Civilinė byla Nr. e2-26760-1077/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21382-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.;

 (S)

3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,

sekretoriaujant Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovės atstovėms direktorei Vilijai Stanulionienei ir advokatei Zitai Vizbarienei,

atsakovės atstovui direktoriui Girėnui Medziukui,

liudytojams D. Ž. ir V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gastrotechnika“ dėl netinkamos kokybės prekės kainos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo išieškoti iš atsakovės 1 317 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, mokamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė savo stenduose reklamavo, kad parduoda naujas pramonines indaploves, buvo pridėtos jų nuotraukos, siekiant supažindinti pirkėją su indaplovių išvaizda ir paskatinti įsigyti šią prekę. Pasak ieškovės, ji nusprendė įsigyti indaplovę iš atsakovės už 1 137 Eur kainą. Atsakovė pramoninę indaplovę ieškovei savo transportu pristatė į ieškovės nurodytą vietą. Atvykęs atsakovės atsakingas darbuotojas (pristatė V. vardu) šią indaplovę ieškovei bandė pajungti, tačiau pajungimo metu indaplovė pradėjo smirdėti, jautėsi degėsių kvapas, net buvo „išmušti“ elektros saugikliai. Pasak ieškovės, įvykus gedimui atsakovės darbuotojas pasišalino ir indaplovės neišsivežė. Ieškovė pažymėjo, kad minėtą indaplovę savo transportu nuvežė atsakovei, kuri indaplovę paėmė, tačiau jos priėmimo akto neišrašė. Ieškovė nurodė įvykdžiusi savo, kaip pirkėjos, pareigą atsiskaityti už indaplovę. Pažymėjo, kad dalį kainos už indaplovę (500 Eur) ieškovė sumokėjo pavedimu į atsakovės banko sąskaitą pagal 2021 m. gegužės 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Likusią kainos dalį (637 Eur) ieškovė teigė sumokėjusi grynais tą pačią dieną, kai atliko pavedimą. Ieškovės teigimu, atsakovė pripažino, jog pristatė neveikiančią indaplovę ir žadėjo ją pataisyti, tačiau per savaitę laiko atsakovė jokių veiksmų nesiėmė. Vėliau atsakovė informavo ieškovę, kad indaplovės neveikimo priežastis yra sugedusi pompa, kurią atsakovė teigė neturinti kuo pakeisti, kadangi kitos atsakovės parduodamos indaplovės taip pat turi tokią pačią problemą. Pasak ieškovės, jai indaplovė buvo reikalinga, todėl ilgiau negalėdama laukti, įsigijo tvarkingai veikiančią indaplovę iš kitos įmonės. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės elgesys buvo nesąžiningas, kadangi ji nepateikė išsamios informacijos apie prekę, indaplovę pardavė netinkamos kokybės, be naudojimo instrukcijos valstybine kalba, taip pat nepaženklintą EE ženklu. Pasak ieškovės, atsakovė tinkamai neįvykdė savo pareigos tinkamai informuoti pirkėją apie parduodamą prekę. Atsakovė tik po indaplovės gedimo informavo ieškovę, kad nors prekė buvo parduota nauja, tačiau ji buvo parduota iš ekspozicijos, todėl jos pardavimo kaina buvo mažesnė. Ieškovės teigimu, atsakovė iš esmės pripažino pardavusi netinkamos kokybės, neveikiančią indaplovę, buvo susitarta, jog atsakovė ištaisys indaplovės broką, tačiau vėliau atsisakė pašalinti prekės trūkumus (pataisyti indaplovę) ir grąžinti ieškovei už prekę sumokėtus pinigus.

3.       Ieškovė nurodė už indaplovės pajungimą atsakovės darbuotojui sumokėjusi 250 Eur sumą, bet kvitas ieškovei nebuvo išrašytas. Be to, ieškovė teigė, jog indaplovės grąžinimo atsakovei metu ji grąžino ir indaplovės skystį, kurio vertė – 70 Eur. Todėl galutiniai ieškovės patirti nuostoliai sudaro 1 317 Eur (1 137 Eur + (250 Eur – 70 Eur)).

