Baudžiamoji byla Nr. 1A-411-238/2017

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10055-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Dianai Vorvul,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,

nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta bausmė – 30 MGL dydžio (t. y. 1129,80 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL dydžio (t. y. 753,20 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu R. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vieniems) metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti teisme – automobilis „SAAB 9-5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. P. ir pakvitavimu jam perduotas saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas R. P.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. R. P. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 1 d., apie 16.30 val. Kaune, vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga iš Aukštaičių gatvėje esančios automobilių stovėjimo vietos, ties namu Nr. 62 pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 114 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija, važiuodamas atbulas nedavė kelio Aukštaičių gatve tiesiai važiavusiam automobiliui „Dacia Sandero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. P., ir su juo susidūrė.
2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti – R. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirti bausmę – 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu R. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trejiems) metams; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. P. konfiskuoti automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
1. Skunde nurodoma, kad jeigu R. P. kraujyje būtų nustatytas mažesnis nei 1,5 promilės alkoholio kiekis, tuomet jam grėstų administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį. Tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 Eur iki 1 400 Eur, taip pat yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Be to, už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Vadinasi, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas turėtų būti įvertintas ne tik griežtesne, nei už panašius nusižengimus ANK atitinkamame straipsnyje numatyta, sankcija, bet ir griežtesnėmis, ar bent jau maksimaliai griežčiausiomis, baudžiamojo poveikio priemonėmis. Vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL, t. y. 753,20 Eur, bauda yra ne tik žymiai mažesnė nei baudos vidurkis už nesunkius nusikaltimus, bet ir mažesnė už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalų baudos dydį, t. y. 1 200 Eur. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė aiškiai per švelnią ir neteisingą bausmę.
2. Skunde teigiama, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti galimybę kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Deja, bet BK 68 straipsnio nuostata numato maksimalų 3 (trejų) metų teisės vairuoti atėmimo terminą. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje beveik nemotyvavo savo sprendimo, kodėl būtent tikslinga skirti uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones tik 1 (vieniems) metams, tačiau manytina, kad tokiu būdu yra pažeidžiamas konstitucinio proporcingumo principas ir baudžiamojo poveikio priemonė tampa neadekvačiai švelnesnė nei ta, kuri būtų paskirta už administracinį nusižengimą. Dėl to būtina skirti maksimalų BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 3 (trejiems) metams.
3. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo R. P., nustatė, kad automobilis „SAAB 9-5“ laikytinas ne nusikalstamos veikos padarymo priemone, bet pa­didinto pavojaus šaltiniu, kurio vairavimas, asmeniui esant blaiviam ir turinčiam specialią teisę juo naudotis, nėra draudžiamas įstatymo, todėl sprendė, kad tiriamu atveju transporto priemonės konfiskavimas yra negalimas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios in­stancijos teismo ištirtus įrodymus neabejotina, kad R. P. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant ne­blaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promi­lės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik ga­limas, bet ir būtinas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straips­nio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusi­kalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju R. P. priklausanti transporto priemonė – automobilis SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, priešingai, nei tei­giama skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, nekyla. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padary­mą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvar­dijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemo­nė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių trans­porto priemonę. Taigi siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. P. nusikalsta­mumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde neginčijama R. P. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.
6. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam R. P. paskirti griežtesnę bausmę, kadangi paskirtoji bauda yra ne tik kad žymiai mažesnė nei baudos vidurkis už nesunkius nusikaltimus, bet ir mažesnė už ANK 423 straipsnio 3 dalyje (už vairavimą ir eismo įvykio sukėlimą esant lengvam girtumo laipsniui) numatytą minimalų baudos dydį.
7. Kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
9. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę R. P. atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, šiuo metu nedirba (yra 50 procentų neįgalus, vienas slaugo neįgalų tėvą). Įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai skyrė BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose, artimą jos minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taigi laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir skirdamas bausmę teismas vadovaujasi tik baudžiamojo įstatymo nuostatomis, ir vien tai, kad ANK yra numatyta didesnė piniginė bauda už tokio paties pobūdžio neteisėtus veiksmus, padarytus asmens, kuriam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, savaime neįpareigoja teismo pagal tai derinti skiriamą bausmę. Pažymėtina ir tai, kad R. P. paskirta bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra 30 MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur bauda (kuri yra artima ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui), ir tik buvus įstatyme nustatytoms sąlygoms – kaltinamajam pripažinus kaltę, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 641 straipsniu R. P. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus ir paskyrė nuteistajam teisingą, adekvačią, nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę atitinkančią baudą.
11. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
12. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo R. P. teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jo trukme – uždraudimu vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams, prašant taikyti maksimalų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą – 3 (trejus) metus.
13. Prokuroro apeliaciniame skunde pateikiama ANK 423 straipsnio 4 dalies, pagal kurią, už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, ir BK 68 straipsnio 2 dalies, pagal kurią, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų, lyginamoji analizė. Nors ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra griežtesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje, t. y. numato ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau vien tuo pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą, teisinio pagrindo nėra. Kaip jau buvo minėta, tokiu atveju aptariamas klausimas privalo būti sprendžiamas vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu. Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, apibūdinančias R. P. asmenybę ir turinčias reikšmės bausmei bei baudžiamojo poveikio priemonėms skirti, jam buvo paskirta minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti <...> švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, teismas, spręsdamas asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį klausimą, gali neapsiriboti šio straipsnio 4 dalyje siūlomu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, t. y. gali jį sutrumpinti, arba jo visai neskirti, jeigu to, įvertinus bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei pasekmes, reikalauja teisingumo ir protingumo principai.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios R. P. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą ir jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Aukštesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti R. P. veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėti R. P. veiksmai didelės žalos nepadarė, eismo įvykio metu buvo tik nežymiai apgadinti jame dalyvavę automobiliai. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. P. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, yra teisiamas pirmą kartą. Nors teisę vairuoti transporto priemones R. P. įgijo 1978 m. kovo 31 d. (b. l. 40), tačiau administracine nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra baustas tik vieną kartą 2011 m. liepos 5 d. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė R. P. 1 (vienų), o ne 3 (trejų) metų, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą ir objektyvaus pagrindo tokį terminą vertinti kaip aiškiai per trumpą nėra.
15. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių trans­porto priemonę, taigi, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. P. nusikalsta­mumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuota.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kur nurodyta, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šiuose nutarimuose nėra išskirta ar suskirstyta, kokios poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržančios asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o kalbama apskritai apie visas valstybės nustatomos poveikio priemones, tiek imperatyvias, tiek ir alternatyvias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ŽTK protokolo Nr. 11 straipsnio nuostatomis ir EŽTT praktika dėl jų aiškinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304/2016).
17. Aukštesnysis teismas, vertindamas BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, kuriose nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonė – automobilis „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo neblaivus R. P., kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kas užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Kaip jau buvo minėta, dėl padarytos nusikalstamos veikos R. P. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, per beveik 40 metų vairavimo stažą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas tik vieną kartą, yra 50 procentų neįgalus, vienas slaugo neįgalų tėvą, todėl manytina, kad automobilis R. P. yra ne prabangos daiktas, o būtina susisiekimo priemonė, todėl automobilio konfiskavimas šioje byloje prieštarautų proporcingumo principui.
18. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y., pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas R. P. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.
19. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinis skundas atmetamas.
20. Kauno apygardos teisme 2017 m. birželio 5 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam R. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 46,32 Eur.
21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas netenkinamas.
22. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
23. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.
24. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.
25. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai              Kęstutis Dargužis

              Jurgis Kiškis

              Danguolė Šiugždinytė