Administracinė byla Nr. I-912-406/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01945-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1.;74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,
sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą priteisimo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja patikslintu skundu (b.l. 17-23) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis 2010-2013 metais – 838.52 Lt ir 2006 – 2009 metais pagal atsakovo pateiktą pažymą.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2006-2013 metų laikotarpiu atsakovo pareiga aprūpinti ją tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. Kadangi nebuvo išduotos tarnybinių uniformų dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2006-2013 metų laikotarpiu, ji įgijo teisę į žalos atlyginimą. Atsakovas pažeidė Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto ir Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos nuostatas. Prašo skundą tenkinti.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 27-28) nurodė, kad negalėjo aprūpinti pareigūnų, atliekančių tarnybines pareigas įstaigoje, tarp jų ir pareiškėjos, visomis jiems priklausančiomis tarnybinės uniformos dalimis laiku, t.y. pasibaigus nustatytiems jų dėvėjimo terminams, ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas negalėjo aprūpinti pareigūnų uniformomis dėl nepakankamo finansavimo.
Už nustatytais terminais neišduotas tarnybines uniformas ar jų dalis mokėti piniginę kompensaciją nėra pagrindo, kadangi Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkoje tokia galimybė nėra numatyta. Nurodė, kad minėtoje tvarkoje yra numatyta galimybė išmokėti 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginę kompensaciją. Pareiškėja prašo priteisti visą laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertę, o tam nėra teisinio pagrindo. Prašo skundo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą bei priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui. Prašo skundą atmesti.
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnams dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja atlieka tarnybą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“, kuris galiojo ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki 2014 m. balandžio 30 d. Šiuo įsakymu patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai.
Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pasibaigus teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjos turimos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, pareiškėjos skunde nurodytu laikotarpiu nebuvo išduotos tam tikros tarnybinės uniformos dalys. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovas, byloje taip pat nėra ginčo ir dėl negautos tarnybinės uniformos dalių piniginės vertės, dėl to, kad už šias priklausančias tarnybinės uniformos dalis pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija. Iš atsakovo 2013 m. gruodžio 9 d. pažymos Nr. S-31288 matyti, kad 2006 – 2009 metais pareiškėjai neišduotų uniformos dalių vertė – 2840.42 Lt (b.l. 29-30).
Pareiškėja prašė teismo priteisti jo patirtą žalą dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs, teigdama, jog jis tarnybos metu, turėjo nešioti savo pirktą avalynę, dėvėti savo drabužius ir patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t.y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6, 7 p.). Įvertinęs pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), teismas daro išvadą, kad pareiškėja prašo atlyginti jai padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjos išlaidomis, jai savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurią ji privalėjo dėvėti atsakovui neišdavus naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.
Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjai nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą ir dėl to ji patyrė nuostolių. Pareiškėja kreipėsi su prašymu į atsakovą, prašydamas užtikrinti Statute įtvirtintą garantiją ir paskaičiuoti bei išmokėti piniginę kompensaciją.
Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), patirtos dėvint savo drabužius (ne tarnybinės uniformos dalis) tarnyboje (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t.y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Kita vertus, CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal jau minėtos Tvarkos 1 punktą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ir aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėja turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo uniformos dalių laiku neišdavimas, atlyginimą ir yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę bei priteisti jam turtinės žalos atlyginimą. Kadangi pareiškėja turėjo teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, todėl nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu pareiškėjo prašoma priteisti žala prilygintina neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertei. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 procentų nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo (30 procentų nuo 2761.73 Lt sudaro 828.52 Lt, o nuo 2006 – 2009 metais pareiškėjai neišduotų uniformos dalių vertės – 2840.42 Lt - 852.13 Lt, viso 1680.66 Lt) atlyginimui. Toks pareiškėjos patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai, kuri yra priteistina iš atsakovo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013).
Teismas vertina, kad pareiškėja šiuos tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 straipsnis, 2.271 straipsnis), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Atsakovo neteisėti veiksmai (tarnybinės uniformos dalių neišdavimas) nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėja kreipėsi į teismą (CK 1.127 str. 5 d.), todėl pareiškėjos reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., administracines bylas Nr. A492-3379/2011, Nr. A552-1838/2013, Nr. A.438-1796/2013; Nr. A438-1652/2013), todėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos argumentai, susiję su 3 metų ieškinio senaties termino taikymu, yra nepagrįsti.
Atsakovas prašo atidėti sprendimo vykdymą.
Teismo sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis ( ABTĮ 851 str.).
CPK 284 str. 1 d. numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.
Atsižvelgiant į tai, kad nėra finansinių galimybių per trumpą laikotarpį atlyginti žalą visiems į teismą besikreipiantiems pareigūnams, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, teismo sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui (ABTĮ 851 str., CPK 284 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 851 straipsniu, teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareiškėjai R. K. 828.52 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gintaras Čekanauskas