Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-4-634/2011

(Proceso Nr. 4-05-3-00612-2011-5)

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 63; 73

(S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Linai Paškevičienei, dalyvaujant Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui Giedriui Petrauskui, nukentėjusiajai R. K., jos atstovei advokatei V. G., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo,

n u s t a t ė :

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnas A. O. 2011-01-14 surašė D. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2011-01-07, apie 22 val. 11 min., Partizanų g., Kaune, vairuodamas automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamam automobiliui „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį „Opel Corsa“, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4 p., 9 p., 106 p., 141.4 p. reikalavimus. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotas specialistas A. J. J. 2011-01-20 nutarimu D. J. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. su 2011-01-20 priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-01-20 nutarimą, kuriuo jam atimta teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams, ir pripažinti jį nekaltu.

D. J. parodė, kad 2011-01-07, apie 22 val. 11 min., važiavo Partizanų gatve, prieš jį ta pačia kryptimi labai lėtai važiavo automobilis „Opel Corsa“. Iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, automobilis „Opel Corsa“ nerodė posūkio signalo. Jis važiavo maždaug 50 km/h greičiu. Lenkimo manevrą pradėjo likus apie 5 metrus iki automobilio „Opel Corsa“. Pradėjus automobilį lenkti ir beveik susilyginus su lenkiamu automobiliu, jo vairuotoja pradėjo rodyti kairįjį posūkio signalą, įpusėjus lenkimą, automobilio „Opel Corsa“ vairuotoja suko į kairę. Jis stabdė automobilį, įjungė garso signalą, tačiau eismo įvykio išvengti nepavyko. Atvykus policijai, vairuotoja pasakė, kad ji jo nematė ir garso signalo negirdėjo. Susidūrimas įvyko priešingo eismo juostoje. Pėsčiųjų perėją matė, iki jos buvo didelis atstumas. Prašo skundą tenkinti.

VPK Kelių policijos valdybos atstovas Giedrius Petrauskas skundą prašė atmesti, paaiškino, kad tyrimo metu įrodyta, jog D. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, eismo įvykis įvyko dėl D. J. kaltės, kadangi asmuo pradėjo lenkimo manevrą nesaugiu atstumu, nukentėjusiosios automobiliui jau pradėjus posūkio į kairę manevrą ir įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą. Eismo įvykio vietos schema įrodo, kad nukentėjusioji jau buvo persirikiavusi posūkio į kairę manevrui, rodė posūkio signalą, todėl D. J. privalėjo apvažiuoti nukentėjusiosios automobilį iš dešinės arba palaukti, kol atsilaisvins eismo juosta. Mano, kad policijos įgalioto asmens nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, buvo prastos oro sąlygos, slidu. Ji vairavo automobilį „Opel Corsa“, važiavo kartu su draugu, draugas jai sakė, kur važiuoti. Ji parodė posūkį sukti į kairę ir, pažiūrėjusi į galinio vaizdo veidrodėlį, pamatė paskui ją važiuojantį kitą automobilį. Automobilis buvo toli, ji nesitikėjo, kad automobilis taip greitai priartės ir pradės lenkti jos automobilį tokiomis prastomis eismui sąlygomis. Priekyje nebuvo jokių automobilių. Prieš pradėdama posūkio manevrą, ji sustabdė automobilį ir, įsitikinusi, kad saugiai užbaigs manevrą, pradėjo sukti į kairę. Pajuto smūgį. Susidūrimas įvyko dešinėje kelio pusėje, o į ją atsitrenkęs automobilis važiavo kaire eismo juosta. Kelias buvo labai siauras ir automobiliai ten negalėjo prasilenkti. Po smūgio ji liko stovėti savo eismo juostoje.

Liudytojas R. A. parodė, kad važiavo kartu su R. K. pas draugą, ji vairavo automobilį, o jis sėdėjo keleivio vietoje. Buvo tamsus paros metas, apie 22 val., prisnigta, slidu. Radus reikalingą kiemą, jiems reikėjo sukti į kairę. R. K. parodė posūkį į kairę ir iš lėto pradėjo manevrą. Tuo metu į jų automobilį atsitrenkė staigiai iš galo atvažiavęs kitas automobilis.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – D. J. yra paskirta pagal ATPK 127 str. 2 d., kuria nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo). Teismas pažymi, kad pagal ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-639/2010).

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka policijos įstaigos išvada, D. J. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 p., 9 p., 106 p., 141.4 p., kas nulėmė eismo įvykį, buvo įrodyta ir pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Asmens kaltė buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma: jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiosios R. K. paaiškinimu bei parodymais teismo posėdyje, liudytojo R. A. parodymais teismo posėdyje ir kita bylos medžiaga. Kelių eismo taisyklių 4 punktas nurodo, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui. Vairuotojas, keisdamas važiavimo kryptį privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 106 punktas), prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei (KET 141.4 punktas).

