Civilinė byla Nr. e2A-425-656/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01593-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1;
2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.12; 2.6.29.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Margaritos Stambrauskaitės ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Darbininkų projektas” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Darbininkų projektas” ieškinį atsakovui Vilniaus kredito unijai dėl be pagrindo nurašytos sumos grąžinimo, trečiasis asmuo byloje – V. M., nustatė
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 4 800 Eur be pagrindo nuo ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos nurašytą sumą, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad 2021-03-16 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl 400 000 EUR kredito nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Atsakovas 2021-03-18 raštu informavo ieškovą apie priimtą sprendimą suteikti kreditą, pažymėdamas, kad raštas yra tik informacinio pobūdžio ir neįpareigoja atsakovo suteikti kredito, jei nebus sudaryta kredito sutartis ir įvykdytos rašte nurodytos kredito suteikimo sąlygos. Nekilnojamojo turto pardavėjui neįvykdžius sutartų sąlygų, ieškovas turto neįsigijo ir su atsakovu kredito sutarties nesudarė. Tačiau 2021-03-19, dar nepasirašius kredito sutarties ir net nepateikus jos projekto ieškovui, atsakovas nuo ieškovo sąskaitos vienašališkai nurašė 4 800 EUR sumą už „kreditavimo paslaugas pagal išrašytą sąskaitą”.
3. Ieškovas teigė, kad dėl jokių kreditavimo projekto analizės ir vertinimo paslaugų su atsakovu nebuvo susitaręs, nebuvo įsipareigojęs už jas sumokėti, nesudarė su atsakovu kredito sutarties ir, atitinkamai, neturėjo pareigos sumokėti nei už analizės paslaugas, nei kredito administravimo mokesčio. Ieškovas rėmėsi tuo, kad ikisutartiniuose santykiuose abi šalys veikė savo rizika, ieškovas nebuvo informuotas ir juo labiau, nesutiko sumokėti už jokias analizės ir vertinimo paslaugas, ir dar tokios didelės sumos, o atsakovas teikė ne mokamas paslaugas, bet atliko savo vidines procedūras.
4. Atsakovas Vilniaus kredito unija prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad steigiamo juridinio asmens UAB „Darbininkų projektas“ atstovas steigėjas V. M. 2021-03-05 kreipėsi į Vilniaus kredito uniją su pageidavimu išsiaiškinti kredito jam ar jo steigiamam ir jo kontroliuojamam juridiniam asmeniui suteikimo galimybes, taip pat su prašymu išanalizuoti ir įvertinti kreditavimo projektą, remiantis kuriuo, jis ar jo steigiamas ir jo kontroliuojamas juridinis asmuo UAB „Darbininkų projektas“ galėtų gauti kreditą. UAB „Darbininkų projektas“ atstovui V. M. buvo paaiškinta, kad kreditavimo projekto analizė ir įvertinimas yra mokama paslauga, kurios įkainiai yra nurodyti Vilniaus kredito unijos Kreditavimo paslaugų įkainiuose ir kurios minimali kaina yra nuo 0,5 proc. nuo rengiamo ir analizuojamo kreditavimo projekto sumos, bet ne mažiau kaip 250 eurų. Kreditavimo paslaugų įkainiai taip pat skelbiami viešai Vilniaus kredito unijos interneto svetainėje adresu: https://www.vilniauskreditounija.lt/naudinga-informacija/. Nurodė, kad V. M. taip pat buvo paaiškinta ir su juo buvo susitarta, kad kreditavimo projekto analizės ir vertinimo mokestį turės sumokėti asmuo, pateikęs kredito paraišką, o tuo atveju, jeigu po paraiškos pateikimo su paraišką pateikusiu asmeniu būtų pasirašyta kredito sutartis ir suteiktas kreditas, tai kredito projekto analizės, vertinimo mokestis bus įskaitytas į administravimo mokestį už sutarties sudarymą, kurio dydžiai yra nurodyti tuose pačiuose Kreditavimo paslaugų įkainiuose.
5. Trečiasis asmuo V. M. palaikė ieškovo argumentus.
II. Teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai. Teismas nurodė, kad ieškovo veiksmai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas siekė gauti kreditą. Šalys numatomo kreditavimo sandorio sąlygas aptarė žodžiu. Teismas konstatavo, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai dėl kreditavimo sandorio sudarymo; administravimo mokesčio sumokėjimas buvo viena pagrindinių sąlygų, kuri turėjo būti įvykdyta prieš kredito lėšų išmokėjimą, administravimo mokestis minimas 2021-03-18 atsakovo išduotame garantiniame rašte, t.y. administravimo mokesčio sumokėjimas buvo viena iš kredito išmokėjimo sąlygų. Ieškovo atlikti veiksmai patvirtina jo siekį gauti kreditą.
7. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad nesant ieškovo nesąžiningumo ir tikslo sudaryti kreditavimo sutarties neturėjimo, turėjo būti taikoma CK 6.163 str. 2 d., kuri numato, kad ikisutartiniuose santykiuose kiekviena šalis veikia savo rizika. Esant ikisutartiniams santykiams, atsakomybė gali būti taikoma tik esant neteisėtiems šalies veiksmams, t.y. nesąžiningam elgesiui, kuris byloje nenustatytas. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nurodė, kad pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl to, kad pardavėjas nesilaikė susitarimo, tokių aplinkybių ieškovas nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais.
8. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl 4800 Eur sumos, kaip aiškiai per didelės, nuginčijimo, todėl teismas turi teisę neanalizuoti tų šalių argumentų, kurie yra nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, jų nevertinti ir nepasisakyti dėl nurodomos 4800 Eur sumos dydžio pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
9. Atsakovas (apeliantas) Vilniaus kredito unija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai.
10. Apeliantas teigia, kad su atsakovu nebuvo susitarta dėl kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesčio sumokėjimo, kad apie tokio mokesčio buvimą jam nebuvo pranešta, ir apskritai, kad toks mokestis nėra įprastai taikomas Lietuvoje. Nors tarp šalių buvo ikisutartiniai santykiai, tačiau nebuvo susitarimų su atsakovu dėl atlygintinės paslaugos suteikimo ir nurodo, kad jis net neketino su atsakovu sudaryti kreditavimo sutarties.
11. Ieškovas patvirtina, kad žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), neįsigijo nei 2021 m. kovo mėn., nei iki šiol, būtent dėl turto pardavėjų veiksmų. Tai, kad Ieškovas rimtai ketino turtą įsigyti ir elgėsi sąžiningai, pripažino ir teismas. Nenustatyti jokie paties ieškovo veiksmai, kurie galėtų būti priežastimi, dėl kurios ikisutartiniai santykiai nutrūko, o už turto pardavėjo veiksmus ieškovas neatsako. Taigi, teismui konstatavus buvus ikisutartinius šalių santykius, nėra jokio pagrindo manyti, kad šalys juose būtų pasielgusios nesąžiningai, todėl nekyla nei atsakomybė už ikisutartinių santykių nutrūkimą, nei nuostolių atlyginimo klausimas.
12. Dėl atlygintinių paslaugų teikimo turi būti susitariama, pateikiant ofertą ir akceptą, paslaugos nėra teikiamos vienašališkai, paslaugos teikėjo sprendimu ir atitinkamai vienašališkai apmokestinamos. Todėl atsakovui, kuris ginasi nuo ieškinio tuo, kad 4 800 EUR nuo Ieškovo sąskaitos nurašė teisėtai, tenka pareiga įrodyti, kad su Ieškovu buvo sudarytas susitarimas dėl tokios kreditavimo projekto analizės ir vertinimo paslaugos suteikimo už 4 800 EUR kainą, bei tokios paslaugos suteikimo faktą.
13. Vertindamas projektą atsakovas tik atliko savo vidines procedūras, siekdamas su ieškovu sudaryti kredito sutartį, kuri komerciškai būtų naudinga pačiam atsakovui. Sudarius kredito sutartį, atsakovas įgytų teisę į palūkanas, sutarties administravimo mokestį ir taip gautų ekonominę naudą. Atsakovas, nors teigė, kad yra suteikęs mokamas paslaugas ieškovui, nepateikė jokios analizės išvados, vertinimo ataskaitos, kitokio darbų atlikimo rezultato, o tik priėmė savo veikloje įprastą valdybos sprendimą dėl kredito suteikimo, t.y. atliko savo įprastą vidinę procedūrą, reikalingą kredito suteikimui. Kreditų suteikimas yra tiesioginė atsakovo veikla, t.y. paslauga, kurią teikia atsakovas, todėl savaime suprantama, kad atsakovas siekė tokią sutartį sudaryti, ir tam turėjo atlikti paruošiamuosius veiksmus, kurie nėra mokama paslauga ieškovui, jei taip nėra susitariama.
14. Skundžiamo sprendimo išvadą, kad šalys žodžiu aptarė kreditavimo sandorio sąlygas, teismas pagrindė tik tuo, kad šalis iki šių įvykių siejo draugiški, pasitikėjimo santykiai, todėl galėjo būti, kad sąlygos buvo aptartos. Tačiau nelogiška, kad galėjo būti aptartas itin didelis mokestis vien už teikiamų dokumentų peržiūrą. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo V. M. nuosekliai tvirtino, kad jei būtų žinoję apie tokį mokestį, iš viso nebūtų kreipęsi į atsakovą dėl kredito suteikimo. Ieškovui buvo reikalingas kreditas nekilnojamojo turto įsigijimui, kad ieškovas su atsakovu sudarė atsiskaitomosios sąskaitos, pajaus įsigijimo sutartis, atliko kitus aktyvius veiksmu, siekdami sudaryti kreditavimo sutartį. Tačiau teismas skundžiamame sprendime nevertino, ar derybose dėl kreditavimo sutarties sudarymo šalys buvo aptarusios ne tik kredito suteikimo sąlygas, bet ir papildomos, atskiros, mokamos atsakovo paslaugos - kreditavimo projekto analizės ir vertinimo - suteikimą už 4 800 EUR, ar atsakovas pasiūlė tokią paslaugą suteikti ir Ieškovas su tokiu pasiūlymu sutiko. Teismas nepasisakė, kada ir kas susitarė dėl nurašyto analizės mokesčio taikymo.
