Civilinė byla Nr. e2-337-180/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00287-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties netenkinti prašymo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą civilinėje byloje Nr. e2-948-368/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Medingė“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Versina“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2015 m. rugsėjo 22 d. atsakovo sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir tiekėjo UAB „Medingė“ pasiūlymą pripažinti laimėjusiu Gruzdžių gimnazijos pastato, esančio S. Dariaus ir S. Girėno g. 31, Gruzdžių mstl., Šiaulių raj., rekonstravimo darbų pirkimą (toliau – pirkimas); panaikinti 2015 m. spalio 5 d. atsakovo sprendimą atmesti jo (ieškovo) pretenziją; įpareigoti atsakovą atmesti UAB „Medingė“ pasiūlymą; įpareigoti atsakovą sudaryti naują pasiūlymų eilę, laimėjusiu pirkimą pripažįstant jo (ieškovo) pasiūlymą; panaikinti atsakovo sprendimą sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Medingė“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir (arba) uždrausti perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau, gavęs ieškovo atskirąjį skundą, 2015 m. spalio 20 d. nutartimi teismas panaikino minėtą procesinį sprendimą ir ieškovo prašymą patenkino – uždraudė sudaryti pirkimo sutartį.

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2015 m. spalio 22 d. ir pakartotinai 2015 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas prašė įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą pervesti 506 400,60 Eur, o nepervedus nurodytos pinigų sumos, panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti tęsti pirkimo procedūras. Teigė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali prarasti iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo pirkimui gautinas lėšas – 506 400,60 Eur. Be to, kiekvieną dieną dėl neįgyvendinamo projekto patiria 224,34 Eur nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.

Teismas sprendė, kad atsakovas, siekdamas nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, privalėjo įrodyti būsimų nuostolių realumą. Atsakovo teiginiai, kad Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas laukia, kol jis (atsakovas) pateiks pirkimo sutartį, kad fondas gali nepratęsti paraiškos vertinimo termino ir neskirti finansavimo ginčo pirkimui, teismo įsitikinimu, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad jis (atsakovas) gali patirti prašyme nurodyto dydžio nuostolius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties paduoti; panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. ir 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis; priteisti iš ieškovo sumokėtą žyminį mokestį; procesinį sprendimą dėl panaikintų Šiaulių apygardos teismo nutarčių leisti vykdyti skubiai. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nesutinkant su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2015 m. spalio 22 d. teismui buvo pateiktas prašymas užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, o netenkinus šio prašymo – panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šis prašymas teismo buvo išnagrinėtas ne per 3 dienas, o tik po to, kai teismui buvo pateiktas pakartotinai 2015 m. lapkričio 6 d. Dėl nurodytų aplinkybių atnaujintinas terminas atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties pateikti.

2. Iš 2015 m. lapkričio 6 d. prašymo rezoliucinės dalies matyti, kad jis (atsakovas) siekė, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos. Tiek minėtame, tiek 2015 m. spalio 22 d. prašyme buvo įrodinėjamos dvi aplinkybės: kad jis (atsakovas) patirs nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; kad yra viešojo intereso kolizija. Skundžiama nutartimi teismas nepasisakė dėl pastarosios aplinkybės.

3. Teismas neįvertino Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo finansavimo skyrimo aplinkybės ir grėsmės, kurią sukėlė taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.

4. Ginčo pirkimu siekiama įsigyti paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali nukentėti visuomenės ar jos dalies interesai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad gimnazijos rekonstravimo darbus būtina pradėti kuo skubiau. Dar 2013 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus pastatų priežiūros vyriausiojo specialisto T. A. P. akte nurodyta, kad Gruzdžių gimnazijos pastato remontas yra būtinas. Tokią išvadą patvirtino ir kitas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus pastatų priežiūros specialistas – R. V..

