Civilinė byla Nr. e2A-1612-863/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.2.6.14; 3.3.1.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alauša“ ir atsakovių UAB „MA Group“ ir A. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo, ?atsakovių UAB „MA Group“ ir A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. papildomo sprendimo, atsakovų D. B., A. B., P. S., A. Ž., M. Š., O. Č., J. B., R. Š., O. F., V. S., R. P., S. A., N. K., V. T., A. L., O. M., A. A., J. T., N. P., J. S. prisidėjimus prie atsakovių UAB „MA Group“ ir A. Č. apeliacinio skundo, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Alauša“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „MA Group“ ir P. S., R. Š., O. Č., V. S., V. S., J. B., N. M., U. Z., R. P., N. P., M. Š., J. S., A. Ž., O. F., A. A., A. A., D. S., A. L., S. A., N. J., A. B., D. B., V. T., J. T., O. M., N. K., A. Č. dėl teisių ir pareigų pagal sutartį perkėlimo / sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT).

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Alauša“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) perkelti ieškovei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), dalies pirkėjo teises ir pareigas pagal: 1.1. 2021 m. balandžio 26 d. sudarytą UAB „MA Group“ ir A. Č. Skolos padengimo sutartį Nr. 2222, nustatant, kad ieškovė pirko, o A. Č. pardavė 57/31504 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 2222 nurodytą sumą – 879,37 Eur; 1.2. 2021 m. gegužės 25 d. UAB „MA Group“ ir P. S. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 5564, nustatant, kad ieškovė pirko, o P. S. pardavė 59/31504 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 5564 nurodytą sumą – 910,81 Eur; 1.3. 2021 m. gegužės 26 d. UAB „MA Group“ ir R. Š. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 5652, nustatant, kad ieškovė pirko, o R. Š. pardavė 131/31504 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 5652 nurodytą sumą – 2 022,32 Eur; 1.4. 2021 m. gegužės 26 d. UAB „MA Group“ ir O. Č. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 5644, nustatant, kad ieškovė pirko, o O. Č. pardavė 109/31504 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 5644 nurodytą sumą – 1 682,69 Eur; 1.5. 2021 m. gegužės 26 d. UAB „MA Group“ ir V. S. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 5648, nustatant, kad ieškovė pirko, o V. S. pardavė 59/31504 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 5648 nurodytą sumą – 910,81 Eur; 1.6. 2021 m. liepos 5 d. UAB „MA Group“ ir V. S. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 7250, nustatant, kad ieškovė pirko, o V. S. pardavė 109/31504 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 7250 nurodytą sumą – 1 682,69 Eur; 1.7. 2021 m. liepos 5 d. UAB „MA Group“ ir J. B. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 7255, nustatant, kad ieškovė pirko, o J. B. pardavė 13/3938 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 7255 nurodytą sumą – 1 605,50 Eur; 1.8. 2021 m. liepos 5 d. UAB „MA Group“ ir N. M. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 7259, nustatant, kad ieškovė pirko, o N. M. pardavė 39/31504 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 7259 nurodytą sumą – 602,06 Eur; 1.9. 2021 m. liepos 5 d. UAB „MA Group“ ir U. Z. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 7264, nustatant, kad ieškovė pirko, o U. Z. pardavė 119/31504 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 7264 nurodytą sumą – 1 837,07 Eur; 1.10. 2021 m. liepos 5 d. UAB „MA Group“ ir O. M. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 7269, nustatant, kad ieškovė pirko, o O. M. pardavė 655/31504 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 7269 nurodytą sumą – 10 111,58 Eur; 1.11. 2021 m. liepos 7 d. UAB „MA Group“ ir M. Š. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 7341, nustatant, kad ieškovė pirko, o M. Š. pardavė 293/15752 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 7341 nurodytą sumą – 9 046,39 Eur; 1.12. 2021 m. liepos 7 d. UAB „MA Group“ ir J. S. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 7348, nustatant, kad ieškovė pirko, o J. S. pardavė 235/94512 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 7348 nurodytą sumą – 1 209,27 Eur; 1.13. 2021 m. liepos 16 d. UAB „MA Group“ ir A. Ž. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 7780, nustatant, kad ieškovė pirko, o A. Ž. pardavė 131/31504 žemės sklypo  dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 7780 nurodytą sumą – 2 022,32 Eur; 1.14. 2021 m. liepos 16 d. UAB „MA Group“ ir O. F. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 7775, nustatant, kad ieškovė pirko, o O. F. pardavė 195/31504 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 7775 nurodytą sumą – 3 010,32 Eur; 1.15. 2021 m. rugpjūčio 4 d. UAB „MA Group“ ir A. A. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 8480, nustatant, kad ieškovė pirko, o A. A. pardavė 1095/126016 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 8480 nurodytą sumą – 4 229,88 Eur; 1.16. 2021 m. rugpjūčio 4 d. UAB „MA Group“ ir A. A. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 8485, nustatant, kad ieškovė pirko, o A. A. pardavė 657/126016 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 8485 nurodytą sumą – 2 535,61 Eur; 1.17. 2021 m. rugpjūčio 4 d. UAB „MA Group“ ir J. S. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 8553, nustatant, kad ieškovė pirko, o J. S. pardavė 123/7876 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 8553 nurodytą sumą – 7 595,26 Eur; 1.18. 2021 m. rugpjūčio 4 d. UAB „MA Group“ ir A. L. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 8543, nustatant, kad ieškovė pirko, o A. L. pardavė 357/63008 žemės  sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 8543 nurodytą sumą – 2 755,60 Eur; 1.19. 2021 m. rugpjūčio 4 d. UAB „MA Group“ ir S. A. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 8548, nustatant, kad ieškovė pirko, o S. A. pardavė 357/63008 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 8548 nurodytą sumą – 2 755,60 Eur; 1.20. 2021 m. rugpjūčio 27 d. UAB „MA Group“ ir N. J. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 9393, nustatant, kad ieškovė pirko, o N. J. pardavė 183/31504 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 9393 nurodytą sumą – 2 825,07 Eur; 1.21. 2021 m. rugsėjo 17 d. UAB „MA Group“ ir A. B. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 10122, nustatant, kad ieškovė pirko, o A. B. pardavė 177/126016 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 10122 nurodytą sumą – 683,11 Eur; 1.22. 2021 m. rugsėjo 17 d. UAB „MA Group“ ir D. B. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 10118, nustatant, kad ieškovė pirko, o D. B. pardavė 177/126016 žemės sklypo  dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 10118 nurodytą sumą – 683,11 Eur; 1.23. 2021 m. rugsėjo 21 d. UAB „MA Group“ ir V. T. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 10195, nustatant, kad ieškovė pirko, o V. T. pardavė 235/189024 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 10195 nurodytą sumą – 604,64 Eur; 1.24. 2021 m. rugsėjo 21 d. UAB „MA Group“ ir J. T. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 10199, nustatant, kad ieškovė pirko, o J. T. pardavė 235/189024 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 10199 nurodytą sumą – 604,64 Eur; 1.25. 2021 m. spalio 1 d. UAB „MA Group“ ir O. M. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 10686, nustatant, kad ieškovė pirko, o O. M. pardavė 39/15752 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 10686 nurodytą sumą – 1 180,97 Eur; 1.26. 2021 m. spalio 1 d. UAB „MA Group“ ir N. K. sudarytą Skolos padengimo sutartį Nr. 10690, nustatant, kad ieškovė pirko, o N. K. pardavė 39/15752 žemės sklypo dalį už Skolos padengimo sutartyje Nr. 10690 nurodytą sumą – 1 180,97 Eur; 2) jeigu teismas laikytų, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, šį senaties terminą atnaujinti vadovaujantis patikslintame ieškinyje nurodytomis reikšmingomis aplinkybėmis ir pagrindais; 3) jeigu teismas nuspręstų, kad dalis ieškovės reikalavimų dėl teisių ir pareigų pagal sandorius perkėlimo ieškovei teismo tvarka nebegali būti apginti dėl praleistos ieškinio senaties, prašė teismo jos teises ginti patenkinant alternatyvius reikalavimus, t. y. šio patikslinto ieškinio 1 reikalavime nurodytas skolos padengimo sutartis, kurių atžvilgiu nebūtų patenkintas šio patikslinto ieškinio 1 reikalavimas, pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento bei taikyti restituciją natūra šiame patikslintame ieškinyje nurodytais pagrindais; 4)  ieškovės naudai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d. pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo pastatą, Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, ir 1625/7876 žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2021 m. liepos 22 d. gavo UAB „MA Group“ 2021 m. liepos 16 d. pareiškimą, persiųstą notaro E. N., kuriuo ši atsakovė pranešė apie ketinimą parduoti jai priklausančią 6004/94512 žemės sklypo dalį ir pasiūlė UAB „Alauša“ pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant šią dalį. Ieškovė 2021 m. liepos 27 d. pranešimu atsakė notarui, kad nori pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės sklypo dalį ir paprašė informuoti apie numatomą pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo datą ir laiką, tačiau atsakymo negavo. Nesulaukusi atsakymo ieškovė kreipėsi teisinių konsultacijų į advokatų kontorą dėl tolimesnių veiksmų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad UAB „MA Group“ iš žemės sklypo bendrasavininkės A. Č. 2021 m. balandžio 26 d. Skolos padengimo sutarties Nr. 2222, pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 57/31504 žemės sklypo dalį. UAB „MA Group“ vėliau įregistravo dar daugiau sudarytų skolos padengimo sutarčių ir papildomai įsigijo  dar daugiau žemės sklypo dalių.

1.2.       Ieškovės vertinimu, atsakovai, sudarydami patikslinto ieškinio 1.1 dalyje nurodytas skolos padengimo sutartis (toliau kartu – sandoriai, skolos padengimo sutartys), pažeidė ieškovės, kaip bendraturtės pirmumo teisę įsigyti žemės sklypo dalis. Pažymėjo, kad, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, UAB „MA Group“ iki nuosavybės teisės įgijimo pagal 2021 m. balandžio 26 d. skolos padengimo sutartį (sudarytą su A. Č.) nebuvo žemės sklypo bendraturtė, vadinasi, A. Č., prieš perleisdama (parduodama) jai priklausantį žemės sklypą, privalėjo pirmiausiai apie savo ketinimus pranešti kitiems žemės sklypo bendraturčiams.

1.3.       Ieškovė pabrėžė, kad tiek 2021 m. balandžio 26 d. skolos padengimo sutartis, tiek ir visi kiti sandoriai yra įvardinti „Skolos padengimo sutartimis“. Sandoriuose nurodoma, kad skolininkai (atsakovai fiziniai asmenys) perdavė kreditorei UAB „MA Group“ žemės sklypo dalis už skolą pagal pavedimo sutartį dėl pagalbos atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, sudarytą tarp kreditorės UAB „MA Group“ ir skolininko (atitinkamo atsakovo fizinio asmens). Sandoriuose įtvirtinta, kad nuo atitinkamo sandorio patvirtinimo dienos skolininko skola UAB „MA Group“ pagal pavedimo sutartis bus laikoma visiškai padengta. Kadangi ginčo sandorių dalykas buvo atsakovų fizinių asmenų skolų padengimas žemės sklypo, bendra daline nuosavybe priklausančio ir kitiems asmenims, dalimis, remiantis CK 6.436 straipsnio 2 dalimi taikytini ir CK 4.79 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai, kurių nebuvo laikytasi sudarant ginčo sandorius, tuo pažeidžiant UAB „Alauša“, kaip žemės sklypo bendraturtės, teises. A. Č. prieš sudarydama 2021 m. balandžio 26 d. skolos padengimo sutartį  su UAB „MA Group“, privalėjo pranešti apie numatomą žemės sklypo dalies perleidimą visiems kitiems bendraturčiams (įskaitant ieškovę) ir tik bendraturčiams atsisakius įgyvendinti savo pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypo dalį arba jos neįgyvendinus per CK nustatytą terminą, turėjo teisę žemės sklypo dalį perleisti bendraturčiu nebuvusiai UAB „MA Group“. Pripažinus, kad minėtas ginčo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant CK 4.79 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus ir UAB „MA Group“ žemės sklypo bendraturte tapo neteisėtai, atitinkamai pripažintina ir kad vėliau sudaryti ginčo sandoriai taip pat pažeidžia minėtas teisės normas bei UAB „Alauša“ teises. Todėl ieškovė prašė perkelti žemės sklypo dalių pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčo sandorius. Patenkinus ieškovės reikalavimus, kasacinio teismo praktikoje nurodytas CK 4.79 straipsnyje nustatytas reguliavimo tikslas būtų pasiektas – žemės sklypo bendraturčių skaičius sumažėtų. Be to, UAB „Alauša“ atsiskaičius su atsakovais – fiziniais asmenimis už žemės sklypo dalis, pastarieji galėtų atsiskaityti ir su UAB „MA Group“. Pabrėžė, kad visuose sandoriuose yra užfiksuotas atsakovų – fizinių asmenų skolos dydis atsakovei UAB „MA Group“ (sandorių 3.2 punktas), kuris sutampa su perleidžiamos žemės sklypo dalies kaina (sandorių 3.1 punktas). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „MA Group“ galėtų reikšti  pretenzijas atsakovams – fiziniams asmenims, jei šie atsiskaitytų už skolą pinigais – tokia suma, kuri yra nurodyta sandoriuose. Juo labiau, kad atsakovų, fizinių asmenų, teisė atsiskaityti pinigais su UAB „MA Group“ įtvirtinta pavedimo sutartyse (jų konfidencialiosiose dalyse – 1 ir 2 punktai).

1.4.       Ieškovės vertinimu, ieškinio senatis dėl A. Č. ir UAB „MA Group“ 2021 m. balandžio 26 d. Skolos padengimo sutarties prasidėjo ieškovės atstovams – teisininkams iš advokatų kontoros pirmą kartą susipažinus su žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašu 2021 m. rugpjūčio 30 d. Taip pat ieškovė laikosi pozicijos, kad po 2021 m. balandžio 27 d. UAB „MA Group“ ir kitų atsakovų sudarytų skolos padengimo sutarčių senaties terminas nėra prasidėjęs ir prasidės tik tuo atveju, jeigu bus patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 2021 m. balandžio 26 d. sudarytos UAB „MA Group“ ir A. Č. skolos padengimo sutarties. Todėl mano, kad ieškovė nėra praleidusi CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyto senaties termino nei dėl vieno ginčo sandorio. Pažymėjo, kad ieškinio senaties taikymas ar netaikymas reikalavimams dėl dalies ginčo sandorių, neįtakoja tos aplinkybės, kad visi sandoriai yra sudaryti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nustatytus CK 4.79 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje. Jei ieškovės reikalavimas perkelti dalies ginčo sandorių žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas būtų atmestas dėl praleisto senaties termino, šie ginčo sandoriai  naikintini, kaip neteisėti, ir taikytina restitucija bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.