4.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ją ir ieškovę siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pripažino, kad 2021 m. gegužės 31 dieną į atsakovės parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs atsakovės darbuotojas V. R. (atsakovės įmonėje nedirbantis nuo 2020 m. kovo 26 d.), kuris teiravosi, ar atsakovės parduotuvėje (ekspozicijoje) yra indaplovių, nes jo pažįstamai labai skubiai jos prisireikė. Taip pat minėjo, kad reikalinga žema kaina, nereikalingos jokios paslaugos, t. y. nei garantinis aptarnavimas, nei aptarnavimas po garantijos, nei pajungimas, nei pristatymas. Atsakovė pasiūlė ekspozicijoje esančią indaplovę, už kurią buvo sutarta kaina su PVM – 500 Eur, nes jokių paslaugų bei įsipareigojimų suteikti nereikėjo. Vėliau atsakovės buvęs darbuotojas V. į parduotuvę atėjo su savo pažįstama Vilija Stanulioniene (ieškovės R. S. įmonės direktorė). Jų pažintis nekėlė abejonių, kadangi V. ją vadino Vile, Vilyte ir pan. Pasak atsakovės, su ieškove dar kartą buvo aptartos indaplovės pirkimo sąlygos. Atsakovės teigimu, ji kelis kartus pabrėžė ieškovei, kad kadangi indaplovę pajunginės ne atsakovės darbuotojas ar jos įgaliotas asmuo, todėl indaplovei nebus taikomas garantinis aptarnavimas, taip pat nebus suteikiamos jokios paslaugos neatlygintinai, taip pat indaplovė bus iš ekspozicijos ir be pakuotės. Tokiomis sąlygomis atsakovė teigė galėjusi pasiūlyti ieškovei itin žemą, ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Su tokiomis sąlygomis ieškovė atstovė sutiko ir patikino viską puikiai suprantanti. Atsakovės teigimu, ieškovė tik nurodė pageidaujanti, kad atsakovė pristatytų indaplovę ieškovei, kadangi Vilija Stanulionienė teigė neturinti tinkamo transporto, o kavinė, į kurią reikia pristatyti indaplovę, nuo atsakovės parduotuvės yra tik už kelių šimtų metrų. Su šia sąlyga atsakovė sutiko. Iš karto po to, kai Vilija Stanulionienė banko kortele sumokėjo už indaplovę, atsakovė jai pateikė sąskaitą faktūrą ir indaplovę pristatė į ieškovės nurodytą vietą. Atsakovė pažymėjo, kad indaplovę iškrovė ir į patalpas nunešė Vilijos Stanulionienės atsiųsti asmenys.

5.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė tą pačią dieną informavo atsakovę, kad indaplovė yra sugedusi ir paprašė grąžinti pinigus. Atsakovė ieškovei atsakė, jog pinigų negrąžins tol, kol nebus nustatyta gedimo priežastis, nes indaplovė parduota ir perduota nauja, neturinti jokių nustatytų gedimų ar defektų. Ieškovės atstovė Vilija Stanulionienė, atsakovės paklausta, ką sakė indaplovę jungęs asmuo, nurodė, jog meistras pasišalino nieko nepakomentavęs. Tuomet atsakovė paprašė ieškovės atvežti indaplovę patikrai. Atvežus indaplovę atsakovei, buvo iškviestas kvalifikuotas meistras, kuris, apžiūrėjęs indaplovę, nustatė, kad yra sudegęs ir dėl to užstrigęs indaplovės siurblio variklis. Pasak meistro, variklis galėjo sudegti neteisingai pajungiant indaplovę. Apžiūra ir indaplovės remontas atsakovei kainavo 160 Eur. Apie tai buvo informuota ieškovė. Atsakovė net neprašė ieškovės sumokėti už indaplovės remontą, nors gedimas greičiausiai įvyko dėl netinkamai atliekamų instaliavimo darbų ar netinkamos elektros instaliacijos, taip pat nepaisant to, kad šalys sutarė, kad garantinis aptarnavimas nebus atliekamas, nes indaplovę prijungė ne atsakovės darbuotojas ar jos įgaliotas asmuo bei buvo ženkliai sumažinta indaplovės kaina. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė kategoriškai atsisakė atsiimti indaplovę bei reikalavo grąžinti pinigus. Pasak atsakovės, ieškovė iš jos pareikalavo sumokėti ženkliai didesnę sumą negu buvo sumokėjusi už indaplovę, t. y. vietoj 500 Eur sumos reikalavo grąžinti 1 137 Eur. Su tokiu reikalavimu atsakovė nesutiko ir bandė ieškoti abiem pusėms naudingo sprendimo, tačiau ieškovė atsisakė ieškoti kompromisų.