Ieškovas UAB „Versina“ atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. ir 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Formalus ir įrodymais nepagrįstas perkančiosios organizacijos teiginys, kad sustabdžius pirkimo procedūras, ji (perkančioji organizacija) gali netekti finansavimo, nėra pakankamas pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

2. 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu teismas iš dalies patenkino ieškinį. Teismas pripažino, kad trečiojo asmens kvalifikacija neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų, todėl UAB „Medingė“ negalėjo būti pripažintas pirkimo laimėtoju. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

3. Gruzdžių gimnazijos būklė nėra tokia kritinė, kad rekonstrukcijos darbų pradėjimas mėnesiu vėliau turėtų lemiamą įtaką. Įvairūs pastato defektai yra fiksuojami jau trejus metus, tačiau mokykla sėkmingai veikia ir tai reiškia, kad pastatas nėra nesaugus ar kritinės būklės.

4. Perkančioji organizacija neįrodė aplinkybės, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė prarasti finansavimą, kurį ji rekonstrukcijos darbams tikisi gauti iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo.

5. Atskirajame skunde atsakovas dėsto reikalavimą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį, tačiau nenurodo argumentų, kuriais grindžia minėtos nutarties neteisėtumą.

Trečiasis asmuo UAB „Medingė“ atsiliepime prašo skundą patenkinti. Teigia, kad ginčo atveju prioritetiniu turėtų būti laikomas visuomenės interesas – pirkimo objektas. Tokią išvadą patvirtina 2013 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus pastatų priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto T. A. P. parengtas aktas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teisme vertinamas nuostolių, galimų dėl atsakovo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo netaikymo pirmosios instancijos teisme pagrįstumas.

Dėl naujo įrodymo, rašytinių paaiškinimų prijungimo

Ieškovas 2015 m. sausio 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir naują įrodymą – Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – fondas) 2015 m. sausio 5 d. raštą, kuriuo siekia atsikirsti į atskirojo skundo argumentą, kad sustabdžius ginčo pirkimo procedūras, kyla grėsmė netekti pirkimui skirtino finansavimo iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, kad apie naują įrodymą ieškovui tapo žinoma po skundžiamos nutarties priėmimo, pateiktas papildomas dokumentas priimamas (CPK 177, 314 str.). Teismas priima ir ieškovo pateiktus paaiškinimus dėl paminėto įrodymo vertinimo, nes tokią teisę (teikti teismui paaiškinimus raštu ir žodžiu) bylos šalis (dalyvis) turi CPK 42 straipsnio, 47 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio nustatytais pagrindais.

Dėl atskirojo skundo dalyko ir argumentų

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoju – UAB „Medingė“.

Civiliniame procese vyraujantis šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.) lemia tai, kad teismui ieškovo prašymu pritaikius atsakovui jo teisių apribojimus ir suvaržymus, t. y. laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.), pastarasis pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija, tačiau vien aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro teisinių prielaidų taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, jeigu teismas nenustato šio instituto taikymo sąlygų. Taigi asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, pateikus prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo, tenka pareiga pagrįsti galinčius atsirasti nuostolius ir jų preliminarų dydį.

Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas jo prašymo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą nepatenkino, teigia, kad teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai neišsprendė kito jo procesinio prašymo – panaikinti 2015 m. spalio 20 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto teigimu, iš teismui 2015 m. spalio 22 d. bei 2015 m. lapkričio 6 d. pateiktų prašymų turinio akivaizdu, kad jis (apeliantas) siekė ne tik nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, bet ir minėtų priemonių panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija.