15. Jei teismas manytų, kad visgi toks susitarimas dėl analizės paslaugų teikimo buvo sudarytas, šalių santykiai turėtų būti kvalifikuojami pagal CK 6.716 str. (atlygintinis paslaugų teikimas). Tokiu atveju, atsakovas privalėjo ne tik vadovautis kliento interesų prioritetu (CK 6.718 str.), bet ir prieš sudarant paslaugų teikimo sutartį (CK 6.719 str.), suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su paslaugų teikimo sąlygomis ir kaina, bei bet kokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Šalys yra juridiniai asmenys, tačiau jų veikla iš esmės skiriasi - atsakovas nuolat teikia kreditavimo paslaugas, tai yra viena pagrindinių Atsakovo veiklų, tuo tarpu ieškovas yra naujai įsteigta įmonė, jos veikla nesusijusi su kreditų gavimu ir teikimu, todėl šalių statusas jų santykiuose nebuvo lygus.
16. Atsakovas, vertindamas, kad yra susitaręs dėl atlygintinų paslaugų teikimo, turėjo tiksliai vykdyti CK 6.719 str. reikalavimą, t.y. prieš sudarant sutartį, suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su paslaugų teikimo sąlygomis ir kaina. Tokių įrodymų byloje nėra.
17. Dar ieškinyje ieškovas rėmėsi tuo, kad preliminariai mano, jog paslaugų kaina (4 800 EUR) yra aiškiai per didelė, nes turto vertinimui papildomų išlaidų atsakovas neturėjo, ir lieka visiškai neaišku, ką atsakovas analizavo ir vertino, ir kodėl tokios paslaugos kainuoja itin didelę 4 800 EUR sumą. Atsakovas negalėjo nurodyti, kiek laiko buvo skiriama šios „paslaugos” teikimui, atsakovas nepaneigė ieškovo pozicijos, kad reikalaujama kaina būtų neprotinga ir objektyviai per didelė, o pagal CK 6.198 str. 2 d., jeigu sutarties kaina aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai nepaisant šalių susitarimų sutarties kaina turi būti pakeista protingumo kriterijus atitinkančia kaina.
18. Trečiasis asmuo V. M. savo atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad dėl mokesčio už paslaugas dydžio turėtų būti sprendžiama atsižvelgiant į CK 6.198 str., t.y. jei šalys nėra susitarusios dėl paslaugos kainos, taikoma įprasta toje verslo srityje kaina, o jei tokia neegzistuoja - atitinkanti protingumo kriterijus kaina, bei CK 6.198 str. 2 d., kuri numato, kad jei vienos šalies vienašališkai nustatyta kaina neatitinka protingumo kriterijų, kad įvertinti, kiek realiai truko paslaugos teikimas ir koks protingas atlyginimas turėtų būti tokiu atveju. Trečiasis asmuo prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie tai, koks darbuotojas suteikė šią paslaugą Ieškovui, kada konkrečiai tai buvo padaryta ir kiek laiko toks paslaugos teikimas užtruko. Tokie duomenys buvo išreikalauti į bylą teismo 2021-08-29 rezoliucija, kurią atsakovas įvykdė ir duomenis pateikė, pateikti duomenys buvo analizuojami bylos nagrinėjimo metu.
19. Kainos proporcingumo ir ginčijimo klausimas buvo aptariamas ir teismo posėdžiuose – 2022- 01-20 teismo posėdyje juo pasisakė atsakovo atstovas adv. L. Pivoras, nurodydamas, kad kaina atitinka patvirtintą įkainį, buvo patirtos bendrosios sąnaudos, nurodė, kad atsakovas nesutinka, kad kaina būtų per didelė, nes klausimas spręstas operatyviai ir t.t.
20. Ieškinio reikalavimas grąžinti be pagrindo nurašytą 4 800 EUR kainą buvo pakankamas kainos dydžio klausimui svarstyti ir neužkirto kelio sprendime įvertinti šalių argumentų dėl paslaugos kainos, atsižvelgiant į paslaugos trukmę (keletas valandų), papildomas Atsakovo išlaidas (t.y. papildomų išlaidų nebuvimą), veiksmų paslaugai suteikti sudėtingumą (buvo atlikti tik įprasti atsakovo veiklai veiksmai), ir, pavyzdžiui, tenkinti ieškinį iš dalies, pasisakant, kurią atsakovo nustatytos paslaugų kainos dalį teismas laiko pagrįsta. Teismas, pats išreikalavęs įrodymus, atsižvelgdamas į tuo metu jau išsakytus argumentus, neturėjo pagrindo šių argumentų ir įrodymų nesvarstyti, o manydamas, kad tam yra procesinė kliūtis, t.y. ieškinio reikalavimų formulavimas, turėjo ir galėjo nurodyti ieškovui šį trūkumą pašalinti ar pakeisti ieškinio dalyką.
