuotojų pagal kompetenciją surašyti dokumentai turi oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 str. 2 d.). Duomenys apie jau bylos nagrinėjimo metu atsakovų atliktą statinių aptvėrimą ar įspėjamųjų juostų iškabinimą negali būtų laikomi pakankamais įrodymais, paneigiančiais ginčo statinių grėsmę žmonėms bei aplinkai. Nei įspėjimo, nei aptvėrimo priemonės nepašalina susidėvėjusio ir galimai avarinio statinio sugriuvimo grėsmės. Įrodymų, kad atsakovai būtų atlikę grėsmę keliančių statinių sutvirtinimo ar remonto darbus į bylą nepateikta. Nuosavybės teisė pasibaigia, išnykus pačiam nuosavybės teisės objektui. Atsakovės I. G. apeliaciniame skunde nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, suformuluotos 2014-04-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-242/2014, nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos ir neturi teisinės reikšmės dėl iš esmės skirtingų bylų faktinių aplinkybių. Atsakovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo nagrinėjami sunykusio pastato (pamatų) savininko reikalavimai, kylantys ir tokių pamatų suteikiamų teisių (teismo sprendime konstatuota, kad likę pamatai panaudoti laikinų statinių statybai). Tačiau minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas statinių nepriežiūros ir nesutvarkymo klausimas, kuris aktualus šioje byloje. Daiktinių teisių į (duomenys neskelbtini) esantį pastatą pasibaigimas buvo konstatuotas ne šioje byloje, o 2016-01-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-899-656/2016 išnagrinėtoje byloje dėl teisės į servitutą pripažinimo. Šioje nutartyje konstatuotos prejudicinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, konstatuota, kad atsakovai nesiėmė jokių realių veiksmų sunaikinto pastato atstatymo (naujos statybos ar rekonstrukcijos darbams) atlikti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo I. G. atžvilgiu priimtas sprendimas vertintinas ne kaip įpareigojimas nugriauti nuosavybės teisės objektu esantį pastatą, o tik kaip įpareigojimas dėl likusių po pastato nugriovimo konstrukcijų ir elementų pašalinimo ir žemės sklypo sutvarkymo (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 p.). Atsakovo V. D. apeliacinio skundo argumentai apie išlikusių (duomenys neskelbtini) pastato konstrukcinių elementų (pamatų) apimtį, būklę ir pan. šioje byloje neturi esminės teisinės reikšmės. Bankas pirmosios instancijos teismui nuosekliai pagrindė poziciją, kodėl tokių fiziškai sunykusių statinių teisinė registracija pažeidžia Banko kaip hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju pabrėžtina, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų 2014-04-23 LRV nutarimu Nr. 379, 69 p. numato pagrindą išregistruoti daiktines teises į daiktą tada, kai toks žūva ar išnyksta. Šiuo atveju atsakovo V. D. argumentas, kad statinių teisinė registracija negali būti naikinama, nes nėra gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM pažyma apie statinio nugriovimą, yra nepagrįstas, nes tokia pažyma bus gauta ir pateikta registratoriui teismo sprendimo, priimto šioje byloje, vykdymo metu. Atsakovų naujai pateikiami įrodymai arba buvo surašyti ir žinomi bylos nagrinėjimo  pirmosios instancijos teisme metu, arba buvo užsakyti ir parengti pačių atsakovų jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo nustatyta ar konstatuota jokių netikėtų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų teikiami įrodymai negali būti priimti ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija į atsakovės L. D. apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinių nugriovimą, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, kurių ieškovas pateikė pakankamai, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas iš esmės atkartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.

              Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija į atsakovės I. G. apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinių nugriovimą, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, kurių ieškovas pateikė pakankamai, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas iš esmės atkartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės I. G. ir atsakovų L. ir  V. D. skundai dalinai tenkintini.

             Dėl ieškovo  reikalavimo teisės

                          Ieškovas – Vilniaus  miesto  savivaldybės administracija reikalavimą atsakovams grindė LR Statybos įstatymo ( redakcija,  galiojusi ieškinio  pateikimo metu) 42 straipsnio  1 dalies 3 punktu, kuriuo  remiantis ji atlieka statinių naudojimo   priežiūrą. Įstatymo  42 straipsnio 1 dalies  3 punktas numato, jog Viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę:
             1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);

                        2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas).

