Civilinė byla Nr. e2-35-812/2019

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08476-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.4.1;2.6.10.2.4.2;2.6.10.5.2.1.;2.6.10.5.2.16;2.6.10.5.2.13;3.2.6.1;

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 5d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Daina Lisaitė,

sekretoriaujant Daliai Monkevičienei,

dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovui advokatui Irmantui Tumui,

atsakovo R. Z. atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei,

nedalyvaujant atsakovui R. Z., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui R. Z. dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė :

Ieškovė R. M. prašo priteisti iš atsakovo R. Z. 3618,61 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. M1-75-491/2017 pripažino, kad atsakovas R. Z. 2016 m. rugsėjo 29 d. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje - tyčia nužudė ieškovės sutuoktinį V. M.. Teismas atsakovą pripažino nepakaltinamu ir taikė priverčiamąją medicininio poveikio priemonę - stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Priemonės taikymas tęsiamas. Ieškovė buvo pareiškusi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje 4120,80 Eur turtinei ir 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau teismas civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, nes ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl ieškovė reiškia ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nors atsakovas R. Z. žalą padarė būdamas tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tačiau žala buvo padaryta asmens gyvybei, todėl iš jo gali būti priteisiamas visiškas ar dalinis žalos atlyginimas. Be to, tikėtina, kad atsakovas būsenos, kurios metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tapo vartodamas alkoholinius gėrimus (praėjus 2 valandoms po nusikaltimo jam nustatytas 1,32 promilių girtumas), todėl nuo atsakomybės neturėtų būti atleidžiamas.

Ieškovės turtinė padėtis yra prasta. Jos pajamas sudaro 345 Eur darbo užmokestis ir 119 Eur netekto darbingumo pensija. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nedidelio ploto butas su bendro naudojimo patalpomis, kurio bendra vidutinė rinkos vertė yra 8080 Eur. Patalpos ieškovei yra būtinos patenkinti būsto poreikius.

Apie atsakovo R. Z. turtinę padėtį ieškovė žino tik tiek, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017m. rugpjūčio 29d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-77-452.2017 jo naudai priteisė 2437,50 Eur piniginę kompensaciją už jo seseriai atitekusią 1/8 dalį buto (duomenys neskelbtini). Kokias pajamas gauna atsakovas ieškovė tiksliai nežino, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jam taikomos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės, jo išlaidos yra ribotos, atsakovui nereikia rūpintis būsto, maitinimosi išlaidomis ir pan., todėl didesniąją dalį savo pajamų jis galėtų skirti padarytai žalai atlyginti.

Jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos (CK 6.291 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas (CK 6.291 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė patyrė sekančias sutuoktinio laidojimo išlaidas: „Didžiosios“ salės nuoma, patarnavimai, puošimas, kapo duobė, UAB „Grauduva“ 2016 m. spalio 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 00920 678,81 Eur; laidotuvių paslaugos ir prekės (kūno paėmimas, parvežimas iš įvykio vietos, nuvežimas į medicinos ekspertizę) UAB „Ramybės takas“ 2016 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. NEM 160930 179 Eur; vainikai, gedulinga puokštė, J. A. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. J139 116 Eur; kuras UAB “Viada LT” 2016 m. spalio 2 d. kvitas Nr. 207/33 27,50 Eur; karstas ir įkapės, UAB „Grauduva“ 2016 m. spalio 1 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 10764 440,25 Eur; gedulingi pietūs, UAB „Godgustė“ 2017 m. spalio 2 d. PVM sąskaita- faktūra Nr. 00012 361,05 Eur; fotografijos paslauga, UAB “Fujima” 2017 m. spalio 1 d. pakvitavimas be Nr. 20 Eur; akmens paminklas ir kita, A. G., individuali veikla 2017m. liepos 17 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas be Nr. 2100 Eur. Viso ieškovė patyrė 3922,61 Eur laidojimo išlaidų. Ieškovės patirtos išlaidos - įprastinės ir protingos, jas ieškovė padengė savo asmeninėmis lėšomis ir panaudojusi 304 Eur laidojimo pašalpą, todėl iš atsakovo prašo priteisti likusią nepadengtą laidojimo išlaidų dalį - 3618,61 Eur.