1.5.       Ieškovė nurodė, jog pripažintina, kad žemės sklypo dalių įgijėja UAB „MA Group“, sudarydama sandorius, nebuvo sąžininga. UAB „MA Group“ yra verslo subjektas, besiverčiantis žemės sklypų įgijimu ir pardavimu, be kita ko organizuojantis pagalbą teikiant teisines paslaugas sudėtinguose asmenų nuosavybės atkūrimo natūra procesuose. Todėl atsakovei UAB „MA Group“ keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai ir ji privalėjo suvokti, kad sandoriams yra taikomi pirkimo–pardavimo sutartims keliami reikalavimai, įskaitant ir CK 4.79 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytas pareigas pranešti apie numatomą žemės sklypo dalių įsigijimą bendraturtei UAB „Alauša“. Apie tai, kad UAB „MA Group“ CK 4.79 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai buvo žinomi, patvirtina pačios UAB „MA Group“ veiksmai teikiant 2021 m. liepos 16 d. pareiškimą, kuriuo ši atsakovė pasiūlė UAB „Alauša“ pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant žemės sklypo dalį bei šios atsakovės 2021 m. lapkričio 25 d. atsiliepime pateikti paaiškinimai. Tai verčia manyti, kad UAB „MA Group“, žinodama teisės aktų reikalavimus ir privalomas procedūras, veikė nesąžiningai, o tai liudija ir pavedimo sutarčių konfidencialiosios dalies 1 ir 2 punktai, numatantys, kad atsakovai (fiziniai asmenys) už paslaugų teikimą UAB „MA Group“ turėjo sumokėti 25 procentus atkurtos žemės sklypo vertės arba 25 procentus atkurtos žemės sklypo dalies, tačiau pagal sandorius UAB „MA Group“ skolas sudengė perimdama visas atkurtos žemės sklypo dalis. Ieškovės vertinimu, UAB „MA Group“ sąmoningai pasirinko ginčo sandorius įvardinti kaip „skolos padengimo sutartis“ siekdama suklaidinti kitus bendraturčius, išvengti pirkimo-pardavimo sutartims taikomų reikalavimų, nustatytų CK 4.79 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, ir taip tapti žemės sklypo bendraturčiu, pažeidžiant esamų bendraturčių (įskaitant UAB „Alauša“) teises. Ieškovės įsitikinimu, vadovaujantis CK normomis ir teismų praktika bei atsakovės UAB „MA Group“ paaiškinimais, akivaizdu, kad šis asmuo, turėdamas žinias ir kompetenciją, reikalingą tinkamam sandorių įforminimui pagal teisės aktų reikalavimus, pasiūlė atsakovams (fiziniams asmenims) sudaryti apsimestinius sandorius, t. y. sandorius, kurių forma klaidintų kitus bendraturčius ir neva leistų išvengti pirkimo–pardavimo sutartims taikomų CK 4.79 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų. Ieškovė apibendrino, kad jeigu ieškovės reikalavimas perkelti dalies ginčo sandorių žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas nebegalėtų būti patenkintas teismui pripažinus, kad yra praleista ieškinio senatis, nustatyta CK 4.79 straipsnio 3 dalyje (su kuo ieškovė iš esmės nesutinka), nepaisant to, šie ginčo sandoriai naikintini, kaip sudaryti neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, ir taikytina restitucija natūra. Šio alternatyvaus reikalavimo patenkinimas taip pat apgintų ieškovės teises, kadangi iš žemės sklypo bendraturčių tarpo būtų pašalinta neteisėtai juo tapusi UAB „MA Group“, tuo sumažinant bendraturčių skaičių, o kiti atsakovai (fiziniai asmenys) atgautų jiems priklausančias žemės sklypo dalis ir galėtų jas tinkamai realizuoti (pavyzdžiui, parduodant kitiems bendraturčiams).

2.       Atsakovės UAB „MA Group“ ir A. Č. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė taikyti 3 mėnesių ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu atmesti patikslinto ieškinio reikalavimus, nurodytus patikslinto ieškinio dalyko 1 punkto 2 – 20 papunkčiuose; teismui nustačius, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį nurodytiems ieškovės reikalavimams, atmesti juos kaip nepagrįstus; atmesti kaip nepagrįstus ir likusius patikslinto ieškinio reikalavimus.

2.1.       Atsiliepime pasisakydamos dėl ieškinio pagrindo prieštaringumo ir ieškinio dalyko ydingumo atsakovės nurodė, kad patikslinto ieškinio dalykas yra suformuluotas netiksliai, nes nėra aiškus galutinis materialinis teisinis rezultatas, kurio yra siekiama iškėlus civilinę bylą: ieškovė nekelia būtino reikalavimo dėl atsiskaitymų (atitinkamų sumų iš jos atsakovų – fizinių asmenų naudai priteisimo) perkėlus jai teises ir pareigas pagal skolos padengimo sutartis, dėl ko tampa neaišku, kaip bus atsiskaityta už perkėlus teises ir pareigas ieškovės įsigytas sklypo dalis, taip pat lieka neaiški atsakovės UAB „MA Group“ teisinė padėtis perkėlus ieškovei teises ir pareigas pagal skolos padengimo sutartis, nes pagal šias sutartis perleistomis sklypo dalimis buvo atsiskaityta už atsakovės UAB „MA Group“ paslaugas pagal pavedimo sutartis, dėl ko pastarosios laikytinos įvykdytomis. Pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką tenka ieškovei, todėl teismas neturi teisės savo nuožiūra ieškinio dalyko atitinkamai keisti ir (ar) tikslinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovei suformulavus netikslų (faktiškai – neįgyvendinamą) patikslinto ieškinio dalyką, jos patikslintas ieškinys turi būti atmestas.

2.2.       Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal ginčo sandorius atsakovės be kita ko nurodė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai aptariamą daiktinę turtinę teisę sutapatino su prievolių teisėje numatytomis pardavėjo pareigomis ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog prieš sudarydami skolos padengimo sutartis atsakovai (fiziniai asmenys) privalėjo pasiūlyti ieškovei pirmenybės teise įsigyti jų perleidžiamas sklypo dalis. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, CK 4.79 straipsnyje numatyta pirmenybės teisė yra taikoma tik pirkimo–pardavimo sutartims ir negali būti taikoma jokiems kitiems turto perleidimo sandoriams. Faktiškai ieškovė savo reikalavimus grįsti CK 4.79 straipsnyje numatytos pirmenybės teisės pažeidimu galėtų tik tuo atveju, jei įrodinėtų skolos padengimo sutarčių apsimestinumą ir prašytų pripažinti jas pirkimo–pardavimo sutartimis, tačiau ieškovė tokių reikalavimų atsisakė 2023 m. spalio 18 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų civilinėje byloje pakeitimo ir jų nekelia patikslintame ieškinyje. Todėl negali būti tenkinamas ieškovės patikslinto ieškinio dalyko 1 punkto reikalavimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų jai perkėlimo pagal skolos padengimo sutartis.

2.3.       Dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais atsakovės nurodė, kad šiuo atveju yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad skolos padengimo sutartys nėra apsimestiniai sandoriai, kuriais buvo siekiama paslėpti sklypo dalių pirkimą–pardavimą. Atsakovių civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovę UAB „MA Group“ ir atsakovus (fizinius asmenis) jau dešimtmetį sieja sutartiniai pavedimo teisiniai santykiai. Atsakovei UAB „MA Group“ pagal pavedimo sutartis teikiant pagalbą atsakovams (fiziniams asmenims), pavyko atkurti nuosavybės teises į sklypą ir kitus greta esančius sklypus, tad atsakovė UAB „MA Group“ pagal pavedimo sutarčių nuostatas įgijo teisę į atlygį. Todėl akivaizdu, jog pareiga atsiskaityti su atsakove UAB „MA Group“ atsakovams (fiziniams asmenims) nebuvo dirbtinai sukurta prieš pat skolos padengimo sutarčių pasirašymą, siekiant sudaryti apsimestinius sandorius. Skolos padengimo sutartys buvo sudarytos kitų teisėtų ir galiojančių sutarčių – pavedimo sutarčių – pagrindu, todėl nenuginčijus pastarųjų sutarčių, negali būti konstatuojamas ir skolos padengimo sutarčių fiktyvumas. Atsakovės nesutiko su ieškovės argumentais dėl atsakovės UAB „MA Group“ nesąžiningumo. Pažymėjo, kad ieškovė nepaaiškino, kuo remdamasi teigia, jog pagal skolos padengimo sutartis atsakovei UAB „MA Group“ buvo perleisti ne 25 procentai atsakovams (fiziniams asmenims) priklausančių sklypo dalių, o visos jiems priklausančios sklypo dalys.

2.4.       Dėl ieškinio senaties prašė teismo taikyti 3 mėnesių ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu atmesti ieškinio reikalavimus, nurodytus patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo papunkčiuose Nr. 2-20. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl aukščiau nurodytų sandorių, laikytina, kad atsakovė UAB „MA Group“ buvo tapusi pagal juos teisėta sklypo bendraturte, todėl jos vėlesniems sklypo sandoriams bet kuriuo atveju net ir potencialiai jau nebegalėjo būti taikomi jokie ieškovės pirmumo teisės užtikrinimo reikalavimai pagal CK 4.79 straipsnį. Todėl turi būti atmesti ir likę ieškovės reikalavimai dėl dar šešių skolos padengimo sandorių, nurodytų patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo papunkčiuose Nr. 21-26. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su tariamu ieškinio senaties termino nepraleidimu, nurodė, kad ieškovė, 2021 m. liepos 22 d. susipažinusi su sklypo NTR duomenimis, būdama patyrusiu verslo subjektu, turėjusi jai nuo 2019 m. nuolat teikiamą teisinę advokatų pagalbą, sužinojusi apie jos interesus tariamai pažeidžiančius sandorius, privalėjo pareikšti dėl jų tinkamą ieškinį tinkamiems atsakovams per įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą, o neapsiriboti tik jų nurodymu trečiaisiais asmenims. Jai to laiku nepadarius, atsakovai turi teisėtą lūkestį ir įstatyminę teisę reikalauti pavėluoto ieškinio atmetimo ir tokiu būdu teisėtai išvengti neigiamų ieškinio patenkinimo padarinių. Dėl ieškovės argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino atnaujinimu, nurodė, kad ieškovės nurodytos ieškinio senaties praleidimo priežastys nėra svarbios ir objektyvios. Nei ieškovės nurodomas ketinimų ginti savo pažeistas teises išviešinimas pirmajame ieškinyje, nei laikinųjų apsaugos priemonių pagal pirmąjį ieškinį taikymas ieškovės prašymu, neva „užšaldęs“ situaciją iki pirmojo ieškinio išnagrinėjimo teisme, neturi nieko bendro su įstatymo reikalaujama ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastimi, kadangi nurodytos aplinkybės netrukdė ieškovei ginti savo pažeistų teisių ir interesų laiku pareiškiant teismui atitinkamą ieškinį. Todėl atsakovės prašė atmesti nepagrįstą ieškovės prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Dėl kitų su ieškinio senatimi susijusių ieškovės argumentų nurodė, kad pritaikius ieškinio senatį bent pagal vieną iš chronologiškai ankstesnių sandorių, atsakovė UAB „MA Group“ lieka pagal jį teisėta sklypo bendrasavininke, todėl pagal visus likusius (vėlesnius) sandorius ieškovė bet kuriuo atveju, net teoriškai, nebegali reikšti pretenzijų dėl pirmumo teisės į sklypo dalių įsigijimą ir reikalauti pirkėjo teisių ir pareigų pagal juos perkėlimo.

2.5.       Atsakovės kritiškai vertino ir ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Manė, kad prašymas nepagrįstas ir negali būti tenkinimas tiek dėl pačio ieškinio nepagrįstumo, tiek dėl to, kad nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydis ne tik kelia abejonių, bet ir nėra patvirtintas dokumentais arba yra tiesiog neracionalus ir (ar) neadekvatus. Todėl netgi tuo atveju, jei patikslintas ieškinys būtų patenkintas, atsakovės prašė teismo tokio prašymo jame nurodyta išlaidų apimtimi netenkinti.

3.       Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime prašė ieškovės patikslinto ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

4.       Ieškovės atstovai teismo posėdyje palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

5.       Atsakovių UAB „MA Group“ ir A. Č. atstovai teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį atmesti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu tenkino ieškovės UAB „Alauša“ patikslinto ieškinio reikalavimus dėl skolos padengimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; nusprendė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis atsakovų UAB „MA Group“ ir A. Č. 2021 m. balandžio 26 d. skolos padengimo sutartį Nr. 2222, atsakovų UAB „MA Group“ ir P. S. 2021 m. gegužės 25 d. skolos padengimo sutartį Nr. 5564, atsakovų UAB „MA Group“ ir R. Š. 2021 m. gegužės 26 d. skolos padengimo sutartį Nr. 5652, atsakovų UAB „MA Group“ ir O. Č. 2021 m. gegužės 26 d.  kolos padengimo sutartį Nr. 5644, atsakovų UAB „MA Group“ ir V. S. 2021 m. gegužės 26 d. skolos padengimo sutartį Nr. 5648, atsakovų UAB „MA Group“ ir V. S. 2021 m. liepos 5 d. skolos padengimo sutartį Nr. 7250, atsakovų UAB „MA Group“ ir J. B. 2021 m. liepos 5 d. skolos padengimo sutartį Nr. 7255, atsakovų UAB „MA Group“ ir N. M. 2021 m. liepos 5 d. skolos padengimo sutartį Nr. 7259, atsakovų UAB „MA Group“ ir U. Z. 2021 m. liepos 5 d. skolos padengimo sutartį Nr. 7264, atsakovų UAB „MA Group“ ir O. M. 2021 m. liepos 5 d. skolos padengimo sutartį Nr. 7269, atsakovų UAB „MA Group“ ir M. Š. 2021 m. liepos 7 d. skolos padengimo sutartį Nr. 7341, atsakovų UAB „MA Group“ ir J. S. 2021 m. liepos 7 d. skolos padengimo sutartį Nr. 7348,atsakovų UAB „MA Group“ ir A. Ž. 2021 m. liepos 16 d. skolos padengimo sutartį Nr. 7780, atsakovų UAB „MA Group“ ir O. F. 2021 m. liepos 16 d. skolos padengimo sutartį Nr. 7775, atsakovų UAB „MA Group“ ir A. A. 2021 m. rugpjūčio 4 d. skolos padengimo sutartį Nr. 8480, atsakovų UAB „MA Group“ ir A. A. 2021 m. rugpjūčio 4 d. skolos padengimo sutartį Nr. 8485, atsakovų UAB „MA Group“ ir J. S. 2021 m. rugpjūčio 4 d. skolos padengimo sutartį Nr. 8553, atsakovų UAB „MA Group“ ir A. L. 2021 m. rugpjūčio 4 d. skolos padengimo sutartį Nr. 8543, atsakovų UAB „MA Group“ ir S. A. 2021 m. rugpjūčio 4 d. skolos padengimo sutartį Nr. 8548, atsakovų UAB „MA Group“ ir N. J. 2021 m. rugpjūčio 27 d. skolos padengimo sutartį Nr. 9393, atsakovų UAB „MA Group“ ir A. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. skolos padengimo sutartį Nr. 10122, atsakovų UAB „MA Group“ ir D. B. 2021 m. rugsėjo 17 d. skolos padengimo sutartį Nr. 10118, atsakovų UAB „MA Group“ ir V. T. 2021 m. rugsėjo 21 d. Skolos padengimo sutartį Nr. 10195, atsakovų UAB „MA Group“ ir J. T. 2021 m. rugsėjo 21 d. skolos padengimo sutartį Nr. 10199, atsakovų UAB „MA Group“ ir O. M. 2021 m. spalio 1 d. skolos padengimo sutartį Nr. 10686, atsakovų UAB „MA Group“ ir N. K. 2021 m. spalio 1 d. Skolos padengimo sutartį Nr. 10690; taikyti restituciją, grąžinti negaliojančiomis pripažintomis sutartimis perleistas žemės sklypo dalis jas perleidusių atsakovų (jų teisių perėmėjų) nuosavybėn.

