Civilinė byla Nr. 2-699-253/2014
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00555-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1.;
(S)
44.5.2.;44.8.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo atsakovams M. M. ir advokatui Sigitui Čepui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės BUAB „Freisa“ ieškinį atsakovei UAB „Meronda“ dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Meronda“, prašydama priteisti 200 000 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2011-10-07 įvyko gaisras UAB „Freisa“ nuosavybės teise priklausančiame žvejybiniame laive „Freisa“, iškeltame ant doko (duomenys neskelbtini). 2011-10-10 apžiūros protokolu nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikis, kadangi prieš gaisrą tiesiogiai buvo atliekami ugnies darbai, todėl tikėtina, kad ugnies darbų atlikimo metu susidariusios kibirkštys per laivo kairiajame borte išpjautą angą pakliuvo į laivo vidų ant šalia angos esančios degios izoliacijos bei apdailos ir sukėlė gaisrą. BUAB „Freisa“ nebuvo perduoti dokumentai, susiję su laivo „Freisa“ remontu, tačiau, kaip matyti iš 2011-10-26 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus nutarimo, UAB „Meronda“ direktorius A. D. nurodė, kad laivą remontavo pagal žodinį susitarimą. Taigi, tarp UAB „Freisa“ (užsakovo) ir UAB „Meronda“ (rangovo) buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Pagal CK 6.657 straipsnio nuostatas rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Pagal LR susisiekimo ministro 2002-09-27 įsakymo Nr. 3-471 „Dėl priešgaisrinės saugos taisyklių statomuose, remontuojamose ir modernizuojamose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose patvirtinimo“ 8.1 punktą, vykdant bet kuriuos darbus statomuose (remontuojamose) laivuose už priešgaisrinę saugą darbo vietoje ir priešgaisriniu požiūriu saugų darbo atlikimą atsakingi tiesiogiai šių darbų vadovai (padalinio, gamybos baro vadovai, meistrai). Jie privalo garantuoti nustatytą priešgaisrinį režimą vykdydami darbus jiems patikėtuose darbo baruose. Atsakovei UAB „Meronda“ atliekant laivo „Freisa“ remonto darbus kilo gaisras, tyrimo metu buvo nustatyta, kad ugnies darbus atliko UAB „Meronda“ darbininkai. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad prieš pradedant ugnies darbus darbo vietoje neišvalytos degiosios medžiagos, neapsaugotos degios konstrukcijos. Taigi UAB „Meronda“ yra atsakinga už laivo „Freisa“ sužalojimą. Žalą kildina iš LR CK 6.256 str. 2 d. UAB „Meronda“ darbuotojai tyrimo metu nurodė, kad ugnies darbus iš vidaus turėjo prižiūrėti laivo komanda. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal žodinį susitarimą UAB „Freisa“ darbuotojai turėjo prižiūrėti vidaus darbus iš vidaus. Be to, net jei ir būtų toks susitarimas, pagal LR CK 6.660 str. 1 d., jei rangos sutartyje yra numatyta, kad užsakovas teikia rangovui pagalbą atliekant darbus ir šios pareigos nevykdo, tai rangovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius.
Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepime atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes 2011 m. atsakovė UAB „Meronda“ laivo savininkui – direktoriui S. B. atliko remonto darbus laive „Vita“, kuris priklausė UAB „Senlina“, ir laive „Freisa“, kuris priklausė UAB „Freisa“. Remonto darbai buvo atlikti, savininkas darbus priėmė, tačiau UAB „Meronda“ liko skolinga 27 668 Lt. Tokio dydžio UAB „Meronda“ kreditinis reikalavimas yra patvirtintas UAB „Freisa“ bankroto byloje. Mano, kad ieškovė šioje byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalą ir jos dydį.
Atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį jiems pranešta tinkamai.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2011-10-07 įvyko gaisras UAB „Freisa“ nuosavybės teise priklausančiame žvejybiniame laive „Freisa“. Laivo remonto darbus atlikinėjo UAB „Meronda“ darbuotojai. Už bendrųjų Gaisrinės saugos taisyklių pažeidimą administracine tvarka buvo nubausti UAB „Meronda“ direktorius A. D. ir laivo „Freisa“ kapitonas V. P..
Byloje abi šalys neginčijo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, pagal kurią atsakovė vykdė remonto darbus ieškovei priklausančiame laive.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, jos pareigos atlyginti ieškovei nuostolius dėl, ieškovės manymu, jos darbuotojų kaltės sukelto gaisro.
Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.); konstatuojama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).
Nors ieškovė teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad dėl kilusio laive gaisro kalta yra atsakovė, šį savo argumentą grįsdama Klaipėdos apskrities PGV VPPS GTP nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau tame nutarime yra nurodyta, kad Priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikė ne tik atsakovės UAB „Meronda“ darbuotojai, tačiau ir ieškovės darbuotojai, už tai administracine tvarka yra nubausti tiek ieškovės, tiek atsakovės darbuotojai. Nurodytas nutarimas grindžiamas tik tikėtina gaisro priežastimi. Tačiau kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti. Aplinkybės, kad ieškovės darbuotojų veiksmai nėra susiję su gaisro priežastimi, ieškovė net neįrodinėjo. Todėl teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad dėl kilusio gaisro laive yra kalta tik atsakovė.
Byloje kilo ginčas ir dėl padarytos žalos dydžio. Ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėjo laivo savininko ir direktoriaus 2011-10-25 pareiškimu, kuriame nurodyta, kad bendrovei padaryta apie 200 000 Lt žala, jos dydis bus koreguojamas po to, kai bus atlikta laivo defektacija.
Atsakovė, nesutikdama su šiuo reikalavimu, nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra nepagrįstas. Be to, nurodė, kad UAB „Freisa“ atstovas – direktoriaus pavaduotojas apklausos, įvykusios 2011-10-21, metu nurodė, jog žala nėra padaryta.
Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 str.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Žalos dydis – tai fakto klausimas. Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą grindė laivo savininko ir direktoriaus pareiškimu, teismas, siekdamas nustatyti žalos dydį, ieškovės prašymu net kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, kadangi ieškovė ketino atlikti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Tačiau ekspertizė nebuvo atlikta, skaičiavimai nepadaryti. Todėl teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo metu 2011-10-21 UAB „Freisa“ direktoriaus pavaduotojo A. D., kuris turėjo visus įgaliojimus atstovauti UAB „Freisa“, išskyrus klausimus, susijusius su banko sąskaitomis, pareiškimą, kad žala bendrovei nepadaryta, konstatuoja, kad prašomos priteisti žalos dydis neįrodytas. Kadangi ieškovė neįrodė visų būtinų elementų atsakovės deliktinei atsakomybei atsirasti ir nuostolių atlyginimo institutui taikyti (CPK 178 str.), ieškinys atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270, 279 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės BUAB „Freisa“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Albina Pupeikienė