Administracinio nusižengimo byla (S)

           Nr. II-333-336/2023

           Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00022-2023-2

           Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. balandžio 4 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant :

skundą padavusiai I. Z.,

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. Z. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2337-2023, kuriuo I. Z. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį,

n u s t a t ė :

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. Z. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu (b. l. 40-44),  ir teismo posėdžio metu, patikslinus skundo reikalavimus, prašo pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2337-2023 ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti minėtą nutarimą dėl paskirtos baudos ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir baudos bei administracinio poveikio priemonės neskirti, o šio prašymo netenkinus – sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nustatant trumpesnį negu minimalus terminas, paskirti mažesnę, negu sankcijoje numatyta bauda. Nurodė, kad minėtu nutarimu ji buvo pripažinta kalta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2023 m. sausio 21 d., 10 val. 26 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,54 promilių neblaivumas. Jai šiuo nutarimu buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams. Mano, kad ši nuobauda jai buvo paskirta per griežta. Savo kaltės neginčija, nuoširdžiai dėl to gailisi. Alkoholį vartojo sausio 20 dienos vakare, pakankamai neįvertinusi alkoholio poveikio organizmui. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, dėl itin sudėtingų šeimyninių aplinkybių paskirtos piniginės baudos sumokėti galimybės neturi. Automobilį vairavo nedideliu, leistinu greičiu. Važiuojant tokiu nedideliu greičiu galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Automobilį vairavo šviesiu paros metu, žinomoje vietovėje, automobiliu važiavau viena. Nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivi, priešingu atveju nebūtų vairavusi. Šiuo metu išgyvena didžiulį gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą. Iki šio įvykio nėra padariusi analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi daugiau kaip 11 metų vairavimo stažą. Yra dora visuomenės narė, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti pilnu etatu, besirūpinanti šeima, vaikais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Pilnu etatu, slenkančiu grafiku dirba (duomenys neskelbtini). Nuvykimui į darbo vietą yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Gyvenamoji vieta nuo darbo nutolusi (duomenys neskelbtini), šalia gyvenamosios vietos susisiekimo viešuoju transportu nėra. Darbdavio charakterizuojama kaip pareiginga, atsakinga, darbšti, sąžininga, punktuali, mandagi ir nekonfliktiška darbuotoja. Netekusi teisės vairuoti netektų darbo, tai jai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jai pačiai ir artimiesiems. Taip pat viena augina 2 mažamečius vaikus. Teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti vaikų saugų patekimą į mokymo įstaigas ir treniruotes. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo ir sumažinus paskirtą piniginę nuobaudą, arba piniginės nuobaudos neskiriant, nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones ji privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jai bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Nurodė, kad jos tėvas po ligos, prieš 2 metus patirto infarkto, nevairuoja transporto priemonių, todėl ji viena šeimoje vairuoja automobilį. Nurodė, kad kritiškai vertina savo elgesį, gailisi.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

 Teismui pateiktu atsiliepimu  institucija (b. l. 77-80), skundo prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.   Nurodė, kad ANK 2 str. 3 d. reglamentuoja,  kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analo­giškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsar­gumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra ad­ministracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustaty­ti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsar­gumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusi­žengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Nurodė, kad ANK 422 str. 5 d. nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Kelių eismo taisyklių, pa­tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau - KET) 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių ke­liais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norin­tis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą - teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi - ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto prie­mones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemone, visuomet turi pareiga įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas ne­blaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai igno­ravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Nurodo, kad pareiš­kėja pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudama savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivi, bei nepasitikrino ar iš tiesų yra blaivi, nors privalėjo tai padaryti prieš vairuodama transporto priemonę. Pareiškėjos padėtį blogina ir ta aplinkybė, jog Pareiškėja žinodama savo, kaip ji teigia, itin sudėtingą šeimyninę bei materialinę padėtį, turėjo ypatingai rūpestingai elgtis, jog nepadarytų tokio šiurkštaus teisės pažeidimo, kuris sukeltų didelę naštą jai pačiai ir šeimos nariams, tačiau są­moningai taip nesielgė.      Nurodė, kad mediciniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, min­tis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y., veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali su­mažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentraci­ja - tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Atkreipia dėmesį, kad pirmojo patikrinimo metu pareiškėjai nustatytas 0,68 (pritaikius paklaidą 0,017%o- 0,66) promilės ir antruoju patikrini­mu nustatytas 0,56 (pritaikius paklaidą 0,017%o - 0,54) promilės neblaivumas.    Nurodo, kad Pareiškėja policijos pareigūnų buvo sustabdyta (duomenys neskelbtini), ir nors bylos medžiagoje nenurodyta, kuria kryptimi pareiškėja važia­vo, tačiau pagal protokole pateiktą įvykio vietos informaciją, galima spręsti, jog vyko nuo namų. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), nuo pareiškėjos namų, kas tolygu apie valan­dai kelionės. Ši aplinkybė taip pat traktuotina kaip asmens padėtį bloginanti aplinkybė, nes iš šių duomenų akivaizdu, jog pareiškėja suvokdama, kad reikės keliauti dideliu atstumu ilgą laiką, nes tokios ilgos kelionės neatliekamos spontaniškai ir be planavimo, vis tiek ryžosi nepasitikrinusi savo blaivumo vairuoti transporto priemonę, taip sukeldama didelį pavojų sau ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Nurodė, kad pareiškėja nuo 2019 metų yra bausta už 2 administracinius nusižengi­mus, kurie yra KET pažeidimai. Neraminanti tendencija tokia, kad pareiškėjos daromų nusižengimų pobūdis tampa vis pavojingesnis. Šiuo metu pareiškėja turi vieną galiojančią nuobaudą, kuri tiesiogiai sususi su saugumu kelyje, t. y., pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tai parodo pareiškėjos atsakingumo stoką.