6.1.       Teismas be kita ko vertino, kad bylos duomenimis atsakovė UAB „MA Group“ iš ginčo žemės sklypo bendrasavininkų fizinių asmenų įgijo nuosavybės teisę į atitinkamą žemės sklypo dalį ne pirkimo–pardavimo, o skolos padengimo sutarčių pagrindu (CK 6.436 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog atsakovė A. Č. ar kiti atsakovai fiziniai asmenys būtų sudarę pirkimo–pardavimo sutartis dėl dalies ginčo žemės sklypo, duomenų, jog atsakovai fiziniai asmenys bendrai su atsakove UAB „MA Group“ arba atsakovė UAB „MA Group“ būtų mėginę ieškoti pirkėjų ir parduoti atitinkamas žemės sklypo dalį (dalis).

6.2.       Teismo vertinimu, priešingai, negu teigia ieškovė, CK 4.79 straipsnio nuostata dėl pirmenybės teisės pirkti yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai bendraturtis parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl netaikytina, esant skolos padengimo sutarčių pagrindu susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Nesant pagrindo teigti, jog atsakovams sudarant skolos padengimo sutartis, ieškovei atsirado pirmenybės teisė pirkti ginčo sklypo dalį (ginčo žemės sklypo dalis buvo perleista ne pirkimo–pardavimo, o skolos padengimo sutartimis), ieškovės reikalavimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal atsakovės UAB ,,MA Group“ ir atsakovų fizinių asmenų Skolos padengimo sutartis negali būti tenkinamas. Nurodytais argumentais atmetus ieškinio reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal atsakovės UAB ,,MA Group“ ir atsakovų fizinių asmenų sudarytas sutartis perkėlimo, teismui vertinant, kad žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo konkrečiu atveju tarp atsakovų nebuvo, o pirmenybės teisė pirkti parduodamą daikto dalį nebuvo atsiradusi, teismas nurodė, jog plačiau nepasisako dėl atsakovės išsamių atsikirtimų argumentų, kiek tai susiję su prašymu taikyti sutrumpintą CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

6.3.       Teismas nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog ginčijami sandoriai pripažintini apsimestiniais, tačiau jais, visų pirma, buvo siekiama žemės sklypo dalių perleidimo, apeinant imperatyvų draudimą, numatytą CK 6.437 straipsnyje, tuo pačiu pažeidžiant ir ieškovės teises, apeinant ieškovės pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypo dalį jos pardavimo atveju (išvengus pirkimo–pardavimo sutartims taikomų CK 4.79 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „MA Group“ ir atsakovai fiziniai asmenys sudarė analogiško turinio pavedimo sutartis dėl pagalbos atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pagal kurias atsakovė UAB „MA Group“ savo įsipareigojimų dalį dėl pagalbos nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypo dalį procese atsakovams fiziniam asmenims įvykdė ir pagal kurias atsakovams fiziniams asmenims atsirado prievolė atsiskaityti. Pagal minėtas pavedimo sutartis atsakovai fiziniai asmenys įsipareigojo sumokėti atsakovei UAB „MA Group“ šių sutarčių konfidencialiosiose dalyse numatytą atlyginimą, pavedimo sutarčių kaina (atsakovės UAB „MA Group“ paslaugų kaina) – 25 procentai žemės, į kurią po pavedimo sutarties pasirašymo bus atkurtos nuosavybės teisės, pardavimo kainos, kuri šiai atsakovei sumokama tik sėkmės atveju (kai priimamas kompetentingos institucijos sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę ar jos dalį (pavedimo sutarties konfidencialiosios dalies 1 punktas), šalių buvo formaliai sutarta ir dėl atsiskaitymo tvarkos,– bus atsiskaitoma, kai ši žemė ar jos dalis bus parduodamos. Pagal pavedimo sutarties konfidencialiosios dalies 2 punktą taip pat susitarta, kad nepavykus parduoti žemės sklypų per protingą terminą nuo nuosavybės teisių atkūrimo dienos, atsakovė UAB „MA Group“ turi teisę prašyti atsiskaityti perduodant jai natūra nuosavybės teises į 25 procentus atkurtos žemės dalį. Teismas vertino, kad bylos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog ginčo žemės sklypų dalį, atkūrus nuosavybės teises, net nemėginta parduoti. Faktiškai, esant atsakovų fizinių asmenų neįvykdytai prievolei atsiskaityti pagal paslaugų sutartis, atsakovės buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kuriose fiksuojamas atsakovų fizinių asmenų skolos tariamas dydis ir įforminamos ginčo skolos padengimo sutartys, kuriomis perleidžiamos ginčo žemės sklypo dalys.

6.4.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė UAB „MA Group“ per trumpą laiko tarpą sudarė ne vienkartinį sandorį, o analogiškų sandorių grandinę su atsakovais fiziniais asmenimis, susijusią su to paties ginčo žemės sklypo dalių perleidimu. Taigi šie sandoriai turi būti aiškinami kartu, o ne izoliuotai, nes tik taip atskleidžiama sutarties šalių tikroji valia, išreikšta paslaugų sutarčių ir skolos padengimo sutarčių visetu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pavedimo sutarties šalys siektų įgyvendinti šios sutarties konfidencialias sąlygas dėl atsiskaitymo pinigais, bendromis ar UAB „MA Group“ pastangomis pardavus atkurtą žemės sklypo dalį, nėra duomenų, jog atsakovai fiziniai asmenys bendrai su atsakove UAB „MA Group“ arba atsakovė UAB „MA Group“ būtų mėginę ieškoti pirkėjų ir parduoti atitinkamas žemės sklypo dalį (dalis) pagal pavedimo sutarties konfidencialiosios dalies sąlygas. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, pateisinančių skubotą atsakovės UAB „MA Group“ PVM sąskaitų faktūrų išrašymą, reikalaujant padengti tariamą skolos pagal paslaugų sutartis dydį. UAB „MA Group“ yra verslo subjektas, besiverčiantis žemės sklypų įgijimu ir pardavimu, be kita ko, organizuojantis pagalbą teikiant teisines paslaugas sudėtinguose asmenų nuosavybės atkūrimo natūra procesuose, taigi negalėjo nežinoti apie tikrąją perleidžiamų ginčo žemės sklypų dalių vertę. Paslaugų sutarties kaina šioje sutartyje apibrėžiama taip, kad priklauso nuo atkurtos žemės sklypo dalies faktinės pardavimo kainos, o ne nuo vertintojo ataskaitoje nurodytos tikėtinos jos pardavimo kainos, kuria vadovaujantis atsakovė UAB „MA Group“ išrašydavo fiziniams asmenims sąskaitas faktūras. Kitaip tariant, piniginės prievolės apibrėžtis pagal tokias paslaugų sutarties konfidencialiąsias sąlygas atsiranda tik žemės sklypo atitinkamų dalių pardavimo atveju. Teismas taip pat vertino, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, pateisinančių atsakovės UAB „MA Group“ PVM sąskaitų faktūrų išrašymą, reikalaujant itin trumpais, neprotingais terminais padengti tariamą skolos pagal paslaugų sutartis dydį. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, pateisinančių šalių atsiskaitymo pagal paslaugų sutartį būdą, perduodant atsakovei UAB „MA Group“ natūra nuosavybės teises į 25 procentus atkurtos žemės dalį, – argumentai apie neva sudėtingus atkūrusių nuosavybės teisę į žemę asmenų interesų derinimą (neva buvo neįmanomas pasiekti bendras sutarimas dėl žemės pardavimo) ar negebėjimą atsiskaityti už teiktas paslaugas laikytini deklaratyviais, juos paneigia tiek pačios analizuojamų paslaugų sutarčių nuostatos, tiek aplinkybė, jog galop kelių mėnesių laikotarpiu (laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. sausio 18 d.), kai jau tikėtina, buvo akivaizdus ieškovės ketinimas inicijuoti šį teisminį ginčą) būtent pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu likę 75 procentai atkurtos žemės sklypo dalių įregistruotos vienos iš atsakovių – A. Č. vardu.

6.5.       Teismas darė išvadą, kad jau sudarant paslaugų sutartis buvo akivaizdus atsakovės UAB „MA Group“ interesas, jog sėkmės atveju atsiradus prievolei atsiskaityti už teiktas paslaugas, iš anksto būtų šalių sutarta dėl 25 procentų atkurtos žemės dalies perleidimo būtent atsakovei UAB „MA Group“, taip padengiant galiojančią skolą už suteiktas paslaugas (sėkmės atveju), tuo pačiu apeinant ieškovės pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypo dalį jos pardavimo atveju. Teismas ex officio konstatavo, kad paslaugų sutarčių sąlygos, kiek tai susiję su apmokėjimu už suteiktas paslaugas, bei jų pagrindu vėliau įformintos skolos padengimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, sudaryti, siekiant pridengti kitą, – išankstinį susitarimą, pagal kurį atsakovė UAB „MA Group“ tampa 25 procentų atkurtos žemės sklypo dalies savininke už atsakovų fizinių asmenų neįvykdytą turtinę prievolę, kildinamą iš paslaugų sutarčių. Teismas laikė, kad šalys sudaromus žemės sklypo dalių perleidimo sandorius pavadino skolos padengimo sutartimis, taip pridengdamos tikrąją valią baigti įforminti išankstinį susitarimą dėl skolos padengimo ginčo žemės sklypo 25 procentų dalimi, atkūrus pretendentams nuosavybės teises į atitinkamas ginčo žemės sklypo dalis. Teismas konstatavo skolos padengimo sutarčių apsimestinumą ir jomis pridengtą išankstinį susitarimą dėl skolos pagal paslaugų sutartį padengimo ginčo sklypų dalimi. Teismas pripažino atsakovų UAB ,,MA Group“ ir fizinių asmenų įformintos skolos padengimo sutartis apsimestinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir atitinkamai taikė restituciją – grąžino negaliojančiomis pripažintomis sutartimis perleistos žemės sklypo dalis jas perleidusių atsakovų (jų teisių perėmėjų) nuosavybėn. Teismas taip pat nurodė, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

7.       Be to, gavęs ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „MA Group“ 16 331,29 Eur, iš atsakovės A. Č. – 147,63 Eur, iš R. Š. – 169,50 Eur, iš P. S. – 76,55 Eur, iš O. Č. – 141,07 Eur, iš V. S. – 76,55 Eur, iš V. S. – 141,07 Eur, iš J. B. – 134,51 Eur, iš N. M. – 50,30 Eur, iš U. Z. – 154,19 Eur, iš R. P. (O. M. teisių perėmėjos) – 424,31 Eur, N. P. (O. M. teisių perėmėjos) – 424,31 Eur, iš M. Š. – 758,94 Eur, iš J. S.– 101,70 Eur, iš A. Ž. – 169,50 Eur, iš O. F. – 252,51 Eur, iš A. A. – 354,86 Eur, iš A. A. – 212,70 Eur, iš D. S. (J. S. teisių perėmėjo) – 637,01 Eur, iš A. L. – 230,74 Eur, iš S. A. – 230,74 Eur, iš N. J. – 237,30 Eur, iš A. B. – 57,41 Eur, iš D. B.– 57,41 Eur, iš V. T. – 50,85 Eur, iš J. T. – 50,85 Eur, iš O. M. – 98,96 Eur, iš N. K. – 98,96 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; taip pat priteisė iš atsakovės UAB „MA Group“ valstybei 419,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7.1.       Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu nebuvo išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, yra pagrindas priimti byloje papildomą sprendimą. Teismas nustatė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, sumokėjo 1 250,57 Eur žyminį mokestį, pateikė duomenis apie patirtas 20 621,15 Eur atstovavimo, vertimo, kitas būtinas išlaidas. Teismas vertino, kad atsižvelgdamas į ginčo šalių atstovų advokatų bylos nagrinėjimo metu atliktus procesinius veiksmus, galimas laiko ir darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, šalių patirtos išlaidos už advokatų (advokato padėjėjo) teisinę pagalbą yra protingo dydžio ir pagrįstos; bendra iš atsakovų ieškovei priteistina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma 21 871,72 Eur.

