Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-61-660/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06055-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.3.4; 2.14.3; 7.3

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. vasario 6 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė,

sekretoriaujant V. P.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K., jos atstovui advokatui V. A., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono atstovėms G. G., N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., informacijos apie administracinių teisės pažeidimų nuobaudas nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), ir

n u s t a t ė :

2016-05-04, apie 10.20 val. buvo nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, nurodytas 2004 m. kadastrinių matavimų plane M 1:500 ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyjes. Už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, apie 3 metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą, yra pradėta statyti tvora, patenkanti į valstybinę žemę. Patikrinimo metu buvo pastatytas betoninis tvoros pamatas ir metaliniai tvoros stulpeliai. Tokiais veiksmais žemės sklypo savininkė V. K. savavališkai užėmė valstybinę žemę ir pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės pakeitimo įstatymo Nr. I-446, 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. pažeidimo nepripažino. Parodė, kad žemės sklypas 1861 m2 ploto, adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)) įgytas 1992 m. vasario mėnesį. Jame tuo metu statinių nebuvo. Tvora – gelžbetoniniai stulpai su tinklu - jau stovėjo aplik visą sklypą. Iš rytinės sklypo pusės tvora slenka, nes ten yra šlaitas, todėl senos tvoros pamatus išbetonavo. Tie trijų metrų pamatai nėra valstybinėje žemėje, nes visą laiką tai buvo jos žemė. 2014 m. ji kreipėsi į NŽT, kad leistų sutvarkyti savo žemę. Kad jai priklauso ši žemė, įrodo žemės išpirkimo dokumentai.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono atstovė N. P. parodė, kad buvo vykdomas patikrinimas pagal 2015-11-30 A. M. skundą dėl privažiavimo kelio ir Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015-12-18 raštą, kuriame keliamas klausimas apie tai, kodėl prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teises priklauso V. K., rytinėje pusėje nėra bendro naudojimo kelio, kuris yra visose teritorinio planavimo dokumentuose. Atlikus patikrinimą buvo nustatyti pažeidimai, kad V. K. yra savavališkai užėmusi apie 3 arus valstybinės žemės, kuriuos patvirtina 2016-01-13 patikrinimo aktas ir 2016-05-04 pakartotinis patikrinimo aktas, V. K. teigia, kad jai priklauso 0,1861 kv. m to žemės sklypo, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis sklypo plotas yra 0,1304 hektaro. Byloje yra pateiktas ir 2004 metų žemės sklypo planas, kuris yra suderintas su V. K. sutuoktiniu A. K. (b. l. 21), kuriame nurodytas sklypo plotas – 1304 kv. m. Buvo tikrinama, ar 0,1304 kv. m žemės sklypas yra naudojamas pagal jo ribas. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad yra suprojektuotas, suformuotas ir įregistruotas kaip civilinių santykių objektas V. K. minimas 18 su trupučiu arų sklypas. Žemės sklypas buvo suformuotas Kauno apskrities viršininko 2004-03-09 įsakymu „Dėl namų valdų žemės sklypo padalinimo“ padalinus 1,6381 ha žemės sklypą į du sklypus, tai yra į ginčo sklypą 0,1304 ha ploto ir sklypą 1,5077 ha, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas įrodo, kad sklypo plotas yra 0,1304 kv. m, o ne 0,1861 ha. Byloje esantys susirašinėjimo dokumentai patvirtina tą faktą, kad V. K. buvo žinoma aplinkybė, kad ta teritorija yra užimta savavališkai, jai nepriklauso, kadangi, ji pati iniciavo Nacionalinėje žemės tarnyboje formavimo-pertvarkymo projektą, norėdama tą žemę suformuoti kaip įsiterpusį žemės sklypą. Tai patvirtina, kad V. K. žinojo, kad ta apie trijų arų valstybinės žemės teritorija jai nepriklauso. Prašė skirti V. K. nuobaudą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekse.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir V. K. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 3-5), V. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad su pažeidimu nesutinka ir nurodo, kad žemės sklypą iš valstybės yra išsipirkusi (b. l. 3), Kauno r. sav. administracijos raštas dėl kelio, iš kurio matyti, kad 2015 m. buvo išasfaltuota Ramioji gatvė, darbų eigoje nustatė, kad vietinės reikšmės 4 metrų pločio viešasis kelias, einantis į dešinę iš Ramiosios g. šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra neteisėtai užstatytas betonine sienele, tuo praplečiant minėtą sklypą 3,41 m. Minėtas kelias skirtas privažiuoti iki kitų žemės sklypų (b. l. 13), plano kopija (b. l. 14, 19), A. M. prašymas, iš kurio matyti, kad atliekant kadastrinius matavimus nustatė, kad ten kur turėtų būti kelias ir privažiavimas prie sklypo, yra kaimynų tvora, kito privažiavimo prie savo sklypo  neturi, todėl prašo išspręsti privažiavimo prie savo sklypo klausimą (b. l. 15), žemės naudojimo patikrinimo 2016-01-13 aktas, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu  buvo nustatyta, kad minėtas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, tai yra pažeista rytinė žemės sklypo riba apie 3 metrai – pradėta statyti tvora. Sklypo savininkė V. K. paaiškino, kad tvorą stato pagal senos tvoros ribas, buvusias prieš 20-30 metų (b. l. 16-17), nuotraukos (b. l. 18), Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas, žemės sklypo planas (b. l. 20-21), žemės naudojimo patikrinimo 2016-05-04 aktas, iš kurio matyti, kad atlikus pakartotinį patikrinimą nustatyta, kad pažeidimas užfiksuotas pirmo patikrinimo metu, nėra pašalintas (b. l. 24-25), nuotraukos (b. l. 26), sklypo planas (b. l. 27), asmens dokumento kopija (b. l. 32), V. K. prašymai, paaiškinimas, iš kurių matyti, kad ji su pažeidimu nesutinka, nes buvo pasirašiusi 2000-11-15 žemės sklypo pirkimo sutartį 1710 kv. m. ir sumokėjo už šį plotą, tikėjosi, kad sklypu naudojasi teisėtai, ginčytinoje sklypo vietoje fiziškai kelio niekada nebuvo. Prašo panaikinti bylos teiseną nesant pažeidimo sudėties, bei nėra išnagrinėtas skundas pateiktas 2016-05-12 Kauno apygardos administraciniam teismui dėl Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno r. skyriaus žemės patikrinimo 2016-01-13 akto Nr. 7ŽN-2 (14.7.73), 2016-01-15 rašto Nr. 7SD-194-(14.7.104) (b. l. 33, 34-41), skundo kopija (b. l. 33-54), žemės sklypo planas (b. l. 62), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1304 ha ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., nuosavybės teise priklauso V. K., įregistravimo pagrindas – 2005-04-20 turto pasidalijimo sutarties kopija (b. l. 63), sutarties kopija (b. l. 64-65), kadastro žemėlapio ištrauka (b. l. 73), buto techninio paso kopija (b. l. 74), žemės sklypo įkainojimo akto kopija (b. l. 75-76), mokėjimo pranešimo kopija (b. l. 77), kvito kopija (b. l. 78, 79), skundo kopija b. l. 84-91), kita byloje surinkta medžiaga.