21. Atsakovas pažeidė CK 6.716 straipsnį, 6.718 straipsnį ir 6.719 straipsnį, nes apeliantui nesuteikė visos informacijos, susijusios su paslaugų teikimo sąlygomis ir kaina.
Atsakovo argumentai
22. Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jis neturėjo tikslo sudaryti kredito sutarties tai pat suteikia teismui teisę ginčą kvalifikuoti ir remiantis CK 6.163 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, jog šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus.
23. Įrodymai patvirtina, kad apeliantas nuosekliai siekė gauti atsakovo mokamas paslaugas ir pasirašyti kredito sutartį, todėl tikslui pasiekti pasirašė Atsiskaitomosios sąskaitos sutartį bei Pagrindinio pajaus įsigijimo sutartį, kurių neatskiriama dalis yra Atsakovo paslaugų ir operacijų įkainiai. Apelianto aktyvūs veiksmai įrodo, kad apeliantas turėjo rimtus ketinimus sudaryti kredito sutartį ir gauti mokamas atsakovo paslaugas.
24. Kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokestis (analogišku ar panašiu pavadinimu), kuris skiriasi nuo kredito sutarties sudarymo, ar kredito sutarties administravimo mokesčio taikomas daugelio Lietuvoje veikiančių bankų ir/ar kredito unijų ir yra skelbiami atitinkamų kredito įstaigų interneto svetainėse.
25. Apeliantas atsakovui pateikė Investicinio projekto (duomenys neskelbtini) aprašymas su priedais, kurio analizę ir vertinimą atliko atsakovas. Investicinio projekto (duomenys neskelbtini) aprašymo 1 priedo, Apeliantas savo finansiniuose srautuose iš anksto buvo numatęs 4 800 euru komisini mokestį atsakovui, ir ši aplinkybė patvirtina Apelianto ir Atsakovo susitarimo dėl 4 800 eurų dydžio kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesčio buvimą.
26. Bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu atsakovas pateikė įrodymus, kad atliko apelianto kreditavimo projekto analizės ir vertinimo darbus, pateikė teismui papildomai pateikė atsakovo darbuotojų atliktos kreditavimo projekto analizės ir vertinimo paslaugos išklotinę.
27. Atsakovas 2021-03-17 sprendimu nusprendė apeliantui suteikti 400 000 eurų kreditą, nustatant 1,2 proc. dydžio administravimo mokestį, kuris būtų įskaičiuotas į kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokestį. Apeliantas gavęs atsakovo 2021-03-18 garantinį raštą „Dėl kredito suteikimo”, iš kurio 4 punkto matyti, kad kreditas apeliantui galės būti išmokamas tik jeigu apeliantas iki kredito išmokėjimo Atsakovui sumokės kredito sutartyje nurodytus privalomus sumokėti mokesčius (administravimo mokestis, piniginių lėšų deponavimas). Taigi, kredito sutarties administravimo mokesčio, kuris modifikuojamas iš kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesčio, sumokėjimas yra viena iš pagrindinių sąlygų, kuri turėjo būti įvykdyta prieš kredito lėšų pagal kredito tikslinę paskirtį išmokėjimą apeliantui. Vykdant garantinio rašto reikalavimus ieškovas į atsakovo sąskaitą sumokėjo 60 000 eurų.
28. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis neišreiškė valios sumokėti nei kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesčio, nei kredito sutarties administravimo mokesčio. Aktyvūs apelianto ir jo atstovų veiksmai teikiant atsakovo įvertinimui dokumentus ir duomenis, pasirašant Pagrindinio pajaus įsigijimo sutartį ir Atsiskaitomosios sąskaitos sutartį, priimant Atsakovo 2021-03-18 garantinį raštą „Dėl kredito suteikimo" ir po to atliekant pinigines operacijas patvirtino apelianto valią. Ta aplinkybė, jog apeliantas proceso metu persigalvojo, nesuteikia teisės jam teigti, kad jis neturi atsiskaityti už Atsakovo jam suteiktas paslaugas.
29. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.883 straipsnio 2 dalį, kuri numato, jog kredito gavėjas turi teisę atsisakyti visiškai ar iš dalies priimti kreditą, pranešdamas apie tai kreditoriui iki sutartyje nustatyto kredito suteikimo termino, jeigu sutartyje nenustatyta ko kitą. Šalys nepasirašė kredito sutarties, todėl ginčo sprendimui netaikoma CK 6.883 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti ginčus, esant jau pasirašytai kredito sutarčiai. Be to, kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokestis nebuvo modifikuotas ir nebuvo įskaičiuotas į administravimo mokestį būtent todėl, kad Apeliantas atsisakė pasirašyti kredito sutartį.
30. Kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesčio paskirtis, kaip nurodyta šiame atsiliepime yra visai kitokia nei administravimo mokesčio. Kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokestis mokamas už atsakovo suteiktas paslaugas vertinant investicinį projektą ir tik tuo atveju, jeigu pasirašoma kredito sutartis, šis mokestis įskaitomas į kredito sutarties administravimo mokestį.
