Administracinė byla Nr. I-1434-406/16

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00666-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 13.6.;74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjui A. Z., jo atstovei advokatei Neringai Žukauskienei,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Renatai Abromavičiūtei,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Remigijui Stundžiai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. J., R. B., R. O. J., A. B., R. J. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. Z. teismui pateiktame patikslintame skunde (b.l. 76-83) prašo teismo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-11926; 2) įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti savavališkos statybos patikrinimą ir nustačius pažeidimus teikti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovas gavo jo pateiktą skundą dėl prie jo valdomo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos vykdomų statybų, pažeidžiant normatyvinius atstumus, t. y. dėl ženkliai padidinto žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvusio sandėliuko užstatymo ploto. Atsakovas, vadovaudamasis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis 2014 m. sausio 8 d. Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 1V-5, 2014 m. balandžio 2 d. raštu nutraukė administracinę procedūrą, nurodydamas, kad nuo statybos pradžios yra praėję daugiau kaip vieneri metai. 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-84 „Dėl 2014 m. balandžio 2 d. rašto Nr. (15.2)-2D-5154 „Dėl atlikto patikrinimo“ atsakovas administracine tvarka panaikino 2014 m. balandžio 2 d. raštą ir pavedė statybos teisėtumo patikrinimą atlikti iš naujo. 2014 m. liepos 31 d. ginčijamu raštu Nr. (15.2)-20-11926 „Dėl patikrinimo (duomenys neskelbtini)“ atsakovas pažeidimų dėl pastato statybos nenustatė, o jo skundas dalyje dėl voljero buvo nutrauktas, pripažinus, jog šis voljeras pastatytas seniau nei prieš 10 metų. Mano, kad administravimo subjekto veiksmai nebuvo tinkami ir objektyvūs, pakartotinis patikrinimas atliktas šališkai ir subjektyviai, neužtikrinant jo teisės susipažinti su   administracinės procedūros  medžiaga, patikrinimo aktais, pažeisti patikrinimo atlikimo terminai, taip pat nenustatytos bylai svarbios, reikšmingos aplinkybės.  Pareiškėjo atstovės nuomone, atsakovas nevisapusiškai bei neteisingai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus, objektyviai netyrė savavalinės statybos fakto, be to, vilkino administracinę procedūrą, tokiu būdu neatlikdamas Teritorijų planavimo įstatymo 8 str. priskirtų uždavinių ir funkcijų. Pabrėžia, kad atsakovo pozicija dėl ginčo pastatų dviprasmiška, nes ginčijamame sprendime nurodoma, kad pastatas pastatytas naujai, tuo tarpu teismo posėdyje teigiama, kad pastatas rekonstruojamas. Tvirtina, kad ginčo pastatas nėra rekonstruotas, o pastatytas naujai, beje, neturint ūkinio pastato bendraturčių R. O. J. ir A. J. sutikimų, o atsakovo išvada, jog šuns voljeras pastatytas daugiau kaip prieš 10 metų visiškai nepagrįsta ir neteisinga. Mano, kad rekonstruodamas kitiems fiziniams asmenims priklausančius ginčo pastatus R. J. negalėjo veikti savo vardu ir tokiais savo veiksmais jis pažeidė ne tik pareiškėjo, bet ir pastato bendraturčių, taip pat pačios valstybės interesus, nes žemė po pastatais statybų vykdymo metu buvo valstybės nuosavybė. Akcentuoja, kad bet kokie statybos darbai privalėjo būti derinami su valstybinės žemės patikėtiniu, tuo tarpu R. J. tokio Nacionalinės žemės tarnybos rašytinio sutikimo neturėjo. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodė, kad Inspekcijos Kauno skyrius

