Baudžiamoji byla Nr. 1S-447-383/2018

Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00793-2008-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. atstovės advokatės K. R. skundą dėl 2018 m. gegužės 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. J., nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį - 11 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos 2018 m. balandžio 12 d. nutarimo priėmimo dienai) – 1 metai 8 mėnesiai ir 25 dienos. Bausmės pradžia – 2009 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 6 d.
2. Komisijos 2018 m. balandžio 12 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė, konstatuojant, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad  nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. J. atstovė prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį ir priimti nutartį tenkinti 2018 m. balandžio 12 d. Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Skunde nurodė, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Nuteistojo atstovės teigimu, apylinkės teismas savo išvadą, kad A. J. negali būti paleistas lygtinai iš pataisos namų grindė ta aplinkybe, kad jam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai- alkoholio vartojimas, tačiau su tokiomis teismo išvadomis sutikti nėra pagrindo, kadangi paskutinė nuobauda nuteistajam už alkoholio vartojimą skirta 2015 m. gruodžio 9 d. Nuo to laiko A. J. dalyvavo programose „Pažink save“, lankė „Anoniminių alkoholikų“ užsiėmimus, lankė programą „Keisk požiūrį“. Po 2015 m. gruodžio 9 d. A. J. nebuvo baudžiamas už alkoholio vartojimą, ir jo nevartojo. Teismas taip pat nurodė, kad A. J. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai - netinkamas draugų ratas, tačiau Komisijos nutarime yra konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą lėmė išsilavinimas, mokymasis, gyvenimo stilius ir draugai.
2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Komisijos nutarimu buvo konstatuota, kad 2017 m. gegužės 4 d. A. J. nusikalstamo elgesio rizika buvo 47 balai, todėl ji sumažėjo ženkliai. Kita vertus nusikalstamo elgesio tyrimas pagal OASys ir jo rezultatai priklauso nuo skirtingų vertintojų padarytos įžvalgos. Todėl teismas turėjo atsižvelgti ne į vertinimo rezultatą, o į nuteistojo elgesį, bei jo charakteristiką. Nuteistasis skatintas net penkiolika kartų.
3. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, jog nuteistasis dalyvavo įvairiose programose: „Pažink save", „Keisk požiūrį", „Elgesys, pokalbis, pasikeitimas", lankė „Anoniminių alkoholikų" užsiėmimus. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir vykdo iki šiol. Nuo pat bausmės pradžios dirba prie Marijampolės pataisos namų VĮ "Mūsų amatai", kūriko- mašinisto pareigose, yra gautas sutikimas nuteistąjį po paleidimo iš pataisos įstaigos įdarbinti A. K. įmonėje.  Nuteistojo atstovės teigimu A. J. šiai dienai yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, gyventi be nusikalstamos veiklos. Skundo autorės įsitikinimu nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
4. Nuteistojo A. J. atstovės advokatės K. R. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. J. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.
7. Nors nuteistojo atstovės manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti pataisos namų administracijos siūlomą darbą, nuo pat bausmės pradžios dirba prie Marijampolės pataisos namų VĮ "Mūsų amatai", kūriko- mašinisto pareigose, išėjęs į laisvę ketina dirbti, atlikdamas bausmę dalyvavo įvairiose programose, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką buvo 15 kartų paskatintas už dalyvavimą įvairiose programose ir gerai atliekamus darbus, 5 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu nuobaudos nebegaliojančios. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad  nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.
9. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė  – 41 balai. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlikusi didelė (pagal HCR-20), labiausiai sietina su alkoholio vartojimu. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. Nors nuteistojo atstovės skunde teigiama, kad A. J. pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai –  aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir užsiėmimuose, pataisos įstaigoje dirba, yra padengęs visus jam priteistus civilinius ieškinius, palaiko socialinius ryšius, tačiau kaip jau minėta, tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieką už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) nusikaltimo padarymą, kas neabejotinai rodo nuteistojo pavojingumą ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
12. Pažymėtina ir tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi, tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime, nustatyti (vadovaujantis OASys vertinimo metodika) pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: alkoholio vartojimas (praeities alkoholio vartojimas, paskatino daryti naujus nusikaltimus) ir netinkamas draugų ratas (paskutinis nusikaltimas padarytas, bendraujant su netinkamais draugais). Be to, Socialinio tyrimo išvadoje vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, nurodyta, jog galima teigti, kad A. J. būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, jis gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, prarasti savitvardą (ypač pavartojęs alkoholio). Be to, nors nuteistasis smurtinį nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir alkoholio vartojimą jis įvardina kaip problemą, tačiau ir būnant struktūruotoje aplinkoje jis net keturis kartus buvo baustas už alkoholio vartojimą. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo A. J. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai.  
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi smurtiniu elgesiu, jis pataisos proceso metu turi siekti sumažinti smurtinio elgesio ir priklausomybės alkoholio vartojimui, išėjus iš pataisos įstaigos, riziką. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
15. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo atstovės skundo motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. J. atstovės advokatės K. R. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                  Svetlana Jurgaitienė

V. P.

Valdas Vitunskas