Civilinė byla Nr. e2A-594-267/2021

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00649-2021-6

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.3.5.2.1.;3.3.1.20.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,

            teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui G. D. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. Z. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad ieškovė V. Z. prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą G. D., laikotarpyje nuo 2013-10-29 iki 2020-07-31, yra įvykdžiusi. Nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnametės dukros, G. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu G. D., o V. Z. (buvusi pavardė D.) nuo santuokos nutraukimo momento įsipareigojo kas mėnesį mokėti periodines išmokas po 250 Lt nepilnametės dukros G. D. išlaikymui iki jos pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo skolos nėra, tai patvirtina asmeninės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2013-10-29 iki 2020-07-31. Ji nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2020 metų liepos mėnesio, per 82 mėnesių laikotarpį, yra atlikusi 82 išlaikymo įmokas.

2.       Ieškovė V. Z. paaiškino, kad po santuokos nutraukimo ir išlaikymo dukrai priteisimo, ji visą laiką dukrai mokėjo išlaikymą, tačiau sumos neindeksavo, nes nesuprato ką tai reiškia, sužinojusi apie indeksaciją, nedelsiant padidino mokamą sumą. Jos materialinė padėtis sunki, dirbo kavinėje, grįždavo iš darbo naktimis, miegodavo pas tėvus, todėl mokėti neturėjo galimybės, yra atvejų, kai mokėjimus atlikdavo 1–2 dienomis vėliau. Vieno mokėjimo paskirtyje yra nurodžiusi “ant alaus”, nes dukra G. D., viešėdama pas ją, paaiškino, kad tėtis, kai tik gauna jos siųstus pinigus išlaikymui, prisiperka alaus. Ji labai supyko ir emocijų apimta vietoj visada rašomų žodžių mokėjimo paskirtyje “alimentai”, parašė “ant alaus”, nors sumos dydis ir paskirtis buvo skirtas dukros išlaikymui. Po to, kai atsakovas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo padidinimo, buvo priteista mokėti po 150 Eur, šią sumą dabar moka. Jos pajamos apie 466 Eur. Nustebo, kai gavo laišką iš antstolio apie 2 083 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Mano, kad per nurodytą laikotarpį skolos nėra, išlaikymo teikė tiek, kiek buvo priteista.

3.       Atsakovas G. D., nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad ieškovė 2011 metų vasario mėnesį dukrai priteistą išlaikymą privalėjo indeksuoti nuo 2012 metų vasario mėnesio. Ieškovė turėjo mokėti išlaikymą kaip nurodyta teismo sprendime kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, bet yra mėnesių, kai išmoka nebuvo sumokėta, nors kitą mėnesį ir buvo mokama po dvi periodines išmokas. Vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl 2019-06-30 bankinio pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodytas „ant alaus“ suponuoja išvadą, kad atsakovė šias lėšas skyrė ne vaiko išlaikymui. Negali tiksliai pasisakyti dėl išieškotų sumų ir likusio išlaikymo įsiskolinimo, nes išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą, vykdo antstolis S. D..

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, pripažindamas, kad ieškovė V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-10-29 iki 2020-07-31 tinkamai įvykdė prievolę teikti nepilnametei dukrai G. D., gim.  (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-64-721/2011. Priteisė ieškovei V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. D., gim. (duomenys neskelbtini), 1061 Eur bylinėjimosi ir atstovavimo teisme išlaidas. Taikytas laikinąsias apsaugos priemones 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi, kuria sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino sprendimui įsiteisėjus.

