Civilinė byla Nr. e2A-645-467/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41222-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Via sportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Via sportas“ ieškinį atsakovams UAB „Santermita“ ir Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijai dėl reikalavimo sumokėti nepagrįstai priskaičiuotus komunalinius mokesčius pripažinimo neteisėtu ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Via sportas“ 2017 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti neteisėtu atsakovų Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijos ir UAB „Santermita“ reikalavimą sumokėti komunalinius mokesčius už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. 13 431.55 EUR sumoje; įpareigoti atsakovus Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos ir UAB „Santermita“ neskaičiuoti komunalinių mokesčių už ieškovui UAB „Via sportas“ priklausančias pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius komercinės dalies patalpas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo komercines ir gyvenamąsias patalpas, taip pat automobilių parkavimo vietas, esančias pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 6B27/t, bendras plotas 29 716.79 kv.m. Ieškovui priklausančius pastate esančius nekilnojamojo turto objektus sudaro 21 komercinės paskirties patalpa, 12 butų ir 25 automobilių parkavimo vietos. Pastatas yra suprojektuotas ir pastatytas kaip administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir požeminiu garažu. Pastatas susideda iš trijų atskirų korpusų – komercinio ir dviejų gyvenamųjų, ką patvirtina pastato planas ir pastato vizualizacija.
3. 2006-03-29 buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu UAB „Via sportas“ veikė kaip pastato patalpų savininkų įgaliotas asmuo ir savo vardu sudarė įvairias sutartis: su UAB „Tebūnie švara“ dėl kilimėlių keitimo komercinėje dalyje; su UAB „Svelita“ dėl karuselinių durų techninio aptarnavimo; su UAB „VSA Vilnius“ dėl konteinerių atliekoms pristatymo ir priežiūros; su UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugos teikimo, su UAB „Vilniaus energija“ dėl šilumos tiekimo ir kt. dėl pastato komercinės dalies priežiūros ir komunalinių paslaugų teikimo. Už paslaugas, suteiktas pagal šias sutartis, sąskaitas iš paslaugų teikėjų gauna ir jas apmoka UAB „Via sportas“, o gyvenamųjų patalpų savininkams jokie mokesčiai už pastato komercinės dalies priežiūrą (įskaitant būtinas remonto išlaidas) bei komunalines paslaugas niekada nebuvo skaičiuojami. Komunaliniai mokesčiai už ieškovo gyvenamosiose patalpose valdomus butus visada buvo apskaičiuojami, atsižvelgiant tik į butų plotą; ieškovo valdomų komercinės dalies patalpų plotas nebuvo įskaičiuojamas į pastato bendrojo naudojimo patalpų plotą.
4. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu UAB „Via sportas“, kaip pastato patalpų savininkų įgaliotas atstovas, 2006-03-29 sudarė sutartį su AB „Rubicon City Service“ (pastato administratoriumi) dėl pastato gyvenamosios dalies bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo. Pastato administratorius kas mėnesį pateikdavo UAB „Via sportas“ sąskaitas už ieškovui priklausančių butų administravimą bei suteiktas komunalines paslaugas.
5. 2017-04-11 VĮ Registrų centre buvo įregistruota Namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrija, bendrijos pirmininku išrinktas A. K.. Įsteigus bendriją, ieškovas pradėjo gauti nepagrįstai dideles sąskaitas už komunalinius mokesčius. Pradedant 2017 m. balandžio mėn., ieškovas pradėjo gauti sąskaitas, į kurias, be ieškovui priskaičiuotų komunalinių mokesčių už jo valdomus butus gyvenamojoje dalyje bei dalinai už jo valdomas parkavimo vietas požeminiame parkinge, visiškai be pagrindo įtraukti mokesčiai už ieškovo savarankiškai pagal tiesiogiai sudarytas sutartis prižiūrimos ir aptarnaujamos komercinės dalies administravimo paslaugas, taip pat be pagrindo įtrauktos ženklios pastato visų patalpų savininkų įstatymo nustatyta tvarka nenuspręstos bendrijos išlaidos už 2017 m. 04-05 mėnesius.