Ieškovės sutuoktinis buvo palaidotas ieškovės brolio kapavietėje. Ieškovė yra šios kapavietės tvarkytoja. Palaidojusi sutuoktinį ieškovė pakeitė paminklinį akmenį – pastatė naują, dvigubą, viena pusė skirta ieškovės broliui, kita – ieškovės šeimai. Ieškovė nereikalavo, kad brolio sūnus padengtų dalį kapo sutvarkymo išlaidų, nes jis anksti tapo našlaičiu, neturi abiejų tėvų. Sutuoktinio laidotuvėms buvo pirkti trys vainikai ieškovės, mirusiojo dukters ir motinos vardu, ir gėlės. Vainikus pirko atskirai kiekvienam mirusiojo artimiausiam žmogui laikantis tradicijų. Ieškovės sutuoktinio motina buvo labai ligota, todėl už visus vainikus ir gėles sumokėjo ieškovė.

Dėl atsakovo įvykdyto nusikaltimo ieškovė patyrė neturtinę žalą.

Ieškovė susituokė su V. M. (duomenys neskelbtini). Santuokoje pragyveno trisdešimt metų, kartu užaugino dukrą K. M.. Ieškovės ir sutuoktinio santykiai buvo labai geri. Vyras buvo trejais metais vyresnis už ieškovę, jis buvo taip pat ir draugas bei pagalbininkas namuose. Vyras nedirbo, turėjo eilę diagnozuotų ligų (erkinis encefalitas, Laimo liga, širdies nepakankamumas). Dėl netikėtos ir smurtinės sutuoktinio mirties bei aplinkybių, kuriomis sutuoktinis mirė, ieškovė patyrė ypatingai skaudžius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. Po sutuoktinio mirties sutriko ieškovės miegas, kuris neatsistatė iki šio laiko, ji vartojo gydytojo paskirtus receptinius vaistus nuo nemigos. Vyras nebuvo konfliktiškas. Ieškovė mano, kad konfliktas galėjo kilti dėl to, kad atsakovas vedžiojo palaidus šunis ir vyras galėjo jį sudrausminti. Vyras mirties metu buvo neblaivus, tačiau ieškovė paaiškino, kad dėl to jis netapdavo agresyvus, priklausomybės alkoholiui neturėjo, mėgdavo išgerti namuose alaus, tačiau po alines nevaikščiojo, rūpinosi sergančia motina. Po sutuoktinio mirties ieškovė gyvena viena, duktė gyvena atskirai, ieškovė jaučiasi vieniša. Patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 10 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė mano, kad atsakovo elgesį nulėmė jo neblaivumas. Atsakovas sirgo psichikos liga, tačiau nesigydė, vaistų nevartojo, gėrė alkoholį. Atsakovas turi piniginių lėšų žalai atlyginti – jam priteista piniginė kompensacija už nuosavybės teise turėtą buto dalį, jis gauna pastovias išmokas.

Atsakovas R. Z. teismo posėdyje nedalyvauja. 2019 m. sausio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu Nr. e2YT-55-762/2019 R. Z. pripažintas ribotai veiksniu sveikatos priežiūros, savitvarkos įgūdžių, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su sandoriais, nekilnojamojo, kilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje, paveldėjimo teisinių santykių srityse. Teismo psichiatrinės ekspertizės metu R. Z. buvo nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Ekspertai nurodė, kad dėl savo psichikos būklės R. Z. negali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posėdyje. Ribotai veiksniu pripažintam atsakovui buvo paskirta rūpintoja buvusi atsakovo sugyventinė I. N., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu informavo teismą, kad atsakovo R. Z. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu niekas negyvena, artimųjų rasti nepavyko. R. Z. yra gydymo įstaigoje, todėl gydymo įstaiga – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė atlieka rūpybos funkcijas, kol bus paskirtas nuolatinis rūpintojas (CK 3.241 straipsnio 2 dalis). Atsakovo gydymo įstaiga užtikrino, kad atsakovui būtų suteikta valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba ir paskirtas atstovas byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad teismas išnaudojo visas teisines priemones, kad atsakovui būtų tinkamai atstovaujama procese ir nėra kliūčių nagrinėti bylą atsakovui asmeniškai nedalyvaujant teismo posėdyje.