5.       Ieškovė išlaikymą mokėjo kaip nustatyta teismo sprendime, išskyrus, kai sumokėti buvo vėluojama keliomis dienomis, mokėjimo paskirtyje visada buvo nurodyta, kad tai „alimentai“, (išskyrus tą vieną atvejį „ant alaus“), ieškovė plačiau nedetalizavo mokėjimo paskirties. Kaip patvirtina prie ieškinio pridedami mokėjimo išrašai, ieškovės paskaičiavimai, ieškovė laikotarpiu nuo 2013-10-29 iki 2020-07-31 dukros išlaikymui yra padariusi 82 mokėjimo įmokas, būtent tiek per minėtą laikotarpį yra mėnesių, tiek išlaikymui skirtų sumų ieškovė pervedė. Papildomą sumą ieškovė yra sumokėjusi 2020-10-30, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi alimentai, skirtumas 296 Eur. Ieškovės pervedamos lėšos, atsižvelgiant į jų periodiškumą, tiesioginę paskirtį, teismui patvirtino, kad šių sumų vertinti kitaip, nei sudėtinė, teikiamo išlaikymo šalių nepilnametei dukrai suma, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė nėra skolinga atsakovui G. D. išlaikymo už jos nurodytą laikotarpį.

6.       Kadangi išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, jis turi būti indeksuojamas atsižvelgiant į infliaciją, teismas pripažino, kad ieškovė turėjo pareigą, pasikeitus vartotojų kainų indeksui, indeksuoti išlaikymui skirtas lėšas, to nedarė, nes teigia, nežinojusi, o atsakovas to nereikalavo. Vos tik sužinojusi apie tai, kad turi teikti didesnę išlaikymo sumą, ieškovė nuo 2018 m. vasario mėnesio, pradėjo mokėti po 76 Eur, tuomet kai atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl išlaikymo dydžio. Pateiktas periodinių išmokų indeksavimo sumos paskaičiavimas, pagal kurį ieškovė iš viso turėjo sumokėti 96,00 Eur (24,00 + 12,00 + 36,00 + 12,00 + 12,00 = 96,00) teismui patvirtino, kad ieškovė faktiškai sumokėjo didesnę išlaikymo sumą nei buvo priteista Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimu nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2020-05-29 (mokėta po 76 eurus, po 4 eurus daugiau) 28 mėn. x 4 = 112 eurų. 

7.       Teismas vertino, kad ieškovė (skolininkė) teikė antstoliui išrašus apie sumokėtas išlaikymo sumas, tačiau atsakovas G. D. nepripažino visų šių sumų, kaip skirtų išlaikymui už atitinkamus laikotarpius, pavėluotą ir sumokėtą išlaikymo sumą traktavo kaip padvigubintą mokėtino išlaikymo sumą, dėl ko V. Z. buvo priversta kreiptis su ieškiniu teismą ir patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 900 Eur. Teismas akcentavo, kad atsakovas savalaikiai galėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, kurios buvo žinomos tiek jo motinai, kurios žinioje buvo palikti vaikai, tiek ir patiems vaikams, turėjo galimybę atsiimti nepagrįstai pateiktą vykdomąjį dokumentą bei išvengti teisminio proceso ir proceso išlaidų. Įvertinęs visas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovė V. Z. prievolę teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai nurodytu laikotarpiu įvykdė tinkamai.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas G. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovė tinkamai įvykdė Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą, pagal kurio 3 punktą buvo įsipareigojusi kas mėnesį mokėti periodines išmokas po 250 Lt nepilnametės dukters išlaikymui, nes ieškovė pateikė banko išrašą tik nuo 2013-10-29. Ieškovės paaiškinimą, kad „neindeksavo, nes nesuprato, ką tai reiškia“, apeliantas vertina, kaip nesilaikymą geriausio vaiko interesų prioriteto.

8.2.                      Ieškovė rinkosi ginčo teisena įrodinėti sumokėtas nepilnametės dukters išlaikymo sumas ir indeksavimą, nors, šalys 2020 m. spalio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6941-650/2021, tai yra skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki ieškinio dėl prievolės pripažinimo įvykdyta pateikimo dienos 2021 m. vasario 5 d. , tai yra prieš du mėnesius tik buvo užbaigusios ginčą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė nepagrįstai įrodinėja, kad senesnių nei 5 metų periodinių įmokų priverstiniam išieškojimui turi būti taikomas CPK 606 str. 2 d. įtvirtintas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti 5 metų senaties terminas.

