Civilinė
byla Nr. 2-1507/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio
Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės MAXIMA LT atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria
pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6500-431/2009
pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irlanda“ ieškinį atsakovui uždarajai
akcinei bendrovei MAXIMA LT dėl sutarčių nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė:
ieškovas UAB „Irlanda“ 2009 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismui
paduotu ieškiniu prašė nuo 2009 m. liepos 5 d. nutraukti bylos šalių 2007 m.
rugsėjo 6 d. sudarytas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R1-3553 ir
negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PD-20070906-74 (b. l. 1-4). Taip pat
prašė sustabdyti priverstinę atsakovo naudai įkeisto žemės sklypo realizavimo
ir išieškojimo procedūrą, nes patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą nebeliktų
restitucijos objekto.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (b. l. 5-6)
ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 str. 1 d. 9-10 p.)
tenkino ir iki tol, kol bus išnagrinėta byla dėl sutarčių nutraukimo, sustabdė
priverstinę žemės sklypo realizavimo bei išieškojimo procedūrą. Pirmosios
instancijos teismas konstatavo, kad tarp bylos šalių kilo ginčas dėl 2007 m.
rugsėjo 6 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. R1-3553, pagal kurią
ieškovas už 1 536 360 Lt įsigijo iš atsakovo 0,97 ha dydžio žemės sklypą.
Terminas atsiskaityti buvo nustatytas iki 2009 m. liepos 5 d., tinkamas ieškovo
prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka. Žemės sklype ieškovas buvo numatęs
pastatyti prekybos paskirties pastatą ir išnuomoti jį atsakovui, bet dėl
trečiųjų asmenų kaltės pastatas nepastatytas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės
teismo Hipotekos skyrius atsakovo prašymu pradėjo priverstinį 1,5 mln. Lt skolos
už parduotą sklypą išieškojimą, todėl egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų
apsaugos priemonių teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovui, vykdymas
pasunkės ar iš viso taps negalimas.
Atsakovas UAB MAXIMA LT atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –
ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti (b. l. 7-10).
Atskirąjį skundą atsakovas motyvuoja laikinųjų apsaugos priemonių
proporcingumo, teisių ir pareigų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo bei
teisėtų lūkesčių principų pažeidimu. Nors atsakovas tinkamai įvykdė sklypo
pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas (perdavė pirkėjui daiktą), ieškovui
pažeidus prievolę atsiskaityti iki nustatyto termino, pirmosios instancijos
teismas apribojo pardavėjo galimybes ginti pažeistas savo subjektines teises,
t. y. suteikė prioritetą sutarties pažeidėjui, ignoravo atsakovo sąžiningą
elgesį, nepaisė sutartims taikytinos įstatymo galios.
Ieškovas UAB „Irlanda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 16-17)
skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d.
nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, atskirasis skundas grindžiamas
prielaida, kad ieškinys dėl sutarčių nutraukimo bus atmestas, todėl sutarties
nesilaikymas turi sukelti tokias pasekmes, kokios kiltų, jei skundžiamos
nutarties nebūtų – išieškojimą iš įkeisto turto, bet sprendžiant laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo klausimą negalima vadovautis prielaidomis, juo
labiau kelti ieškinio pagrįstumo klausimą. Skųsdamas teismo nutartį atsakovas
nenurodė, kaip, jo nuomone, būtų galima teisingai išlaikyti bylos šalių teisių
ir pareigų pusiausvyrą, nes dalinai sustabdyti priverstinį išieškojimą ar
išieškoti dalį skolos, skirtingai nei kitų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių
taikymo atvejais, neįmanoma. Atsakovo teisių apribojimas, kuris visada neišvengiamas
taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m.
gruodžio 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992/2008), yra protinga, teisinga,
būtina ir proporcinga priemonė užtikrinant sprendimo, jei ieškinys bus patenkintas,
įvykdymą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties)
negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos
teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies,
analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas
išimtis.
Absoliučių
apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas
nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir
atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš
esmės teisingai taikė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos
priemonių institutu, priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti atskirajame skunde nurodytais
motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Pažymėtina,
kad sprendžiant materialinius arba procesinius klausimus, skiriasi teisingumo,
sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principų turinys. Teisingumo, sąžiningumo,
teisėtų lūkesčių principai taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti,
pvz., areštavus turto už sumą, kuri žymiai viršija ieškinio sumą (CPK 145 str. 2
d.), turto už sumą, nesiekiančios tokio dydžio, kuriam esant galima nukreipti
išieškojimą į konkretų turtą (CPK 663 str. 3 d.), svetimo (nedalyvaujančio
byloje) asmens turtą; pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kurios nesusijusios
su ieškinio dalyku ir t. t. Padaryti pažeidimai sudarytų pagrindą koreguoti
laikinųjų apsaugos priemonių režimą, tačiau ne jas apskritai panaikinti. Tai
paaiškinama tuo, kad teisės principų pažeidimas neeliminuoja laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo pagrindo (CPK 144 str. 1 d.). Išimtį iš bendros taisyklės
sudaro nebent viešojo intereso apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio
11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2007 ir 2009 m. gegužės 28 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-581/2009). Tuo tarpu apeliantas išvardintų principų
turinį sieja su materialinio reikalavimo nepagrįstumu. Kol nesibaigė trečioji
civilinio proceso stadija (bylos nagrinėjimas iš esmės), neaišku, ar ieškovas iš
tiesų pažeidė nuomos sutartį, ar atsakovas yra sąžininga sutarties šalis, ect
(CPK 178 str.), todėl sprendžiant, ar reikia taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, materialinio reikalavimo pagrįstumas nevertinamas.
Teisėjų
kolegija taip pat neįžvelgia proporcingumo ir/ar šalių teisių bei pareigų
pusiausvyros principų pažeidimo. Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti sklypo
pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties nutraukimo teisiniai padariniai tokie
patys kaip jos pripažinimo negaliojančia – taikoma restitucija natūra (CK 6.222
str. 1 d.), kiek atitinkamomis aplinkybėmis tai įmanoma. Pagal hipotekos
teisėjo nutartį priverstinai realizavus pirkimo-pardavimo sutarties dalyką,
ieškovas restitucijos taikymo šioje byloje atveju nebeturėtų ką grąžinti
atsakovui. Dar daugiau, jei ieškovas laimėtų nagrinėjamą bylą, atsirastų
juridinis pagrindas panaikinti hipotekos teisėjo nutartį (CPK 3 str. 6 d., 366
str. 1 d. 5 p.). Taigi egzistuoja objektyvi būtinybė sustabdyti priverstinę
sklypo realizavimo bei išieškojimo procedūrą. Jei teismas ieškinį atmes, minėta
procedūra galės būti tęsiama toliau be jokių apribojimų.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
338 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė
Gasiūnienė
Kazys
Kailiūnas
Vigintas
Višinskis