31. CK 6.883 straipsnio 2 dalis suteikia teisę kredito gavėjui iki kredito sutartyje nustatyto termino visiškai ar iš dalies atsisakyti priimti kreditą, tačiau nereglamentuoja jokių mokesčių ar kitokių įmokų kurias kredito gavėjas turi sumokėti pasirašydamas kredito sutartį. Be to, aptariama teisės norma duoda nuorodą į pačią kredito sutartį ir joje nustatytas sąlygas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad visais atvejais kredito gavėjas turi teisę atsisakyti priimti kreditą.
32. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pažeisti CK 6.716, 6.718 ir 6.719 straipsniai, nes apeliantui nesuteikė visos informacijos, susijusios su paslaugų teikimo sąlygomis ir kaina. Atsakovo paslaugų ir operacijų įkainiai yra sudėtinė šalių pasirašytų Pagrindinio pajaus įsigijimo sutarties ir Atsiskaitomosios sąskaitos sutarties dalis, ne tik aplinkybe, kad Atsakovo paslaugų ir operacijų įkainiai skelbiami viešai internete Atsakovo interneto svetainėje, bet ir aplinkybe, kad 4 800 eurų dydžio ginčo mokesčio sumokėjimas buvo įtrauktas į Apelianto finansinių srautų išklotinę.
33. Apeliantas yra verslininkas, jam keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl nepagrįsta teigti, jog apeliantas nesuprato, jog atsakovo, kuris yra pelno siekiantis asmuo, paslaugos yra nemokamos.
34. Ieškinyje buvo suformuluotas toks ieškinio dalykas: „Priteisti Ieškovui iš Atsakovo 4 800 EUR be pagrindo nuo Ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos nurašytą sumą“. Taigi, ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar Apeliantas turi sumokėti kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokestį, tačiau ne dėl kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesčio dydžio - bylos nagrinėjimo metu šalys neteikė įrodymų pagrindžiančių ar paneigiančių kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesčio dydį, nes tai nebuvo ginčo šioje byloje dalykas. Apeliantas nebuvo pareiškęs jokio reikalavimo, susijusio su kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesčio dydžiu ir jo sumažinimu, apelianto skundo argumentai, susiję su kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesčio sumažinimu neturi būti nagrinėjami, kaip pažeidžiantys CPK 312 straipsnio reikalavimus.
35. CK 6.198 straipsnio teisės norma reglamentuoja atvejus, kuomet paslaugos kaina nenustatyta, arba kai sutarties kainą ją vykdant turi nustatyti viena šalis. Šioje konkrečioje situacijoje kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesčio dydis buvo nustatinėjamas ne paslaugos teikimo metu - dėl jo buvo susitarta iš anksto, iki paslaugos suteikimo ir jis buvo įtrauktas į apelianto finansinių srautų išklotinę dar iki atsakovo paslaugos suteikimo. Aplinkybė, kad atsakovas su apeliantu susitarė dėl mokamos kreditavimo projekto analizės ir įvertinimo paslaugos suteikimo bei apeliantas atliko aktyvius veiksmus šios paslaugos vykdymo metu, taip pat patvirtina, kad šalys susitarė ne tik dėl paslaugos atlikimo, bet ir dėl jos kainos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Įrodymų vertinimas
37. Byloje nustatyta, kad steigiamo juridinio asmens UAB „Darbininkų projektas“ atstovas steigėjas V. M. 2021-03-05 kreipėsi į Vilniaus kredito uniją su pageidavimu išsiaiškinti kredito jam ar jo steigiamam ir jo kontroliuojamam juridiniam asmeniui suteikimo galimybes, taip pat su prašymu išanalizuoti ir įvertinti kreditavimo projektą, remiantis kuriuo jis ar jo steigiamas ir jo kontroliuojamas juridinis asmuo UAB „Darbininkų projektas“ galėtų gauti kreditą.
38. Nors atsakovas teigė, kad UAB „Darbininkų projektas“ atstovui steigėjui V. M. buvo paaiškinta, kad kreditavimo projekto analizė ir įvertinimas yra mokama paslauga, kurios įkainiai yra nurodyti Vilniaus kredito unijos Kreditavimo paslaugų įkainiuose ir kurios minimali kaina yra nuo 0,5 proc. nuo rengiamo ir analizuojamo kreditavimo projekto sumos, bet ne mažiau kaip 250 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė neįrodyta, tačiau Kreditavimo paslaugų įkainiai taip pat skelbiami viešai Vilniaus kredito unijos interneto svetainėje adresu: https: //www .vilniauskreditounij a.lt/naudinga-informacij a/. Skelbiamų kreditavimo paslaugų įkainių lentelėje skyriuje „Kreditai asocijuotiems nariams (juridiniams asmenims)” pirmojoje eilutėje nurodytas įkainis „Kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokestis nuo 0,5 proc. (min.250,-EUR)”, antrojoje eilutėje „Administravimo mokestis už sutarties sudarymą, pratęsimą ar sumos padidinimą” nuo 1 proc. (min.400, - EUR).