                       Aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, kad viešojo administravimo  subjektas, kuris turi teisę pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti,  turi teisę parinkti, kokia priemonė apsaugos žmones,  ir  įpareigoti   statinio savininką  taikyti šias priemones.  Šiuo atveju ieškovas padarė išvadą, kad tokia priemone  turi būti pastatų nugriovimas, todėl teikė reikalavimą  savininkams nugriauti pastatus. Pripažinti, kad  įgalioto  statinių priežiūrą vykdyti subjekto parinkta priemonė viršija ieškovui suteiktas  teises, vykdant priežiūrą, nėra pagrindo, todėl darytina išvada, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovus – pastatų  ar dalies pastatų savininkus.

                      Dėl  pareigos nugriauti  pastatus ir statybos likučius

                      Atsakovai skunde nurodė, kad teismas privalėjo patikrinti, ar ieškovas tinkamai atliko visus veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti teisės normos, ir tokius veiksmus, kurių pasėkoje būtina priimti tik tokį sprendimą, kaip savininkų įpareigojimą nugriauti jiems priklausantį turtą pačių savininkų lėšomis ir turtą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Teismas konstatavo, kad atsakovai V. D. ir L. D. nesiėmė priemonių pašalinti statinių keliamą grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai bei aplinkai, ilgą laiką nesiėmė priemonių statinių būklei pagerinti arba juos nugriauti per ieškovo nurodytus terminus, todėl ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti ginčo statinius yra pagrįstas (Statybos įstatymo 35 str. 1 d. str. 4 p.). Nurodė, kad tai, jog atsakovai apjuosė statinius įspėjamosiomis juostomis bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai pareigą rūpintis pastatų priežiūra vykdė tinkamai,  tokio pobūdžio priemonė nepašalina grėsmės žmonių saugumui. Ieškovo pateikti  įrodymai – 2013 m. gegužės 27 d. raštas Nr. A51-59720/14“ Dėl neprižiūrimų statinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ ( b. l. 17-18, t. I) atsakovams  V. D. ir L. D. dėl įpareigojimo   pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), suremontuoti, rekonstruoti arba  nugriauti,  įrodo, kad  atsakovai buvo įspėti, jog privalo iki 2013-069-27 d. imtis priemonių, statinių techninei  būklei pagerinti,  pavojingoms statinio deformacijoms  likviduoti, atsakovams nurodyta, kad jie įpareigojami  pastatus suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti.  Atsakovai  nurodė, jog jie negalėjo atlikti remonto, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų dėl jų turtui taikomų apribojimų. Iš Nekilnojamojo turto registro banko išrašo ( b.l.8- 16, t. I)  matyti, kad ginčo turtui, priklausančiam  atsakovams L. ir  V. D. taikytas turto areštas, apribota disponavimo teisė, įregistruota hipoteka laikotarpiu nuo  2006-01-09 iki  2013-04-19. Atsakovai  nepateikė įrodymų, kad apribojimai turtui būtų taikyti nepagrįstai,  kad jie ėmėsi  priemonių  teisei rekonstruoti ar suremontuoti pastatus įgyvendinti,  todėl  ši aplinkybė  nėra priežastimi  vertinti, jog atsakovai nėra atsakingi už  nevykdymą ieškovo nurodytų įpareigojimų.

         Atsakovai nurodė, kad nėra įrodymų, jog ginčo pastatai yra tinkamai pripažinti kaip turintys avarinės būklės požymių, vien patikrinimo aktas ir antstolio padėjėjo apibūdinta ginčo pastatų būklė negalėjo sudaryti pagrindo priimti sprendimą griauti atsakovų pastatus. Byloje reikšminga aplinkybe yra faktas, ar pastatai, kuriuos  prašo įpareigoti  nugriauti ieškovas, yra avarinės  būklės. Ieškovas pateikė įrodymus, kad pastatas- gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir ūkiniai pastatai aplink namą yra nugriauti ( 2014-09-14 faktinių duomenų patikrinimo aktas - b.l.29, t. I) ,  o pastatai (duomenys neskelbtini)  turi galimai avarinės būklės požymių, gali nugriūti. Tai yra įrodymai,  kad  šie pastatai  kelia  pavojų žmonių gyvybei bei aplinkai (   dėl pastatuose besilankančių asocialių asmenų kyla didelis gaisro pavojus). 2015-08-28 ieškovo specialisto parengtame rašte ( b.l.30, t. I ) nurodyta, kad visi trys pastatai yra blogos būklės, apgriuvę,  tai, kad ankstesniame  ieškovo rašte - 2014-09-14 nurodyta, kad namas ir ūkiniai  pastatai  (duomenys neskelbtini) nugriauti,  ieškovas tai  ir pats teigia   ieškininiame pareiškime, tai leidžia daryti išvadą, kad įpareigoti   atsakovus nugriauti  pastatus, kurie jau yra nugriauti,  nėra pagrindo. Atsakovai nepateikė  įrodymų, jog pastatai, esantys  (duomenys neskelbtini), nėra avarinės būklės, jog jie nekelia pavojaus visuomenei, todėl teismas turėjo pagrindo daryti išvadą, kad  ieškovas įrodė  pastatų  būklės pavojingumą,  todėl neturėjo siūlyti teikti papildomus įrodymus, jog pastatai yra avarinės būklės,  byloje esančius įrodymus  dėl šios aplinkybės įvertino tinkamai. 