V. K. kaltės neigimą teismas vertina kaip jos gynybos versiją ir siekimą  išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. argumentai, kad 1992 m. vasario mėnesį ji išsipirko 1861 m2 ploto žemės sklypą, naudodamasi sklypu nepažeidė jo ribų, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad yra suprojektuotas, suformuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. K. minimas 1861 kv. m ar 1710 kv. m žemės sklypas.

Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypas 0,1304 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., buvo suformuotas Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 19 d. įsakymu. Nuo 2005 m. balandžio 28 d. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. K. nuosavybės teise. Iš žemės sklypo plano M 1:500 nustatyta, kad 2004 m. sausio mėnesį planas buvo suderintas su žemės sklypo bendrasavininku, V. K. sutuoktiniu A. K.. Plane nurodytas žemės sklypo plotas – 1304 kv. m. 2016 m. sausio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Kauno Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus specialistai atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, nurodytas 2004 m. kadastrinių matavimų plane M 1:500, už žemės sklypo ribos, apie 3 metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą, yra pradėta statyti tvora, pastatytas betoninis tvoros pamatas ir metaliniai tvoros stulpeliai. V. K. buvo pasiūlyta geranoriškai iki 2016 m. gegužės 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą – atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą žemė. 2016 m. gegužės 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Kauno Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus specialistai atliko žemės sklypo pakartotinį patikrinimą vietoje ir nustatė, kad 2016 m. sausio 13 d. nustatytas pažeidimas nepašalintas, žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, nurodytas 2004 m. kadastrinių matavimų plane M 1:500 ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pradėta statyti tvora nenukelta. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios foto nuotraukos ir sudaryta situacijos schema. V. K. teismo posėdyje patvirtino, kad ji išbetonavo senos tvoros pamatus.

Administracinei atsakomybei pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalyje atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d. klausimą turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia sąmoningai ir savavališkai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Ši norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus.

2004-01-27 Lietuvos Respublikos Žemės pakeitimo įstatymo Nr. IX-1983  21 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Įvertinus nustatytas aplinkybes nustatyta, jog V. K. savo reikmėms naudojo valstybei priklausančią žemę, tai yra už žemės sklypo ribos, apie 3 metrus pažeidžiant rytinę žemės sklypo ribą, yra pradėta statyti tvora, patenkanti į valstybinę žemę. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės pakeitimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį, todėl ji yra baustina.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. V. K. padaryta veika atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Įvertinus ATPK 45 straipsnio 1 dalies ir ANK 110 straipsnio 1 dalies sankcijas, tai, kad abiejose straipsnių sankcijose numatyta tokia pati nuobauda, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir skirti ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl V. K. nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK normomis.

V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. K. skirtina administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalies, sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 302 straipsniu, 45 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 16060233794.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.). 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Larisa Tamulionienė