6.       Atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiu, kad dalis sumos už indaplovę, t. y. 637 Eur, buvo sumokėta atsakovei grynais. Atsakovės teigimu, tai, kad ieškovė išsiėmė grynus pinigus bankomate, neturi jokio ryšio su indaplovės pirkimu, nes su atsakove už prekę ieškovė atsiskaitė banko mokėjimo kortele. Be to, atsakovė taip pat nesutiko su tuo, kad indaplovė buvo pajungta atsakovės darbuotojo, kadangi ieškovės atstovė Vilija Stanulionienė buvo aiškiai ir nedviprasmiškai informuota, kad V. R. nėra atsakovės darbuotojas (jis buvo atleistas iš darbo dar 2020 m. kovo 26 d.). Atsakovė pažymėjo, kad kai indaplovę ar kitą įrangą pajunginėja atsakovės darbuotojas ar įgaliotas meistras, tuomet už paslaugas ir atsiskaitoma su atsakove pagal pateiktą sąskaitą. 

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė direktorė Vilija Stanulionienė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti visa apimtimi. Papildomai paaiškino, kad 2021 m. gegužės 31 d. įsigijo indaplovę iš atsakovės. Tuo metu parduotuvėje buvę UAB „Gastrotechnika“ savininkas ir vadybininkas parodė, kuri indaplovė bus atvežta, ji nebuvo supakuota, taip pat prie jos nebuvo instrukcijos. Ieškovės atstovė buvo informuota, kad 500 Eur sumą gali sumokėti pavedimu, o likusią sumą reikia sumokėti grynais (indaplovės kaina (1 137 Eur) buvo atsakovės nustatyta ir derybų dėl jos nebuvo). Ieškovės atstovė paaiškino, kad indaplovę atvežė UAB „Gastrotechnika“ meistras V. R., kurio ji anksčiau nepažinojo. Indaplovė atvežta neįpakuota, nebuvo net apsauginės plėvelės. Meistras informavo, kad indaplovės pajungimas ir minkštiklis kartu kainuos 250 Eur. Jis indaplovę bandė pajungti, tačiau ši neveikė, tuomet meistras paskambino vadybininkui ir jį informavo apie tai. Pasak ieškovės atstovės, 75 Eur vertės indaplovės minkštiklį ji grąžino meistrui kartu su indaplove. 2021 m. birželio 1 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę ir ją informavo, kad indaplovė sugedo. Pasak ieškovės atstovės, 2021 m. birželio 3 d. ji kalbėjosi su vadybininku telefonu, kuris pareiškė, kad indaplovės negali sutaisyti ir jos negali pakeisti, todėl ieškovei bus grąžinti pinigai, t. y. 500 Eur, o vėliau, kai vadybininkas grįš po ligos, bus grąžinti ir likę pinigai. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad dėl neigiamų atsiliepimų apie atsakovę nusprendė nelaukti ir 2021 m. birželio 15 ar 16 d. iš kitos įmonės įsigijo naują indaplovę, kuri kitą dieną buvo pajungta.

