Civilinė byla Nr. e2-1521-370/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01380-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių S. D. ir J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4408-866/2018, kuria atsisakyta priimti ieškovių S. D. ir J. J. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vingio turtas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorio ir įsakymo pripažinimo negaliojančiais (tretieji asmenys – H. K., I. G., E. V., V. Š., A. R., A. Š., I. Š., R. L., J. N., T. M., R. M., E. R., J. R., J. M., E. M., J. Š., J. J., R. S., L. M., M. Š., A. D., Z. P., M. Ž., M. S., V. B., D. V., A. T., J. V., P. V., V. R., I. S., T. R., T. Š., M. V., G. Č., K. S., P. S., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., B. L., K. S., L. M.),

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės S. D. ir J. J. teismui 2018-07-27 pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo panaikinti (pripažinti niekiniais) 2005-11-04 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/2005-1268 (toliau ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis) ir Vilniaus apskrities viršininko 2005-10-20 įsakymo Nr. 2.3-9536-01 (toliau ir įsakymas) dalis dėl 104 900 kv. m ploto žemės, kaip pažymėta schemoje – ieškinio priede Nr. 12 skaičiais nuo 1 iki 44. Reiškiant ieškinį ieškovės sumokėjo 1 200 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.

2.       Ieškovės nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu turi įgijusios teises natūra atkurti nuosavybę į P. Š. ir J. Š. turėtą žemę į iki nacionalizacijos buvusioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje (šiuo metu – Vilniaus mieste), nurodant, kad kiekviena iš ieškovių įgijo reikalavimo teises į 0,5833 ha žemės sklypus.

3.       Ieškovės pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 30 d. sprendimu J. J. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniuje. Bendras grąžintas sklypų plotas sudaro 0,0168 ha. Tame pačiame sprendime nurodoma, kad nuosavybės teisė į piliečiui tenkančios žemės valdos dalį 0,4799 ha žemės bus atkurtos vėliau, o nuosavybė į 0,0866 ha žemės valdą atkurta 2002 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 01-1810. Taigi, iš viso J. J. turėtos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į 5 833 kv. m ploto žemę, nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini), realiai atkurta 0,1034 ha; liko atkurti 0,4799 ha žemės ploto, šiuo metu esančio Vilniuje, žemės sklype, patenkančiame į iki nacionalizacijos buvusią (duomenys neskelbtini) teritoriją.

4.       Ieškovės nurodė, kad ginčo įsakymu nuspręsta parduoti UAB „Parko investicija“ 130 476 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, pardavė, o UAB „Parko investicija“ nupirko 130 476 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 165 058 kv. m ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-02-13 sprendimu Nr. 1-389 patvirtintas sklypų (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kurio pagrindu 2008-11-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-15130-(01) suformuota 11 naujų žemės sklypų, o 2008-12-22 daugiašale sutartimi UAB „Akropolis“ tapo žemės sklypo Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), 131 868/140 453 dalies (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus komisijos 2017-07-03 posėdžio protokolu Nr. 49PRT-18(14.49.101.), patikslinus (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją, patenka į (duomenys neskelbtini)  kaimo ribas, savininke.

5.       Ieškovių teigimu, jei Nacionalinė žemės tarnyba (Vilniaus apskrities viršininko administracija) laiku, tiksliai ir išsamiai būtų atlikusi (duomenys neskelbtini) kaimo kartografavimo darbus, nebūtų sudaryta ginčijama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, o aptariamas žemės sklypo plotas būtų grąžintas (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams natūra pirmumo teise. Žemės sklypą pardavus atsakovei, negali būti natūra atkurtos žemės nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams, nors nuosavybės teises atkuriančiai institucijai dar iki šio žemės sklypo pardavimo buvo žinomos aplinkybės, jog šis žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją ir yra pretendentų atkurti nuosavybės teises natūra buvusioje vietovėje.

6.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.227 straipsnio 3 dalimi, 1.80 straipsnio 1 dalimi, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Žemės reformos įstatymo nuostatomis ieškovės prašė pripažinti ginčo sutarties ir įsakymo dalis niekinėmis, pažymint, kad nagrinėjamu atveju ieškovių subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant žemę natūra galėtų būti įgyvendinta tuo atveju, jeigu ginčo žemės sklypas nebūtų parduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

8.       Teismas, įvertinęs ieškinio dalyką bei pagrindą, sprendė, kad net ir ieškinio tenkinimo atveju nuosavybės teisės į žemės sklypus nebūtų atkurtos, tokio ieškinio tenkinimas būtų tik preliminari tikimybė, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą, nes nuosavybės teisių atkūrimas yra reglamentuotas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, t. y., teismo vertinimu, sandorio panaikinimas tiesiogiai nesukeltų ieškovėms materialiųjų teisinių padarinių.

9.       Teismas pažymėjo, kad pagal minėtame įstatyme nustatytas sąlygas bei tvarką nuosavybė grąžinama natūra iš esmės jei toks grąžinimas yra galimas, o nesant tokios galimybės yra nustatyti alternatyvūs kompensavimo būdai. Taigi, teismo nuomone, tik esant atitinkamos institucijos sprendimui negrąžinti nuosavybės į atitinkamus žemės sklypus būtent dėl ginčo sandorio, būtų pagrindas išvadai, kad dėl ginčo sandorio buvo pažeistos ieškovių teisės, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės, teigdamos, kad dėl ginčijamo sandorio joms negrąžinama nuosavybė natūra konkrečioje vietoje, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad yra priimtas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo atsisakoma grąžinti nuosavybę būtent dėl ieškovių nurodytų priežasčių.

