Baudžiamoji byla Nr. 1A-500-988/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21929-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,

dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,  

nuteistojo S. S. (S. S.) gynėjui advokatei Elenai Žilėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistas S. S. laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta galutinė bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 10 ( dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu S. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus įgyti ir naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta konfiskuoti S. S. priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 893 Eur vertės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       S. S. nuteistas už tai, kad neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: jis 2020 m. birželio 6 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,72 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.       Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.       Nuteistasis S. S. apeliaciniu skundu (taip pat ir jo priedu – prašymu) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – skirti baudą ir viešuosius darbus, taip pat apriboti jo teisę įsigyti ir vairuoti transporto priemones 3 metus, konfiskuoti jam priklausantį automobilį. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo leisti jam pasiimti iš automobilio jam priklausančius daiktus.

2.1.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. S. jau buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose dėl padaryto pažeidimo. Apeliantas pažymi, kad jis labai gailisi padaręs nusikaltimą, pažada daugiau nedaryti nusikaltimų, nusižengimų.

2.2.                      Apeliantas prašyme nurodė, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, neleidžianti jam pasitaisyti. Be to, galutinė subendrinta bausmė yra taip pat per griežta, kadangi už padarytą nusižengimą S. S. jau buvo baustas. 

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo S. S. gynėjas – tenkinti.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas

4.       Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas tik S. S. paskirtos galutinės bausmės dydis. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

5.       Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

6.       BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

7.       Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Pažymima, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. 

8.       Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam S. S. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir galutinę subendrintą bausmę.

9.       S. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. S. S. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jo padarymo aplinkybes.     

10.       Aptariamas nusikaltimas savo pobūdžiu yra šiurkštus, keliantis realų pavojų transporto eismo saugumui, savo bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad šiuo atveju jis buvo padarytas dienos metu, keliuose paprastai esant didesniam kitų eismo dalyvių srautui. S. S. nėra kaltinamas ar nubaustas už tai, kad savo neatsargiu vairavimu padarė žalą kitiems eismo dalyviams ar kelių įrenginiams (byloje yra duomenys, kad kelyje automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau žalą atlygino, vėliau neblaivus S. S. pradėjo vairuoti (b. l. 5, 41). Vis dėlto aplinkybė, jog jis vairavo turėdamas didelį, 2,72 promilių, girtumą, rodo, kad tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta sunkesnių padarinių, tuo labiau, kad policijos pareigūnai šį automobilį aptiko nuvažiavusį į krūmus (b. l. 20). Todėl vertinti padarytą nusikaltimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės bausmės skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad S. S. būdamas neblaivus ir sėsdamas už vairo elgėsi neatsakingai, taip elgdamasis privalėjo numatyti ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes, gresiančią ir atsakomybę, todėl jo patiriami nepatogumai dėl paskirtos bausmės už padarytą nusikaltimą pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį yra jo pačio elgesio pasekmė. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas įvykdytas viešoje vietoje, degalinėje, taip pat kelyje (Sausių gatvėje, autostradoje), stebint kitiems asmenims, iškviečiant policiją (b. l. 5, 52). S. S. vairavo automobilį galimai neįgijęs teisės vairuoti transporto priemones, nepadraudęs šio automobilio privalomuoju draudimu, dėl administracinių nusižengimų požymių nustatymo yra surašytas tarnybinis pranešimas, tačiau sprendimo dar nėra priimta (b. l. 95).

11.       Šią nusikalstamą veiką S. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką S. S. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi, duomenys iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį S. S..

13.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis S. S. Lietuvos Respublikoje per santykinai neilgą laikotarpį – pastaruosius penkerius metus – iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo teistas 6 kartus už padarytas nusikalstamas veikas. Iš jų S. S. teistas vieną kartą už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą (pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį), vieną kartą už šaunamojo ginklo įgijimą ir laikymą (BK 253 straipsnio 1 dalį), du kartus už svetimo turto pagrobimą (BK 178 straipsnio 2 dalį). Šiame kontekste pažymima, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jis jau buvo teistas prieš priimant skundžiamą nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. S. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą.

14.       Skundžiamu nuosprendžiu S. S. nuteistas septintąjį kartą, už naujo pobūdžio nusikaltimą – transporto eismo saugumui. Nagrinėjamą nusikaltimą S. S. padarė per kiek daugiau nei metus po paskutiniojo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, priėmimo, per bausmės vykdymo atidėjimo terminą, šiuo nuosprendžiu būdamas įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 94). Taigi nuteistasis sistemingai daro įvairaus pobūdžio nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams S. S. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę. Teisėjų kolegija vertina ir aplinkybę, kad nuteistasis S. S. dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 116), tačiau ji nesudaro pagrindo keisti teismo parinktos bausmės rūšį.

15.       Iki šios veikos padarymo S. S. už kitų nusikalstamų veikų padarymą buvo skirtos įvairių rūšių bausmės, tačiau per pastaruosius penkerius metus jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę jos vykdymą atidedant. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta viešųjų darbų bausmė. Tai rodo, kad nei laisvės atėmimo bausmės rūšis, nei švelnesnės bausmės rūšys poveikio S. S. elgesiui nepadarė, nes jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

16.       Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro 2020 m. birželio 7 d. duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka S. S. baustas dvylika kartų, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, pusę iš jų padarė būdamas neblaivus (b. l. 85–89), kas rodo, kad apeliantas linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių. Atkreipiamas dėmesys, kad jis nebuvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam.

17.       S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

18.       S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe už nusikaltimą apylinkės teismas pagrįstai nustatė tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19.       Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta S. S. paskyrus tik griežčiausios rūšies, tai yra laisvės atėmimo, bausmę. Pažymima, kad skirti ne laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju nėra pagrindo ir dėl to, jog nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), o šiuo atveju S. S. teisiamas jau septintąjį kartą.

20.       Pažymima, jog S. S. paskirta bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusios bausmės vidurkį. Už BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, iš kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas S. S. paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra vidurkį.

21.       Nustatytos S. S. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, todėl skiriant bausmę, atitinkančią vidurkį, buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant vidurkį atitinkančią bausmę didesnė reikšmė buvo teikiama S. S. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nors neigiamai charakterizuojančių tiek patį nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką, aplinkybių buvo nustatyta kur kas daugiau. Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis buvo nedidelis.

22.       Apygardos teismas pažymi, kad paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis. Įvertinus tai, kad S. S. charakterizuojamas neigiamai, jis nekeičia savo elgesio ir gyvenime savo tikslų nesiekia teisėtomis priemonėmis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir likusios neatliktos griežtesnės bausmės (vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo) visiškai pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė (vieneri metai dešimt mėnesių laisvės atėmimo) yra proporcinga ir teisinga.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog S. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką bei nustatytas jos dydis, taip pat paskirta galutinė subendrinta bausmė yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta.

24.       Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – S. S. paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, taip pat paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

25.       S. S. taip pat prašo leisti jam pasiimti iš automobilio jam priklausančius daiktus. Iš 2020 m. birželio 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad automobilio salono gale, ant grindų, guli keturi tušti alaus buteliai, butelis su gaiviuoju gėrimu, kiti smulkūs daiktai (b. l. 21). S. S. gavo leidimą atsiimti transporto priemonę (b. l. 33). Taigi daroma išvada, kad šis nuteistojo apygardos teismui reiškiamas prašymas jau yra išspręstas (leista atsiimti automobilį kartu su jame esančiais daiktais), todėl dar kartą jį tenkinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                           Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                Darius Pranka

Paulius Veršekys