39. Nors atsakovas teigia UAB „Darbininkų projektas“ atstovui steigėjui V. M. taip pat buvo paaiškinta ir su juo buvo susitarta, kad kreditavimo projekto analizės ir vertinimo mokestį turės sumokėti asmuo, pateikęs kredito paraišką, o tuo atveju, jeigu po paraiškos pateikimo su paraišką pateikusiu asmeniu būtų pasirašyta kredito sutartis ir suteiktas kreditas, tai kredito projekto analizės, vertinimo mokestis bus įskaitytas į administravimo mokestį už sutarties sudarymą, kurio dydžiai yra nurodyti tuose pačiuose Kreditavimo paslaugų įkainiuose. Atsakovas taip pat teigia, kad su UAB „Darbininkų projektas“ atstovu steigėju V. M. buvo susitarta, kad jis, arba jo steigiamas ir kontroliuojamas juridinis asmuo, jeigu jis pateiks kredito paraišką, sumokės ne mažesnį nei 1,2 proc., skaičiuojant nuo kredito sumos, kreditavimo projekto analizės ir vertinimo mokestį. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo susitarta dėl konkretaus 1,2 proc. dydžio mokesčio ir apie tai buvo informuotas ieškovas.
40. Atsakovas taip pat neatskleidė, kurio atsakovo darbuotojo ar organo sprendimu nuspręsta taikyti net 1,2 proc. kredito sumos dydžio Kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokestį, kuris daugiau kaip du kartus viršija minimalų įkainiuose atskleistą procentinį dydį, o vertinant sumine išraiška net 19,2 kartų viršija paskelbtuose įkainiuose nurodytą minimalią 250 EUR sumą. Atsakovas pateikė valdybos 2021-03-17 posėdžio protokolą, kuriame nurodytos ieškovui teikiamo kredito sąlygos, tame tarpe 1,2 proc. kredito sumos administravimo mokestis, kurio dydis sutampa su ginčo 4800 EUR suma, tačiau valdyba nepriėmė sprendimo Kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesčio dydžio, nes tai yra atskiras Kreditavimo įkainiuose numatytas mokestis.
41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai siekiant suteikti kreditą. UAB „Darbininkų projektas“ atstovas steigėjas V. M. 2021-03-10 Vilniaus kredito unijai pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį planavo įsigyti pats arba per steigiamą juridinį asmenį UAB „Darbininkų projektas“. UAB „Darbininkų projektas“ atstovas steigėjas V. M. 2021-03-12 Vilniaus kredito unijai pateikė duomenis apie savo pajamas 2020 metais, t.y. 2020 m. Pelno (nuostolio) ataskaitą, taip pat nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) projektinius pasiūlymus. UAB „Darbininkų projektas“ atstovas steigėjas V. M. 2021-03-15 Vilniaus kredito unijai pateikė duomenis apie steigiamą specialios paskirties juridinį asmenį UAB „Darbininkų projektas“, kuris vystys nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kuris pildys kredito paraišką, mokės kreditavimo projekto analizės ir vertinimo mokestį bei, pasirašęs kredito sutartį, gaus kreditą.
42. UAB „Darbininkų projektas“ atstovas steigėjas V. M. 2021-03-15 Vilniaus kredito unijai pateikė 2021-03-15 Turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-03-15. Iš nurodytos 2021-03-15 Turto vertinimo ataskaitos Nr. 21-03-15 turinio matyti, kad jos užsakovas yra UAB „Darbininkų projektas“, vertinimo tikslas - įkeitimas UAB „Darbininkų projektas“ pasirinktoje kredito įstaigoje ir kad vertinamas turtas buvo apžiūrėtas 2021-03-10, t.y. jau po to, kai steigiamo juridinio asmens UAB „Darbininkų projektas“ atstovas kreipėsi į Vilniaus kredito uniją su prašymu išanalizuoti ir įvertinti kreditavimo projektą. 2021-03-15 Turto vertinimo ataskaitos Nr. 21-03-15 turinys patvirtina, kad ji buvo skirta ne konkrečiai Vilniaus kredito unijai, o bet kuriai kredito įstaigai, t.y. kaip ir Investicinio projekto (duomenys neskelbtini) aprašymas su priedais. 2021-03-15 Turto vertinimo ataskaitos Nr. 21-03-15 turinio, Vilniaus kredito unijai steigiamo juridinio asmens UAB „Darbininkų projektas“ 2021-03-15 pateikta turto vertinimo ataskaita elektroniniais parašais buvo pasirašyta 2021-03-16.
43. V. M. ir Vilniaus kredito unija 2021-03-16 pasirašė Pagrindinio pajaus įsigijimo sutartį Nr. PPA202103-000041. Kaip matyti iš aptariamos Pagrindinio pajaus įsigijimo sutarties 5.2 punkto, Vilniaus kredito unija ir V. M. susitarė, kad Pagrindinio pajaus įsigijimo sutartis sudaroma remiantis Vilniaus kredito unijos paslaugų bei operacijų įkainiuose nurodytomis sąlygomis. Nuorodos, kad Kreditavimo paslaugų įkainiai, yra neatskiriama Pagrindinio pajaus įsigijimo sutarties dalis, nėra.
