Byla Nr.: 1S-804-361/2010
Procesinio
sprendimo kategorija:
2.12. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. gruodžio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys,
sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai, išnagrinėjęs
pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atstovo N. S. skundą dėl
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atmestas
(duomenys neskelbtini) atstovo N. S. skundas dėl Klaipėdos
apygardos prokuratūros prokuroro D. Aleknos 2010-10-18 nutarimo atsisakyti
pradėti ikiteisminį tyrimą,
n u s t a t ė:
2010-10-15 Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas (duomenys
neskelbtini) Valdybos pirmininko pavaduotojo, vyriausiojo patikros pareigūno R. V. pareiškimas,
kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 183
str. 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras D.
Alekna 2010-10-18 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadarytos
veikos, numatytos BK 183 str. 2 d. Pareiškėjas šį nutarimą apskundė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-11 nutartimi skundą atmetė.
Nutartyje nurodoma, kad baudžiamojo proceso taisyklės nustato, jog baudžiamojo
proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės
ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir
tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų
teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Faktinėmis bylos
aplinkybėmis nustatyta, jog tarp pareiškėjo – (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys
neskelbtini), kurios generaliniu direktoriumi yra A. S., lizingo sutarčių Nr. 031-47168, Nr.
031-47323, Nr. 031-47391 pagrindu susiklostė civiliniai teisiniai santykiai,
atitinkamai reglamentuojami civilinės teisės normų. Tarp minėtų šalių iškilo
civiliniai ginčai dėl minėtų sandorių sąlygų tinkamo įgyvendinimo, kurie šiuo
metu yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Nutartyje teigiama, kad teismas
sutinka su pareiškėjo atstovo skunde nurodytais teiginiais, jog civiliniai
teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius, tačiau tam yra būtinos tam
tikros sąlygos. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių
vykdymo objektyviu apsunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais
veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui arba darančiais problemišku
pažeistos teisės atstatymą, sumažinančiais vienos iš šalių galimybes atkurti
pažeistą teisę civilinio proceso tvarka. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti
turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek žalą padaręs asmuo savo
sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę
civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa
neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo dirbtinai sukelto nemokumo,
laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Nagrinėjamuose
santykiuose pareiškėjo atstovas nepateikė jokių duomenų, rodančių, jog ši
bendrovė kreipėsi į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikalaudama jai
padarytos žalos atlyginimo, o skolininkas būtų atsisakęs ar vengęs atlyginti
padarytą žalą. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad skolininko UAB „(duomenys
neskelbtini)“ neteisėti veiksmai būtų padarę žalos atlyginimą pareiškėjui
neįvykdomu. Todėl, kaip teisingai 2010-10-18 nutarime nurodė prokuroras D.
Alekna, pareiškėjo atstovo skunde nurodomos aplinkybės yra civilinės, o ne
baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas.
Be to, nors
kiekvienas nusikaltimas yra teisės pažeidimas, tačiau ne kiekvienas teisės
pažeidimas yra nusikaltimas. Teismas sutinka su 2010-10-18 prokuroro D. Aleknos
nutarimo išvadomis, jog baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra
tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra
veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Minėtos
normos yra „ultima ratio“ - paskutinės ir griežčiausios priemonės, todėl tik
kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti visuomeninių santykių apsaugos,
gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Toks visuomeninių santykių apsaugos
diferencijavimas yra visapusiškai naudingas: pirma, didinama galimybe spręsti
klausimus įvairiose teisės šakose nustatytomis normomis, antra, siaurinamas
pačių griežčiausių baudžiamosios teisės represinių priemonių panaudojimas.