Pareiškėjos byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti LR ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

            Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Z. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2337-2023 buvo pripažinta kalta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2023 m. sausio 21 d., 10 val. 26 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,54 promilių (pritaikius paklaidą) neblaivumas. Jai šiuo nutarimu buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams. Šiuo nutarimu buvo pripažinta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėja prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas, už jį paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, neskiriant baudos ir administracinio poveikio priemonės arba šias nuobaudas sušvelninant.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdama neblaivi, taip sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. Pareiškėjai buvo nustatytas 0,54 promilės neblaivumo laipsnis, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis. Ji per praėjusius 5 metus padarė 2 administracinius nusižengimus. 2022 m. kovo 1 d. padarė nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, kuomet vairuodama stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovintį automobilį, apgadino jį ir pasišalino iš įvykio vietos. 2019 m. rugpjūčio 29 d. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, palikdama stovėti automobilį draudžiamojoje zonoje. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia ypatingai teigiamai charakterizuoti pareiškėjos. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu buvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusižengimą ir gailisi, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėja nurodė, kad jai nustatytas neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Skundžiamame nutarime liko neįvertinta aplinkybė, kad alkoholį ji vartojo iš vakaro, jautėsi blaivi, dėl jos veiksmų nebuvo padaryta jokia žala, todėl jo padarytas nusižengimas yra mažesnio pavojingumo laipsnio. Supranta alkoholio keliamą grėsmę, ji niekada nėra bausta už panašaus pobūdžio nusižengimus. Jos vairavimo stažas yra daugiau kaip 11 metų, pajamos nedidelės. Jos darbinei veiklai teisė vairuoti yra reikalinga, kadangi reikia nuvykti į darbo vietą. Ji rūpinasi  2 vaikais, iš kurių vienas turi specialiųjų poreikių. Skundžiamas nutarimas neatitinka ir teismų praktikos.

Teismas pažymi, kad atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, o už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pažeidėjai nustačius didesnę alkoholio koncentraciją kraujyje (virš 1,5 promilės), jai grėstų baudžiamoji atsakomybė. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentas, kad jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną normą, negali būti laikomas pagrįstu, sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą. Teismo vertinimu, vairuodama neblaivi, pareiškėja neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl atsitiktinumo ji išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Atsakant į pareiškėjos argumentus, kad, nagrinėjamu atveju, žala nebuvo padaryta, pažymėtina, kad padariniai nėra būtinasis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, todėl tai, kad šiuo atveju pareiškėjos veika nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių, negali būti traktuojama kaip aplinkybė, kuri mažina veikos pavojingumą, kadangi priešingu atveju, t. y. kilus padariniams, jos veika galimai būtų kvalifikuota kitaip.

Kitos pareiškėjos nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės apie darbą, pareigą rūpintis vaikais ir t. t., taip pat nelaikytinos pagrindu skundo tenkinimui. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, akivaizdu, nebuvo pakankamos susilaikyti nuo nusižengimo darymo. Tai prieš sėsdama prie vairo būdama išgėrusi privalėjo įvertinti pati pareiškėja, o to nepadariusi privalo prisiimti pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką. Specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir paskirta bauda neabejotinai sukels pareiškėjai nepatogumų, tačiau šie nepatogumai, atsiradę dėl pačios pareiškėjos neatsakingumo, negali savaime būti laikoma išskirtine priežastimi panaikinti arba dar labiau švelninti paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2337-2023, nėra pagrindo. Pareiškėjui skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas taip pat pažymi, kad neturėdama galimybių sumokėti paskirtą baudą iš karto, pareiškėja gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokestinės paskolos sudarymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

pareiškėjos I. Z. skundą atmesti. 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2337-2023, palikti nepakeistą.  

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja         Audra Kriščiūnienė