2012 m. liepos 27 d. gavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštą ir A. Z. 2012 m. liepos 20 d. prašymu sustabdyti prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentą, rengiamą adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad nėra nugriautas savavališkos statybos pastatas 2I1ž. 2012 m. rugsėjo 24 d. atlikus statybos patikrinimą vietoje, į nurodytus prašymus buvo atsakyta 2012 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (15.2)-2D-14076, konstatuojant, kad savavališkos statybos faktas nenustatytas, išaiškinant A. Z. teisę skųsti šį sprendimą ABTĮ nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad pareiškėjas šio sprendimo neskundė.  2013 m. gruodžio 30 d. skundu A. Z. pakartotinai kreipėsi į skyrių, nurodydamas, kad kaimyniniame sklype (duomenys neskelbtini) vykdoma neteisėta statyba, ženkliai padidintas buvusio sandėliuko užstatymo plotas, nesilaikyta minimalaus atstumo iki jo sklypo ribos. 2014 m. kovo 27 d. buvo atliktas patikrinimas, surašytas statybos patikrinimo kontrolinis klausimynas  ir buvo nustatyta, kad pastatas ir voljeras pastatyti seniau nei prieš vienus metus, todėl 2014 m. balandžio 2 d. raštu administracinė procedūra buvo nutraukta. 2014 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-84 „Dėl 2014 m. balandžio 2 d. rašto Nr. (15.2)-2D-5154 „Dėl atlikto patikrinimo panaikinimo“ administracine tvarka buvo panaikintas 2014 m. balandžio 2 d. raštas, įpareigojant ūkinio pastato ir šuns voljero žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo patikrinimą atlikti iš naujo. Apie tai suinteresuoti asmenys buvo informuoti 2014 m. birželio 17 d. raštu Nr. (15.2)-2D-9627 „Dėl raštų panaikinimo ir patikrinimo“, nurodant R. J. pateikti statybą leidžiančius dokumentus, o A. Z. – paaiškinimą. 2014 m. liepos 1 d. raštu R. J. pateikė Inspekcijai  informaciją dėl statinių patikrinimo sklype ir pridėjo 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštą, kuriame nurodyta, jog neprieštaraujama dėl gyvenamosios paskirties pastato 3A1ž ir pagalbinio ūkio paskirties 2I1m rekonstrukcijos. 2014 m. liepos 7 d. raštu R. J. taip pat pateikė 6 asmenų liudijimus, patvirtinančius, kad šuns voljeras, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas dar 1980 – 1986 metais R. J. tėvo J. J., mirusio 1996 m. 2014 m. liepos 7 d. pakartotinai atlikus patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad R. J. vardu registruotame sklype prie ūkinio pastato šiaurės pusėje yra pastatytas 2.21 m x 4.40 m ploto, 2.60 n aukščio pastatas, o prie ūkinio pastato pietinės pusės pastatytas 3.62 m x 0.96 m ploto, 212 m aukščio šuns voljeras. 2014 m. liepos 31 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu Nr. (15.2)-20-11926 „Dėl patikrinimo (duomenys neskelbtini)“ buvo konstatuota, jog R. J. pateikė skyriui pastato statybą leidžiantį dokumentą – 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 8SD-2773 „Dėl pastatų rekonstrukcijos“, todėl pažeidimų dėl šio pastato statybos nenustatyta. Skundo dalis dėl šuns voljero, Inspekcijai nustačius, jog jis pastatytas seniau kaip prieš 10 metų, vadovaujantis Asmenų prašymų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 42.7 punktu,  buvo nutraukta. Nurodo, kad vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, pastatas yra priskiriamas I grupės, o voljeras II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Mano, kad pareiškėjo nurodytas procedūrinis pažeidimas, pasireiškęs pavėluotu galutinio atsakymo pateikimu pareiškėjui, yra