Nutartyje pažymima, kad, kaip matyti, (duomenys neskelbtini) su
pareiškimu į prokuratūrą kreipėsi dėl to, jog A. S., žinodamas, jog (duomenys
neskelbtini) nutraukė visas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas kredito
sutartis ir pradėjo priverstinį skolų išieškojimą tiek iš minėtos bendrovės,
tiek iš A. S., kaip
laiduotojo, turto, laikotarpiu nuo 2008-09-20 iki 2009-09-30 galimai pasisavino
didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Tačiau, teismo nuomone,
tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini), žinodamas
asmenis, kurių žinioje yra kredito sutarčių pagrindu perduotas banko turtas,
turi visas civilinės ir civilinio proceso teisės užtikrinamas galimybes
išsireikalauti tokį turtą ne tik pasinaudojant baudžiamosios teisės
priemonėmis, kurios, kaip minėta, gali būti naudojamos tik kaip paskutinė
priemonė tuo atveju, kada yra išnaudoti kiti Lietuvos Respublikos teisės
sistemoje efektyviai veikiantys pažeistų teisių bei interesų gynimo instrumentai.
Šiuo atveju (duomenys neskelbtini), teigdamas, jog A. S. galimai pasisavino UAB „(duomenys
neskelbtini)“ didelės vertės turtą, naudojasi subjektyvia nuomone,
nepatvirtinta jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis, leidžiančiais
neabejojant manyti ir kartu įžvelgti A.
S. veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Teismas sutinka su
2010-10-18 prokuroro D. Aleknos nutarime padaryta išvada, apie tai, jog
baudžiamosios bei baudžiamojo proceso teisės priemonės negali būti priemonės
civiliniams santykiams tarp šalių spręsti.
Nutartyje taip pat nurodoma, kad bylos medžiaga nustatyta, jog (duomenys
neskelbtini) pareiškimu prokuratūrai prašė nustatyti, ar UAB „(duomenys
neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nėra tvarkoma apgaulingai. Kaip jau buvo
minėta, tarp šalių kilę ginčai šiuo metu yra sprendžiami civilinio proceso
nustatyta tvarka, galutiniai sprendimai šiose bylose nėra priimti. (duomenys
neskelbtini) pareiškime prokuratūrai nurodyta, jog vienos iš civilinių bylų
nagrinėjimo metu buvo keltas klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai
padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su buhalterinės apskaitos vedimu,
Tačiau, kaip teisingai 2010-10-18 nutarime pažymėjo prokuroras D. Alekna,
teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 300 str. nustatyta tvarka,
nesikreipė į prokurorą. Tokiu būdu darytina išvada, jog pagrindo naikinti minėtą
prokuroro D. Aleknos nutarimą pareiškėjo atstovo skunde nurodomais motyvais,
pagrindo nėra. Pažymėta, jog teismas, nagrinėdamas civilines bylas, vertins
pateiktus įrodymus, pateiktų dokumentų tikrumą. Civilines bylas nagrinėjančiam
teismui nustačius, kad vienos iš šalių veiksmuose iš tikrųjų gali būti
nusikalstamos veikos požymių, civilinio proceso normos įpareigoja informuoti
prokurorą apie nustatytas aplinkybes, kaip tai ir numatyta Lietuvos Respublikos
CPK 300 str. Ikiteisminio tyrimo institucijų įsikišimas į civilinį procesą, kai
to neprašo civilines bylas nagrinėjantis teismas, ateityje gali būti
traktuojamas kaip bandymas paveikti teismą.
Skundu (duomenys neskelbtini) atstovas N. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2010-11-11 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti
2010-10-18 Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro D.
Aleknos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei pagal pareiškimą
pradėti ikiteisminį tyrimą. Skunde teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės
teismas nutartyje nurodęs, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, rodančių,
jog pareiškėjas kreipėsi į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“,
reikalaudamas jam padarytos žalos atlyginimo, o skolininkas būtų atsisakęs ar
vengęs atlyginti padarytą žalą, netinkamai įvertino kartu su pareiškimu
pateiktus dokumentus. Kaip matyti iš kartu su pareiškimu pateiktų dokumentų – 2009-01-07
rašto Nr. L00037/09 ir 2009-01-07 rašto Nr. L00038/09, pareiškėjas pareikalavo
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant grąžinti suteiktų paskolų sumas,
priskaičiuotas iki kredito sutarčių nutraukimo dienos palūkanas bei
priskaičiuotus iki kredito bei mokėtinų palūkanų grąžinimo dienos delspinigius,
tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ šio reikalavimo neįvykdė iki šiol, o
atsižvelgiant į pareiškėjo 2010-10-28 skunde nurodytą UAB „(duomenys
neskelbtini)“ turimo turto vertę, pilna apimtimi nebus įvykdytas ir ateityje.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog teismo išvada, kad nėra jokio
pagrindo teigti, jog skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėti veiksmai
būtų padarę žalos atlyginimą pareiškėjui neįvykdomu, yra visiškai nepagrįsta. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl teismų
praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose
bylose“ 9 punkte teismams išaiškinta, kad turto pasisavinimas yra tada, kai
kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo
turtu. CK 2.87 str. 1 d. nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys
juridinio asmens ir kitų juridinių asmenų organų narių atžvilgiu turi veikti
sąžiningai. Minėto straipsnio 4 d. nustato, kad juridinio asmens valdymo organo
narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį. Akcinių
bendrovių įstatyme įtvirtinta vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti
įmonės interesais, tačiau tais atvejais, kada pats bendrovės vadovas ar kitas
administracijos atstovas pagal išlaidų orderį iš bendrovės kasos paima ir
panaudoja pinigus ne įmonės interesams, bet saviems tikslams, tuomet tokie jų
veiksmai pagal teismų praktiką vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio
svetimo turto pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-440/2005, 2K-208/2008).
Tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius A. S. užvaldė jo valdomai bendrovei
priklausantį didelės vertės turtą, t. y. 2271189 Lt, neginčijamai patvirtina
kartu su pareiškimu pateikti dokumentai – 2010-01-31 UAB „(duomenys
neskelbtini)“ balansas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie skolų įmonei
(debitorių) likučius 2010-01-31 datai. Iš šių dokumentų matyti, kad A. S. debitorinė skola
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-31 dienai sudaro 2271189 Lt. Tai, jog A. S. užvaldydamas
minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, veikė priešingai jo valdomos
bendrovės interesams patvirtina tai, jog šie A. S. veiksmai buvo atlikti UAB „(duomenys
neskelbtini)“ vengiant atsiskaityti tiek su pareiškėju, tiek su kitais UAB „(duomenys
neskelbtini)“ kreditoriais (tarp jų ir su valstybinėmis institucijomis). Šį
faktą patvirtina kartu su pareiškėjo pareiškimu pateikta UAB „(duomenys
neskelbtini)“ pažyma apie skolų įmonei (kreditorių) likučius 2010-01-31 datai
ir pažyma apie skolų (bankams) likučius 2010-01-31 datai. Iš šių pažymų matyti,
kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola pareiškėjui sudaro 6768586,67 Lt, skolos
kitiems kreditoriams - 447294,57 Lt, kurių daugumos (tarp jų ir pareiškėjui)
atsiradimo data yra prieš A. S.
užvaldant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Be to, UAB „(duomenys
neskelbtini)“ finansinė padėtis nuo 2010-01-31 tik blogėja. 2010-11-15 pareiškėjui
pakartotinai patikrinus Turto arešto aktų registro teikiamus duomenis (kartu su
pareiškimu buvo pateikti 2010-06-15 gauti duomenys) nustatyta, jog 2010-06-30
Klaipėdos apskrities VMI kreipėsi į antstolės Linos Pužienės kontorą dėl 905393,77
Lt skolos išieškojimo. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybę, jog
A. S. elgiasi
priešingai jo valdomos bendrovės, o kartu ir jos kreditorių interesams,
patvirtina ir pareiškėjo 2010-10-28 skunde nurodyta informacija, jog šiuo metu
Klaipėdos m. 1 PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00229-10, dėl pareiškėjui
įkeisto ir areštuoto didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio
turto neteisėto išgabenimo iš Lietuvos teritorijos ir galimo jo perleidimo.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog aukščiau nurodyti duomenys patvirtina,
kad galima neabejojant įžvelgti A.
S. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d.
požymių, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis naikintina.
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-11-11
nutartis teisėta ir pagrįsta.
Iš pateiktų duomenų matyti, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai
vadovauja A. S., ir (duomenys
neskelbtini) yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, vyksta civiliniai
ginčai dėl tarp šalių sudarytų kredito sutarčių nutraukimo ir skolų priteisimo.
Tačiau šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog tarp šalių susiklostę civiliniai
teisiniai santykiai yra peraugę į baudžiamuosius.