8.       Atsakovės atstovas direktorius Girėnas Medziukas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad ieškovė už indaplovės pajungimą atskirai nieko nemokėjo. Pirmiausia dėl indaplovės įsigijimo iš ekspozicijos atėjo derėtis V. R.. Pasak atsakovės atstovo, jis nusprendė dėl indaplovės kainos, kuri buvo tokia, kaip nurodyta sąskaitoje (500 Eur), ir grynųjų pinigų už indaplovę iš ieškovės nebuvo gauta. Paaiškino, kad indaplovė nuo 2018 m. buvo ekspozicijoje, todėl buvo nuspręsta ją parduoti pigiai (nauja tokios indaplovės kaina yra 950 Eur). UAB „Gastrotechnika“ vadybininkas D. Ž. padėjo ieškovės atstovei pasikrauti indaplovę. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės meistras nemokamai sutvarkė indaplovę, tačiau ieškovė nesutiko nei su tuo, kad jai būtų grąžinti sumokėti už indaplovę pinigai, nei su tuo, kad indaplovė būtų jai grąžinta suremontuota. Šiuo metu indaplovė stovi parduotuvės ekspozicijoje suremontuota ir veikianti. Pasak atsakovės atstovo, buvo sudegęs indaplovės variklis.

9.       Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. parodė, kad atvykęs pas ieškovės atstovę pajungė indaplovę, kuri pajungimo metu veikė. Liudytojas parodė, kad indaplovės pajungime dalyvavo jis ir šeimininkė (ieškovės atstovė). Indaplovę į pajungimo vietą atvežė D. Ž., tačiau jis pajungime nedalyvavo, o indaplovę padėjo atnešti kaimynai. Liudytojas taip pat parodė, kad vėliau tos pačios dienos vakarą sulaukė ieškovės skambučio, kuri informavo, kad kažkas nutiko su elektra ir indaplovė nebeveikia. Kitą dieną atvykęs apžiūrėti indaplovės, jis indaplovę atjungė ir išsivežė į ofisą. Teigė nežinantis, dėl kokių priežasčių sugedo indaplovė. Pasak liudytojo, jis prieš indaplovės įsigijimą bendravo su R. S. įmonės direktore ir ją pažinojo. Už pajungimą pastaroji jam sumokėjo 250 Eur, bet informacijos apie suderėtą indaplovės kainą ir vėliau tarp šalių kilusį ginčą liudytojas teigė neturintis. Pažymėjo, kad UAB „Gastrotechnika“ jis nebedirba metus laiko.

10.       Liudytojas D. Ž. parodė, kad V. R. atėjęs pasakė, kad skubiai reikia indaplovės už gerą kainą ir informavo, kad jis pats ją pajungs. Vėliau V. atėjo kartu su ieškovės direktore, kuriai liudytojas teigė parodęs indaplovę „Viber“ ir papasakojęs, kaip ji veikia, taip pat sutaręs dėl jos kainos (500 Eur). Už indaplovę ieškovės atstovė atsiskaitė kortele, mokėjo įmonės buhalterijos skyriuje. Pasak liudytojo, indaplovė buvo nauja, nenaudota, ekspozicijoje stovėjo ilgai. Kadangi kavinė, į kurią indaplovę reikėjo nuvežti, buvo už 500 m nuo UAB „Gastrotechnika“ parduotuvės, ieškovės atstovė paprašė ją atvežti. Liudytojas parodė indaplovę nuvežęs į suderintą vietą ir išvykęs, tačiau kitą dieną sulaukęs skambučio iš ieškovės atstovės, kuri informavo, kad indaplovė neveikia, ir prašė grąžinti jai pinigus. Tuomet buvo iškviestas meistras, kuris nustatė, kad indaplovės variklis sudegęs, tačiau teigė, kad nustatyti, ar ji sudegė pajungimo ar kitu metu, neįmanoma. Liudytojas taip pat parodė, kad ieškovės atstovė kartu su vyru buvo atvykusi dėl pinigų grąžinimo ir jai buvo paaiškinta, kad indaplovė bus sutvarkyta be atlygio. Liudytojo teigimu, ieškovė su tuo sutiko, bet vėliau, matyt, persigalvojo ir nusipirko naują indaplovę. Liudytojas parodė, kad šiuo metu indaplovė yra veikianti ir stovi atsakovės parduotuvėje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

11.       ieškinys atmestinas.