Atsakovo atstovė advokatė A. Mikalauskienė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka.

2017 m. gegužės 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1- 75-491/2017 pripažinta, kad R. Z., būdamas nepakaltinamas, padarė nusikalstamas veikas ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šioje nutartyje nurodyta, kad uždraustų veikų padarymo metu atsakovas sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti.

Atsakovas iki šio laiko yra gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2019 m. sausio 29d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu R. Z. buvo pripažintas ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir to paties teismo 2019 m. balandžio 17d. nutartimi jam buvo nustatyta rūpyba ir jo rūpintoja bei jo turto administratore paskirta I. N..

R. Z. uždraustas veikas padarė nesuvokdamas savo veiksmų pavojingumo ir negalėdamas jų valdyti. LR CK 6.268 straipsnio 4 dalyje pasakyta, jeigu žalą padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Atsakovas, kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, turi tėvą ir seserį. Visi šie asmenys nesiėmė priemonių, kad atsakovas būtų pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu. (duomenys neskelbtini) R. Z. rūpintoja I. N. mirė ir iki dabar jam nėra paskirtas rūpintojas.

Atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios, nes jis sirgo ir iki dabar serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija. Be to, teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad nukentėjusysis V. M. išėjo pavedžioti šuns būdamas neblaivus. Ši aplinkybė rodo, kad tiek atsakovas, tiek ieškovės sutuoktinis buvo neblaivūs ir skaudaus įvykio, pasibaigusio ieškovės sutuoktinio mirtimi, aplinkybės nėra aiškios. Jei V. M. būtų buvęs blaivus, galimai nelaimingo atsitikimo būtų buvę galima išvengti.

Atstovė nesutinka su prašoma priteisti 10 000 Eur neturtine žala. Atstovė mano, kad nepagrįstas reikalavimas dėl paminklo pastatymo išlaidų priteisimo, nes kapavietė skirta dviejų šeimų nariams – ieškovės sutuoktinio ir jos brolio, nepagrįstos išlaidos dviejų vainikų pirkimui. Tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkinamas, prašo mažinti tiek priteistiną turtinę, tiek neturtinę žalą atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę bei galimybę ateityje dirbti, nes atsakovas turi neįgalumą, kuris nustatytas iki 2021-07-10, jo pajamas sudaro gaunama 225,65 Eur netekto darbingumo pensija, atsakovas neturi jokio turto. Atsakovas yra vienas, šeimos neturi, tėvas senas, aklas, gyvena pas dukterį, dukters kontaktų rasti nepavyko, atsakovui paskirta rūpintoja I. N. mirė, nuolatinio rūpintojo atsakovas neturi.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (2 dalis).

Veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu tokios būsenos pats tapo vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas arba kitokiu būdu (CK 6.268 straipsnio 1 dalis). Jeigu žala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, tai teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens (CK 6.268 straipsnio 2 dalis). Asmens, pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje dėl psichikos sutrikimo, padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais (CK 6.268 straipsnio 3 dalis, 2015-03-26 įstatymo Nr. XII-1566 redakcija (nuo 2016-01-01), (TAR, 2015, Nr. 2015-05573). Jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje (2015-03-26 įstatymo Nr. XII-1566 redakcija (nuo 2016-01-01), TAR, 2015, Nr. 2015-05573).

Civilinės ir prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. gegužės 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. M1-75-491/2017 pripažinta, kad R. Z., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija) ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ieškovės R. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. 

Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad R. Z. 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 16.43 val., viešoje vietoje – kultūros ir poilsio parke Panevėžyje, Parko g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių kojomis ir rankomis V. M. į galvos sritį bei kitas kūno vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas dešiniame petyje ir dešinėje plaštakoje, akių vokuose, kaktos dešinėje pusėje, dešiniame skruoste ir dešinės ausies kaušelyje, muštines žaizdas nosies nugarėlėje, nosies kairėje pusėje, dešiniame antakyje ir dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, dešinio smilkinio, dešinio momens ir pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų ir dešinio skruostikaulio lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės ir momeninės skilčių dangalu, kraujosruvas po minkštaisiais dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties bei po smegenėlių minkštaisiais dangalais, dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties sumušimą, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų žievės ir plaučių pabrinkimu, dėl ko nuo galvos sužalojimų visumos V. M. mirė, taip tyčia nužudė V. M.. Be to, atsakovas po šio įvykio, apie 17.12 val., viešoje vietoje – autobusų stotelėje „Dariaus ir Girėno“, esančioje Panevėžyje, Dariaus ir Girėno gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, dėl menkavertės dingsties, vartodamas necenzūrinius žodžius, suduodamas kumščiais bei spirdamas į maršrutinį autobusą Nr. 15 „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Panevėžio autobusų parkas“, įskėlė priekinį stiklą 584,16 eurų vertės, priekinį dešinės pusės posūkio žibintą 30,27 eurų vertės, taip tyčia sugadino svetimą – UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 614,43 euro vertės turtą, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką. Nagrinėjama byla nesusijusi su minėtais atsakovo veiksmais, todėl plačiau dėl minėtų veiksmų teismas nepasisako.

2016 m. rugsėjo 29d. VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ medicinos dokumentų išrašuose nurodyta, kad įvykio dieną, 18.45 val. R. Z. alkotesteriu buvo nustatytas 1,32 promilių girtumas, psichiatro konsultacijos metu atsakovas pripažino, jog nužudė žmogų, motyvų neaiškino (baudž. bylos Nr. M1-75-491/2017, 3 t., b.l. 80 – 81).

Iš 2016 m. lapkričio 28 – gruodžio 21d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-50/2016 (baudž. bylos Nr. M1-75-491/2017, 2 t., b.l. 142-147) duomenų nustatyta, kad 2004 m. R. Z. buvo diagnozuotas ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, žalingas vartojimas. Nepatikslintas asmenybės sutrikimas. 2016 m. rugsėjo 29d. diagnozuotas ūminis, panašus į šizofreniją, psichozinis sutrikimas. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija. Baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu R. Z. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu R. Z. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam rekomenduotas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, R. Z. negalėjo dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, jam nerekomenduota dalyvauti teisme, nes dėl lėtinio psichikos sutikimo jis nebus pilnavertis proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. R. Z. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo padaryta nusikalstama veika.

Nusikalstamos veikos padarymo metu atsakovas nebuvo pripažintas neveiksniu (b.l. 34), nusikalstamą veiką padarė būdamas tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tačiau žala padaryta asmens gyvybei, todėl iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas.

Iš baudžiamojoje byloje 2016 m. lapkričio 28 – gruodžio 21d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-50/2016 (baudž. bylos Nr. M1-75-491/2017, 2 t., b.l. 142-147) nurodytų duomenų matyti, kad atsakovas yra vienas iš dvynių, turi netikrą vyresnę seserį, kuri gyvena Anglijoje, tėvai išsiskyrę, augo su motina, ekspertizės atlikimo metu motina buvo mirusi prieš penkis metus, tėvas gyveno atskirai. Atsakovas eilę metų uždarbiavo užsienyje, ne kartą buvo sužalotas kovose be taisyklių, grįžęs į Lietuvą paskutinius dvejus metus iki veikos įvykdymo nedirbo, gyveno išlaikomas draugės I. N., su kuria su pertraukomis gyveno nuo 2008 metų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta įrodymų, kad atsakovas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo susituokęs, turėjo vaikų ar gyveno su tėvais. Todėl nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas įtraukti į bylos nagrinėjimą atsakovo tėvą, seserį, kaip atsakingus asmenis už žalos padarymą taikant CK 6.268 straipsnio 4 dalį. Atsakovas R. Z. pripažintinas asmeniškai atsakingu už padarytos žalos atlyginimą.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė patyrė 3922,61 Eur sutuoktinio V. M. laidojimo išlaidų (el.b. l. 18-26). Ieškovei buvo išmokėta 304 Eur dydžio laidojimo pašalpa (b.l. 114), todėl šia išmoka sumažinus ieškovės patirtas laidojimo išlaidas, ieškovės reikalavimas dėl 3618,61 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas įrodymais.