8.3.                      Iš bankų sąskaitos išrašų matyti, kad 2011 m. spalio mėnesį ieškovė išlaikymo nepilnametei dukrai nemokėjo. 2012 m. vasario, birželio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais ieškovė išlaikymo dukrai neteikė ir netgi skaičiuojant ne kas mėnesį mokamą išlaikymą, kaip buvo priteista Mažeikių teismo sprendimu, o įmokų skaičių per metus, ieškovė 2012 metais per 12 mėnesių padarė 11 bankinių pavedimų po 250 litų. 2013 metais ieškovė neteikė priteisto išlaikymo dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vasario, birželio, rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais. 2014 metais ieškovė nemokėjo išlaikymo dukrai pagal Mažeikių teismo sprendime nurodytą tvarką balandžio, liepos ir lapkričio mėnesiais. Apelianto teigimu, 2015 metais ieškovė netinkamai konvertavo litus į eurus, taip sumažindama priteisto išlaikymo dydį. Ieškovė nuo 2015 metų sausio 1 d. pradėjo mokėti dukrai 72,00 Eur, o išlaikymo nemokėjo 2015 metų gegužės ir rugpjūčio mėnesiais. 2016 metais ieškovė neteikė išlaikymo dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kovo, birželio, lapkričio mėnesiais, teikė didesnį, nei Mažeikių teismo sprendimu priteistą minimalų kas mėnesinį išlaikymą gegužės ir spalio mėnesiais, o skaičiuojant bankinius pavedimus, per 12 mėnesių ieškovė jų padarė 11. 2017 metais ieškovė neteikė išlaikymo dukrai balandžio ir gruodžio mėnesiais. 2018 metais ieškovė neteikė išlaikymo dukrai kovo ir birželio mėnesiais. 2019 metais nemokėjo išlaikymo birželio ir lapkričio mėnesiais. 2020 metais nesumokėjo išlaikymo kovo mėnesį. Apeliantas nesutinka su teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad 2019-06-30 ieškovė bankinio pavedimo paskirtyje nurodyta paskirtis „ant alaus“ yra nepilnametei mergaitei skirtas išlaikymas ir vertina, kad 2019 m. birželio mėnesį ieškovė išlaikymo dukrai neteikė. Ieškovė, atlikdama pavedimus ir paskirtyje nurodydama „alimentai“ ir „ant alaus“, prisiėmė riziką, jog apeliantas, kaip nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo uzufruktorius, turi laisvę interpretuoti paskirtį plačiau, paskirties teisingas nurodymas yra paties mokėtojo rizika.

8.4.                      Apeliantas nesutinka su skundžiamame sprendime pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu ir su ieškovės pateiktomis bylinėjimosi išlaidomis.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. Z. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovės teisių gynybos būdas skundžiant antstolio veiksmus yra negalimas, nes apeliantui suklaidinus teismą jam buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį antstolis priėmė ir priverstinai vykdė. Ieškovė siekia įrodyti ne tai, jog „senesnių nei 5 metų periodinių įmokų priverstiniam išieškojimui turi būti taikomas CPK 606 str. 2 d. įtvirtintas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti 5 metų senaties terminas“, o tai, kad pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą ji vykdė tinkamai, išlaikymo įsiskolinimo nėra.

9.2.                      Atsakovas neginčija išmokų mokėjimo fakto. Tai reiškia, kad atsakovas patį mokėjimo faktą pripažįsta, tiesiog mano, jog išmoka neturi būti įskaityta, nes praleistas išmokos sumokėjimo terminas 1 ar 2 dienas ir tai yra ne išmoka, o dovana. Nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo padidinimo pateikimo Šiaulių apylinkės teismui dienos (2020 m. kovo 10 d.) G. D. jokių pretenzijų dėl išlaikymo skolos ar periodinių išmokų indeksavimo V. Z. nereiškė. 

9.3.                      Litų konvertavimas į eurus galėjo būti apvalinamas, tačiau jeigu ir laikyti, kad litų konvertavimas į eurus negalėjo būti apvalinamas, tai šios bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai išieškota 369,76 Eur suma kompensuoja išlaikymo skirtumą dėl 0,41 euro apvalinimo. 