2015 m. spalio 22 d. atsakovas (apeliantas) pateikė teismui procesinį dokumentą, įvardijęs jį prašymu užtikrinti žalos atlyginimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepimu į ieškinį. Šio procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje, be kitų reikalavimų, apeliantas prašė teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą pervesti 506 400,60 Eur, o nepervedus – panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti tęsti viešojo pirkimo procedūras. Analogiškas prašymas buvo suformuluotas ir 2015 m. lapkričio 6 d. teismui pateikto prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Gruzdžių gimnaziją ir išnagrinėti 2015 m. spalio 22 d. pateiktą prašymą, susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, rezoliucinėje dalyje. Tokia prašymo formuluotė, kai byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo prašoma esant atitinkamai sąlygai – į teismo depozitinę sąskaitą nepervedus nurodytos sumos, paneigia apelianto teiginius, kad minėtuose dokumentuose jis buvo suformulavęs du atskirus procesinius prašymus – dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo arba laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. CPK 146 straipsnio, reglamentuojančio atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, 1 dalis nustato, kad teismui patenkinus atsakovo prašymą taikyti minėtą užtikrinimą, ir ieškovui per nustatytą terminą nesumokėjus nurodytos sumos pinigų ar nepateikus banko garantijos, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei nurodytai atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo formuluotei, pirmosios instancijos teismas, atsisakęs įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti nurodytą sumą, neturėjo procesinio pagrindo spręsti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Pažymėtina, kad apeliantas – juridinis asmuo, byloje atstovaujamas teisinį išsilavinimą turinčių darbuotojų, todėl nėra pagrindo manyti, kad, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neturėjo galimybės pateikti tinkamai suformuluoto atskirojo skundo dėl teismo nutarties pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka ir terminais. Tai, kad prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo apeliantas pareiškė nesutikimą su teismo nutartim pritaikyti ieškinio užtikrinimo priemones (gimnazijos rekonstravimo darbus būtina pradėti skubiai; gali būti svarstoma dėl gimnazijos uždarymo ir t. t.), nereiškia, kad jis dėl paminėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą. Paminėti apelianto argumentai nepaneigia išvados, kad siekdamas apginti savo interesus, apeliantas pasirinko procesinę priemonę – prašyti nuostolių, patirtinų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.), ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tuo atveju, jei ieškovas, teismui patenkinus apelianto prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neįmoktų į teismo depozitinę sąskaitą nustatytos sumos (CPK 149 str.).

Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios bylos apeliacijos dalyką sudaro procesinio sprendimo, kuriuo išspręstas klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nenagrinėjama ir nepasisakoma dėl skundo, atsiliepimo argumentų ir skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotų prašymų dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl paminėtos teismo nutarties paduoti, nes atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nėra paduotas CPK nustatyta tvarka (CPK 151 str.).

Nesutikimą dėl teismo procesinio sprendimo netaikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, apeliantas iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – teismas neįsigilino į finansavimo pirkimui skyrimo aplinkybes. Teigia, kad, siekiant gauti finansavimą iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo, būtina fondui pateikti pasirašytą gimnazijos renovacijos darbų rangos sutartį, o uždelsus tai padaryti, pinigai pirkimui nebus skirti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie teiginiai savaime neįrodo apelianto nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, realumo (CPK 177, 178, 185 str.). Apelianto prielaidų nepagrįstumą įrodo ieškovo į bylą pateiktas naujas įrodymas – Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 2016 m. sausio 5 d. raštas, iš kurio akivaizdu, kad klausimo dėl finansavimo skyrimo ginčo pirkimui nagrinėjimas buvo atidėtas iki bus panaikintos šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir dėl rangos sutarties pasirašymo sustabdymo apelianto paraiška skirti finansavimą nebus atmesta. Taigi šis raštas paneigia apelianto nurodomų nuostolių atsiradimo galimybę dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl yra pagrindas teigti, kad tokių nuotolių atsiradimo galimybė neįrodyta (CPK 12, 177, 178 str.). Pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo turėjo išspręsti per 3 dienas. Klausimas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, atsižvelgiant į jo pobūdį, turėtų būti sprendžiamas kaip įmanoma greičiau, tačiau įstatymas nenustato konkretaus tokio procesinio prašymo išsprendimo termino.

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, ir ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Nijolė Piškinaitė