Atsakovo atstovė prašo mažinti ieškovės prašomas priteisti išlaidas už paminklo pastatymą iki  pusės šių išlaidų, vainikų pirkimo išlaidas iki 1/3 dalies.

Iš 2016-10-01 kvito Nr. J139, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė užsakė tris vainikus sutuoktinio laidotuvėms ir gedulingą puokštę (b.l. 22). Teismo vertinimu nėra reikšminga, kad užrašai ant vainikų juostų galimai buvo skirti gedului išreikšti nuo ieškovės, kaip sutuoktinės, dukters ir sutuoktinio motinos. Ieškovė šias išlaidas apmokėjo pati, kiti asmenys prie šių išlaidų padengimo neprisidėjo, vainikai buvo skirti išreikšti gedulą artimiausiems mirusiojo V. M. žmonėms. Vainikų kaina ir kiekis atitinka protingumo kriterijus. Be to, ieškovė patyrė išlaidas akmens paminklo įgijimui ir užrašų atlikimo bei pastatymo, kapavietės sutvarkymo darbams 2100 Eur (b.l. 26). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad V. M. palaidotas ieškovės brolio kapavietėje, po laidotuvių ieškovė buvo paskirta atsakinga už visą kapavietę, o ne už jos dalį. Kitų asmenų, galinčių bei turinčių pareigą pasirūpinti kapaviete nėra. Taigi, palaidojusi sutuoktinį, ieškovė įgijo pareigą kapavietę sutvarkyti bei ją prižiūrėti. Aplinkybė, kad ieškovė įgijo dviejų dalių paminklą, kad ant vienos dalies buvo perkelti užrašai apie ieškovės brolio mirtį, teismo vertinimu nesudaro pagrindo mažinti šias išlaidas. Byloje nenustatyta, kad ieškovei dalį išlaidų kompensavo kiti asmenys, ar kad šios išlaidos yra nepagrįstai didelės. 2100 Eur išlaidas sudaro ne tik paminklo akmens įgijimas, bet ir tvorelės pastatymas, betonavimo darbai, paminklo montavimas, skalda, raidės. Nurodytais motyvais atsakovo atstovės argumentai dėl V. M. laidojimo išlaidų sumažinimo atmetami kaip nepakankami.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. Z. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo padaryta nusikalstama veika. Išvadą paneigiančių aplinkybių byloje nenustatyta. V. M. mirė nuo atsakovo sukeltų sužalojimų. Todėl ieškovės patirti nuostoliai laidojant V. M. pripažintini kaip susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovo veiksmais.

Kaip minėta, atsakovas nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepakaltinamumo būsenoje, todėl CK 6.268 straipsnio prasme jis yra specialus subjektas - nepakaltinamas asmuo, kuris, būdamas minėtos būsenos, padarė įstatymo uždraustą veiką – nužudymą, todėl jo veiksmuose nenustatoma kaltė bei jos formos. Byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos).

Byloje nenustatyta pagrindų mažinti ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimą. Iš atsakovo R. Z. priteistinas 3618,61 Eur žalos atlyginimas (CK 6.291 straipsnis).

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į sekančias byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui kilusias neigiamas pasekmes, kiek įmanoma labiau jas sušvelninti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgiama į sekančius kriterijus: padarytos žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiojo asmens ir žalą padariusiojo asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus (CK 6250 straipsnio 2 dalis, 6.268 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės sutuoktinis mirė. Ieškovė gyvena viena. Nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą su bendro naudojimo patalpomis, kuriame gyvena (b.l. 11-14), dirba virėja, darbo užmokestis 450 Eur (b.l. 109), gauna netekto darbingumo ir našlių pensiją, viso 202,81 Eur (b.l. 110-112), kito turto, pajamų neturi.