     Patikslintame pareiškime  teismui ieškovas   nurodė, kad pastato (duomenys neskelbtini)  yra likę pamatai, statybinių medžiagų likučiai ir duobės prie  pamatų, kurie kelia grėsmę žmonių saugumui. Atsakovai privalo rūpintis pastatų būkle, bet to visiškai nedaro. Tai, kad savininkai privalo  sutvarkyti namo teritoriją,  to neneigia nei vienas iš atsakovų, tačiau ieškinio dalyku nurodyta tai, kad šio pastato savininkai privalo nugriauti  pastatą ir sutvarkyti teritoriją, t.y. sutvarkymo pareiga  susijusi su pareiga  nugriauti namą. Ieškovas neteikė įrodymų, kad  būtų įspėjęs  namo, esančio  (duomenys neskelbtini),  butų savininkus-atsakovus, išardyti pamatus, pašalinti statybinių medžiagų likučius ar pašalinti duobes, kaip  keliančias grėsmę žmonių saugumui. Nesant  pagrindo  daryti išvadai, kad asmenys buvo įspėti dėl jų neveikimu keliamo pavojaus, įspėti dėl tam tikrų veiksmų neatlikimo,  daryti išvadą, kad jie privalo nugriauti statybos likučius, esančius  name  (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo.  Ieškovo pareiga  buvo įrodyti, kaip statybos likučiai, nesutvarkyta teritorija kelia grėsmę žmonių saugumui,  tik tuomet būtų pagrindas nustatyti jų  nugriovimo  pareigą atsakovams. Duobių nepašalinimas  nėra  susijęs su buto išregistravimu iš registro,   pareigos   nevykdymas negali sukelti  buto išregistravimo pasekmių. Padarius išvadą, kad atsakovai D. bei atsakovė I. G. nebuvo įspėti dėl netinkamos nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), priežiūros, t.y. statybos likučių, keliančių grėsmę, pašalinimo, duobių, esančių šalia namo,  sutvarkymo ar teritorijos sutvarkymo,   nėra pagrindo  daryti išvadai, kad teismo sprendimas dalyje dėl nugriovimo statybos likučių, sutvarkymo teritorijos, yra pagrįstas. 