7.2.       Teismas taip pat nurodė, kad nustatant šių išlaidų paskirstymo atsakovams tvarką, kiekvienam iš atsakovų tenkanti išlaidų dalis paskaičiuotina pagal atitinkamo atsakovo sudaryto sandorio vertės dalį bendroje ieškinio sumoje. Ieškinio suma yra 65 167,66 Eur. Teismas sprendė, kad pusė šios sumos tenka atsakovei UAB „MA Group“, kaip visų ginčijamų sandorių šaliai; kitiems atsakovams tenkanti dalis pagal bendrą taisyklę turėtų būti prilygintina pusei kiekvieno iš jų sudaryto sandorio vertės. Teismas be kita ko nurodė, jog kadangi dėl UAB „MA Group“ pozicijos šioje byloje šių išlaidų ne dėl savo kaltės atsakovai, kurie byloje elgėsi pasyviai, neturėjo galimybės išvengti, prilyginti jų pareigą atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas atitinkamai atsakovės UAB „MA Group“, pasirinkusios tokią procesinę poziciją, pareigai, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog būtent atsakovė UAB ,,MA Group“, turėdama žinias ir kompetenciją, reikalingą tinkamam ginčo sandorių įforminimui pagal teisės aktų reikalavimus, pasiūlė atsakovams fiziniams asmenims sudaryti apsimestinius sandorius, t. y. UAB „MA Group“ veikė nesąžiningai ir savo aktyviais veiksmais siekė išvengti imperatyvių teisės normų, vykdymo; esant atsakovų fizinių asmenų neįvykdytai prievolei atsiskaityti pagal paslaugų sutartis, būtent atsakovės buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kuriose fiksuojamas atsakovų fizinių asmenų skolos tariamas dydis ir įforminamos ginčo skolos padengimo sutartys, kuriomis perleidžiamos ginčo žemės sklypo dalys, nors piniginės prievolės apibrėžtis pagal tokias paslaugų sutartis (jų konfidencialiąsias sąlygas) atsiranda tik žemės sklypo atitinkamų dalių pardavimo atveju. Teismas taip pat sprendė, jog kita vertus, spręsti, jog atsakovai, kurie byloje elgėsi pasyviai, neturi atlyginti jokios ieškovės patirtų išlaidų dalies, taip pat nėra pagrindo, kadangi teisminis procesas buvo inicijuotas ir dėl jų atliktų neteisėtų veiksmų. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pagrindas iš kiekvieno iš nurodytų atsakovų priteistinų išlaidų dydį sumažinti per pusę, pareigą atlyginti atitinkamas sumas perkeliant atsakovei UAB „MA Group“; tik dėl atsakovės A. Č. laikė, jog, atsižvelgiant į jos procesinę poziciją, nesutinkant su ieškiniu, nėra pagrindo nurodyta proporcija mažinti priteistinų išlaidų dydį. Vadovaujantis analogiška proporcija teismas nusprendė iš atsakovės UAB „MA Group“ valstybei priteisti 419,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš likusių atsakovų jiems tenkančios atitinkamų išlaidų dalies nepriteisiant, kadangi jos neviršijo įstatyme nustatytos minimalios valstybei priteistinos išlaidų sumos ribos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Atsakovės UAB „MA Group“ ir A. Č. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovės UAB „MA Group“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

8.1.       Atkreipdamos dėmesį į pagrindines faktines aplinkybes, be kita ko pažymi, kad su atsakovais sudarytų pavedimo sutarčių pagrindu atsakovės UAB „MA Group“ pagalbos teikimas pretendentams užtruko net 9 metus (2012 m. – 2021 m.), atstovaujant visose bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų instancijose, valstybės institucijose ir santykiuose su antstoliais bei juridiniais asmenimis, ko rezultate buvo pašalintos visos teisinės žemės grąžinimo kliūtys ir NŽT 2021 m. kovo 12 d. – 2021 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimus dėl pretendentų nuosavybės teisių atkūrimo (bendrosios dalinės nuosavybės teise) į žemės sklypą. Jau vykstant sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procedūrai atsakovams tapo visiškai akivaizdu, jog dėl objektyvių aplinkybių atsakovams per protingą laiką realiai nepavyks parduoti grąžintos žemės kuo geriausiomis sąlygomis ir sumokėti atsakovei UAB „MA Group“ 25 procentus pardavimo kainos. Todėl atsakovė UAB „MA Group“, pasinaudodama pavedimo sutarčių konfidencialiųjų dalių 2 punkte suteikta teise prašyti pretendentų atsiskaityti perduodant jai natūra nuosavybės teises į 25 procentus atkurtos žemės dalį, pasiūlė pretendentams tai atlikti. Pretendentai su tuo visiškai sutiko ir, atkūrus jiems nuosavybės teises, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. spalio 1 d. sudarė su UAB „MA Group“ skolos padengimo sutartis (viso 26 vnt.). UAB „MA Group“, remdamasi buhalterinės apskaitos ir PVM teisiniu reguliavimu bei iš jo kylančiomis prievolėmis, kiekvienos skolos padengimo sutarties sudarymui išrašė pretendentui skirtą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje skolos suma buvo paskaičiuota pagal užsakytą konsultaciją dėl labiausiai tikėtinos (galimos) žemės pardavimo kainos. Tebevykstant skolos padengimo sandorių sudarymui atsakovė UAB „MA Group“ 2021 m. liepos 22 d. per notarą pateikė ieškovei pasiūlymą pasinaudoti pirmumo teise pirkti UAB „MA Group“ tuo metu nuosavybės teise jau priklaususią nedidelę žemės sklypo dalį. Ieškovė 2021 m. liepos 27 d. pranešė apie savo norą ja pasinaudoti, tačiau atsakovė UAB „MA Group“, dar kartą įvertinusi situaciją ir nutarusi iš pradžių pabaigti skolos padengimo sutarčių sudarymą su visais likusiais skolininkais (kas leistų pasiūlyti rinkai didesnę / patrauklesnę sklypo dalį ir prašyti didesnės pardavimo kainos), visgi nusprendė dalies nuosavybės pardavimo tikslų laikinai atsisakyti ir grįžti prie pardavimo vėliau.

8.2.       Nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu dalyje dėl ieškovės pirmojo alternatyvaus reikalavimo išsprendimo ir jo neginčija. Tačiau laiko neteisėtu ir nepagrįstu teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio patenkinimo. Pažymi, kad byloje ieškovės net neginčytų pavedimo sutarčių pripažinimą negaliojančiomis / apsimestinėmis teismas atliko ex officio (sprendimo 52 punktas), neturėdamas ex officio veikimui teisėto pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė šioje byloje kėlė klausimą išimtinai tik dėl skolos padengimo sutarčių negaliojimo, o tuo tarpu pavedimo sutarčių byloje ieškovė net neginčijo ir jų apsimestinumo visiškai neįrodinėjo (jos ieškinys neturėjo nei tokio pagrindo, nei dalyko). Proceso metu ieškovė taip pat net neprašė teismo ex officio pripažinti pavedimo sutarčių apsimestinėmis / niekinėmis. Ir pats teismas bylos nagrinėjimo metu pavedimo sutarčių apsimestinumo klausimo ex officio net nekėlė ir šių sutarčių galimo apsimestinumo / pripažinimo niekinėmis net nesvarstė, inter alia tuo pagrindu, kad pavedimo sutartimis atsakovai neva siekė apeiti CK 6.437 straipsnio draudimą ir jomis pridengti „tikrąjį“ sandorį – „išankstinį susitarimą dėl skolos padengimo turtu“. Atsakovai net nežinojo, kad turi gintis nuo pavedimo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis, inter alia minėtu pagrindu ir teikti teismui su tuo susijusius paaiškinimus. Tik jau išnagrinėjęs bylą ir išėjęs priimti sprendimo į pasitarimo kambarį, teismas atskirai nuo šalių ir joms nežinant nusprendė: svarstyti byloje absoliučiai nenagrinėtą pavedimo sutarčių apsimestinumą bei svarstyti byloje skolos padengimo sutarčių apsimestinumą byloje absoliučiai nenagrinėtu pagrindu. Mano, kad teismui veikiant ultra vires, buvo akivaizdžiai pažeisti pamatiniai procesiniai dispozityvumo, rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai, teismo sprendimas šališkas ieškovės naudai, neteisėtas ir neteisingas atsakovams. Apeliantų vertinimu, teismas konkrečioje byloje apskritai netgi neturėjo teisėto pagrindo ex officio spręsti pavedimo sutarčių pripažinimo niekinėmis klausimo. Kadangi apsimestiniai sandoriai priklauso „simuliacinių“ sandorių kategorijai, t. y., anot kasacinio teismo, paprastai nėra laikomi akivaizdžiai niekiniais, pavedimo sutartys šioje byloje taip pat savaime negalėjo būti laikomos akivaizdžiai niekinėmis, o teismas, norėdamas pasinaudoti savo išimtine teise nagrinėti byloje net neginčijamo pavedimo sandorio teisėtumą (savo ex officio kompetenciją jo atžvilgiu), privalėjo konkrečiu atveju labai aiškiai motyvuoti sprendime savo galimybę pasinaudoti šia išskirtine teise. Teismas nieko panašaus nepadarė. Be to, mano, kad pavedimo sutarčių apsimestinumas net negalėjo būti traktuojamas akivaizdžiu, ką vienareikšmiškai įrodo paprasčiausias faktas, jog viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (~ 2,5 metų) pavedimo sutarčių neteisėtumo / negaliojimo klausimas nei karto nebuvo iškeltas nei pačios ieškovės, nei teismo iniciatyva (ex officio), o netikėtai „atsirado“ tik priimto teismo sprendimo tekste. Taip pat atkreipia dėmesį, kad jau pabaigęs nagrinėti bylą ir išėjęs į pasitarimo kambarį priimti spendimo, teismas, nedalyvaujant šalims, 2024 m. balandžio 3 d. nusprendė savarankiškai surinkti ir išnagrinėti byloje papildomus įrodymus, iš NTR duomenų bazės užsakė išrašą su istorija apie žemės sklypą ir pridėjo jį prie bylos. Teismo sprendimo motyvai liudija, kad teismas papildomai aiškinosi ir nagrinėjo būtent atsakovės A. Č. žemės įsigijimo sandorių istoriją, kuria jis ir pasirėmė savo sprendime, darydamas išvadas dėl atsakovų sandorių (inter alia pavedimo sutarčių) apsimestinumo. Teismas tokiu įrodymų rinkimu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 2 dalį, pagal kurią teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.

8.3.       Mano, jog bet kuriuo atveju teismo išvados dėl pavedimo sutarčių ir skolos padengimo sutarčių apsimestinumo, tariamai siekiant apeiti CK 6.437 straipsnio draudimą, yra nepagrįstos, kadangi prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams. Dėl ko visiškai nepagrįstai buvo padaryta ir sekanti teismo išvada dėl „tikrojo“ (pridengtojo) sandorio – „išankstinio susitarimo dėl skolos padengimo“ buvimo ir jo prieštaravimo imperatyviai įstatymo normai. Tuo pačiu teismas netinkamai taikė CK 1.87 straipsnio ir 1.80 straipsnio normas dėl minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Apeliančių vertinimu, sutarčių šalių (atsakovų) faktinis elgesys niekaip nepaneigia jų teisėtų ketinimų, įtvirtintų sutartyse, ir neįrodo kitokių – neteisėtų – ketinimų apeiti CK 6.437 straipsnio draudimą. Pažymi, kad atsakovų susitarimas parduoti žemę „geriausiomis sąlygomis“ ir sumokėti UAB „MA Group“ iš gautų pinigų 25 procentus pardavimo kainos, tenkino visų pavedimo sutarčių šalių interesus ir jų ketinimus. Tačiau šalys, būdamos apdairios ir realiai vertindamos situaciją, negalėjo nepaisyti rizikos, jog žemę grąžinus, gali atsitikti taip, kad jos pardavimas geriausiomis sąlygomis per protingą laiką bus negalimas. Todėl atsakovai, elgdamiesi protingai, pavedimo sutarčių konfidencialios dalies 2 punkte aptarė tokią potencialią atsarginę situaciją ir numatė savo galimą elgesį jai išspręsti, numatant teisę atsiskaityti perduodant natūra nuosavybės teises į 25 procentus atkurtos žemės dalį. Akcentuoja, kad teisėtos pavedimo sutarties sąlygos visiškai atitiko CK 6.437 straipsnio reikalavimus, kadangi jose atsakovei UAB „MA Group“ iš anksto nebuvo suteikiama neatšaukiama teisė pretendentų neatsiskaitymo atveju tapti jiems grąžintos žemės savininke. Atkreipia dėmesį, kad pavedimo sutartyje ir jos konfidencialiojoje dalyje nėra apibrėžta, koks terminas žemės pardavimui yra „protingas“. Atsakovės UAB „MA Group“ įsitikinimu, būtų logiška manyti, kad jai tinkamai įvykdžius sutartį (suteikus savo paslaugas), šių paslaugų apmokėjimas jai turėjo būti atliktas ne vėliau kaip per pakankamai protingą laukti 2 mėn. laikotarpį.

8.4.       Pažymi, kad atsakovai susidūrė su konkrečiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių visuma privertė padaryti akivaizdžią loginę išvadą, jog pirminis / pagrindinis atsiskaitymo variantas, numatytas pavedimo sutartyse (t. y. geriausiomis sąlygomis per protingą laiką (~ 2 mėn.) parduoti žemę ir sumokėti 25 procentus jos kainos) buvo objektyviai neįmanomas, t. y. atsakovai (pretendentai) neturėjo objektyvios galimybės tinkamai įvykdyti tokios atsiskaitymo prievolės. Atkreipia dėmesį, kad 2021 m. nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams metu paaiškėjo, kad per ilgus 9 metus nuo pavedimo sutarčių sudarymo mirė net 5 pavedimo sutartis su UAB „MA Group“ sudarę pretendentai. Be to, dar pavedimo sutarčių sudarymo procese 2012 m. atsakovei UAB „MA Group“ nepavyko susitarti ir sudaryti pavedimo sutartis su visais pretendentais į (duomenys neskelbtini) žemės grąžinimą; pavedimo sutarčių sudarymo metu (2012 m.) buvo dar nežinoma ir apie konkrečią žemės grąžinimo formą (vienu ar keliais sklypais), sklypų plotą, ribas ir kitus reikšmingus jo pardavimui niuansus. Atkreipia dėmesį ir į skolos padengimo sutarčių sudarymo proceso trukmę, galimai ilgą žemės pardavimo proceso trukmę. Mano, kad pavedimo sutarties šalys tokią objektyviai laiku neįvykdomą prievolę protingai galėjo prilyginti neįvykdytajai prievolei ir, siekdamos efektyvaus pavedimo sutarties įvykdymo, realizuodamos bendradarbiavimo principą bei remdamosi CK 6.62 straipsnio 1 dalimi, pereiti prie kito sutartyje numatyto jos įvykdymo varianto – sudaryti sutartis dėl neįvykdytos atsiskaitymo prievolės (skolos) padengimo turtu, kurios tokiu atveju negalėtų būti laikomos išankstinėmis (draudžiamomis pagal CK 6.437 straipsnį). Kadangi pretendentai sutiko tenkinti atsakovės UAB „MA Group“ prašymą dėl skolos padengimo turtu, perleidžiant UAB „MA Group“ žemę natūra (25 procentai grąžintos žemės), šalims nebuvo aktualus brangiai kainuojančio turto (žemės) vertinimo atlikimas, tad jos apsiribojo tik greita konsultacija dėl labiausiai tikėtinos (galimos) žemės pardavimo kainos, kurios dydžio reikėjo atsakovės UAB „MA Group“ PVM sąskaitų faktūrų įforminimui bei skolos padengimo sutarčių sudarymui. Todėl mano, kad teismo sprendime be jokio pagrindo kaip tariamo skolos padengimo sutarčių apsimestinumo įrodymas yra akcentuojamas UAB „MA Group“ PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ir skolos padengimo sutarčių sudarymo „skubotumas“.

