Civilinė byla Nr. e2YT-27298-599/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21909-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. Š., gim. 1969-01-04 mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė T. J. Š. faktiškai pradėdama jį valdyti.
Nurodė, kad mirus sutuoktiniui I. Š. visą palikimą priėmė pergyvenusi palikėją sutuoktinė T. J. Š. (T. S.) pradėdama visą palikimą faktiškai valdyti (CK 5.13 str.)
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovė VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis I. Š.. Gyventojų registro duomenimis I. Š. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja, duomenų apie vaikus nėra. Testamentų registre nėra įregistruotų I. Š. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Pareiškėja yra mirusiojo įstatyminė įpėdinė – sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis). Gyventojų registro duomenimis pareiškėja T. J. Š. turėjo vaiką M. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjos T. J. Š. (T. S.) vardu yra registruotos nuosavybės teises į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 1995-12-30 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/96-9101, esantį (duomenys neskelbtini); Pastatą-sodo namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės įgytos pagal 2020-09-23 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, esantį (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas Santuokos liudijimas patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir I. Š. santuoka buvo sudaryta 1992 m. spalio 14 d. Pagal Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį (1964 m. Civilinio kodekso 131 straipsnis) turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad anksčiau minėtas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių T. J. Š. ir I. Š. nuosavybe.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Pažymėtina, kad faktinio palikimo priėmimo faktą, patvirtina atlikti pareiškėjos veiksmai: mokami mokesčiai sodininkų bendrijai „Aušra“, kurios narė yra T. J. Š. (T. S.); VMI apskaičiuoto dydžio žemės mokesčio už žemės sklypą unikalus Nr. 0101-0050-0446, esančio Arimų Sodų 5-oji g. 12,Vilnius, mokėjimas; sodo namo, esančio Arimų Sodų 5-oji g. 12, Vilniuje, statybos, kuri buvo pradėta kartu su sutuoktiniu I. Š., užbaigimas (statybinių medžiagų pirkimas, darbų organizavimas ir apmokėjimas); būtinų statybos užbaigimo forminimui ir registravimui reikalingų dokumentai rinkimas su vėlesniu nekilnojamojo turto objekto- sodo gyvenamojo namo- nuosavybės teisių į šį nekilnojamojo turto objektą įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio I. Š. mirties likusį turtą.
Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį mirus sutuoktiniui I. Š., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjoms yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. S. gim. 1969-08-03 (T. J. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Gyventojų registro duomenis) po I. Š., gim. 1969-01-04 mirties (duomenys neskelbtini)atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Fakto nustatymas yra pagrindas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Erika Stočkienė