6. 2017-06-23 bendrijos valdyba priėmė sprendimą perduoti pastato bendrojo naudojimo patalpų administravimą UAB „Santermita“. Naujasis pastato administratorius kartu su bendrija kas mėnesį teikia UAB „Via sportas“ nepagrįstai dideles sąskaitas už komunalinius mokesčius, priskaičiuotus ne tik ieškovo gyvenamojoje dalyje valdomiems butams, bet ir komercinei daliai. Ieškovas mano, kad komunaliniai mokesčiai pastato komercinei daliai turi būti apskaičiuojami atskirai nuo gyvenamosios dalies, kadangi ši pastato dalis gali būti prižiūrima ir eksploatuojama visiškai nepriklausomai nuo gyvenamosios dalies. Pastato komercinė ir gyvenamosios dalys turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei autonomines (atskiras) inžinerines sistemas; pastato komercinė ir gyvenamosios dalys gali funkcionuoti visiškai atskirai ir gauti energiją bei kitas komunalines paslaugas nepriklausomai viena nuo kitos; pastate įrengtos inžinerinės sistemos ir jų faktinė situacija leidžia per inžinerines sistemas tiekiamą energiją (elektros ir šilumos) bei vandenį ir šių sistemų priežiūrą apskaičiuoti mokesčius atskirai; UAB „Via sportas“ savo lėšomis draudžia komercinės dalies fasado stiklinę apdailą nuo žalos; atsitikus draudiminiam įvykiui, ieškovas pašalina defektus, teikia prašymą dėl nuostolių atlyginimo draudimo kompanijai ir draudimo sutarties nustatyta tvarka kaip langų savininkas gauna draudimo išmoką už žalos padarinių pašalinimą.
7. Atsižvelgiant į tai, kad pastato komercinė dalis turi autonomines inžinierines sistemas, per kurias aprūpinama energija bei vandeniu atskirai nuo pastato gyvenamosios dalies, taip pat į tai, kad komercinės dalies aptarnavimo ir priežiūros paslaugos teikiamos pagal UAB „Via sportas“ su paslaugų teikėjais tiesiogiai sudarytas sutartis, atsakovai negali reikalauti iš ieškovo sumokėti komunalinius mokesčius, priskaičiuotus pastato komercinei daliai, t. y. toks atsakovų reikalavimas pripažintinas neteisėtu.
8. Iš ginčijamų sąskaitų už komunalines paslaugas matyti, kad, nepaisant įstatyminių nuostatų, iš ieškovo reikalaujama sumokėti ne tik už ieškovui priklausantiems butams suteiktas komunalines paslaugas, bet ir už naujo pastato administratoriaus UAB „Santermita“ teikiamas administravimo ir buhalterinės apskaitos paslaugas, taip pat už ieškovui nežinomiems tikslams skirtas ženklias bendrijos išlaidas, dėl kurių nėra priimti atitinkami savininkų sprendimai. Ieškovas laikosi nuomonės, kad atsakovai neturi pagrindo skaičiuoti ieškovui komunalinius mokesčius už pastato komercinę dalį, kurios naudojimas yra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios dalies naudojimo tiek gyvenamosios dalies bendrojo naudojimo patalpų apimtimi, tiek energijos naudojimo bei paslaugų užsakymo apimtimi.
9. Komercinės dalies naudotojai jokia apimtimi nesinaudoja gyvenamosios dalies bendrosiomis patalpomis bei kita gyvenamosios dalies bendrąja infrastruktūra. Todėl priskirti komercinei daliai išlaidas, susijusias išskirtinai su gyvenamosios dalies bendrojo naudojimo objektų išlaikymu bei naudojimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovui taip pat nepagrįstai priskirta neproporcinga jos valdomoms parkavimo vietoms dalis su požeminio parkingo naudojimu susijusių išlaidų, o dalis priskiriamų išlaidų visiškai nepagrįstai priskirta požeminio parkingo naudotojams. Minėtas objektas nėra bendrojo naudojimo objektas: požeminiu parkingu turi teisę naudotis tik šios patalpos bendraturčiai pagal 2006-06-05 Vilniaus miesto 22-ame notarų biure patvirtintą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos sutartį, todėl požeminio parkingo patalpos naudojimo ir priežiūros klausimas yra šio objekto bendrasavininkių susitarimo dalykas.
10. Ieškovas nebuvo informuotas, kokiu pagrindu UAB „Santermita“ veikia su pastato bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu ir naudojimu susijusiuose santykiuose. Ieškovui nėra žinoma apie jokius butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimus, darbotvarkę ir sprendimus, kuriais UAB „Santermita“ būtų suteikta tokia teisė. Tokių sprendimų priėmimas yra išskirtinai patalpų savininkų kompetencija, kuri negali būti paneigta nei bendrijos, nei bendrijos organų sprendimais.
11. Atsakovas UAB „Santermita“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas iš esmės teisingai nurodė faktines aplinkybes apie ieškovui priklausančias patalpas, tačiau VĮ Registrų centro viešais duomenimis ieškovui nuosavybės teise priklauso 681/1000 (68.1 proc.) negyvenamosios patalpos – požeminio parkingo. Be to, pastatą sudaro trys korpusai – komercinės patalpos, gyvenamasis korpusas – bokštas A ir gyvenamasis korpusas – bokštas B. Šiuos tris korpusus, kurie sudaro pastato visumą, sieja pagrindinės namo konstrukcijos (pamatai, sienos, stogas, inžinerinė sistema). Todėl šiuos korpusus traktuoti kaip savarankiškus nekilnojamojo turto vienetus nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šie korpusai iš esmės yra vienas su kitu susiję, todėl turi būti administruojami (prižiūrimi) bendrai.