8.5.       Kritiškai vertina teismo sprendime išdėstytus argumentus dėl apeliantės A. Č. sandorių, nesusijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku, sudarymo. Apeliantė A. Č. paaiškina, kad yra teisėta sklypo bendraturtė, o jos savarankiški ir nieko bendro su atsakovės UAB „MA Group“ neturintys sandoriai su kitais sklypo bendrasavininkiais dėl sklypo dalių įsigijimo nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir net nebuvo tiriami šioje byloje. Be kita ko pažymi, jog neatitinka tikrovės, yra niekuo nepagrįsti ir akivaizdžiai prieštarauja faktams teismo sprendime esantys teiginiai neva likusi žemė, įgyta iš kitų bendraturčių apeliantės A. Č. vardu, buvo registruota, kai „buvo akivaizdus ieškovės ketinimas inicijuoti šį teisminį ginčą“. Akcentuoja, kad tenkindamas ieškinį, teismas neteisėtai veikė ultra vires. Ieškinio tenkinimo motyvai yra nepagrįsti. Sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, o ieškinys atmestinas.

9.       Ieškovė UAB „Alauša“ taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą perkelti ieškovei žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas pagal patikslintame ieškinyje nurodytas skolos padengimo sutartis, o jeigu teismas laikytų, kad UAB „Alauša“ praleido CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, prašo šį senaties terminą atnaujinti vadovaujantis patikslintame ieškinyje nurodytomis reikšmingomis aplinkybėmis ir pagrindais. Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

9.1.       Mano, jog teismas nepagrįstai nusprendė netenkinti pirmojo ieškinio reikalavimo, vietoj to patenkindamas alternatyvų ieškinio reikalavimą. Pažymi, kad pirmenybę teikė pirmojo ieškinio reikalavimo patenkinimui.

9.2.       Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio pirmą reikalavimą netinkamai taikė CK 4.79 straipsnio 3 dalį ir tinkamai nemotyvavo teismo sprendimo, nes niekaip nepasisakė dėl ieškovės baigiamojoje kalboje nurodytų argumentų, kad ginčo skolos padengimo sutartys yra mišrios sutartys, turinčios ir pirkimo–pardavimo sutarties bruožų. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju UAB „MA Group“ su A. Č. (taip pat ir su kitais atsakovais) sudarė notariškai patvirtintas sutartis, įvardintas kaip „skolos padengimo“, kurios sąlygose nustatoma, kad A. Č. perduoda, o UAB „MA Group“ perima nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypo dalį; nurodomi žemės sklypo duomenys iš Nekilnojamojo turto registro; žemės sklypo dalies kaina (879,37 Eur); aptariama sutartis kartu yra ir perdavimo–priėmimo aktas pagal CK 6.398 straipsnį, reglamentuojantį nekilnojamojo daikto perdavimą. Aplinkybė, jog atsakovės UAB „MA Group“ ir A. Č., sudarydamos skolos padengimo sutartį, susitarė ne tik dėl skolos padengimo sutartims būdingų sąlygų (skolininkui priklausančio daikto perdavimo kreditoriui, taip padengiant turimą skolinį įsipareigojimą), bet ir dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartims būdingų sąlygų, vienareikšmiškai indikuoja, jog nagrinėjamu atveju buvo sudaryta mišrioji sutartis (sutartis, turinti tiek skolos padengimo sutarties, tiek nekilnojamojo daikto (žemės) pirkimo–pardavimo sutarties bruožų), todėl jos nuostatoms dėl žemės sklypo dalies perleidimo taikytinos nekilnojamojo daikto pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Mišrų aptariamos sutarties pobūdį papildomai patvirtina tai, jog šalys aiškiai nustatė už skolinį įsipareigojimą perleidžiamo nekilnojamojo daikto kainą – profesionalaus turto vertintojo UAB „Apus turtas“ 2021 m. kovo 29 d. konsultacijos dėl labiausiai tikėtinos (galimos) nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindu apskaičiavo perleidžiamos žemės sklypo dalies kainą. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo sudaryta mišrioji sutartis, kurios dalis kvalifikuotina kaip nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, šiai jos daliai taikytinos nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo santykius reguliuojančios teisės normos, be kita ko, ir CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrosios dalinės nuosavybės objekto pardavėjo pareiga raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kitos atsakovų fizinių asmenų ir atsakovės UAB „MA Group“ sudarytos skolos padengimo sutartys yra iš esmės identiškos UAB „MA Group“ ir A. Č. sudarytai skolos padengimo sutarčiai, todėl taip pat turėtų būti kvalifikuojamos kaip mišriosios sutartys.

9.3.       Pažymi, jog teismas ex officio spręsdamas dėl ginčijamų sandorių negaliojimo, netinkamai pritaikė CK 1.87 straipsnio 1 dalį dėl apsimestinio sandorio negaliojimo, nes netaikė sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (pirkimo–pardavimo sandoris), taikytinų taisyklių. Pirmosios instancijos teismas, ex officio spręsdamas dėl ginčo sandorių galiojimo, nustatė visas prielaidas skolos padengimo sandorius pripažinti apsimestiniais sandoriais, kuriais siekta pridengti žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis, taip bandant išvengti pareigos parduoti žemės sklypo dalis pirmumo teisę jas pirkti turinčiam bendrasavininkiui, tačiau nepaisant to, netaikė CK 1.87 straipsnio 1 dalies – netaikė ginčo sandoriams pirkimo–pardavimo sutartims taikytinų taisyklių, tame tarpe CK 4.79 straipsnyje numatytų taisyklių dėl bendraturčio teisės įsigyti parduodamą daikto dalį pirmumo teise.

9.4.       Anot ieškovės, teismas neišsprendė ieškinyje pareikšto reikalavimo nustatyti, kad pagal sandorius buvo perkama ir parduodama, t. y. pripažinti, kad sandoriai yra pirkimo–pardavimo sutartys. Kadangi teismas sprendė tik dėl reikalavimo perkelti pirkėjo teises ir pareigas, tačiau nesprendė dėl reikalavimo nustatyti, kad pagal sandorius buvo perkama ir parduodama, teismas nepagrįstai, iš esmės formaliais motyvais, kad sandoriai yra sutartys dėl skolos perkėlimo, atmetė pirmąjį ieškinio reikalavimą. Mano, kad teismas visapusiškai neįvertino arba visai neįvertino byloje ieškovės pateiktų argumentų, įrodymų, dėl kai kurių visiškai nepasisakė, neišsprendė visų byloje pateiktų reikalavimų, pažeidė procesines teisės normas dėl pagrįsto, motyvuoto teismo sprendimo priėmimo, taip pat netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias apsimestinių sandorių negaliojimą bei bendraturčio teisę pirmumo teise pirkti parduodamą dalį bendroje nuosavybėje, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl pirmojo ieškinio reikalavimo atmetimo.

10.       Atsakovai D. B., A. B., P. S., A. Ž., M. Š., O. Č., J. B., R. Š., O. F., V. S., R. P., S. A., N. K., V. T., A. L., O. M., A. A., J. T., N. P., J. S. pateikė pareiškimus dėl prisidėjimo prie atsakovių UAB „MA Group“ ir A. Č. 2024 m. gegužės 8 d. apeliacinio skundo ir prašo jį patenkinti. Minėti atsakovai savo pareiškimuose nurodė, kad su apeliaciniame skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka, jas patvirtina, pritaria jų teisiniam vertinimui.

11.       Atsakovės UAB „MA Group“ ir A. Č. pateikė byloje apeliacinį skundą ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. papildomo sprendimo, prašydamos patenkinus jų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo, panaikinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti, o netenkinus atsakovių pagrindinio apeliacinio skundo, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo minėtą papildomą sprendimą panaikinti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovų ieškovei 3 430,33 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, paskirstant ją tarp visų atsakovų; kitoje dalyje (dėl 419,40 Eur procesinių dokumentų įtekimo išlaidų priteisimo valstybės naudai iš atsakovės UAB „MA Group“) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės šį savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

11.1.       Pažymi, kad teismas visiškai nesigilino į ieškovės nurodytos išlaidų „atstovavimo paslaugoms“ sumos, apimančios kelias skirtingas bylinėjimosi išlaidų rūšis, sudėtį bei pagrindimą ir traktavo jas visas kaip „išlaidas už advokato / advokato padėjėjo teisinę pagalbą“. Atkreipia dėmesį į 8 340,56 Eur sumą vertimo paslaugoms apmokėti. Akcentuoja, kad savo atsiliepime pateikė argumentus dėl ieškovės nurodytų bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas, priimdamas papildomą sprendimą, juos visiškai ignoravo.

11.2.       Kritiškai vertina papildomo sprendimo atitikimą CPK 270 straipsnio reikalavimams. Teismas savo papildomame sprendime nenurodė absoliučiai jokių argumentų dėl atsakovių įrodymų atmetimo, nepagrindė atmetimo jokiu teisės aktu. Kritiškai vertindamos priteistų atskirų bylinėjimosi išlaidų rūšių dydžio pagrįstumą, atsakovės mano, kad ieškovė, neskaitant žyminio mokesčio sumos, yra pagrindusi teisme tik 5 610,08 Eur sumą; pagal 2023 m. spalio 20 d. prašymą – 3 793,70 Eur („ieškinio ir patikslintų ieškinių byloje parengimas“ 1 796,85 Eur; „Mirusių trečiųjų asmenų įpėdinių ir teisių perėmėjų paieška; paklausimų notarams apie įpėdinius, kurių duomenys neregistruoti Testamentų registre, rengimas ir Nekilnojamojo turto registro duomenų paieškos ir dokumentų gavimo išlaidos – 200 Eur; antrojo ieškinio parengimas – 1 796,85 Eur); pagal 2024 m. kovo 5 d. prašymą – 1 816,38 Eur (pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje – 1 816,38 Eur). Mano, kad teismas nepagrįstai vietoj 5 610,08 Eur sumos priteisė ieškovei byloje net 20 621,15 Eur kitų (neskaitant žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų.

11.3.       Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų 100 procentų ieškovės reikalautų bylinėjimosi išlaidų. Atkreipia dėmesį, kad teismas patenkino alternatyvų ieškovės reikalavimą (dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir restitucijos taikymo natūra), tuo tarpu pirminis ieškovės reikalavimas (dėl pirkėjo teisių ir pareigų jai perkėlimo), kurį pati ieškovė vadina prioritetiniu ir kuris sudarė jos pareikšto ieškinio esmę, buvo teismo atmestas. Turint omenyje neapdairų, nenuoseklų, neekonomišką pačios ieškovės procesinį veikimą bet įvertinus tai, kad jos prioritetinis ieškinio reikalavimas buvo atmestas, 100 procentų ieškovės reikalautų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš atsakovų buvo neprotingas, neteisingas ir nesąžiningas, o, remiantis CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 4 dalimi, turėjo būti sumažintas mažiausiai 50 procentų. Todėl, anot atsakovių, vietoj nurodytos bendros žyminio mokesčio ir kitų išlaidų sumos 6 860,65 Eur, kuri yra byloje pagrįsta, teismas daugiausiai turėjo priteisti ieškovei iš atsakovų perpus mažesnį dydį – 3 430,33 Eur.

12.       Atsakovės UAB „MA Group“ ir A. Č. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.

12.1.       Nesutikdamos su ieškovės pozicija dėl netinkamai pritaikytos CK 4.79 straipsnio 3 dalies ir pažeistos pareigos motyvuoti teismo sprendimą, pažymi, jog ieškovė nei pirminio, nei patikslinto ieškinio negrindė argumentu, kad ginčo skolos padengimo sutartys yra mišrios sutartys. Ieškovė šios aplinkybės neįrodinėjo viso proceso pirmosios instancijos teisme metu. Šis argumentas ieškovės pirmą kartą buvo panaudotas tik jos baigiamosios kalbos metu; ir atsakovai negalėjo teikti savo atsikirtimų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nebuvo grindžiamas skolos padengimo sutarčių „mišrumo“ faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, o bylą nagrinėjant iš esmės, šios aplinkybės nebuvo ieškovės įrodinėjamos ir teismo tiriamos, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai savo sprendime nepasisakė dėl ieškovės baigiamoje kalboje atsiradusių, su tuo susijusių naujų argumentų. Be kita ko laiko, kad skolos padengimo sutartys ir nėra mišrūs sandoriai; jos besąlygiškai atitinka CK 6.436 straipsnyje pateiktą apibrėžimą, nes pagal jas atsakovai fiziniai asmenys savo skolas, atsiradusias pagal pavedimo sutartis už atsakovės UAB „MA Group“ pagalbą atkuriant nuosavybės teises į sklypo dalį, padengė jiems priklausančiomis sklypo dalimis. Aplinkybė, jog pagal CK 6.432 straipsnio 2 dalį skolos padengimo sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutarčių taisyklės, savaime nereiškia, kad sudarant ginčo skolos padengimo sutartis turėjo būti taikoma daiktinės teisės norma – CK 4.79 straipsnis, numatantis bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią daikto (sklypo) dalį. Pastarosios teisės taikymo skolos padengimo sandoriui negalimumą patvirtina tiek teisinis reguliavimas, tiek ir suformuota teismų praktika. Nesant jokios objektyvios galimybės ieškovei sudaryti su atsakovais (fiziniais asmenimis) skolos padengimo sutartis „tokiomis pačiomis sąlygomis“ kaip tą turėjo padaryti atsakovė UAB „MA Group“, negalėjo būti jokios kalbos apie ieškovės pirmenybės teisės sudaryti ginčo skolos padengimo sutartis turėjimą. Atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką (aiškinant pirmenybės teisę pirkti akcijas); pažymi, kad skolos padengimo ir pirkimo–pardavimo sutartys nėra tapatūs sandoriai; skolos padengimo sutartis yra savarankiška sutarčių rūšis, kuri negali būti sutapatinama su pirkimo–pardavimo sutartimi; skolos padengimo sutarties sudarymo atveju negalioja savininko teises perleisti turtą varžantis ribojimas dėl kito asmens pirmenybės teisės į to turto įsigijimą.

12.2.       Kritiškai vertina ir ieškovės poziciją dėl netinkamai taikytos CK 1.87 straipsnio 1 dalies. Akcentuoja, kad jokios ieškovės pirmenybės teisės pirkti sklypo dalis turėjimo ir jos faktinio pažeidimo teismas nenustatė. Jokių „išvadų“ apie tai, kad skolos padengimo sutartimi atsakovė UAB „MA Group“ neva „išvengė“ pareigos pranešti ieškovei apie galimybę pagal skolos padengimo sutartis įsigyti parduodamo turto dalį pirmumo teise, teismo sprendime nėra. Nesant jokiam realiam sklypo dalies pardavimui, ieškovei neatsiradus pirmenybės teisės į konkretų sklypo dalies pirkimą ir atitinkamai nesant šios teisės pažeidimo, teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo ginti ieškovės pirmenybės teisės pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį ir perkelti jai pirkėjų teises ir pareigas.