             Atsakovė I. G. butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijo Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2009-10-29 akto pagrindu. Nurodė, kad ji siekia atkurti savavališkai kitų asmenų išardytas pagrindines namo konstrukcijas ant jau esamų konstrukcijų - pamatų, kurie yra atsakovės nuosavybė. Vilniaus  apygardos  teismui 2016-01-26 nutartimi, priimta civilinėje  byloje Nr. 2A-899-656/2016,  konstatavus,  jog ieškovei   priklausantis   butas yra faktiškai nugriautas,   tai nėra  pagrindu   įpareigoti   ją išregistruoti jos turimą nuosavybės teisę,  jei yra išlikę namo pamatai ir savininkė siekia atkurti turėtą nuosavybę. Tik  pripažinus  esant pagrindui įpareigoti  namo butų savininkus išardyti namo pamatus ir   sutvarkyti teritoriją, būtų pagrindas išregistruoti butus nekilnojamojo turto registre. Pripažinus, kad  Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų 2014-04-23 LRV nutarimu Nr. 379, 69 p. numato pagrindą išregistruoti   daiktines teises į daiktą tada, kai toks žūva ar išnyksta, tačiau tai, kad faktiškai išnyko butas, nereiškia, kad  išnyko tokia namo bendro naudojimo dalis kaip pamatai. Tai, kad namas susideda iš dviejų butų, abu butai yra pirmame namo aukšte, buto  išnykimo faktas nereiškia,  kad butas negali būti atstatytas ant išlikusių pamatų. Pamatų išliko faktas buvo byloje įrodytas. Tai, kad ant esamų pamatų galima statyti (atremti) įvairių tipų sienų konstrukcijas, patvirtina byloje esanti Pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės vertinimo išvada, dėl to nenustatyta o aplinkybių, dėl kurių statinys kelia pavojų aplinkiniams. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo net neįrodinėjo aplinkybės, kad pamatai yra savavališka statyba, ieškinio pagrindu nebuvo Statybos įstatymo 28 straipsnis. Atsakovė teismo sprendimu nėra įpareigojama nusigriauti pamatus  todėl, kad jie yra neteisėtai naujai pastatyti, klausimas, ar I. G. nuosavybės teise valdomi pamatai yra neteisėtai pastatyti, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos išvados apie tai, jog atsakovės nuosavybės teise valdomi buto Nr. 2 pamatai yra neteisėti, nebuvo teikiamos. Atsakovei paaiškinus, kad  gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) be atsakovės žinios ir sutikimo buvo sugriautas, atsakovė pati ėmėsi priemonių galimam pavojui pašalinti, pamatus remontavo, nesant įrodymų, kad pamatų būklė avarinė, nenustatytas jų nugriovimo būtinumas. Byloje yra pateiktas antstolės D. P. 2016-03-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/16/10F patvirtino, kad jokio pavojaus aplinkiniams gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatai nekelia,  jie yra aptverti metaline tvora su juosta STOP. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad yra tęsiami parengiamieji atsakovės buto remonto (atkūrimo) darbai, todėl  šioje byloje nenustatytas pagrindas  įpareigoti atsakovę remontuojamą pastatą nusigriauti. Atsakovai D., kaip  buto Nr. 1  name savininkai, nustačius faktą, kad  namo pamatai nėra išnykę, taip pat negali būti įpareigojami  nugriauti statybos likučius, nes nenustatyta, kad jų  buto  dalyje esantys namo pamatai jelia pavojų žmonėms.  

Ieškovas nepateikė  įrodymų, jog   atsakovė I. G. būtų įspėta dėl netinkamos jai priklausančio  pastato dalies priežiūros, statybos likučių nenugriovimo ar dėl teritorijos tvarkymo. Dėl teritorijos netinkamo tvarkymo, statybos likučių nebuvo įspėti ir atsakovai D. Tai, kad  pastatas (duomenys neskelbtini) yra nugriautas, nebuvo pagrindo   tenkinti ieškinį ir įpareigoti  atsakovus  nugriauti statybos likučius, sutvarkyti  teritoriją, bei išregistruoti   pastatą  iš nekilnojamojo turto registro. Šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas, atmetant ieškinį,   remiantis CPK  329 straipsnio  1 dalimi, teismui  netinkamai  įvertinus  įrodymus byloje.

Trečiojo asmens  DNB banko savarankiški reikalavimai    atsakovams buvo grindžiami  tuo, kad bankas, kaip hipotekos kreditorius, suinteresuotas  pastatų   nugriovimu ir išregistravimu.   Tai, kad kiekvienas asmuo, kurio  įstatymo saugomas interesas  pažeidžiamas, turi teisę  kreiptis į teismą  ( CPK  5 straipsnio 1 dalis ) , darytina išvada, kad bankas turi teisę reikalauti, kad atsakovai nugriautų pastatus, esančius jiems įkeistame žemės sklype,  tačiau darytina išvada, kad tretysis asmuo  nereiškia   byloje savarankiško  reikalavimo,  o tik prašo tenkinti  ieškovo reikalavimus   dalyje dėl atsakovų įpareigojimo   nugriauti   pastatus. Pripažinus, kad atsakovų atžvilgiu netenkintinas   ieškinys  dalyje dėl namo (duomenys neskelbtini), nes negali būti  taikomas  įpareigojimas nugriauti nugriaustą pastatą,  netenkintinas ir trečiojo asmens reikalavimas,  kadangi tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens  ieškinio    dalykas buvo  tapatus.  Tai, kad yra nugriautas atsakovei I. G. priklausantis butas, nereiškia, kad  buvo nustatyta aplinkybė dėl namo pamatų nebuvimo ir dėl to atsirado pagrindas nuosavybės  išregistravimui.

Byloje buvo teikiami nauji įrodymai po teismo sprendimo  priėmimo, tačiau nenustačius aplinkybių, nurodytų CPK 314 straipsnyje naujiems įrodymams priimti, prašymai atmestini.