12. Atsakovas Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrija ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, įsteigus bendriją, gyventojams bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidos sumažėjo apie 30-50 proc. Įsteigus bendriją, buvo kreiptasi į ieškovą, kad jis pateiktų pastato statybos, techninės priežiūros, žemės sklypo ir kitus su namu susijusius dokumentus, tokius kaip sutartis, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius planus ir kt. dokumentus. Ieškovas į tokį prašymą niekada neatsakė, nors tai turėjo padaryti per 30 dienų.
13. 2017 m. gegužės 21 d. bendrija, vadovaudamasi DNSB įstatymo 10 str. 1 d. 4 p., priėmė sprendimą dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo, t.y. nusprendė samdyti pastato administratorių, įgaliojant bendrijos valdybą atrinkti administruojančią įmonę ir pasirašyti sutartį. Kartu šiuo sprendimu buvo nuspręsta nustatyti bendrijos pirmininkui 1 000 EUR mokestį, rinkti kaupiamąsias lėšas ir kt. Bendrijos sprendimas buvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka. Laiko, kad bendrijos susirinkimas turi išimtinę kompetenciją spręsti dėl administratoriaus parinkimo ir tam ieškovo, kuris pasirinko nebūti bendrijos nariu, pritarimo nereikia.
14. Pagal 2017 m. birželio 9 d. pastato kadastrinių matavimų bylą buvo nustatyta, jog pastato garaže, I ir II aukšte visos patalpos, įskaitant pravažiavimus, koridorius ir praėjimus (išskyrus liftus), nuosavybės teise priklauso įvairiems asmenims (daugiausia ieškovui). Kaip patalpos bendrasavininkis ieškovas turi prisidėti prie pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Be to, iš pastato kadastrinių matavimų byloje esančio garažo plano ir pastato patalpų sąrašo 1 eilutės pastabos matyti, kad visos parkingo erdvės, įskaitant ir pravažiavimus, priklauso asmenims asmeninės nuosavybės teise. Pagal pastato patalpų sąrašo 155-173 eilutes ir pastato kadastrinių matavimų byloje esančio I ir II pastato aukštų plano matyti, kad visos pastato pirmojo ir antrojo aukšto patalpos, įskaitant ir koridorius bei praėjimus, nuosavybės teise priklauso ieškovui.
15. Kadangi ieškovui nuosavybės teise priklauso visos pastato pirmojo ir antrojo aukšto patalpos bei ieškovui ir kitiems asmenims – visos pastato garažo patalpos, bendrija tokių patalpų nevaldo ir neadministruoja, tačiau bendrija teikia paslaugas ir administruoja pastato bendrąsias konstrukcijas ir pastato bendrąsias inžinerines sistemas, net jei jos yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Daugelis ieškovo sutarčių, kuriomis yra grindžiamas ieškinys, kaip tik ir apima ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, kurios nėra ir negali būti laikomos bendrojo naudojimo objektais. Tokiomis sutartimis yra tenkinami asmeniniai ieškovo interesai, o ne pastato bendraturčių interesai.
16. Atitinkamai, siekiant tinkamai prižiūrėti ir administruoti pastato bendrojo naudojimo objektus, administratorius sudarė tokias sutartis – bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos valymo sutartis, bendrojo naudojimo objektų apsaugos sutartis, liftų techninės priežiūros paslaugos sutartis, sutartis su elektros tiekėju dėl elektros tiekimo, buitinių atliekų išvežimo sutartis. Kadangi pagal visas sutartis paslaugos yra teikiamas pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir naudojimui, administratorius, vadovaudamasis CK 4.76 str., paskirsto jas visiems pastato bendraturčiams proporcingai jų asmeninės nuosavybės teise valdomam plotui, kuris yra nustatomas vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis.
17. Atsakovas nesutinka, kad ieškovo pateikta 2017 m. spalio 26 d. statybos inžinieriaus D. V. išvada yra tinkamas įrodymas, pagrįsti ieškovo teiginiams, jog komercinė dalis yra nesusieta su pagrindinėmis namo konstrukcijomis, bendrojo naudojimo mechanine, elektros, sanitarine-technine ir kitokia įranga. Ši išvada turi būti vertinama tik kaip trečiojo asmens paaiškinimai, nes tai nėra ekspertizės išvada. VĮ Registrų centre pastatas yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, kuriame nėra jokių skirstymų į gyvenamąją dalį ir komercinį korpusą ir tokio pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra bendrija.