12.3.       Laiko nepagrįstais ir prieštaringais ieškovės argumentus dėl teismo neišspręstų visų ieškinio reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad kitoje savo apeliacinio skundo dalyje (II.1. ir II.2. skyriai) pati ieškovė aiškina, kad atsakovų sudaryti skolos padengimo sandoriai neva buvo mišrūs, kas prieštarauja jos nurodytiems apeliacijos teiginiams esą skolos padengimo sandoriai neva yra pirkimo–pardavimo sandoriai ir būtent tokiais esą turėjo būti teismo pripažinti. Be to, ieškovės pirmojo ieškinio reikalavimo formuluotė neturi jokio reikalavimo pripažinti skolos padengimo sutartis pirkimo–pardavimo sutartimis. Nepripažinęs ginčo sutarčių apsimestinai dengiančiomis pirkimą–pardavimą, teismas pagrįstai atmetė visą pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei, įskaitant jame nurodytą teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei detalizavimą (pagal sklypo dalis ir mokėtinas sumas). Atkreipia dėmesį, kad savo prašymą dėl skolos padengimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškovė išdėstė visiškai kitame – alternatyviame antrajame ieškinio reikalavime. Jame ieškovė reikalavo šias sutartis pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento (niekinėmis) bei taikyti pagal jas restituciją natūra. Atsakovių vertinimu, šis, antrasis ieškovės reikalavimas neturėjo nieko bendra su skolos padengimo sutarčių traktavimu pirkimo–pardavimo sutartimis bei pirkėjo teisių ir pareigų pagal jas perkėlimu ieškovei. Pirmosios instancijos teismas antrąjį ieškinio reikalavimą išnagrinėjo ir netgi tenkino (atsakovių manymu, nepagrįstai).

12.4.       Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas visgi nuspręstų laikyti reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagrįstu, prašo taikyti ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą bei tuo pagrindu ieškinį atmesti. Be to, mano, kad dėl nepagrįstumo yra atmestinas ir ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Palaikydamos bylos nagrinėjimo metu išdėstytą poziciją aptariamu klausimu, be kita pažymi, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino dėl pirmosios skolos padengimo sutarties; ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą pateikti ieškinį dėl sekančių 18-os skolos padengimo sutarčių (dėl 13-os – iki 2021 m. spalio 22 d., dėl dar 5-ių – iki 2021 m. lapkričio 12 d.), todėl dėl jų pareikštiems ieškinio reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį ir juos atmesti; dėl dar vėlesnių – 7-ių - skolos padengimo sutarčių ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Tačiau pritaikius ieškovei ieškinio senaties terminą dėl bent vienos iš chronologiškai ankstesnių 18-os sutarčių ir atsakovei UAB „MA Group“ išsaugant pagal ją teisėtos sklypo bendrasavininkės statusą, turėtų būti konstatuotas ieškovės pirmenybės teisės (CK 4.79 straipsnis) į sklypo dalių pirkimą pagal kitas vėlesnes 7-ias sutartis neturėjimas, kas reiškia jos reikalavimų pagal minėtas sutartis nepagrįstumą ir atmestinumą. Taip pat mano, kad nėra ir jokių pagrindų nei ieškinio senaties termino nutraukimui, nei atnaujinimui.

13.       Ieškovė UAB „Alauša“ atsiliepime su atsakovių apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo nesutinka, prašo jį atmesti. Savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.

13.1.       Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino pavedimo sutarčių negaliojančiomis. Ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje niekinėmis ir negaliojančiomis pripažintos skolos padengimo sutartys, tačiau ne pavedimo sutartys. Mano, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad skolos padengimo sutarčių negaliojimo pagrindas, kuriuo rėmėsi ieškinyje ieškovė ir kurį teismas nagrinėjo byloje, neturėjo nieko bendra su CK 6.437 straipsnio draudimo apėjimu.

13.2.       Be kita ko pažymi, jog apeliantų teiginiai, kad tik bylos žodinio nagrinėjimo metu sužinojo apie nurodytą faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą, neatitinka tikrovės. Patikslinto ieškinio 70 punkte buvo nurodyta, jog ieškovė laiko, jog UAB „MA Group“ sąmoningai pasirinko ginčo sandorius įvardinti kaip „skolos padengimo sutartis“, siekdama suklaidinti kitus bendraturčius, išvengti pirkimo–pardavimo sutartims taikomų reikalavimų, nustatytų CK 4.79 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, ir taip tapti žemės sklypo bendraturčiu, pažeidžiant esamų bendraturčių (įskaitant UAB „Alauša“) teises. Akivaizdu, kad šiems teiginiams paneigti atsakovės turėjo įrodinėti, kad skolos padengimo sutartys sudarytos išnaudojus galimybes parduoti atsakovų atgautas žemės sklypo dalis, kaip buvo numatyta pavedimo sutartyse. Tačiau pačios atsakovės nebuvo suinteresuotos įrodinėti, kad bandė parduoti atgautas žemės sklypo dalis, nes tokiu atveju tektų aiškinti, kodėl nebuvo pasiūlyta įsigyti atgautas žemės sklypo dalis bendrasavininkei UAB „Alauša“. Laiko formalaus pobūdžio ir apeliančių argumentus dėl NTR duomenų bazės išrašo po bylos išnagrinėjimo užsakymo. Pažymi, kad apeliantės nenurodo, kokia konkrečia informacija, nesančia kituose bylos dokumentuose, rėmėsi teismas ginčijamame sprendime.

13.3.       Nesutinka su apeliantų pozicija, kad jie neturėjo kitų ketinimų nei numatyta sutartyse. Mano, jog jų pateikiamas pavedimo sutarčių aiškinimas dėl turto pardavimui skiriamo protingo termino patvirtina pavedimo sutarties šalių susitarimą parduoti atgautą žemės sklypo dalį pažeidžiant bendraturčių pirmumo teisę ir CK 6.437 straipsnio sąlygas. Laiko, kad 60 dienų terminas nekilnojamojo turto pardavimui normaliomis (juo labiau – kuo geriausiomis sąlygomis, kaip deklaruojama pavedimo sutarties konfidencialiosios dalies 2 punkte) yra per trumpas. Apeliantų aiškinimas, kad visos žemės sklypo dalys, į kurias atkurtos nuosavybės teisės, turėjo būti parduotos kartu, taip pat paneigia, kad apeliantų nurodomas 60 kalendorinių dienų terminas žemės sklypo dalių pardavimui yra protingas, nes per tokį trumpą terminą praktiškai gali būti neįmanoma suderinti didelio skaičiaus pardavėjų interesų, kad jie visi kartu dalyvautų viename sandoryje. Be to ir sutartyje nenumatytas ketinimas parduoti visas žemės sklypo dalis kartu negali būti laikomas atsakovams paaiškėjusia objektyvia kliūtimi, kuri neleido parduoti žemės sklypo dalių. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų apeliantų teiginį, jog tik atkuriant nuosavybės teises paaiškėjo, kad nuosavybės teisės pretendentams bus atkurtos ne atskirais žemės sklypais, o bendrame žemės sklype. Atsakovė UAB „MA Group“, kaip nuosavybės teisių į žemę atkūrime besispecializuojanti įmonė, turėjo pakankamai žinių ir patirties tai numatyti. Taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad ieškovė yra žemės sklypo bendrasavininkė ne apsunkino, o palengvino žemės sklypo dalių pardavimą. Ieškovė buvo ir yra suinteresuota įsigyti likusią bendro žemės sklypo dalį.

14.       Ieškovė UAB „Alauša“ atsiliepime su atsakovių apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. papildomo sprendimo taip pat nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad tiek išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tiek ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Todėl neteisingas bylinėjimosi išlaidų priskyrimas vienai ar kitai bylinėjimosi išlaidų kategorijai, nurodytai CPK 88 straipsnio 1 dalyje, neturi įtakos papildomo sprendimo pagrįstumui – bet kuriuo atveju nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovų. Nesutinka ir su apeliantų pozicija dėl išlaidų nepagrįstumo. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta suma, susijusi su ieškinio ir patikslintų ieškinių parengimu, yra mažesnė, t. y. ieškovė nereikalavo priteisti visos PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos už paslaugas atstovaujant ginče dėl žemės sklypo įsigijimo. Pažymi, kad patikslinto ieškinio rengimas ir duomenų rinkimas yra skirtingo pobūdžio paslaugos, todėl išlaidų, susijusių su duomenų rinkimu galima reikalauti atskirai nuo patikslinto ieškinio parengimo išlaidų. Dėl pradinio ir patikslinto ieškinio rengimo kainos, be kita ko nurodo, kad patikslintas ieškinys rengiamas naudojant įdirbį, padarytą rengiant pradinį ieškinį. Nesutikdama su apeliančių pozicija dėl neadekvačių išlaidų atlyginimui už įpėdinių paiešką, paklausimų notarams parengimą, NTR duomenų paiešką, pažymi, kad byloje ginčyti 25 sandoriai, sudaryti skirtingų asmenų, buvo reikalinga surinkti NTR duomenis apie visais 25 sandoriais parduotą turtą, įvyko dalies atsakovų teisių perėmimas, todėl papildomu sprendimu priteista išlaidų suma yra pagrįsta. Kaip pagrįsta byloje esančiais įrodymais laiko ir už vertimą priteistą išlaidų sumą. Dėl atstovavimo trukmės 2024 m. sausio 18 d. posėdyje paaiškina, kad posėdis truko 2 valandas, ieškovę atstovavo du atstovai, todėl bendras abiejų atstovų darbo laikas nurodytas teisingai, 4 valandos. Mano, kad turėjo pagrįstą poreikį vesti bylą per du atstovus. Laiko, kad nepriklausomai nuo to, kuris iš alternatyvių reikalavimų buvo patenkintas, akivaizdu, kad sprendimas byloje priimtas ne atsakovų, o ieškovės naudai; todėl papildomu sprendimui ieškovei pagrįstai priteista 100 procentų reikalautų bylinėjimosi išlaidų.

15.       Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad jai nėra priskirta vertinti, ar nagrinėjamu atveju ginčijama sutartis buvo sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Prašo dėl apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

18.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas vienas iš alternatyvių ieškovės reikalavimų, bei 2024 m. gegužės 8 d. papildomo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo klausimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2018 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo (duomenys neskelbtini), esančią 1625/7876 dalį žemės sklypo (anksčiau ir toliau – žemės sklypas) su pastatu bei kitais inžineriniais statiniais. Atsakovė UAB „MA Group“ ir atsakovai fiziniai asmenys 2012 m. sudarė analogiško turinio pavedimo sutartis dėl pagalbos atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (toliau – ir pavedimo sutartis, pavedimo sutartys), pagal kurias atsakovė UAB „MA Group“ įsipareigojo savo lėšomis ir rizika vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, o klientai įsipareigojo sumokėti atsakovei UAB „MA Group“ pavedimo sutarties konfidencialiojoje dalyje numatytą atlyginimą. Pavykus atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalis bei atsakovų fizinių asmenų nuosavybės teises į atitinkamas žemės sklypo dalis įregistravus Nekilnojamojo turto registre, tą pačią dieną arba per gana trumpą laiką, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. spalio 1 d. tarp atsakovės UAB „MA Group“ ir kitų atsakovų buvo sudarytos analogiško turinio šioje byloje ginčijamos skolos padengimo sutartys (anksčiau ir toliau – skolos padengimo sutartis, skolos padengimo sutartys), kuriose be kita ko nurodyta, kad atsižvelgiant į pavedimo sutartis, kurių pagrindu skolininkams už suteiktas paslaugas buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, skolininkai skolą atsakovei UAB „MA Group“ dengia skolos padengimo sutartyje nurodytu nekilnojamuoju turtu (žemės sklypo dalimi), t. y. ko pagrindu nuosavybės teisės į atkurtos ginčo žemės sklypo atitinkamas dalis įregistruotos atsakovei UAB „MA Group“ (2021 m. balandžio 26 d. su A. Č. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 2222, 2021 m. gegužės 25 d. su P. S. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 5564, 2021 m. gegužės 26 d. su R. Š. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 5652, 2021 m. gegužės 26 d. su O. Č. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 5644, 2021 m. gegužės 26 d. su V. S. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 5648, 2021 m. liepos 5 d. su V. S. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 7250, 2021 m. liepos 5 d. su J. B. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 7255, 2021 m. liepos 5 d. su N. M. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 7259, 2021 m. liepos 5 d. su U. Z. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 7264, 2021 m. liepos 5 d. su O. M. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 7269, 2021 m. liepos 7 d. su M. Š. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 7341, 2021 m. liepos 7 d. su J. S. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 7348, 2021 m. liepos 16 d. su A. Ž. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 7780, 2021 m. liepos 16 d. su O. F. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 7775, 2021 m. rugpjūčio 4 d. su A. A. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 8480, 2021 m. rugpjūčio 4 d. su A. A. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 8485, 2021 m. rugpjūčio 4 d. su J. S. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 8553, 2021 m. rugpjūčio 4 d. su A. L. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 8543, 2021 m. rugpjūčio 4 d. su S. A. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 8548, 2021 m. rugpjūčio 27 d. su N. J. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 9393, 2021 m. rugsėjo 17 d. su A. B. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 10122, 2021 m. rugsėjo 17 d. su D. B. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 10118, 2021 m. rugsėjo 21 d. UAB su V. T. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 10195, 2021 m. rugsėjo 21 d. su J. T. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 10199, 2021 m. spalio 1 d. su O. M. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 10686, 2021 m. spalio 1 d. su N. K. sudaryta skolos padengimo sutartis Nr. 10690).