12.       Byloje yra kilęs ginčas dėl už netinkamos kokybės prekę (indaplovę) sumokėtos kainos ir jos prijungimo išlaidų grąžinimo.

13.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2021 m. gegužės 31 d. tarp ieškovės R. S. įmonės ir atsakovės UAB „Gastrotechnika“ buvo sudaryta indaplovės pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovė ją įsigijo savo kavinės veiklai. Rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis šalių nebuvo pasirašyta, įvykusį sandorį patvirtina šalių paaiškinimai ir 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTE0000666 (el. b. l. 12). Ieškovės direktorė Vilija Stanulionienė susitarė su buvusiu UAB „Gastrotechnika“ meistru V. R., kad šis pajungs įsigytą indaplovę. Tačiau tą pačią dieną, kai indaplovė buvo įsigyta, įvyko jos gedimas. Kadangi indaplovė neveikė, ji buvo sugrąžinta atsakovei UAB „Gastrotechnika“. Šalims nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti indaplovės kainą su jos prijungimo išlaidomis, iš viso 1 317 Eur.

14.       Nors atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Gastrotechnika“ nurodė, jog įsigytai indaplovei garantija nebuvo taikoma, parengiamojo posėdžio metu UAB „Gastrotechnika“ direktorius Girėnas Medziukas pripažino, kad ginčo prekei buvo taikomas 1 metų garantinis terminas. Teismo vertinimu, toks pripažinimas atitinka bylos aplinkybes, nes į bylą pateiktas šalių el. susirašinėjimas (el. b. l. 5–7), taip pat šalių pokalbis, užfiksuotas byloje esančiame 2021 m. birželio 3 d. garso įraše, liudytojo D. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, jog atsakovė sutiko suremontuoti indaplovę, taigi jai taikė garantinį terminą, nors tiksli indaplovės gedimo priežastis nebuvo nustatyta. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, jog šis fakto pripažinimas būtų šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, todėl šį faktą laiko nustatytu (CPK 187 straipsnis).

15.       Atsižvelgiant į tai, kad įsigytai prekei buvo taikomas garantinis terminas ir gedimas atsirado šiam terminui galiojant (tą pačią indaplovės įsigijimo dieną), atsakovė nagrinėjamoje byloje turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kurios šalintų jos atsakomybę dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo. Tokia išvada darytina, remiantis CK 6.333 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jog tuo atveju, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu ir jį aiškinančia kasacinio teismo praktika, daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2018).

16.       Nagrinėjamoje byloje nors atsakovė nesutiko su tuo, kad pardavė netinkamos kokybės prekę, tačiau neįrodinėjo kitų galimų jos gedimo priežasčių. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės direktorius, tiksli indaplovės gedimo priežastis, atsakovei kreipusis į meistrą dėl indaplovės remonto, nebuvo nustatinėjama. Kaip patvirtina byloje esantis V. J. surašytas 2021 m. birželio 14 d. defektinis aktas, apžiūrėjus sugedusią indaplovę, nustatyta, jog neveikia, užstrigęs cirkuliacinis siurblys, ir indaplovė remontuotina, pakeičiant cirkuliacinį siurblį (el. b. l. 23). To paties meistro surašytas 2021 m. birželio 14 d. atliktų darbų aprašas patvirtina, jog 2021 m. birželio 10–14 d. buvo pakeistas indaplovės cirkuliacinis siurblys, atlikta visa diagnostika (el. b. l. 24). Ieškovės pateiktas AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakymas į paklausimą patvirtina, jog 2021 m. gegužės 31 d.–2021 m. birželio 1 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovės buveinės adresu), elektros įtampos svyravimų ar kitų elektros tiekimo sutrikimų nebuvo užfiksuota (el. b. l. 55–57). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog dėl ginčo prekės gedimo yra atsakinga atsakovė, nes ji kaip pardavėja neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo naštos įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