10.       Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei remdamasis CK 1.138 straipsniu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013), pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovių ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kitoks susiklosčiusios situacijos vertinimas, pasak teismo, galėtų lemti, kad nuosavybės į žemę grąžinimas natūra nebūtų galimas dėl kitų aplinkybių, nors sandoris būtų pripažintas niekiniu ir negaliojančiu.

III. Atskirojo skundo argumentai

11.       Ieškovės (apeliantės) S. D. ir J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

12.       Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Kasacinio teismo nutartimis, kuriomis grindžiama skundžiama nutartis, nepagrįstai vadovautasi nagrinėjamoje situacijoje, nes visos jos priimtos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, kuomet ieškinio pagrįstumas ir galimo teismo sprendimo sukeliamos pasekmės nėra sprendžiamos.

12.2.                      CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriuo nagrinėjamu atveju vadovavosi pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį, taikomas tik tada, kai jis nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, t. y. ginčas yra teismingas kitam – administraciniam – teismui. Nagrinėjamu atveju ieškinyje prašoma pripažinti sandorius negaliojančiais, o toks reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

12.3.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius apie kompetentingos institucijos priimtą sprendimą, kuriuo atsisakoma grąžinti nuosavybę būtent dėl ieškovių nurodytų priežasčių. Tokio sprendimo nereikia vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Kita vertus, pati nuosavybės teises atkurianti institucija (Nacionalinė žemės tarnyba) dalyvauja šiame procese, todėl galėtų pasisakyti ir be atskiro administracinio sprendimo. Tai atitiktų CPK įtvirtintus ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principus.

12.4.                      Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo teisės išeiti už ieškinio ribų ir spręsti, ar atkūrimas natūra būtų galimas, ar ne, juolab kad pirmiausia turi būti nuginčijami sandoriai, o tuomet sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimas, kuris yra prioritetinis, jį vertinant su alternatyviais nuosavybės teisių atkūrimo būdais, nurodytais skundžiamoje nutartyje.

12.5.                      Jei sandoris prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (kaip nagrinėjamu atveju), jis negalioja be teismo sprendimo.

12.6.                      Nagrinėjamu atveju teismas tapo atsakovės atstovu, o ne nešališku arbitru.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

14.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

15.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ir, ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.).

16.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. spalio 15 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 p.) Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648-378/2015).

17.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tokia kasacinio teismo formuojama praktika, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovių pareikšto ieškinio dėl sandorio ir įsakymo pripažinimo negaliojančiais tenkinimas tiesiogiai nesukeltų ieškovėms materialiųjų teisinių padarinių, t. y. joms nuosavybės teisės į žemės sklypus nebūtų atkurtos, o tik atsirastų preliminari tikimybė ateityje atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, todėl sprendė egzistuojant pagrindui atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta tinkamai neįsigilinus į ieškovių reiškiamą materialinį teisinį reikalavimą. Preliminariai įvertinus ieškinio argumentus ir juose nurodytas faktines aplinkybes, matyti, kad ieškovės, reikalavimą pripažinti 2005-11-04 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1268 ir Vilniaus apskrities viršininko 2005-10-20 įsakymą Nr. 2.3-9536-01 negaliojančiais, grindžia tuo, kad pagal egzistavusią faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą atitinkamo turinio įsakymas negalėjo būti priimtas, o ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis – sudaryta, nes ieškovės dar iki ginčo sandorių sudarymo buvo pretendentės, turinčios teisę natūra atkurti nuosavybę į žemę buvusioje (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Taigi, ieškovės ieškiniu siekia pašalinti jų, kaip pretendenčių, teisės natūra atkurti žemę buvusioje vietoje, pažeidimą, t. y. savo teises gina vienu iš CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų civilinių teisių gynimo būdų – siekia atkurti buvusią iki teisės pažeidimo (sutarties sudarymo) padėtį (CK 1.138 str. 2 p.), kuris nagrinėjamoje situacijoje vertintinas kaip galintis apginti galbūt pažeistas teises, sukeliantis (galintis sukelti) atitinkamas materialines teisines pasekmes, susijusias su galimybe ieškovėms įgyvendinti teisę atkurti nuosavybę į žemę natūra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, motyvas, kad tokio ieškinio tenkinimo atveju nuosavybės teisės į žemės sklypus nebūtų atkurtos, netenka teisinės reikšmės ir nagrinėjamu atveju nepaneigia išvados dėl ieškovių teisės reikšti reikalavimą dėl teisės gynimo egzistavimo.

19.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat nagrinėjamu atveju nesant pagrindo spręsti, kad ginčai dėl sandorio ir (ar) įsakymo pripažinimo negaliojančiais (niekiniais) nenagrinėtini teisme (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovių ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Tais atvejais, kai teismas nenustato nė vieno iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų, jis turi priimti ieškinį arba nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.), jeigu tokie trūkumai yra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškovių ieškinį, nurodė nepasisakantis dėl kitų ieškinio trūkumų, taip pat liko neišspręstas ieškovių prašymas atidėti likusio žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškovių S. D. ir J. J. ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, plačiau nepasisakant dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovių S. D. ir J. J. ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                         Danguolė Martinavičienė