Išanalizavęs eismo įvykio situaciją, teismas pažymi, kad sunkiomis eismui sąlygomis (buvo tamsus paros metas, apsnigtas, slidus kelias) 50 km/h greičiu važiavęs ir pasivijęs lėtai važiuojančią transporto priemonę, D. J. privalėjo elgtis atsargiai, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų, jų turto saugumui, prieš pradėdamas lenkimo manevrą įsitikinti, jog lenkimas bus saugus ir nekliudys, nekels pavojaus lenkiamai transporto priemonei. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. K. važiavo Partizanų gatve savo eismo juosta, prieš pradėdama posūkio manevrą į kairę, jį parodė posūkį į kairę ir pristabdė automobilį, norėdama įsitikinti, kad posūkio manevras bus saugus, netrukdys kitoms transporto priemonėms. Įsitikinusi, kad manevrą atliks saugiai, pradėjo posūkio į kairę manevrą. Tai, kad automobilio „Opel Corsa“ vairuotoja jau buvo pradėjusi posūkio manevrą, patvirtina eismo įvykio schemoje matomas automobilių išsidėstymas po eismo įvykio, padarytų apgadinimų lokalizacija. Automobilis „Opel Corsa“ stovi nuo užfiksuotos eismo įvykio vietos 0,9 metro pavažiavęs į priekį, priekine dalimi įvažiavęs 1 metrą į priešpriešinio eismo juostą. 0,9 metro atstumas nuo eismo įvykio vietos iki automobilio stovėjimo vietos patvirtina, kad šio automobilio greitis buvo labai nedidelis, vairuotoja elgėsi atsargiai, apdairiai, stengėsi vairuoti automobilį taip, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui. Atsižvelgiant į kelio važiuojamosios dalies plotį (4,6 metrų), vienos eismo juostos plotį (2,3 metrų), atstumą nuo eismo įvykio vietos iki kairiojo kelkraščio (1,3 metro) ir automobilio „Opel Corsa“ padėtį kelyje eismo įvykio metu, akivaizdu, kad D. J. lenkimo manevrą galėjo atlikti, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, tik važiuodamas pusiau šalikele, priešpriešiniu eismu. Todėl, pagal KET 142 punkto reikalavimus, D. J. važiuodamas paskui kitą transporto priemonę privalėjo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. D. J. teiginius, kad automobilio „Opel Corsa“ vairuotoja pradėjo rodyti posūkio signalą jam jau pradėjus automobilį lenkti ir beveik susilyginus su lenkiamu automobiliu, o automobilio „Opel Corsa“ vairuotoja suko į kairę jam įpusėjus lenkimą, teismas vertina kritiškai. Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. iš pradžių parodė posūkio signalą, vėliau, lėtai judėdama pradėjo posūkio manevrą, todėl, atsižvelgiant į automobilio „Opel Corsa“ padėtį kelyje kontakto metu, D. J. turėjo matyti įjungtą posūkio signalą. Be to, jei kontaktas tarp automobilių būtų D. J. įpusėjus lenkimo manevrą, nebūtų apgadinta priekinė dešinė automobilio „Mazda 323“ dalis – priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas. Teismas pažymi, kad D. J. lenkimo manevrą atlikinėjo prieš pat kelio ženklais pažymėtą pėsčiųjų perėją, automobilio „Mazda 323“ padėtis po eismo įvykio patvirtina, kad dar nespėjęs baigti lenkimo manevro D. J. būtų įvažiavęs į pėsčiųjų perėją priešpriešinio eismo juosta, taip pažeisdamas KET 145.4 punkto reikalavimus, kadangi pėsčiųjų perėjoje lenkimas draudžiamas.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas daro išvada, kad D. J. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių 4 p., 9 p., 106 p., 141.4 p., kas nulėmė eismo įvykį, buvo įrodyta ir pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Vertindamas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-01-20 nutarimu D. J. paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams, teismas pripažįsta, kad paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta, neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pažeidėjo asmenybės, skiriant nuobaudos rūšį ir dydį neatsižvelgta į administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažyma apie asmens baustumą patvirtina, kad D. J. iki eismo įvykio neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo padaręs sunkių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 2011-01-20 policijos įstaigos nutarimu paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, keistina į administracinę nuobaudą – baudą, atitinkančią ATPK 127 str. 2 d. numatytą šios administracinės nuobaudos vidurkį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudos rūšį ir dydį, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 5 p., 4 d. – 6 d., teismas

n u t a r i a :

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2011-01-20 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgalioto asmens nutarimą ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą, nubausti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.

Teisėjas                                                                      Giedrius Endriukaitis