20.       Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB „MA Group“ per notarą pateikė ieškovei 2021 m. liepos 16 d. pareiškimą apie ketinimą parduoti jai priklausančią 6004/94512 žemės sklypo dalį ir pasiūlė ieškovei pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant šią dalį, su kuo ieškovė sutiko 2021 m. liepos 27 d. pranešimu. Ieškovei nesulaukus atsakymo dėl tolesnių žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo veiksmų ir 2021 m. rugsėjo 3 d. kreipusis į teismą su ieškiniu iš pradžių atsakovėms UAB „MA Group“ ir A. Č. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teisių ir pareigų pagal sutartį perkėlimo, vėliau savo reikalavimus patikslinus, reikalaujant jai perkelti žemės sklypo dalies pirkėjo teises ir pareigas pagal aukščiau nurodytas skolos padengimo sutartis arba tenkinti alternatyvų reikalavimą minėtas skolos padengimo sutartis pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento bei pritaikyti restituciją, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu tenkino vieną iš ieškovės alternatyvių reikalavimų, nustatęs pagrindą ieškovės nurodytas skolos padengimo sutartis pripažinti apsimestinėmis ir negaliojančiomis. Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovės UAB „MA Group“ bei A. Č. pateikė apeliacinius skundus (pareiškimus dėl prisidėjimo prie atsakovių apeliacinio skundo pateikė ir dalis kitų atsakovų), apeliantei ieškovei kvestionuojant teismo sprendimą dalyje tiek dėl pirmojo ieškinio reikalavimo netenkinimo, tiek neva netinkamai pritaikius teisės normas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tuo tarpu atsakovėms ginčijant teismo sprendimą dalyje dėl skolos padengimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, be kita ko neva nepagrįstai neteisėtomis pripažinus ir pavedimo sutartis, bei atskiru apeliaciniu skundu taip pat nesutinkant ir su teismo papildomu sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo. Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą naikinti nėra pagrindo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

21.       Apeliantės UAB „MA Group“ ir A. Č. kartu su apeliaciniu skundu prašo prijungti prie bylos naują įrodymą – apeliantės A. Č. įgaliojimą, išduotą 2021 m. rugsėjo 3 d. jos sūnui, kas, anot apeliantės pagrindžia apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog žemės sklypo dalių iš kitų bendrasavininkų supirkinėjimas vyko aktyviai dalyvaujant A. Č. sūnui, o ne pačiai apeliantei, kartu pažymint, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, susipažinus su skundžiamo sprendimo turiniu, nes ieškovė su juo susijusiomis aplinkybėmis ieškinio negrindė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tenkinti apeliančių prašymo dėl minėto įrodymo prijungimo, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau ar kad siekiant tokiu įrodymu remtis šalių ginče, tai negalėjo būti padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir apskritai nesant objektyvių duomenų apie šio įrodymo reikšmę sprendžiamo ginčo kontekste, objektyviomis priežastimis dėl šio įrodymo nepateikimo anksčiau nesant pagrindo laikyti ir atsakovių argumentą apie būtinybės pateikti aptariamą įrodymą iškilimą tik susipažinus su skundžiamo sprendimo turiniu.

Dėl apeliacinių skundų (ne)pagrįstumo

22.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė byloje be kita įrodinėjo, kad ginčo sandorių dalykui buvus atsakovų fizinių asmenų skolų padengimą žemės sklypo dalimis, remiantis CK 6.436 straipsnio 2 dalimi taikytini ir CK 4.79 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai, kurių nebuvo laikytasi sudarant ginčo sandorius, tuo pažeidžiant ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teises.

23.       CK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. Bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimai gali būti tiek įstatymų nustatyti, tiek priklausantys nuo bendraturčių valios. Vienas įstatymų nustatytų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumų yra aptartas CK 4.79 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dalį, tai kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją pirkti ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių.

24.       Pirmenybės teisės įgyvendinimo procedūriniai aspektai nustatyti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Jei bendraturčio pirmenybės teisė buvo pažeista, jis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis). 

25.       Pagal bendrąją pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis. Pirkimo–pardavimo sutartims bei atskiroms jų rūšims taikomi reikalavimai nustatyti CK IV dalies XXIII skyriaus nuostatose. Tuo tarpu skolos padengimo sutartis yra savarankiška sutarčių rūšis. Pagal skolos padengimo sutartį skolininkas perduoda savo turtą, kuris kreditoriui neįkeistas, kreditoriui nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar kitą turtinę skolą (CK 6.436 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.436 straipsnio 2 dalį, skolos padengimo sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutarčių taisyklės; asmeniui, perduodančiam turtą (skolininkui) pagal skolos padengimo sutartį, tenka visos pardavėjo pareigos.

26.       Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės ieškovės argumentais dėl, jos nuomone, nepagrįstai atmesto ieškinio pirmojo reikalavimo, neva netinkamai pritaikius CK 4.79 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat neva pažeidus pareigą motyvuoti teismo sprendimą, nepasisakius dėl ieškovės baigiamojoje kalboje nurodytų argumentų dėl ginčo sandorių traktavimo mišriomis sutartimis. Viena vertus atkreiptinas dėmesys, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, nors bylą nagrinėjant iš esmės ir nebuvo akcentuojama paminėta aplinkybė dėl ginčo sutarčių traktavimo mišriomis sutartimis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo poziciją grindė be kita ir CK 6.436 straipsnio 2 dalies vertinimu, neva kad šiuo atveju ginčo sandoriams taikant pirkimo–pardavimo sutarčių taisykles turėjo būti taikomi ir CK 4.79 straipsnio reikalavimai, taip pat į tai, kad apeliacinio proceso šalys dėl paminėtų aplinkybių pateikė savo argumentus, teisėjų kolegija be kita ko visgi pažymi, jog nemato pagrindo aptariamas skolos padengimo sutartis laikyti mišriomis sutartimis. Kaip jau minėta, skolos padengimo sutartis pagal CK yra atskira sutarčių rūšis ir nors jai tam tikra apimtimi yra taikomos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.436 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nesudaro pagrindo tokią sutartį laikyti mišria sutartimi ar juo labiau tokius sandorius (skolos padengimo ir pirkimo-pardavimo) laikyti tapačiais, tokiu būdu atmetant ir apeliantės ieškovės argumentus dėl sandorių laikymo pirkimo–pardavimo sutartimis ir teismo šiuo aspektu neva neišspręstų visų ieškinio reikalavimų. Pirkimo–pardavimo sutartimi daiktas perduodamas kito asmens nuosavybėn už sutartą pinigų sumą (kainą), o pagal skolos padengimo sutartį skolininkas perduoda savo turtą kreditoriui nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar turtinę skolą. Toks aptariamų teisės normų vertinimas, kad skolos padengimo sutartis negali būti tiesiog sutapatinta su pirkimo–pardavimo sutartimi, atsispindi ir kitų teismų praktikoje (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1392-658/2015), pažymint, kad prielaida skolos padengimo sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti turimą konkretų daiktą už egzistuojančią piniginę skolą sutapimas, o šalių siekį už perleidžiamą daiktą gauti ne pinigus, bet „užskaityti“ egzistuojantį įsiskolinimą gali lemti įvairios tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys ir nebūtinai neteisėtos. Aptariamu atveju skolos padengimo sutarčių šalys šias sutartis sudarė pavedimo sutarčių vykdymo pasėkoje, kuriose (pavedimo sutartyse), be kita ko buvo numatyta ir galimybė atsiskaityti su paslaugas atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą suteikusia atsakove UAB „MA Group“ perduodant jai natūra nuosavybės teises į žemės sklypo dalį. Formaliai vertinant nurodytas aplinkybes ir paminėtas teisės normas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pirmenybės teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminės sąlyga, kai bendraturtis parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje, esant skolos padengimo sutarčių pagrindu susiklosčiusiems teisiniams santykiams netaikytina. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir kasacinis teismas savo praktikoje yra akcentavęs, kad CK 4.79 straipsnyje nurodoma apie pirmenybės teisę pirkti parduodamas, bet ne kitu pagrindu perleidžiamas daikto dalis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005). Taigi, atitinkamai, tarp ginčo sandorių šalių nesant sudarytų pirkimo–pardavimo sandorių, ieškovei ir atsakovams šiuo aspektu neturint jokių priešpriešinių prievolių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal skolos padengimo sutartis perkėlimo negali būti tenkinamas. Pripažinus, jog aptartas pirmasis ieškinio reikalavimas buvo netenkintas pagrįstai, teisėjų kolegija nevertina ir apeliantų argumentų bei atsikirtimų dėl CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino (ne)praleidimo, nes tai nesukels jokių teisinių pasekmių.

27.       Tiek apeliantė ieškovė, tiek apeliantės atsakovės kritiškai vertino skundžiamą teismo sprendimą ir dalyje dėl apsimestinio sandorio negaliojimo, ieškovei akcentuojant netinkamą CK 1.87 straipsnio 1 dalies nuostatų pritaikymą dėl apsimestinio sandorio negaliojimo, netaikius sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (pirkimo–pardavimo sandoris), taikytinų taisyklių, o atsakovėms be kita ko vertinant, jog teismas be teisėto pagrindo negaliojančiomis / apsimestinėmis pripažino ne tik ginčijamas skolos padengimo sutartis, bet ir pavedimo sutartis, prieštaraujant bylos faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams. Visgi, įvertinus bylos duomenis ir apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ir šioje dalyje.

28.       Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Teismas, spręsdamas byloje dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), aiškinasi tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgia į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios gali padėti nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia.

29.       Nagrinėjamoje byloje teismas vertindamas, kad ginčo sandoriai pripažintini apsimestiniais, sprendė, kad jais buvo siekiama žemės sklypo dalių perleidimo, apeinant imperatyvų draudimą, numatytą CK 6.437 straipsnyje, tuo pačiu pažeidžiant ir ieškovės teises, apeinant ieškovės pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypo dalį jos pardavimo atveju (išvengus pirkimo-pardavimo sutartims taikomų CK 4.79 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų).

30.       Kaip jau minėta, pagal pavedimo sutartis atsakovė UAB „MA Group“ įsipareigojo savo pastangomis ir lėšomis siekti nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypo dalį atsakovams fiziniams asmenims, o šie įsipareigojo sumokėti atsakovei UAB „MA Group“ pavedimo sutarties konfidencialiojoje dalyje numatytą atlyginimą, pavedimo sutarčių konfidencialiosios dalies 1 punkte numačius, kad sutarties kaina yra 25 procentai žemės, į kurią po pavedimo sutarties pasirašymo bus atkurtos nuosavybės teisės, pardavimo kainos, kuri minėtai atsakovei sumokama tik sėkmės atveju, t. y. tik tada, kai įvykdoma sutartis, kai yra įgyvendinamos kliento teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, t. y. kai priimamas kompetentingos institucijos sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę ar jos dalį. Pavedimo sutarties konfidencialiosios dalies 2 punkte buvo numatyta, kad atkūrus nuosavybės teises į grąžintinus žemės sklypus (žemę), šalys susitaria, kad už paslaugų suteikimą pagal šią sutartį su atsakove UAB „MA Group“ bus atsiskaitoma, kai ši žemė ar jos dalis bus parduodamos bendromis ar atsakovės UAB „MA Group“ pastangomis, ieškant žemės sklypo pirkėjų ir sumokant atsakovei UAB „MA Group“ 25 procentus sklypų pirkimo–pardavimo kainos; taip pat numatyta, kad atsakovė UAB „MA Group“ kartu su klientu bei kitais žemės bendrasavininkais stengiasi parduoti žemę kuo geriausiomis sąlygomis visiems žemės bendrasavininkams, o nepavykus parduoti žemės sklypų per protingą terminą nuo nuosavybės teisių atkūrimo dienos, atsakovė UAB „MA Group“ turi teisę prašyti atsiskaityti perduodant jai natūra nuosavybės teises į 25 procentus atkurtos žemės dalį. Po to, kai nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis buvo atkurtos, atsakovų fizinių asmenų nuosavybės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. spalio 1 d. tarp atsakovės UAB „MA Group“ ir kitų atsakovų buvo sudarytos analogiško turinio šioje byloje ginčijamos skolos padengimo sutartys, kuriose nurodyta, kad atsižvelgiant į pavedimo sutartis, kurių pagrindu skolininkams buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, skolininkai skolą atsakovei UAB „MA Group“ dengia skolos padengimo sutartyje nurodytu nekilnojamuoju turtu (žemės sklypo dalimi). Tokiu būdu iš atsakovų atliktų veiksmų matyti, kad atsakovei UAB „MA Group“ įvykdžius savo įsipareigojimų pagal pavedimo sutartis dalį, nepaisant pavedimo sutarčių konfidencialioje dalyje numatytos atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkos (atsiskaityti pardavus žemės sklypo dalis, stengiantis parduoti kuo geriausiomis sąlygomis ir pan. ir tik nepavykus parduoti per protingą terminą, numatyta galimybė atsiskaityti natūra dalimi žemės sklypo), atsakovė UAB „MA Group“ išrašė kitiems atsakovams PVM sąskaitas faktūras, po ko iš karto arba per itin trumpą laiką buvo sudarytos ir ginčo skolos padengimo sutartys (pavyzdžiui, A. Č. PVM sąskaita faktūra išrašyta 2021 m. balandžio 20 d., o skolos padengimo sutartis sudaryta 2021 m. balandžio 26 d., P. S. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2021 m. gegužės 6 d., o skolos padengimo sutartis sudaryta 2021 m. gegužės 25 d., V. S. PVM sąskaita faktūra išrašyta 2021 m. gegužės 25 d., o skolos padengimo sutartis sudaryta 2021 m. gegužės 26 d., R. Š. PVM sąskaita faktūra išrašyta 2021 m. gegužės 25 d., o skolos padengimo sutartis sudaryta 2021 m. gegužės 26 d., V. S. PVM sąskaita faktūra išrašyta 2021 m. liepos 1 d., o skolos padengimo sutartis sudaryta 2021 m. liepos 5 d., J. S. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2021 m. rugpjūčio 3 d., o skolos padengimo sutartis sudaryta 2021 m. rugpjūčio 4 d., O. M. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2021 m. spalio 1 d. ir skolos padengimo sutartis sudaryta 2021 m. spalio 1 d., ir pan.). Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino ginčo sutarčių sudarymo aplinkybes, nustatė šių sutarčių sudarymu siekiamą tikslą, pagrįstai atkreipęs dėmesį, kad po nuosavybės teisių į aptariamų žemės sklypo dalių atkūrimą jų (žemės sklypo dalių) net nebuvo mėginama parduoti, t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai būtų siekę įvykdyti minėtų pavedimo sutarčių konfidencialiosios dalies sąlygas dėl atsiskaitymo. Apeliantės atsakovės akcentavo, kad minėtas pirminis atsiskaitymo pagal pavedimo sutartis variantas buvo objektyviai neįmanomas. Apeliantės UAB „MA Group“ įsitikinimu, jai tinkamai įvykdžius pavedimo sutartį (suteikus savo paslaugas), šių paslaugų apmokėjimas jai turėjo būti atliktas ne vėliau kaip per pakankamai protingą laukti 2 mėnesių laikotarpį, per kurį kiti atsakovai neturėjo objektyvios galimybės tinkamai įvykdyti numatytos atsiskaitymo prievolės, be kita ko akcentuojant kai kurių asmenų teisių perėmimo (dėl paveldėjimo) proceso trukmę, galimai ilgą žemės pardavimo procedūros trukmę, ir pan. Teisėjų kolegija paminėtus apeliančių atsakovių argumentus vertina kritiškai. Pirmiausia pažymėtina, kad pavedimo sutartyse joks konkretus terminas žemės pardavimui ir nebuvo nustatytas. Ir UAB „MA Group“, kaip verslo subjektas organizuojantis pagalbą teikiant paslaugas nuosavybės atkūrimo procesuose, negalėjo nežinoti ir (ar) nesuvokti nekilnojamojo turto pardavimo procedūrų, kartu atsižvelgiant į sudarytų pavedimo sutarčių ir vėliau skolos padengimo sutarčių kiekį, galimos (tikėtinos) trukmės, todėl atsakovės nurodytas 2 mėnesių laikotarpis negali būti laikomas protingu, juo labiau, įvertinus tai, kad atsakovų teisiniai santykiai pagal pavedimo sutartis ir taip jau truko apie 9 metus, todėl galutiniams veiksmams atlikti pasirenkamas neva protingas tik dviejų mėnesių terminas nėra sąžiningas ar objektyvus ir akivaizdžiai per trumpas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų pasirinktą atsiskaitymo pagal pavedimo sutartis būdą. Tuo pačiu nesant pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo pastebėjimais dėl pačios pavedimo sutarties kainos apibrėžties vertinimo, kai pagal sudarytas pavedimo sutartis buvo numatyta, kad sutarties kaina yra 25 procentai žemės, į kurią po pavedimo sutarties pasirašymo bus atkurtos nuosavybės teisės, pardavimo kainos, t. y. aiškiai numačius, kad kaina už pagal pavedimo sutartį suteiktas paslaugas priklauso būtent nuo žemės sklypo dalies faktinės pardavimo kainos, o ne nuo, kaip aiškino apeliantės atsakovės, greitos konsultacijos dėl labiausiai tikėtinos (galimos) žemės pardavimo kainos.