18. Atmestini ieškovo argumentai, kad pastato administratorius negali skaičiuoti ir rinkti išlaidų už pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir eksploatavimą, nes ieškovas tam nedavė sutikimo, kadangi dėl administratoriaus skyrimo nubalsavo dauguma pastato bendrijos narių. Atsakovas laiko, kad ieškovas neįrodinėja ir neįrodo ieškinio dalyko, jog atsakovų reikalavimai yra neteisėti. Pažymi, kad bendrija neadministruoja ieškovui asmenine nuosavybe priklausančių objektų ir visos išlaidos dėl tokio ieškovo nuosavybe valdomo turto išsaugojimo ar priežiūros tenka pačiam ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo atitinkamas komercines ir gyvenamąsias patalpas bei automobilių parkavimo vietas - 46,60 proc. visų pastato patalpų, esančių pastate adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, likusios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims. 2017 m. balandžio 11 d. buvo įregistruota Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrija. Bendrijos narių susirinkimas 2017 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo - nusprendė samdyti pastato administratorių, įgaliojant bendrijos valdybą atrinkti administruojančią įmonę ir pasirašyti sutartį. 2017 m. birželio 23 d. bendrijos valdyba nutarė pastato bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo sutartį sudaryti su UAB „Santermita“. 2017 m. birželio 28 d. bendrija ir UAB „Santermita“ sudarė sutartį, kuria šalys susitarė, jog UAB „Santermita“ bendrijai atliks bendrosios nuosavybės objektų administravimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikimą. Už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas atsakovas išrašė ieškovui sąskaitas bendrai 13 431,55 EUR sumai.
21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, kurie galutinai suformuluoti parengiamajame teismo posėdyje, teismas nevertina ieškovo argumentų dėl administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų kokybės, tarifų, bendro naudojimo objektų aprašo (ne) buvimo, o vertina aplinkybes ir įrodymus, susijusius su ieškovo ieškinyje nurodyta prievole mokėti už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, atsižvelgiant į tai, ar ieškovui priklausančios prekybinės patalpos ir kitos negyvenamosios patalpos yra susietos su gyvenamosiomis patalpomis inžinieriniais tinklais, ar prekybinės ir kitos negyvenamosios patalpos prižiūrimos techniškai ir aprūpinamos resursais atskirai nuo gyvenamųjų patalpų, nes prekybinėms patalpoms teikiamos komunalinės paslaugos pagal ieškovo su paslaugų teikėjais tiesiogiai sudarytomis sutartimis, ar ieškovui, kaip komercinių patalpų savininkei, daroma išimtis dėl bendro naudojimo objektų išlaikymo.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad pastatas yra vieningas kompleksas, nėra registruota faktų apie jo atskirų dalių funkcionavimą, pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas - Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrija. Byloje nėra objektyvių ir pakankamai įrodymų, kad pastato patalpos gali funkcionuoti be bendro naudojimo patalpų ar turi atskirus inžinierinius, nesusietus tarpusavyje, inžinierinius tinklus, kurie užtikrina ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų (ne tik butų) savarankišką funkcionavimą.
23. Pirmosios instancijos teismas ieškovo užsakymu atliktą statybos specialisto išvadą dėl komercinių patalpų ir butų mokesčių vertino kaip rašytinį įrodymą, kuris negali paneigti teisinio reglamentavimo dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Antstolio Irmanto Gaidelio 2018 m. kovo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis teismas vertino kaip neobjektyvius, kadangi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas pagal trijų asmenų paaiškinimus apie inžinierinius tinklus, jų funkcionavimą, tačiau nepateikti šių asmenų kvalifikaciją pagrindžiantys įrodymai. Aplinkybės, kad ieškovas, kaip verslo subjektas, savo patalpų išlaikymui yra sudaręs sutartis su kitais paslaugų teikėjais dėl jo patalpų ar dalies pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų, teismas taip pat nelaikė pagrindu atleisti ieškovą nuo prievolės išlaikyti pastato bendro naudojimo patalpas.
24. Aplinkybė, jog, įsteigus bendriją, ieškovas pradėjo gauti nepagrįstai dideles sąskaitas, iš esmės siejama su savininkų proporcijos pagal nuosavybės teise turimą plotą perskirstymu, todėl, nagrinėjamoje byloje neginčijant nuosavybės dalių, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad padidėję mokesčiai yra nepagrįsti. Teismas sutiko su atsakovo UAB „Santermita“ argumentais, kad, apskaičiuojant mokesčius, jis pagrįstai vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos faktiškai pastatą sudaro trys korpusai: komercinės patalpos ir du gyvenamieji korpusai; kad visi šie korpusai sudaro pastato visumą, juos sieja pagrindinės namo konstrukcijos (pamatai, sienos, stogas, inžinerinė sistema), jie yra vienas su kitu susiję, todėl turi būti administruojami (prižiūrimi) bendrai.
25. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš esmės neginčijo ir atsakovo Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijos argumento, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso visos pastato pirmojo ir antrojo aukšto patalpos, ieškovui ir kitiems asmenims – visos pastato garažo patalpos. Dėl to konstatavo, kad bendrija turi teisę teikti paslaugas ir administruoti pastato bendrąsias konstrukcijas ir pastato bendrąsias inžinerines sistemas, net jei jos yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Ieškovas, kaip 46,60 proc. visų pastato patalpų savininkas, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti ir jų būtiniems pagerinimams atlikti.