44. Steigiamas juridinis asmuo UAB „Darbininkų projektas“ 2021-03-16 Vilniaus kredito unijai pateikė Juridinio asmens prašymą kreditui gauti, tačiau nuostatų, kad UAB „Darbininkų projektas“ įsipareigoja apmokėti kreditavimo projekto analizės ar vertinimo mokesčius nepriklausomai nuo to, ar bus išduotas kreditas, nėra.
45. UAB „Darbininkų projektas“ 2021-03-16 Vilniaus kredito unijai pateikė Investicinio projekto (duomenys neskelbtini) aprašymą su priedais, kurio analizę ir vertinimą atliko Vilniaus kredito unija. Atsakovo teigimu, iš UAB „Darbininkų projektas“ finansinių ataskaitų prognozės 15-os mėnesių laikotarpiui, t.y. Investicinio projekto (duomenys neskelbtini) aprašymo 1 priedo matyti, kad UAB „Darbininkų projektas“ savo finansiniuose srautuose iš anksto buvo numatę 4 800 eurų komisinį mokestį Vilniaus kredito unijai, ir ši aplinkybė patvirtina susitarimo dėl 4 800 eurų dydžio kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesčio buvimą. Teisėjų kolegija ištyrusi minėtus dokumentus, nenustatė, kad UAB „Darbininkų projektas“ savo finansiniuose srautuose iš anksto buvo numatę 4 800 eurų komisinį mokestį Vilniaus kredito unijai. Be to, kaip minėta, atsakovo valdybos sprendime buvo numatyta kita paskolos gavėjo prievolė mokėti 4800 EUR administravimo mokestį po paskolos sutarties sudarymo.
46. UAB „Darbininkų projektas“ ir Vilniaus kredito unija 2021-03-17 pasirašė Pagrindinio pajaus įsigijimo sutartį Nr. PPA202103-000043. Kaip matyti iš aptariamos Pagrindinio pajaus įsigijimo sutarties 5.2 punkto, Vilniaus kredito unija ir UAB „Darbininkų projektas“ susitarė, kad Pagrindinio pajaus įsigijimo sutartis sudaroma remiantis Vilniaus kredito unijos paslaugų bei operacijų įkainiuose nurodytomis sąlygomis.
47. UAB „Darbininkų projektas“ ir Vilniaus kredito unija 2021-03-17 pasirašė Atsiskaitomosios sąskaitos sutartį Nr. ATK202103-000045, remiantis kuria UAB „Darbininkų projektas“ buvo atidaryta atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš aptariamos Atsiskaitomosios sąskaitos sutarties 38 punkto, Vilniaus kredito unija ir UAB „Darbininkų projektas“ susitarė, kad visi Vilniaus kredito unijos paslaugų ir operacijų įkainiai. Tačiau nuorodų, kad Kreditavimo paslaugų įkainiai, yra neatskiriama Atsiskaitomosios sąskaitos sutarties dalis, nėra.
48. Kaip minėta, Vilniaus kredito unija valdybos 2021-03-17 sprendimu UAB „Darbininkų projektas“ nusprendė suteikti 400 000 eurų kreditą, nustatant 1,2 proc. dydžio (4800 EUR) administravimo mokestį. Nors atsakovas atsikirtimuose teigė, kad administravimo mokestis būtų įskaičiuotas į kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesti, tačiau, priešingai, tokių nuostatų sprendime nėra. Valdybos sprendimo skyriuje „Kredito suteikimo papildomos sąlygos” nėra jokių nuostatų, kuriose kredito sutarties pasirašymas ir kredito išmokėjimas būtų siejamas su kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokesčių sumokėjimu.
49. Vilniaus kredito unija 2021-03-18 parengė ir UAB „Darbininkų projektas“ bei notarei D. J. pateikė garantinį raštą „Dėl kredito suteikimo“, kuriuo pranešė apie 400 000 eurų UAB „Darbininkų projektas“ suteikimą. Garantiniame rašte taip pat nėra sąlygos, kad iki kredito suteikimo turi būti sumokėtas kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokestis, tik 4 punkte nurodyta, kad iki kredito mokėjimo kredito gavėjas turi sumokėti kredito sutartyje numatytus privalomus mokesčius (administravimo mokestis, pinginių lėšų deponavimas).
50. UAB „Darbininkų projektas“ akcininkas V. M., atsižvelgdamas į Vilniaus kredito unijos parengtą kreditavimo projekto analizę ir vertinimą, 2021-03-18 į UAB „Darbininkų projektas“ sąskaitą, esančią Vilniaus kredito unijoje, pervedė 60 000 eurų. UAB „Darbininkų projektas“ 2021-03-19 į notarės depozitinę sąskaitą sumokėjo 50 000 eurų, kurie buvo pervedami, kaip avansas už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, kurio kreditavimo projekto analizę ir vertinimą atliko Vilniaus kredito unija.