formalus ir neesminis. Pareiškėjui nebuvo teikiami visi administracinės procedūros metu gaunami dokumentai, kadangi pareiškėjas tokio pageidavimo neišreiškė, o Inspekcijai tokia pareiga teisės aktuose nėra nustatyta. Nors pareiškėjas teigia, kad pastatas nerekonstruotas, bet pastatytas naujai, tačiau 2012 m. gruodžio 3 d. rašte jis pats nurodo, jog pastatas (duomenys neskelbtini) rekonstruotas 2011 m. rugpjūčio – rusėjo mėnesiais. Pabrėžia, kad dar 2012 m. rugsėjo 27 d. Inspekcijos raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog savavalinės statybos faktas nenustatytas, tačiau šio sprendimo pareiškėjas neskundė. Kadangi ūkinis pastatas - I gr. nesudėtingas statinys, jo rekonstrukcijai statybą leidžiantis dokumentas yra NŽT sutikimas, kuris buvo išduotas 2011 m. rugpjūčio 30 d., teigia, kad Inspekcija objektyviai įvertino surinktą medžiagą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 8SD-2773 „Dėl pastatų rekonstrukcijos“ neprieštaravo dėl pastatų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, nekeičiant esamos pastatų naudojimo paskirties. Pareiškėjo skundą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. J. su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, jog pagalbinio ūkio paskirties pastato 2I1m rekonstrukcijai dar 2011 m. rugpjūčio 30 d. buvo išduotas žemės sklypo savininko patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos rašytinis sutikimas, be to, pagal teisės aktus, priešingai nei teigia pareiškėjas, rengti supaprastinto statybos projekto ir gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą šiam projektui nereikėjo, nes sklypas nepatenka į kultūros paveldo teritoriją. Teigia, kad gretimo kaimyninio sklypo pastatų savininko – A. Z. sutikimo jokie teisės aktai nereglamentuoja. Mano, kad pareiškėjui nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą, ką jis bando daryti nagrinėjamoje byloje. Pažymi, kad šuns voljeras, kaip teisingai nustatė atsakovas, pastatytas dar tarybiniais laikas, daugiau kaip prieš 10 metų, jo vieta, atstumai ir išorės matmenys nebuvo keičiami. Pabrėžia, jog Žemės sklypo ribos nustatytos tik 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu. Iki šio momento žemės sklypai (duomenys neskelbtini) jokių ribų neturėjo, žemė nebuvo suformuota atskirais sklypais, todėl pareiškėjo nurodomi atstumai negalėjo būti pažeisti.  Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Ginčas kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. (15.2)-2D- 11926 „Dėl patikrinimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo pareiškėjo 2013 m. gruodžio 31 d. skundas dėl kaimyniniame sklype rekonstruoto pagalbinio ūkio paskirties pastato ir voljero teisėtumo netenkintas (t. 1, b.l. 84). Pareiškėjas prašo šį sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti savavališkos statybos patikrinimą bei nustačius pažeidimus, teikti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui A. Z. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso statiniai (t. 1, b. l. 22, 23), o nuo 2014 m. spalio 10 d. pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 8Su-415 (t. 2, b.l. 50-53)  - ir šiuo adresu esantis 0.1924 ha žemės sklypas (2 t., b. l. 17). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. B., R.O. J., A. B. (t. 1, b. l. 27), pagalbinio ūkio pastatas 2I1m – R. O. J. ir A. J. (t. 1, b. l. 174-176), pastatas – gyvenamasis namas 1A1ž (buvęs 3A1ž) ir nuo 2013 m. kovo 18 d. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – R. J. (t. 1, b. l. 53-55).