26. Argumentą, kad iš ieškovo nepagrįstai reikalaujama sumokėti ne tik už jam priklausantiems butams suteiktas komunalines paslaugas, bet ir už pastato administratoriaus UAB „Santermita“ teikiamas administravimo ir buhalterinės apskaitos paslaugas, taip pat už ieškovui nežinomiems tikslams skirtas ženklias bendrijos išlaidas, dėl kurių nėra priimti atitinkami savininkų sprendimai, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
27. Ieškovas UAB „Via sportas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Via sportas“ ieškinį patenkinti visiškai: pripažinti neteisėtu atsakovų Namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkų bendrijos ir UAB „Santermita“ reikalavimą ieškovui UAB „Via sportas“ sumokėti 13 431,55 EUR dydžio komunalinius mokesčius už 2017 m. 07 - 09 mėnesius, įpareigoti atsakovus neskaičiuoti ieškovui komunalinių mokesčių už jam nuosavybės teise priklausančias pastato adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), komercinės dalies patalpas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Apeliantas nurodo, kad po bendrijos įsteigimo ieškovui pradėta teikti sąskaitas, kuriose, be ieškovui priskaičiuotų komunalinių mokesčių už jo pastato gyvenamoje dalyje valdomus butus ir pastato požeminiame garaže valdomas parkavimo vietas, įtraukti mokesčiai už ieškovo aptarnaujamas, prižiūrimas pastato komercinės dalies patalpas, už kurias pagal sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis, atsiskaito pats ieškovas; įtrauktos bendrijos išlaidos, kurioms nėra pastato butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo; nurodytas mokėjimo už administravimo ir buhalterinės apskaitos paslaugas tarifas - 0,0293 EUR/ kv. m. beveik du kartus viršija Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą ir atsakovo UAB „Santermita“ bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaracijoje nurodytą maksimalų administravimo tarifą, kuris daugiabučių namų, kurių plotas didesnis kaip 3 000 kv. m., sudaro 0,015 EUR/ kv. m.; komunaliniai mokesčiai už paslaugas pastato požeminio garažo patalpoms skaičiuojami ne pagal automobilių parkavimo vietų, priklausančių atitinkantiems savininkams, skaičių, o pagal savininko valdomos parkavimo patalpos dalį. Pirmosios instancijos teismas, apelianto vertinimu, nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų neįvertino.
29. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju sprendimą dėl pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus samdymo 2017-05-24 priėmė bendrijos narių susirinkimas, o administratorių atrinko ir nusprendė sutartį su juo dėl pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo sudaryti 2017-06-23 bendrijos valdyba. Taigi, faktiškai administratorių pasirinko bendrijos valdyba - bendrijos valdymo organas, kas reiškia, kad pastato butų ir kitų patalpų savininkai, kurie yra ir kurie nėra bendrijos nariai, nedalyvavo priimant sprendimą dėl konkretaus administratoriaus pasirinkimo. Ieškovo vertinimu, pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijos administratoriui negalėjo būti suteiktos nei bendrijos narių susirinkimo 2017-05-24 sprendimu, nei bendrijos valdybos 2017-06-23 nutarimu, nes tai prieštarauja CK 4.84 straipsnio 2 daliai.
30. Byloje nei bendrija, nei administratorius nepateikė duomenų nei apie pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimą CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka, nei apie tokio susirinkimo priimtą sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo priėmimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovo įsitikinimu, nesant byloje duomenų apie tai, teismas turėjo spręsti, kad administratorius nėra tas asmuo, kuris galėtų būti laikomas teisėtai pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas vykdančiu asmeniu ir kuris galėtų įgyti teisę reikalauti iš pastato patalpų savininkų, tarp jų - iš ieškovo, kurie nėra bendrijos nariai ir kurie nedalyvavo bendrijos nariams priimant sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo, atlyginimo už pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą. Ieškovo vertinimu, taip pat teisiškai negalima situacija, kuomet už tą pačią pastato bendrojo naudojimo patalpų administravimo veiklą būtų atsiskaitoma ne su vienu, o su dviem subjektais, t. y. ir su administratoriumi, ir su bendrijos pirmininku.
31. Apeliantas pažymi, kad pastato bendrojo naudojimo objektais pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys (laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, rūsiai, sandėliai, balkonai, terasos, lodžijos ir kitos patalpos) gali būti laikomas tik tuo atveju, jeigu tokios patalpos ir tokios pastato dalys nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Be to, inžinerinės sistemos gali būti ne tik bendros, bet ir autonominės (atskiros), kurios skirtos aptarnauti ne visą pastatą, o tam tikrą jo dalį. Tas pats pasakytina apie vietinius inžinerinius tinklus (Savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 4 punktas), kurie gali būti tiek bendri, tiek ir autonominiai (atskiri). Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė, ar pastato komercinė dalis ir gyvenamoji dalis (A ir B bokštai) galėtų būti kvalifikuojamos kaip atskiri pastato korpusai (sekcijos). Priešingai, nei sprendė teismas, pastato komercinė dalis atitinka namo daliai, turinčiai atskirus inžinerinių tinklų įvadus ir autonomines inžinerines sistemas, keliamus reikalavimus, ką patvirtina byloje esantys duomenys.
32. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė specialisto išvadą kaip įrodymą, nes ją pateikęs D. V. turėjo reikiamą kvalifikaciją tokiai išvadai duoti ir jo padarytos išvados yra reikiamai motyvuotos, pagrįstos specialiomis žiniomis. Teismas, priimdamas sprendimą, 2017-10-18 išvadą privalėjo įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir aptarti išvados įrodomąją reikšmę. Teismo Sprendime nurodyta aplinkybė, kad išvada nėra teismo eksperto išvada, nesudarė jokio pagrindo teismui dėl šios išvados sprendime nepasisakyti.
33. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti išvažiuojamąjį teismo posėdį tikslu vietoje apžiūrėti pastato komercinės dalies ir pastato gyvenamosios dalies, pastato požeminio garažo patalpas, taip pat pastate esančius inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas bei jų įrenginius, siekiant išsiaiškinti bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau šios faktinės aplinkybės yra užfiksuotos antstolio I. Gaidelio 2018-03-23 parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Aplinkybė, jog antstoliui I. Gaideliui fiksuojant atitinkamus duomenis, teikė paaiškinimus UAB „Vilšansta“ ir ieškovo atstovai, per se nereiškia, jog paminėtame protokole esantys duomenys apie atitinkamų daiktų buvimą, jų pavadinimus, veikimą, paskirtį bei buvimo vietą antstolio I. Gaidelio užfiksuoti neteisingai ar neatitinka tikrovės. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų antstolio I. Gaidelio 2018-03-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių duomenų netikrumą/klaidingumą, todėl teismui savo iniciatyva nebuvo pakankamo pagrindo suabejoti nurodyto įrodymo patikimumu.
34. Nors ieškovo ieškinio reikalavimai taip pat buvo grindžiami bendrijos ir administratoriaus reikalavimo neatitikimu Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintam maksimaliam paslaugos tarifui, teismas, priimdamas spendimą, šio reikalavimo teisėtumo nurodytu aspektu nevertino ir dėl jo sprendime nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK nuostatas.
35. Atsakovas UAB “Santermita” pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
36. Atsakovas Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, nepaisant apelianto skunde 13 kartų pakartotų teiginių, jog pastato komercinė dalis ir gyvenamoji dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei atskiras inžinerines sistemas, kurie neatitinka faktinių aplinkybių, apeliantas CPK 178 str. pagrindu neįrodė savo ieškinio dalyko ir reikalavimo, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip neįrodytą ir prieštaraujantį įstatyminiam reguliavimui. Apelianto argumentai, kad, įsteigus bendriją, nėra galima sudaryti sutarties su administratoriumi ir dėl to sprendimas pažeidžia CK 4.83 str. ir 4.84 str., išeina už bylos ribų ir prieštarauja tiek imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, tiek teismų praktikai. Teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus bei, vadovaudamasis CPK 185 str. ir įrodymų pusiausvyros principu, įvertino visus šalių pateiktus įrodymus, o pats apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo ieškinyje suformuotą dalyką.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
38. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Via sportas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
39. Ieškovas savo ieškinį ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jis neturi pareigos mokėti už administracinės paskirties namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, naudojimą ir eksploatavimą, nes pastatas yra sudarytas iš kelių savarankiškai funkcionuojančių dalių, t. y. gyvenamosios dalies (A bokštas ir B bokštas) ir komercinės dallies, ir kad komercinei daliai atsakovai neturi pagrindo ieškovui skaičiuoti komunalinių mokesčių, nes šios dalies naudojimas yra visiškai atskirtas. Be to, apeliantas nurodo, kad bendrija ir administratorius pagal ieškovui pateiktas sąskaitas nepagrįstai reikalauja, kad ieškovas sumokėtų komunalinius mokesčius ir už tokių patalpų, kurios asmeninės nuosavybės teise priklauso pačiam ieškovui. Taip pat apeliantas teigia, kad jis nesinaudoja bendrosiomis patalpomis, o reikiamas paslaugas pastato komercinei daliai teikia tretieji asmenys pagal su ieškovu sudarytas sutartis. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir esantiems įrodymams.
40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginį, kad pastato komercinė dalis ir gyvenamoji dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei atskiras inžinerines sistemas (CPK 178 str.), kadangi VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše yra nurodyta, kad pastatas yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, kuriame nėra jokių skirstymų į aukščiau nurodytas dalis ir tokio pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra bendrija. Taigi, šie duomenys turi aukštesnę įrodomąją galią ir laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti ir įrodyta priešingai.