Atsakovui R. Z. nuo 2017 m. sausio 9d. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Priemonė tęsiama. Atsakovas nedirba, jo darbingumo lygis 40 procentų, jam paskirta netekto darbingumo pensija 238,45 Eur/ mėn. (b.l. 180-181). 2017 m. rugpjūčio 29 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. e2-77-452/2017 atsakovui priteista piniginė kompensacija iš jo sesers K. B. už atidalintą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – 2437,50 Eur. Byloje nėra duomenų apie teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovo atstovės nurodytais duomenimis ir patikrinus VĮ „Registrų centras“ duomenis nustatyta, kad atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dalis nedidelės vertės nekilnojamojo turto – 58125/1000000 dalių gyvenamojo namo ir 13/16 dalių trijų ūkinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendros 457 Eur rinkos vertės. Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad šioje namų valdoje seniai niekas negyvena (b.l. 160). Padarytos ir priteisiamos turtinės žalos dydis - 3618,61 Eur. Ieškovė su sutuoktiniu pragyveno santuokoje ilgą laiką – nuo 1986 m., užaugino dukterį, sutuoktinių santykiai buvo geri, iš ieškovės paaiškinimų – V. M. buvo jos sutuoktinis, draugas bei pagalbininkas namuose. Teismui nekyla abejonių, kad dėl netikėtos smurtinės sutuoktinio mirties ieškovė patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, kenčia miego sutrikimą, jaučiasi vieniša.  

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas konstatavo, kad R. Z. negalėjo dalyvauti procese kaip pilnavertis proceso dalyvis, todėl tyrimo metu jo duoti parodymai nebuvo pripažinti įrodymais kaip neatitinkantys įrodymams keliamo leistinumo kriterijaus – parodymai nebuvo teisėti. Baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių kitų įrodymų ir nebuvo galima nustatyti, dėl ko tarp R. Z. ir V. M. kilo konfliktas, pasibaigęs pastarojo mirtimi, ar iš viso tarp jų buvo koks nors konfliktas. Todėl nenustačius tikslios konflikto tarp R. Z. ir V. M. priežasties nebuvo galima pripažinti, kad R. Z. nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų ir nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto (nužudymas dėl chuliganiškų paskatų) į BK 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas). Šios baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, turėjusios esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikacijos pakeitimui, paneigia atsakovo atstovės išsakytas prielaidas, kad nusikalstamos veikos padarymui galėjo turėti įtakos paties nukentėjusiojo V. M. elgesys ir faktas, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, todėl galėjo išprovokuoti konfliktą. Tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Nusikalstamos veikos įvykdymo metu atsakovas buvo neblaivus, nors ilgą laiką sirgo psichine liga (pirmieji psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas diagnozuoti dar 2004 metais), tačiau nesigydė, vartojo alkoholį, žalojo savo fizinę ir psichinę sveikatą, kuri nusikalstamos veikos įvykdymo metu pasiekė tokią būseną, kuri nebeleido jam suvokti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio įvertinimui, o taip pat atsižvelgiant ir į teismų praktikoje priteisiamos žalos dydžius šios kategorijos civilinėse bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-13 nutartis Nr. 2A-157/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2007), iš atsakovo R. Z. protinga ir teisinga priteisti ieškovei R. M. 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tokio dydžio žalos atlyginimą atsakovas, teismo vertinimu, bus pajėgus sumokėti iš gaunamų ir gautinų išmokų, nes dėl taikomos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės atsakovas yra išlaikomas valstybės.

Ieškovei ir atsakovui teikiama valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl procese patirtos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 3618,61 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniolika eurų 61 centą) turtinės žalos ir 7000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.  

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose. 

Teisėja                                        Daina Lisaitė