Administracinė byla Nr. ATP-1043-81/2012
Proceso Nr. 4-05-3-05289-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1; 48.1
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė :
R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2012-06-14, 12.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), šlapinosi ir tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –LR ATPK) 174 straipsnyje.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d.. nutarimu pripažino, kad R. L. padarė LR ATPK 174 str. numatytą pažeidimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.
R. L. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą, prašo jį panaikinti ir adminitracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuobaudos paskyrimu kategoriškai nesutinka, kadangi šio pažeidimo nepadarė, tarnybinis pranešimas dėl neva jo šlapinimosi viešoje vietoje surašytas dėl visai kitų priežasčių, be to, teismas, nagrinėdamas administracinio pažeidimo bylą, nesigilino į faktines bylos aplinkybes, nesiekė išsiaiškinti objektyvios tiesos. Tai, kad pareigūno A. R. tarnybinis pranešimas apie šlapinamasi viešoje vietoje buvo tik priemonė išspręsti pašalinių automobilių stovėjimo klausimą, jo manymu, jam priklausančioje aikštelėje, aiškiai parodo ir kiti jo veiksmai nesuderinami su policijos darbuotojo priesaika ir turima profesine patirtimi. Duodamas parodymus teisme A. R. patvirtino, kad 2012-06-14 d. 12.00 val., būdamas nuo (duomenys neskelbtini) pastato apie 10-15 metrų, matė, kaip nubaustasis prasisegė kelnių užtrauktuką ir nusišlapino. Apeliantas tvirtina, kad tą dieną buvo su sportiniais šortais, kuriuose jokio užtrauktuko nebuvo. Užduodant klausimus pareigūnams apie jo ir D. M. buvimo vietą bei aprangą jie šių aplinkybių apibūdinti negalėjo, o teismas į tai nesigilino ir jį stabdė, nors būtent šios aplinkybės buvo ypatingai svarbios. Nepagrįstas D. M. parodymų atmetimas taip pat parodo teismo šališkumą vienos pusės atžvilgiu, kuo buvo pažeisti teismo nešališkumo bei objektyvumo principai.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad R. L. apeliacinis skundas netenkintinas.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. L. padarė LR ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas pagrįstai vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
R. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už nedidelį chuliganizmą, kuris LR ATPK 174 straipsnio dispozicijoje apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. R. L. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis šlapinosi viešoje vietoje. Jo kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų A. R. ir M. Ž. tarnybiniais pranešimais ir jų apklausų teismo posėdžio metu parodymais, iš dalies ir liudytojo D. M. parodymais.
R. L. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos apylinkės teisme ir kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Skunde nurodoma, kad pareigūnų parodymus apie tai, kad jis šlapinosi automobilių stovėjimo aikštelėje priešais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), langus, paneigia tai, kad policijos pareigūnai neteisingai apibūdino jo įvykio metu dėvėtą aprangą. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šios aplinkybės nėra esminės ir nepaneigia pažeidėjo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Dėl byloje esančių duomenų, policijos pareigūnai A. R. ir M. Ž. užfiksavo administracinio teisės pažeidimo darymą, gerai jį matydami pro langą, 10-15 metrų atstumu. Aplinkybė, kad pažeidėjas dėvėjo šortais, kuriuose nebuvo užtrauktuko, nepaneigia R. L. šlapinimosi viešoje vietoje fakto. Liudytojas A. R. nurodė, kad matė, kaip pažeidėjas prasisegė kelnių užtrauktuką, tačiau neakcentavo, kad tai daręs asmuo buvo su kelnėmis ar šortais. Be to, tiksliai aprangą apibūdino apklaustas liudytojas M. Ž., kuris parodė, kad pažeidėjas dėvėjo šortus. Jokiais įrodymais nepagrįsti apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad teismas vadovavosi tik policijos pareigūnų nepagrįstais parodymais, nes jie yra suinteresuoti jam atkeršyti dėl, jų manymu, neteisėto R. L. ir jo artimųjų automobilių statymo aikštelėje. Apylinkės teismas tokių motyvų nenustatė, aukštesnysis teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti dviejų policijos pareigūnų parodymais, kurie yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, iš dalies patvirtinti ir pačio pažeidėjo bei jo draugo liudytojo D. M. teismo posėdyje nurodytoms aplinkybėms dėl pažeidimo vietos ir laiko. Aukštesniojo teismo nuomone, dėl nepagrįstų ir deklaratyvių teiginių apeliantas siekia išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 straipsniai) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apleiaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
n u t a r i a :
R. L. apeliacinio skundo netenkinti;
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Regina Cemnolonskienė