17.       Byloje tarp šalių taip pat buvo kilęs ginčas dėl to, už kokią kainą šalys susitarė parduoti ginčo prekę. Ieškovės teigimu, ji už ginčo prekę iš viso sumokėjo 1 137 Eur: 500 Eur mokėjimo pavedimu, o likusius 637 Eur – grynaisiais pinigais. Atsakovė su tuo nesutiko, įrodinėdama, jog ginčo indaplovė kainavo 500 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo pavedimu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

18.       Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendžia esant labiau tikėtina, jog indaplovė buvo įsigyta už 500 Eur. Šį faktą patvirtina 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GTE0000666 (el. b. l. 12), kurioje nurodyta prekės kaina yra 500 Eur su PVM, atsakovės UAB „Gastrotechnika“ direktoriaus Girėno Medziuko paaiškinimai, jog būtent už tokią kainą prekė buvo parduota, taip pat liudytoju apklausto UAB „Gastrotechnika“ darbuotojo D. Ž. parodymai, jog ieškovės direktorė Vilija Stanulionienė sumokėjo atsakovei 500 Eur mokėjimo pavedimu. Ieškovė savo poziciją, jog už ginčo prekę sumokėjo iš viso 1 137 Eur, įrodinėjo ieškovės direktorės paaiškinimais ir tuo, jog dešimties minučių skirtumu nuo mokėjimo atsakovei pavedimu ieškovė išgrynino 600 Eur (el. b. l. 12). Teismo vertinimu, šių įrodymų nepakanka ieškovės įrodinėjamai aplinkybei pagrįsti. Pažymėtina, jog grynųjų pinigų išėmimo čekis yra netiesioginis įrodymas, kurio nepatvirtina likusi bylos medžiaga. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat rėmėsi tuo, jog liudytojas V. R. paaiškino, jog panašių indaplovių kaina prasidėdavo maždaug nuo 900 Eur. Tačiau šis liudytojas paaiškino, jog nežino, už kokią kainą buvo susitarta parduoti konkrečiai ginčo prekę. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais atsakovės direktoriaus ir liudytojo D. Ž. parodymais, jog ginčo prekė kainavo 500 Eur. Teismo vertinimu, tokia išvada, priešingai nei teigė ieškovė teismo posėdžio metu, neprieštarauja ir logikos dėsniams, kadangi byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė įsigijo indaplovę iš ekspozicijos, todėl ši aplinkybė taip pat galėjo turėti įtakos prekės kainai.

19.       Galiausiai, siekiant įvertinti šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą, nustatytina, ar ieškovė pasirinko proporcingą pažeistų teisių gynybos būdą. Pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis neaptartų trūkumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos būdais, kaip antai, pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta teise pirkėjas turėtų pasinaudoti, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

20.       Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas, vykdydamas įstatyme numatytą pareigą paskirstyti įrodinėjimo naštą (CPK 225 straipsnio 1 punktas), atkreipė ieškovės dėmesį į tai, jog jai tenka pareiga įrodyti esminį sutarties pažeidimą, suteikiantį teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti už daiktą sumokėtą kainą. Ieškovė pasirinktą teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą argumentavo tuo, jog jai indaplovės kavinės veikloje reikėjo greitai, o atsakovė jai nurodė, kad neturi galimybės ištaisyti ginčo indaplovės broką. Teismas su tokiu vertinimu sutikti negali. Ieškovės direktorė Vilija Stanulionienė, teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, nurodė, jog per tą laiką, kol jų kavinė neturėjo indaplovės, indų plovimas buvo organizuojamas rankomis, indai dezinfekuojami. Neabejotina, jog dėl ginčo indaplovės gedimo ieškovė patyrė nepatogumų, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų, jog ginčo indaplovės remontas užtruko nepagrįstai ilgai. 2021 m. birželio 14 d. atliktų darbų aprašas, taip pat 2021 m. birželio 14 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas patvirtina, jog 2021 m. birželio 10–14 d. buvo pakeistas indaplovės cirkuliacinis siurblys, atlikta visa diagnostika, t. y. indaplovė suremontuota už 160 Eur (el. b. l. 24–25). Tiek atsakovės direktorius Girėnas Medziukas, tiek liudytojas D. Ž. patvirtino, jog indaplovė yra suremontuota, veikia, ir šiuo metu yra atsakovės biure.