Skunde aukštesnės instancijos teismui nurodoma, kad pareiškėjas
pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant grąžinti suteiktų paskolų
sumas, priskaičiuotas iki kredito sutarčių nutraukimo dienos palūkanas bei
priskaičiuotus iki kredito bei mokėtinų palūkanų grąžinimo dienos delspinigius,
tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ šio reikalavimo neįvykdė iki šiol, o
atsižvelgiant į pareiškėjo 2010-10-28 skunde nurodytą UAB „(duomenys
neskelbtini)“ turimo turto vertę, pilna apimtimi nebus įvykdytas ir ateityje.
Kreditoriaus reikalavimų nedelsiant sumokėti suteiktų paskolų sumas nevykdymas
pats savaime baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Pareiškėjo UAB „(duomenys
neskelbtini)“ suteiktų kreditų užtikrinimui buvo įkeistas konkretus turtas, tačiau
tai, jog jo gali nepakakti padengti esamiems įsiskolinimams vėlgi nerodo
civilinių santykių peraugimo į baudžiamuosius. Kreditorius savo pažeistas
teises gali ginti civilinio proceso tvarka, ką, kaip matyti iš pateiktų
duomenų, aktyviai ir daro. Be to, svarbu ir tai, kad su kredito sutartimis
susiję šalių civiliniai ginčai dar nėra išspręsti, galutiniai sprendimai nepriimti,
todėl jei nagrinėdamas šiuos ginčus, teismas nustatys, jog vienos iš šalių
veiksmuose iš tikrųjų gali būti nusikalstamos veikos požymių, vadovaudamasis
CPK 300 str. informuos prokurorą apie nustatytas aplinkybes.
Pareiškėjas skunde taip pat akcentuoja, kad tai, jog A. S. gali būti pasisavinęs UAB „(duomenys
neskelbtini)“ turtą, pagrindžia pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai
dokumentai (įmonės balansas, pažyma), iš kurių matyti, kad A. S. įsiskolinimai UAB „(duomenys
neskelbtini)“ yra padidėję. Tačiau pareiškėjas taip ir nenurodė, kaip šie turto
pasikeitimai galėjo pažeisti (duomenys neskelbtini) kaip kreditoriaus teises, padaryti
jų gynimą neperspektyviu ar netgi neįmanomu, kadangi pagal kredito sutartis
paskolintų pinigų pareiškėjas negali atgauti dėl kilusių civilinių ginčų, kas
lemia, jog negalima realizuoti įkeisto turto, tačiau pati UAB „(duomenys
neskelbtini)“ pagal teisės aktus dar nėra laikoma nemokia įmone, būtent dėl
šios priežasties jai buvo atsisakyta iškelti ir bankroto bylą (Klaipėdos
apygardos teismo 2010-04-02 nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-08
nutartis). Be to, pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog A. S. bei A. S. IĮ yra kredito sutarčių, sudarytų
tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, laiduotojai, todėl
nepakankant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, skolų išieškojimas bus
nukreipiamas ir į laiduotojų turimą turtą. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjos
nutartyje pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas gali apginti savo teises ir
civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Atkreiptinas dėmesys, jog skunde taip pat
nurodoma, kad Klaipėdos m. 1 PK jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.
30-2-00229-10 dėl pareiškėjui įkeisto ir areštuoto didelės vertės UAB „(duomenys
neskelbtini)“ priklausančio turto neteisėto
išgabenimo iš Lietuvos teritorijos ir galimo jo perleidimo. Prokuroras apygardos
teismo posėdyje patvirtino, jog tikrai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal
BK 246 str., o A. S. yra apklaustas kaip specialusis
liudytojas. Taigi jau yra tiriamos aplinkybės, ar UAB „(duomenys
neskelbtini)“ galėjo netekti tam tikro turto, o
jeigu taip, ieškoma atsakingų asmenų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo
ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-11-11 nutartis, tiek Klaipėdos apygardos
prokuratūros prokuroro D. Aleknos 2010-10-18 nutarimas atsisakyti pradėti
ikiteisminį tyrimą, yra teisėti ir pagrįsti procesiniai sprendimai, juos
naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a :
atmesti (duomenys neskelbtini) atstovo
N. S. skundą ir
palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas
Dalius Jocys