9.4.                      Taikant išlaikymo indeksavimą nuo 2015 metų, indeksavimo suma būtų 84,00 Eur. Tačiau faktiškai buvo sumokėta didesnė išlaikymo suma nei buvo priteista Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimu, nes nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2020-07-31 buvo mokėta po 76 Eur, t. y. po 4 Eur per mėnesį daugiau nei buvo priteista, viso faktiškai sumokėta indeksavimo suma yra 120 Eur (30 mėn. x 4 = 120).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovės nepilnametei dukrai teikto išlaikymo tinkamo įvykdymo.

12.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

13.       Vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų yra įtvirtintas CK 6.123 straipsnyje, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui, tai yra, įrodinėjimo našta šioje civilinėje byloje priklauso atsakovui, atsakovas privalo paneigti ieškovės asmeninės banko sąskaitos duomenis.

14.       Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kas ieškovė nepasirinko patogesnio ir ekonomiškesnio ginčo sprendimo būdo – skųsti antstolio veiksmus, o kreipėsi į teismą ginčo teisena, siekdama įrodyti, jog senesnių nei 5 metų periodinių įmokų priverstiniam išieškojimui turi būti taikomas CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti 5 metų senaties terminas. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

15.       Nagrinėjamu atveju pati ieškovė yra laisva pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. Be to, šiuo atveju ieškovė įrodinėjo, kad pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą ji vykdė tinkamai ir išlaikymo įsiskolinimo nėra, todėl apeliantas nepagrįstai suabsoliutina CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminą. Šalių ginčo laikotarpis teisme yra nuo 2013-10-29 iki 2020-07-31, todėl apeliantas privalo paneigti teismo išvadą, kad  ieškovė nėra skolinga atsakovui G. D. išlaikymo įsiskolinimą už nurodytą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl išlaikymo nemokėjimo nuo 2011 metų iki 2013-10-29.

16.       Nepagrįstas apelianto įsitikinimas, kad tais atvejais, kai vėluojama sumokėti periodinę išmoką, kad ir vieną dieną, ši išmoka į išlaikymo mokėjimą nėra įskaitoma. Aplinkybę, jog išlaikymo skolos nėra, objektyviai ir neginčijamai patvirtina teismui pateiktas ieškovės asmeninės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2013-10-29 iki 2020-07-31. Pirmosios instancijos pagrįstai vertino, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013-10-29 iki 2020-07-31 dukros išlaikymui yra atlikusi 82 mokėjimus, būtent tiek per minėtą laikotarpį yra mėnesių, tiek išlaikymui skirtų sumų ieškovė ir pervedė. Papildomą sumą ieškovė yra sumokėjusi 2020-10-30, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi alimentai, skirtumas 296 Eur. Apelianto teiginį, jog išmoka neturi būti įskaityta, nes praleistas išmokos sumokėjimo terminas 1 ar 2 dienas ir tai yra ne išmoka, o dovana, paneigia banko sąskaitos išraše nurodyta išmokos mokėjimo paskirtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga ir tai, kad apeliantas neginčija šių ieškovės atliktų mokėjimų fakto.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai sureikšmina vieną 2019-06-30 ieškovės bankiniu pavedimu sumokėtą įmoką, kurios mokėjimo paskirtyje yra nurodyta paskirtis „ant alaus“. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė paaiškino, kad 2019 metų vasarą šalių dukra atostogavo pas ieškovę, kalbant apie vaiko išlaikymui skirtas lėšas, dukra pareiškė, kad tėvas (apeliantas) kiekvieną kartą, kai tik gauna įmoką vaiko išlaikymui, nusiperka alaus. Visos kitos įmokos, nurodytos ieškovės banko sąskaitos išraše yra skirtos vaiko išlaikymui ir tai patvirtina ne tik nurodyta paskirtis „alimentai“, bet ir sąskaitos, į kurią buvo pervedamos lėšos, nurodyta naudotoja – G. D., todėl neteisus apeliantas tvirtindamas, kad 2019-06-30 įmoka nėra vaiko išlaikymui skirtos lėšos. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ši suma negali būti įskaityta į ieškovės prievolės įvykdymą CK 6.123 straipsnio prasme, nes byloje nenustatyta, jog atsakovas, kaip vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojas, reiškė prieštaravimus dėl sumokėtos sumos ir šios prievolės dalies ginčo laikotarpiu nepriėmė.