31.       Įrodinėjimas civiliniame procese vyksta ir įrodymai vertinami CPK nustatyta tvarka. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Iš bylos duomenų visumos aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo sandorių pripažinimo apsimestiniais pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Visas aukščiau aptartos aplinkybės paminėtų teisės normų kontekste (šios nutarties 28–30 punktai), kolegijos įsitikinimu, leidžia daryti išvadą apie atsakovės UAB „MA Gruop“ išankstinį interesą atsiskaitymą už suteiktas paslaugas pagal pavedimo sutartis priimti vienintele forma – turtu, skolos padengimo sutartimis siekiant ne atgauti skolas, o įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu nesant pagrindo paneigti buvus ir išankstinį susitarimą dėl būtent tokios atsiskaitymo tvarkos, siekiant žemės sklypo dalių perleidimo, taip pažeidžiant imperatyvų minėtame CK 6.437 straipsnyje nustatytą draudimą bei ieškovės, kaip ginčo sklypo bendraturtės, pirmumo teisę dalyvauti ir įsigyti atitinkamą atsakovų fizinių asmenų sklypo dalį. Kartu, atmetant apeliantų argumentus dėl teismo ex officio atlikto pavedimo sutarčių teisėtumo vertinimo bei veikimo ultra vires, pažymėtina, kad joks procesinis sprendimas byloje dėl pavedimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nėra priimtas, pavedimo sutarčių teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas (todėl to nevertina ir apeliacinės instancijos teismas), tačiau jų nuostatos neišvengiamai turėjo būti ir buvo vertinamos ginčo sutarčių bei jų vykdymo teisėtumo kontekste. Todėl ir ginčijamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pavedimų sutarčių sąlygas, kiek tai susiję su apmokėjimu už suteiktas paslaugas, teismui įvardinant kaip apsimestines, tai vertintina, suprantama kaip ginčo sandorių (skolos padengimo sutarčių) apsimestinumo aplinkybių nustatymo konteksto dalis, tuo pačiu iš nurodytų aplinkybių nesant ir pagrindo spręsti, kad aptariamos pavedimo sutartys negali būti vykdomos. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino skolos padengimo sutartis apsimestinėmis ir negaliojančiomis bei taikė restituciją, ko pasėkoje ginčo šalims atsiranda teisė toliau spręsti tiek dėl pavedimo sutarčių galutinio įvykdymo, tiek dėl turto perleidimo, tame tarpe ir pirkimo–pardavimo.

32.       Apeliantės atsakovės UAB „MA Group“ ir A. Č. apeliacine tvarka taip pat apskundė ir šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. priimtą papildomą sprendimą, kuriuo ieškovei iš atsakovų buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos (iš atsakovės UAB „MA Group“ 16 331,29 Eur, iš atsakovės A. Č. – 147,63 Eur, iš R. Š. – 169,50 Eur, iš P. S. – 76,55 Eur, iš O. Č. – 141,07 Eur, iš V. S. – 76,55 Eur, iš V. S. – 141,07 Eur, iš J. B.– 134,51 Eur, iš N. M. – 50,30 Eur, iš U. Z. – 154,19 Eur, iš R. P. (O. M. teisių perėmėjos) – 424,31 Eur, N. P. (O. M. teisių perėmėjos) – 424,31 Eur, iš M. Š. – 758,94 Eur, iš J. S. – 101,70 Eur, iš A. Ž. – 169,50 Eur, iš O. F. – 252,51 Eur, iš A. A. – 354,86 Eur, iš A. A. – 212,70 Eur, iš D. S. (J. S. teisių perėmėjo) – 637,01 Eur, iš A. L. – 230,74 Eur, iš S. A. – 230,74 Eur, iš N. J. – 237,30 Eur, iš A. B. – 57,41 Eur, iš D. B. – 57,41 Eur, iš V. T. – 50,85 Eur, iš J. T. – 50,85 Eur, iš O. M. – 98,96 Eur, iš N. K. – 98,96 Eur), taip pat priteista iš atsakovės UAB „MA Group“ valstybei 419,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Apeliančių vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė 100 procentų ieškovės reikalautų bylinėjimosi išlaidų, vertindami, kad ieškovė, neskaitant žyminio mokesčio sumos, yra pagrindusi teisme tik 5 610,08 Eur sumą, kuri anot atsakovių, pagrindinio apeliacinio skundo netenkinimo atveju taip pat turėtų būti sumažinta.

33.       CPK 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos, išmokėtos vertėjams, kitos būtinos ir pagrįstos ir pagrįstos išlaidos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1.–8.20 punktuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

34.       Kaip matyti iš skundžiamo papildomo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad patirtos išlaidos už advokatų (advokato padėjėjo) teisinę pagalbą yra protingo dydžio ir pagrįstos, vertino atstovų advokatų bylos nagrinėjimo metu atliktus procesinius veiksmus, galimas laiko ir darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose. Ir teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis, tarp jų ir ieškovės 2023 m. spalio 20 d. bei 2024 m. kovo 5 d. pateiktus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei juos patvirtinančius įrodymus, t. y. byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras, tame tarpe ir vertimo paslaugas suteikusios įmonės, atliktus mokėjimus patvirtinančius dokumentus, be kita ko atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir apimtį tiek parengtų procesinių dokumentų, įrodymų rinkimo, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose aspektais, iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, išskyrus skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pagal 2024 m. kovo 5 d. prašymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 20 621,15 Eur atstovavimo, vertimo, kitas būtinas išlaidas. Ir nors teismas detaliau ir nepasisakė apie atskiras ieškovės patirtų išlaidų rūšis, pavyzdžiui dėl vertimo paslaugų, tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl to jos liko teismo neįvertintos ar neturėtų būti tokias išlaidas patyrusiai šaliai atlygintos (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis). Kaip tam pagrindo nesuteikia ir atsakovių apeliančių tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikti pastebėjimai, argumentai dėl vertimo paslaugas suteikusios įmonės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų turinio neišsamumo, atkreipiant dėmesį, kad, kaip paaiškino ir ieškovė, prašoma atlyginti vertimo išlaidų suma atsispindi 2021 m. spalio 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 018084 trečioje eilutėje (2 957,10 Eur be PVM) ir 2021 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 018300 antroje eilutėje (3 935,93 Eur be PVM). Be to, nors apeliantės kritiškai vertiną skundžiamą papildomą sprendimą ir tuo aspektu, kad teismas jame nepateikė atsakovių atsikirtimų santraukos bei argumentų dėl jų atmetimo, tačiau vien ši aplinkybė, kaip jau minėta įvertinus tai, kad įrodymų aptariamu klausimu visuma teismo buvo įvertinta, vėlgi nesudaro pagrindo skundžiamą procesinį sprendimą aptariamoje dalyje naikinti ar keisti. Kartu atmestini ir kiti apeliančių argumentai apie abejones dėl patirtų išlaidų pagal 2023 m. spalio 20 d. prašymą dydžio. Tai, kad ieškovės prašyme nurodyta prašomų atlyginti išlaidų suma yra mažesnė nei nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, ar kad patikslinto ieškinio parengimas įkainotas mažesne suma nei pradinio ir jo patikslinimų, nesudaro pagrindo abejoti tokių išlaidų nepagrįstumu, tuo pačiu pažymint, kad jos neviršijo Rekomendacijose nurodytų dydžių, be kita ko atkreipiant dėmesį ir į ieškovės pateiktą paaiškinimą dėl minėtų procesinių dokumentų įkainojimo, nurodžius, kad patikslintas ieškinys buvo rengiamas jau naudojant įdirbį, taigi ir įkainotas mažesne suma. Taip pat, atsižvelgiant į bylos apimtį, ginčijamų sandorių bei bylos dalyvių skaičių, atmestini kaip nepagrįsti ir apeliančių argumentai dėl ieškovės prašomos priteisti 711 Eur sumos už mirusiųjų ginčo dalyvių paiešką ir paklausimų notarams rengimą, 659 Eur ir 245 Eur sumos už Nekilnojamojo turto registro duomenis.

35.       Tuo tarpu su apeliančių argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų pagal 2024 m. kovo 5 d. prašymą, dalyje dėl išlaidų už atstovavimą 2024 m. sausio 18 d. teismo posėdyje, trukusiame apie 2 val., teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Nors ieškovė prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas už 4 valandų atstovavimą minėtame teismo posėdyje, savo atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškindama, kad toks valandų skaičius nurodytas atsižvelgiant į tai, kad ieškovę atstovavo du atstovai, atkreipdama dėmesį, kad ir pačius atsakovus atstovavo du atstovai, visgi, atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, kurių 4 punkte yra numatyta, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, ir byloje nesant duomenų apie kelių atstovų dalyvavimo būtinumą, pagrįstu motyvu tam nesant pagrindo laikyti ieškovės nurodytas aplinkybes apie kitai šaliai atstovaujančius du atstovus, laikytina, kad pagal 2024 m. kovo 5 d. prašymą ir 2024 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 816,38 Eur (201,82 (t. y. 2 018,20 Eur vidutinis mėnesinis darbo užmokestis x 0,1) x 9 val.) ((Rekomendacijų 4, 7, 8.19 punktai).

36.       Taigi, bendra ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 20 912,36 Eur (1 250,57 Eur žyminio mokesčio ir 19 661,79 Eur atstovavimo ir kitų išlaidų), kuri atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas byloje iš esmės priimtas ieškovės naudai, ir nesutinkant su apeliančių argumentais dėl pagrindo nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių dėl ieškovės procesinio elgesio, priteistina ieškovei, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovams modelio, atitinkamai šioje dalyje papildomas sprendimas keistinas, perskaičiuojant pagal pirmosios instancijos teismo pritaikytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo modelį iš atsakovų ieškovei priteistiną bendrą 20 912,36 Eur sumą.

Dėl procesinės bylos baigties

37.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą iš esmės palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. papildomą sprendimą pakeičia iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38.       Dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes tai neturi esminės reikšmės apeliacinės instancijos teismo priimtam procesiniam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

39.       Ieškovės ir atsakovių apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo atmetus, šalių patirtos išlaidos už apeliacinių skundų parengimą nepriteistinos.

40.       Ieškovė taip pat prašė priteisti patirtas 1 401,66 Eur išlaidas už atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo parengimą bei 981,16 Eur išlaidas už atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą dėl 2024 m. gegužės 8 d. papildomo sprendimo parengimą, be kita ko pateikė 2024 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas minėtas teisines paslaugas ir jos apmokėjimą pagrindžiantį 2024 m. gegužės 30 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą, 1 401,66 Eur sumai, bei 2024 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas minėtas teisines paslaugas ir jos apmokėjimą pagrindžiantį 2024 m. birželio 13 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą, 981,16 Eur sumai.

41.       Įvertinus tai, kad ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsakovių apeliacinis skundas dėl minėto papildomo sprendimo buvo patenkintas tik nedidelėje dalyje, todėl atsižvelgiant į atmestą apeliacinio skundo dalį (apie 95 procentus), ieškovei už atsiliepimo šį apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo parengimą priteistina 932 Eur suma, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovių apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo buvo atmestas, ieškovei už atsiliepimo į šį apeliacinį skundą parengimą priteistina visa prašoma suma 1 401,66 Eur. Taigi, viso ieškovei iš apeliacinius skundus pateikusių atsakovių lygiomis dalimis priteistina 2 333,66 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „MA Group“ ir A. Č. apeliacinių skundų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

?Atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „MA Group“ ir A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. papildomo sprendimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. papildomą sprendimą, numatant priteisti ieškovei UAB „Alauša“, juridinio asmens kodas 183615620, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MA Group“, juridinio asmens kodas 302546054, 15 614,72 Eur, iš atsakovės A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 141,16 Eur, iš R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 162,07 Eur, iš P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 73,19 Eur, iš O. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 134,89 Eur, iš V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 73,19 Eur, iš V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 134,89 Eur, iš J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 128,61 Eur, iš N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 48,10 Eur, iš U. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 147,43 Eur, iš R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. M. teisių perėmėjos) – 405,70 Eur, iš N. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. M. teisių perėmėjos) – 405,70 Eur, iš M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 725,66 Eur, iš J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 97,24 Eur, iš A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 162,07 Eur, iš O. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 241,54 Eur, iš A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 339,30 Eur, iš A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 203,37 Eur, iš D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S. teisių perėmėjo) – 609,07 Eur, iš A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 220,63 Eur, iš S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 220,63 Eur, iš N. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 226,90 Eur, iš A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)– 54,90 Eur, iš D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 54,90 Eur, iš V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 48,62 Eur, iš J. T. (asmens kodas. (duomenys neskelbtini) – 48,62 Eur, iš O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 94,63 Eur, iš N. K. (asmens kodas. (duomenys neskelbtini) – 94,63 Eur, bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alauša“ lygiomis dalimis iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „MA Group“ ir A. Č., 2 333,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 1 166,83 Eur sumą. 

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Kristina Lysionok

Ramunė Mikonienė

Ieva Navickaitė-Sakalauskienė