41. Į bylą pateiktos ieškovo sutartys su trečiaisiais asmenimis nepatvirtina, kad pastato komercinė ir gyvenamoji dalys yra ir gali būti naudojamos atskirai, nes šios sutartys yra sudarytos iki bendrijos įkūrimo. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovui nuosavybės teise priklauso visos pastato pirmojo ir antrojo aukšto patalpos bei ieškovui ir kitiems asmenims – visos pastato garažo patalpos. Bendrija teikia paslaugas ir administruoja pastato bendrąsias konstrukcijas ir pastato bendrąsias inžinerines sistemas, nepriklausomai nuo to, kad jos galimai yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Bendrija pateikė į bylą bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame aiškiai yra įvardinti bendrojo naudojimo objektai, kuriuos prižiūri bendrija. Taigi, bendrija nevaldo ir neadministruoja ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas nepateikė argumentų ir neįrodinėjo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių apie komercinės dalies kaip daugiabučio gyvenamojo namo, korpusą ar sekciją. Pagal oficialų rašytinį įrodymą – VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą, kaip jau minėta, pastatas yra administracinės paskirties, todėl apelianto aukščiau nurodyti nauji argumentai apie teismo pareigą pasisakyti šiuo klausimu nenagrinėtini CPK 312 straipsnio pagrindu.
43. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai ir aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas, kad, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, kurie galutinai suformuluoti parengiamajame teismo posėdyje, teismas vertina aplinkybes ir įrodymus, susijusius su ieškovo ieškinyje nurodyta prievole mokėti už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, atsižvelgiant į tai, ar ieškovui priklausančios prekybinės patalpos ir kitos negyvenamosios patalpos yra susietos su gyvenamosiomis patalpomis inžineriniais tinklais, ar prekybinės ir kitos negyvenamosios patalpos (ieškovo naudojami terminai „Komercinė dalis“ arba „Komercinis korpusas“) prižiūrimos techniškai ir aprūpinamos resursais atskirai nuo gyvenamųjų patalpų (ieškovo naudojamas terminas „Gyvenamoji dalis“), nes prekybinėms patalpoms teikiamos komunalinės paslaugos pagal ieškovo su paslaugų teikėjais tiesiogiai sudarytomis sutartimis, ar ieškovui, kaip komercinių patalpų savininkui, daroma išimtis dėl bendro naudojimo objektų išlaikymo.
44. Taigi, įvertinus ginčo ribas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog pastato patalpos gali funkcionuoti be bendro naudojimo patalpų ar turi atskirus inžinerinius, nesusietus tarpusavyje, inžinerinius tinklus, kurie užtikrina ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų (ne tik butų) savarankišką funkcionavimą, o civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
45. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apelianto teiginį, kad pastate egzistuoja atskiri šilumos energijos, elektros energijos, priešgaisrinės saugos, vandens, nuotekų ir kitos inžinerinės sistemos. Iš ieškovo pateiktų pastato planų ir dokumentacijos matyti, kad tiek elektros inžineriniai tinklai, tiek šildymo sistema ir kitos inžinerinės sistemos yra susijusios su bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis – į pastatą ateina vienas šilumos sistemos vamzdis, vienas vandens vamzdis, elektros inžinerinės sistemos yra sujungtos ir atskiros pastato dalys neturi atskirų inžinerinių sistemų. Pastato projektinėje dokumentacijoje taip pat aiškiai nurodyta, kad komercinės dalies šildymo sistema yra neatskiriamai susijusi su garažo patalpa, kurios ieškovas vienas nuosavybės teise nevaldo. Be to, pats ieškovas neneigia, kad jis naudojasi gyvenamosios dalies bendrosiomis patalpomis ir infrastruktūra (pavyzdžiui, liftais).
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad bendrasavininkiai privalo mokėti už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Nepriklausomai nuo to, ar inžinerinės sistemos dalimi naudojasi visi daugiabučio namo gyventojai, tai yra statinio inžinerinės sistemos dalis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis). Bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kurios yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 62 dalis), yra pastato bendrojo naudojimo objektai (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis), priklausantys daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos apskrities pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Taigi, apeliantas, kaip 46,6 proc. visų pastato patalpų savininkas, CK 4.76 str., tiek 4.83 str. 3 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų pagrindu privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
47. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo patalpos būtų nesusietos su pastato pagrindinėmis konstrukcijomis, bendrojo naudojimo mechanine, elektros, sanitarine-technine ir kitokia įranga. Taigi, apeliantas, kaip ir kitų pastate esančių patalpų savininkai, yra šių bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkis, kuriam pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį kyla pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-228/2013, Nr. 3K-3-634-248/2015, kt.).