Pareiškėjas A. Z. 2012 m. liepos 20 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, prašydamas sustabdyti prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentą, rengiamą adresu (duomenys neskelbtini) ir nurodydamas, kad nėra nugriautas savavališkos statybos pastatas 2I1ž (t. 1, b. l. 147). 2012 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 3D-2152 šis prašymas buvo išsiųstas atsakovui (t. 1, b. l. 146). 2012 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas kreipėsi į VTPSI Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyrių, prašydamas išspręsti jo kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos pastato 2I1ž klausimą (t. 1, b. l. 148). 2012 m. rugsėjo 24 d. atlikus statybos patikrinimą vietoje (b. l. 149-157), į nurodytus prašymus atsakovas atsakė 2012 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (15.2)-2D-14076, konstatuodamas, kad savavališkos statybos faktas nenustatytas, išaiškino A. Z. teisę skųsti šį sprendimą ABTĮ nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 197). Pareiškėjas šio atsakovo sprendimo neskundė. 

2013 m. gruodžio 30 d. skundu A. Z. pakartotinai kreipėsi į atsakovą, nurodydamas tai, kad kaimyniniame sklype (duomenys neskelbtini) vykdoma neteisėta statyba, ženkliai padidinus buvusio sandėliuko užstatymo plotą ir nesilaikant minimalaus atstumo iki jo sklypo ribos, bei pridėdamas fotonuotraukas (t. 1, b. l. 14-19). 2014 m. kovo 27 d. buvo atliktas patikrinimas, surašytas statybos patikrinimo kontrolinis klausimynas (t. 1, b. l. 45-52) ir buvo nustatyta, kad pastatas ir voljeras pastatyti seniau nei prieš vienus metus, todėl 2014 m. balandžio 2 d. raštu administracinė procedūra buvo nutraukta (t. 1, b. l.  12, 13).

2014 m. birželio 16 d. atsakovas įsakymu Nr. 1V-84 „Dėl 2014 m. balandžio 2 d. rašto Nr. (15.2)-2D-5154 „Dėl atlikto patikrinimo“ panaikinimo“ pats administracine tvarka panaikino 2014 m. balandžio 2 d. raštą ir įpareigojo ūkinio pastato ir šuns voljero žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo patikrinimą atlikti iš naujo (t. 1, b. l. 43). Apie tai suinteresuoti asmenys buvo informuoti 2014 m. birželio 17 d. raštu Nr. (15.2)-2D-9627 „Dėl raštų panaikinimo ir patikrinimo“ (t. 1, b.l 44), nurodant R. J. pateikti statybą leidžiančius dokumentus, o A. Z. – paaiškinimą.

2014 m. liepos 1 d. raštu (t. 1, b. l. 170, 171) R. J. pateikė Inspekcijai papildomą informaciją dėl statinių patikrinimo sklype ir pridėjo 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštą, kuriame nurodyta, jog neprieštaraujama dėl gyvenamosios paskirties pastato 3A1ž ir pagalbinio ūkio paskirties 2I1m rekonstrukcijos. 2014 m. liepos 7 d. raštu R. J. pateikė 6 asmenų liudijimus, patvirtinančius, kad šuns voljeras, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1980 – 1986 metais R. J. tėvo J. J., mirusio 1996 m., kad jo dydis, vieta ir atstumai nuo gretimo sklypo  (duomenys neskelbtini) ribos nepakitę (t. 1, b. l. 122-127).

2014 m. liepos 7 d. atsakovas pakartotinai atliko patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad R. J. vardu registruotame sklype prie ūkinio pastato šiaurės pusėje yra pastatytas 2.21 m x 4.40 m ploto, 2.60 n aukščio pastatas, o prie ūkinio pastato pietinės pusės pastatytas 3.62 m x 0.96 m ploto, 212 m aukščio šuns voljeras. Pareiškėjo ginčijamu 2014 m. liepos 31 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu Nr. (15.2)-20-11926 „Dėl patikrinimo (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 84-85) buvo konstatuota, jog R. J. pateikė skyriui pastato statybą leidžiantį dokumentą – 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 8SD-2773 „Dėl pastatų rekonstrukcijos“, todėl pažeidimų dėl šio pastato statybos nenustatyta. Skundo dalis dėl šuns voljero, Inspekcijai nustačius, jog jis pastatytas seniau kaip prieš 10 metų, vadovaujantis paskutiniojo patikrinimo ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusių Asmenų prašymų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių 42.7 punktu,  buvo nutraukta.