Dėl bylinėjimosi  išlaidų

Teismo  sprendimu priteistos bylinėjimosi   išlaidos trečiojo asmens  naudai po 13,66 Eur iš visų trijų atsakovų. Atmetus ieškinį atsakovės I. G. atžvilgiu, naikintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš I. G. priteisimo AB DNB bankui ir prašymas šioje dalyje atmestinas, nes atsakovų L. ir V. D. atžvilgiu trečiojo  asmens reikalavimų dalyje skundas yra dalinai tenkinamas.

Pašto išlaidos byloje  turi būti priteistos  iš atsakovų, kurių atžvilgiu  ieškinys  atmestas, todėl priteistinos viso  16,47 Eur pašto išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų D. po  8,24 Eur, naikinant  teismo   sprendimo dalį, kuria jos priteistos iš I. G..

Atmetus ieškinį,  atsakovės I. G. atžvilgiu, naikintina teismo sprendimo    dalis, kuria iš jos priteista  41 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovė I. G. sumokėjo  31 Eur ,   atsakovai L. ir V. D. sumokėjo po  41 Eur žyminio mokesčio, pateikdami apeliacinius    skundus.  Kadangi byloje buvo reiškiami  keli savarankiški reikalavimai, žyminis mokestis, kurį sumokėjo  I. G., priteistinas iš ieškovo, atmetus ieškinį jos atžvilgiu, o  atsakovams D. žyminis mokestis nepriteisiamas,  nes  didesnėje dalyje   jų skundai atmesti. 

Atsakovė I. G. pateikė įrodymus apie 242 Eur sumokėjimą atstovavimo  išlaidų, jos dalinai  priteistinos   iš ieškovo,  patenkinus dalinai atsakovės apeliacinį skundą. Tai, kad  atsakovė prašė panaikinti visą teismo sprendimą,  tačiau jis buvo panaikintas tik dalyje, yra pagrindu mažinti  prašomas priteisti  atstovavimo išlaidas  iki 150 Eur.  Atsakovė prašė priteisti išlaidas, turėtas naujiems įrodymams gauti, tačiau pripažinus   naujus įrodymus nepriimtinais byloje, šios išlaidos   nepriteisiamos. Bendra iš ieškovo atsakovei priteistina  suma  -181 Eur.

Tretysis asmuo pateikė prašymą  priteisti atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus  parengimą - 847 Eur. Patenkinus iš esmės atsakovė I. G. apeliacinį  skundą, ir dalinai atsakovų V. ir L. D. apeliacinį  skundą,  priteistina  tik dalis atstovavimo išlaidų – 150 Eur iš atsakovų D., iš kiekvieno iš jų po 75 Eur, kadangi tik šių atsakovų atžvilgiu teismo sprendimo  dalis nebuvo keičiama. Tai, kad trečiojo asmens reiškiamas reikalavimas didesnėje dalyje buvo įvertinas atmestinu, tai lemia atstovavimo išlaidų  dydžio priteisimą. 

             Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti.

            Teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti  ieškovo Vilniaus  miesto  savivaldybės administracijos   ir trečiojo asmens  AB DNB banko reikalavimai dalyje dėl įpareigojimo atsakovus V. D.,  L. D. ir I. G. nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovų nuosavybes teisę į juos iš Nekilnojamojo turto registro, bei leista ieškovui nugriauti statybos likučius, išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo  sprendimo per nustatytą laiką, panaikinti ir reikalavimus šioje dalyje atmesti.  

              Panaikinti teismo  sprendimo dalį, kuria  bylinėjimosi išlaidos priteistos  iš atsakovės I. G. trečiajam asmeniui AB DNB bankui ir prašymą dalyje dėl 13,66 Eur priteisimo  atmesti.

           Panaikinti  teismo  sprendimo dalį kuria iš  atsakovės I. G. priteista  41 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 5,49 Eur pašto  išlaidų, ir padidinti iki 8,24 Eur pašto išlaidas, priteistas iš  kiekvieno iš atsakovų L. D. ir V. D. valstybei.

           Priteisti  iš ieškovo Vilniaus  miesto  savivaldybės administracijos   181 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. G. .

           Priteisti  trečiajam asmeniui AB DNB bankui iš atsakovų V. D. ir   L. D. po 75  Eur  bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

           Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. 

Teisėjai                                                                                                                  Andrutė Kalinauskienė

                                                                                                            Danutė Kutrienė

                                                                                                            Vytautas Zelianka