47. Apeliantas, be kita ko, apeliaciniame skunde nurodo, kad, tais atvejais, kai yra įsteigta bendrija, ji negali sudaryti sutarčių su trečiaisiais asmenimis, teikiančiais administravimo paslaugas, nes tik butų ir kitų patalpų savininkams ir savivaldybės vykdančiajai institucijai yra suteikta kompetencija pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Tačiau tokie apelianto argumentai išeina už ginčo ribų, todėl nenagrinėtini ir dėl jų plačiau teisėjų kolegija nepasisako, nes pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiami argumentai dėl savivaldybės teisės paskirti administratorių. Be to, kaip tvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, minimus argumentus ieškovas yra nurodęs ir jie yra nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13979-432/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-08378-2018-6).
48. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad jis neprivalo apmokėti jam pateikiamas sąskaitas už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (CK 4.83 str. 4 d.), kadangi jis nėra davęs tokio sutikimo ir šios išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat dėl jų nėra priimta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 str. ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Tačiau su tokiais argumentais nesutiktina, nes Bendrija, siekdama tinkamo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir tinkamos šių paslaugų kokybės, turi teisę sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis, kurie teikia dalį bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir tai nepažeidžia nei CK 4.83 str., nei 4.84 str. nuostatų. Be to, CK 4.84 str. nėra taikomas bendrijos priimtiems sprendimams ar pastato bendrojo naudojimo objektų administravimui, kai yra įsteigta Bendrija. Šiuo atveju bendrija (atsakovas) buvo įsteigta 2017 m. balandžio 11 d., todėl nuo to laiko CK 4.84 str. nuostatos nėra taikomos.
49. Priešingai, nei teigia apeliantas, bendrijos susirinkimas turi išimtinę kompetenciją spręsti dėl administratoriaus parinkimo ir tam ieškovo, kuris pasirinko nebūti bendrijos nariu, pritarimo nereikia. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Šio įstatymo 10 straipsnyje yra apibrėžta visuotinio DNSB narių susirinkimo išimtinė kompetencija, kuriai priklauso ir sprendimų dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo (10 straipsnio 1 dalies 4 punktas) priėmimas bei įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifų tvirtinimas (10 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
50. CK 4.76 str. yra nustatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
51. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, nors apeliantas ir nesutinka bei kritikuoja bendrijos priimtus sprendimus tiek dėl administratoriaus parinkimo, sutarties su juo sudarymo, mokesčių rūšies ir dydžio nustatymo ir pan., tačiau bendrijos sprendimų, priimtų nurodytais klausimais, neginčija. Todėl galiojančių sprendimų pagrindu atsakovų reikalavimas sumokėti komunalinius mokesčius už atitinkamą laikotarpį negali būti nepagrįstas jau vien dėl šios priežasties.
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., 2008-07-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008) yra pažymėjęs, kad, pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškininio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
53. Šiuo atveju ieškovas, neginčydamas atsakovo – bendrijos priimtų sprendimų, o tik jų pagrindu atsakovų pateiktus reikalavimus sumokėti atitinkamus mokesčius, neturi teisės įrodinėti paties mokesčių pagrįstumo/ nepagrįstumo, įskaitant jų dydį, fakto, kadangi ieškovas pareiškė ir pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo ieškinį, kuris faktiškai nesukelia ieškovui jokių teisinių pasekmių. Tačiau suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnis). Dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008). Taigi, ieškovo ieškinys pagrįstai pirmosios instancijos teismo yra atmestas.
54. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kadangi teismas tinkamai motyvavo ir pagrįstai nesivadovavo ieškovo pateikta specialisto išvada ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kurių duomenys prieštarauja oficialių rašytinių įrodymų duomenims.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, vadovaudamasis CPK 185 str. ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei atskirai pasisakęs dėl abiejų apelianto nurodytų įrodymų. Teismas, atmesdamas specialisto išvadą, nurodė, kad tai nėra eksperto išvada ir kad ieškovas neįrodė ieškinio dalyko ir nepaneigė įstatyme bei VĮ registrų centre nustatytos prezumpcijos, kad pastatas yra vienas ir nedalomas objektas. Be to, teismas pagrįstai ir išsamiai įvertino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, konstatuodamas, kad jame yra užfiksuotos faktinės aplinkybės pagal trečiųjų asmenų nuomonę apie pastate esančios inžinerinės įrangos paskirtį. Toks teismo vertinimas visiškai atitinka byloje esančius faktinius duomenis ir įrodymus, todėl daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, nėra jokio pagrįsto pagrindo (CPK 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-563/2006; 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008 ir kt.).
56. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas atskirai ir dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).
57. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
58. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovui Namo (duomenys neskelbtini). 1 Vilniuje savininkų bendrijai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 361,25 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais (CPK 93, 98 straipsniai).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Via sportas“ atsakovui Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijai 1 361,25 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 25 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjos Laima Gerasičkinienė
Alma Urbanavičienė
Renata Volodko