Pareiškėjas prašo panaikinti 2014 m. liepos 31 d.  sprendimą. Tiek šio sprendimo priėmimo metu, tiek ir 2014 m. liepos 7 d. atlikto patikrinimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), galiojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1-V5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (toliau – Taisyklės), reglamentuojančios skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarką Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Būtent šiomis Taisyklėmis privalėjo vadovautis atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą.

Ginčijamu 2014 m. liepos 31 d. sprendimu skundo dalis dėl voljero buvo nutraukta. Skundo nutraukimas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos yra siejamas su atitinkamų aplinkybių, kliudančių ginčą išnagrinėti iš esmės, nustatymu. Skundų ir pranešimų nagrinėjimo nutraukimo atvejus nustato minėtų Taisyklių 42 punktas. Taisyklių 42.7 punkto, kuriuo vadovaujantis ir yra priimta ginčijamo sprendimo dalis, pagrindu skundas nutraukiamas, „dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, tačiau pažeidus esminius statinio projekto sprendinius – jei paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų“. Sprendžiant dėl šios pareiškėjo ginčijamo administracinio akto dalies, kuria skundo dalies dėl voljero nagrinėjimas buvo nutrauktas, teisėtumo, būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą pagal minėtą Taisyklių 42.7 p. skundo nagrinėjimą nutraukti, visetas.

Kolegijos vertinimu, atsakovas, vadovaudamasi 6 liudytojų raštiškais liudijimais (t. 1, b. l. 122-127), bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad šuns voljeras pastatytas daugiau kaip prieš 10 metų, kad jo statytojas ne R. J., bet J. J.. Teismo posėdžio metu buvo pateikti liudytojų J. B., V. M., V. Ž., M. A. M.,   M. S., J. B. parodymai, užrašyti ir patvirtinti notaro, kurie pagrindžia šiuo aspektu atsakovo nustatytas reikšmingas aplinkybes. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. P. ir M. S. parodymai nėra pakankamai tikslūs bei informatyvūs, teismui kelia abejones, todėl vertinti juos kaip paneigiančius atsakovo nustatytas faktines aplinkybes dėl voljero statybos laiko, nėra pagrindo. Be to, aplinkybę, kad voljeras statytas seniau nei prieš 10 metų objektyviai patvirtina jo, kaip inžinerinio statinio, registracija Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2.5 punkte „Kiti statiniai (inžineriniai) – Kiemo statiniai“ aprašyme - stoginė, statybos pabaigos metai 1988, kadastro duomenų nustatymo data 1998 m. rugpjūčio 10 d. (t. 1, b.l. 141-144).

Byloje nėra ginčo, kad pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 2 punktą ir 2 lentelės 3.2 punktą ginčo statiniai: pagalbinio ūkio pastatas – Ūkinis pastatas priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, o šuns voljeras – II grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams.

Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punktu, rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, statant II grupės nesudėtingą statinį mieste. Žemės sklypas, kuriame pareiškėjo teigimu yra savavališkai pastatyti pastatai, nepatenka į kultūros paveldo teritoriją ir šią aplinkybę pagrindžia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2012 m. vasario 87 d. raštas Nr. 2K-196 (b. l. 105). Vadovaujantis minėto STR 33.2 punktu, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti besiribojančių žemės sklypų savininkų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų – rašytinius sutikimus.

Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjo vardu (duomenys neskelbtini) buvo teisiškai registruoti tik statiniai, tuo tarpu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl pastatų rekonstrukcijai įteisinti buvo būtinas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas. 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius raštas Nr. 8SD-2773 „Dėl pastatų rekonstrukcijos“ patvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) esančių gyvenamosios paskirties 3A1ž ir pagalbinio ūkio paskirties 2I1m pastatų rekonstrukcijos, nekeičiant esamos pastatų naudojimo paskirties (t. 1, b. l. 87) pagal R. J. 2011 m. rugpjūčio 2 d. prašymą dėl rekonstruotų pastatų, nesilaikant normatyvinio atstumo iki valstybinės žemės, įteisinimo, buvo duotas rašytinis sutikimas (t. 1, b.l. 88). Kolegija taip pat pažymi, kad šis Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas rekonstruoti pastatus buvo išduotas trims šių pastatų savininkams - A. J., R. J. ir R. O. J., todėl pareiškėjo teiginys, jog R. J. negalėjo veikti savo vardu ir tokiu būdu pažeidė ginčo pastatų bendraturčių interesus, nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo ūkinis pastatas nerekonstruotas, bet naujai pastatytas. Statybos įstatymo 2 str. 18 dalyje apibrėžta Statinio rekonstravimo sąvoka. Tai statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo statinys pastatytas naujai ir atitinka Statybos įstatymo 2 str. 17 d. nurodytą statybos rūšį  - naujo statinio statyba,  kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog A. Z. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti administracinės procedūros metu surinktus dokumentus, kad jo prašymu buvo neleidžiama ar trukdoma susipažinti su surinkta medžiaga, todėl šiuo aspektu pareiškėjo nurodyti teiginiai, kuriais jis bando įrodinėti, kad taip atsakovas pažeidė pagrindines procedūras, tiesiogiai įtakojusias sprendimo teisėtumą, nepagrįsti. Be to, kolegija pabrėžia, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato atsakovui pareigos savarankiškai teikti pareiškėjams visą su skundo nagrinėjimu susijusią medžiagą.

Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens R. J., be kita ko, ir paties pareiškėjo, vykdant susirašinėjimą padarytos techninio pobūdžio klaidos dėl netikslaus pastatų žymėjimo nėra esminės ir neįtakoja ginčijamo administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad patikrinimo metu nenustatytas atstumas nuo savavališkai pastatytų statinių iki jo  sklypo ribos, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tokio atstumo realiai patikrinimo metu ir nebuvo įmanoma nustatyti, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos dar nebuvo suformuotos, šis žemės sklypas 2014 m. spalio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ( t. II, b.l. 50-52) pareiškėjo nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2014 m. spalio 13 d. (t. II, b.l. 17).

Kolegijos nuomone, Inspekcija, pakartotinai atlikusi faktinį duomenų patikrinimą ir nustačiusi skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, priimdama ginčijamą 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-11926 nebevilkino klausimo išsprendimo, veikė teisės akto - lex specialis Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos Taisyklėse nustatytų sąlygų ribose, laikydamasi viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-677/2010). Minėtas principas, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai patenka į konstitucinę gero viešojo administravimo sampratą (žr., pvz., A., A. Administracinė teisė: bendrieji teorijos klausimai, valdymo aktų institutas, ginčo santykių jurisprudenciniai aspektai. Vilnius: Registrų centras, 2008, p. 298–302) ir tiesiogiai susijęs su Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija per teisės aktuose nustatytus terminus neatsakė jam į skundus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 131–138). Darytina išvada, kad skundžiamas Valstybinės  teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. (15.2)-20-11926, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, priimtas, nepažeidžiant esminių procedūrinių reikalavimų, todėl pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėjo antrasis skundo reikalavimas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus įpareigojimo yra išvestinis iš pirmojo, todėl taip pat atmestinas.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. J. prašo iš kitos šalies atlyginti turėtas išlaidas. ABTĮ 45 str. 1 d. nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė teismui tokio prašymo, kuriame būtų detaliai nurodytos ir pagrįstos visos su nagrinėjama byla susijusios jo prašomos turėtos išlaidos, priimant sprendimą išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Teismas pabrėžia, kad vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, tretysis suinteresuotas asmuo turi teisę tokį prašymą dėl visų patirtų išlaidų atlyginimo teikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                       Gintaras Čekanauskas

                 Natalja Zelionkienė

                 Asta Urbonienė