21.       Ieškovė šalių sudarytos sutarties pažeidimo esmingumą grindė ir tuo, jog, jos vertinimu, atsakovė jai nurodė, kad neturi galimybės ištaisyti ginčo indaplovės broką. Su tokia išvada teismas taip pat negali sutikti. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė nuosekliai siūlė ieškovei suremontuoti sugedusią indaplovę, o įrodymų, kad buvo priešingai, į bylą pateikta nebuvo. Kaip patvirtina ieškovės į bylą pateiktas 2021 m. birželio 3 d. garso įrašas, atsakovės direktorius Girėnas Medziukas patikino ieškovę, kad ginčo indaplovė bus suremontuota ir ieškovė ją atgaus. Šiame pokalbyje dalyvavęs vadybininkas D. Ž., apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu, patvirtino, jog ieškovei buvo siūloma suremontuoti indaplovę ir atrodė, kad ieškovė su šiuo jos teisių gynimo būdu sutiko, tačiau vėliau, matyt, persigalvojo. Vėlesnis šalių el. susirašinėjimas taip pat patvirtina, jog atsakovė visą laiką teigė suremontuosianti indaplovę ar ją pakeisianti kita. 2021 m. birželio 9 d. el. laiške atsakovė nurodė: „<...> bet kaip mes ir šnekėjome, kad duosime visiškai kitą ir naują indaplovę. <...> planuokite rytoj po pietų atvykti <...>“ (el. b. l. 5). 2021 m. birželio 10 d. el. laiške atsakovė paklausė: „Kelintą valandą pirmadienį Jums būtų patogu atvykti?“ (el. b. l. 6). Kitame 2021 m. birželio 10 d. el. laiške atsakovė nurodė: „Indaplovę galite pasiimti, bet kada iš anksto sutarus. Nemokamai sandėliuosime iki liepos 1 dienos“ (el. b. l. 7). Ieškovės direktorės paaiškinimų, jog jai buvo nurodyta, kad atsakovė indaplovės suremontuoti negalės, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Ieškovės direktorė, kreipdamasi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl pažymos apie elektros svyravimų nebuvimą, nurodė: „Sutrikimų nebuvo, indaplovė buvo grąžinta, kitą dieną įsigijome iš kitos įmonės indaplovę, ji veikė nepriekaištingai, elektros sutrikimų nebuvo.“ (el. b. l. 56). Taigi ieškovė iš kitos įmonės įsigijo kitą indaplovę, nepaisant to, jog atsakovė ketino ginčo prekę neatlygintinai suremontuoti ir ieškovei grąžinti, ir apie tai tinkamai informavo ieškovę.

22.       Nustačius, kad pardavėjas ginčo prekės trūkumus neatlygintinai pašalino per protingą terminą – per dvi savaites nuo gedimo, būtent dėl tokio pažeistų teisių gynybos būdo tarėsi šalys, ginčo indaplovė suremontuota ir gali būti naudojama, teismas nenustatė esminio šalių sudarytos sutarties pažeidimo, kuris suteiktų teisę ieškovei atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo. Taikius vieną pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdą – pašalinus parduoto daikto gedimo priežastis, nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pirkėjo teisės gynimo būdą – teisę atsisakyti sutarties. Atitinkama linkme formuojama ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-692-186/2017). Ši aplinkybė sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

23.       Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. S. įmonės (įmonės kodas 125497575) 6,77 Eur (šešis eurus 77 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Vilija Ranceva