18.       Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad nors išlaikymas šiuo atveju buvo priteistas dar 2011 m., apeliantas į antstolį dėl galimo išlaikymo įsiskolinimo kreipėsi tik 2020 m. pabaigoje, nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo padidinimo pateikimo Šiaulių apylinkės teismui dienos (2020 m. kovo 10 d.) apeliantas jokių pretenzijų dėl išlaikymo skolos ar periodinių išmokų indeksavimo ieškovei nereiškė.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus dėl periodinių išmokų indeksavimo, pažymi, kad taikant išlaikymo indeksavimą nuo 2015 metų, indeksavimo suma būtų 84,00 Eur. Nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2020-07-31 ieškovė mokėjo po 76,00 Eur, t. y. po 4 Eur per mėnesį daugiau nei buvo priteista. Taigi, ieškovė faktiškai sumokėjo 112,00 Eur didesnę išlaikymo sumą nei buvo priteista Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimu nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2020-05-29 (mokėta po 76 eurus, po 4 eurus daugiau; 28 mėn. x 4 = 112 Eur). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apelianto teiginį, kad egzistuoja indeksavimo skola. 

20.       Apeliantas ginčija ieškovei teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, nurodydamas, kad 2021 m. gegužės 5 d. prašymas neatitinka pinigų priėmimo kvituose nurodytų sumų, juose nenurodyti ir teisinių paslaugų sutarčių numeriai. Be to, grynųjų pinigų priėmimo kvituose nepabraukta, už kokias paslaugas 2021 m. vasario 9 d. sumokėti 700 Eur, jei ieškinio parengimas ir pateikimas teismui yra 400 Eur. Negalima nustatyti ir už kokias paslaugas 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. ieškovė mokėjo po 100 Eur, nes nėra privalomo pinigų priėmimo kvitų rekvizito –  pabraukimo, už kokias paslaugas sumokėti grynieji pinigai, nepateiktos ir sąskaitos. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. 2021 m. gegužės 5 d. prašyme ieškovė prašė priteisti  900 Eur už suteiktą teisinę pagalbą pagal pinigų priėmimo kvitus: 2021-02-09 – 700 Eur, 2021-02-29 – 100 Eur, 2021-05-05 – 100 Eur. Šiame prašyme nurodyti visi trys pinigų priėmimo kvitai, jie pateikti kartu su minėtu prašymu, 2021 m. gegužės 5 d. prašyme nurodytas atliktų darbų aprašymas, o atsiskaitant pagal pinigų priėmimo kvitus sąskaitos atskirai neteikiamos.

21.       Apeliantas nesutinka su skundžiamame sprendime pateiktu 161 Eur bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka, nes už reikalavimą pripažinti 2083,49 Eur dydžio prievolę įvykdyta mokėtinas 47 Eur žyminis mokestis, o už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones mokėtinas 38 Eur žyminis mokestis, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo mažinama 76 Eur  nurodant, kad jas sudaro 85 Eur (161-85 = 76). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas tikslina sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovo priteisimo jas sumažindamas nuo 1061 Eur iki 985 Eur.

22.       Nustatyta, kad ieškovė patyrė 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kartu pateikė apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

23.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo, teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, tikslinant skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimą dėl ginčo esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. D., gim. (duomenys neskelbtini), 985,00 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas. 

Priteisti ieškovei V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. D., gim. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

    Teisėjai Rasa Bartašienė

                                                                                                   Danutė Burbulienė

                                                                                                   Irena Stasiūnienė