Dėl materialinės teisės taikymo
51. Ieškovas nuosekliai teigė, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės, bet dėl trečiojo asmens - turto pardavėjo veiksmų, t.y. aptartų pardavimo sąlygų nesilaikymo, o atsakovas to neginčijo. 2022-01-20 teismo posėdyje ieškovo vadovas M. P. patvirtino, kad pardavėjas atsisakė sutartinių įsipareigojimų, tai sukėlė papildomą riziką, todėl turto buvo nuspręsta nepirkti, tame pačiame posėdyje šiuo klausimu pasisakė ir atsakovo atstovas L. P., kad nebuvo atliktos viešinimo procedūros, aktualios tolesniam projekto vystymui. Kredito sutarties nesudarymo priežastį, t.y. neįvykusį nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorį ieškovas galėjo įrodinėti bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis, ir tą darė nuosekliais ir šiuo klausimu neprieštaringais M. P. ir V. M., kurie dalyvavo derybose su nekilnojamojo turto pardavėjais, paaiškinimais. Ieškovas rėmėsi ir tuo, kad pats atsakovo vadovas A. Ž. po nepavykusio pirkimo - pardavimo sandorio bendravo su turto pardavėju, t.y. kad A. Ž. sandorio nesudarymo aplinkybės buvo žinomos.
57. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas ar su juo susiję asmenys vis dėl to būtų įsigiję ginčo objektu esantį turtą vėliau, kitaip, panaudodami kitų asmenų, o ne atsakovo suteiktus kreditus ir pan. Taigi tarp šalių susiklosčius ikisutartiniams santykiams dėl kredito suteikimo, nėra jokio pagrindo manyti, kad šalys juose būtų pasielgusios nesąžiningai, todėl nekyla nei atsakomybė už ikisutartinių santykių nutrūkimą, nei nuostolių atlyginimo klausimas.
58. Teisėjų kolegija sprendžia, kad turėjo būti taikoma CK 6.163 str. 2 d., kuri numato, kad ikisutartiniuose santykiuose kiekviena šalis veikia savo rizika. Esant ikisutartiniams santykiams, atsakomybė gali būti taikoma tik esant neteisėtiems šalies veiksmams, t.y. nesąžiningam elgesiui, kuris mūsų byloje nagrinėjamu atveju nenustatytas. Taip yra pasisakęs ir kasacinis teismas, t.y. kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių pareiga elgtis sąžiningai, esant ikisutartiniams santykiams. Jeigu šalis pradeda derybas dėl sutarties sudarymo nesąžiningai ar derasi nesąžiningai, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 32 punktas). Ikisutartinių santykių nutraukimo vertinimui esminės reikšmės taip pat turi CK 6.163 str. 2 d., kuri numato, jog ikisutartiniuose santykiuose šalys veikia savo rizika ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas šalių susitarimas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors ikisutartiniuose santykiuose šalys neturi pareigos sudaryti sutarties, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (pvz., žr. LAT 2009-06-26 nutartį c.b. Nr. 3K-3-299/2009, 2022-09-12 nutartį c.b. Nr. e3K-3-188-1075/2022 ir kt.).
59. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad joks susitarimas dėl atlygintinų analizės ir vertinimo paslaugų teikimo sudarytas nebuvo, ir juo labiau, tokia paslauga nebuvo suteikta, nes atsakovas tik atliko savo vidines procedūras, siekdamas su Ieškovu sudaryti kredito sutartį, kuri komerciškai būtų naudinga pačiam atsakovui. Sudarius kredito sutartį, atsakovas įgytų teisę į palūkanas, sutarties administravimo mokestį ir taip gautų ekonominę naudą. Atsakovas, nors teigė, kad yra suteikęs mokamas paslaugas ieškovui, nepateikė jokios analizės išvados, vertinimo ataskaitos, kitokio darbų atlikimo rezultato, o tik priėmė savo veikloje įprastą valdybos sprendimą dėl kredito suteikimo, t.y. atliko savo įprastą vidinę procedūrą, reikalingą kredito suteikimui. Suprantama, kad siekdamas parduoti paslaugą, atsakovas turėjo atlikti paruošiamuosius veiksmus pagal savo vidines procedūras, tačiau tai nebuvo už 4 800 EUR mokestį ieškovui suteikta paslauga. Kreditų suteikimas yra tiesioginė atsakovo veikla, t.y. paslauga, kurią teikia atsakovas, todėl savaime suprantama, kad atsakovas siekė tokią sutartį sudaryti, ir tam turėjo atlikti paruošiamuosius veiksmus, kurie nėra mokama paslauga ieškovui, jei taip nėra susitariama.
60. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo argumentams, kad kredito projekto vertinimas yra vidinė veikla, kuri vykdoma atsakovo sąskaita ir negali būti vertinama kaip atskira išoriniam klientui parduodama paslauga. Atsakovas Vilniaus kredito unija yra finansų įstaiga. LR Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnis (2019 12 19 įstatymu Nr. XIII-2732 patvirtinta redakcija) nustatė, kad
„1. Finansų įstaiga privalo turėti rašytines vidaus taisykles, kurios užtikrintų, kad:
1) finansų įstaiga, sudarydama sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo ir investuodama lėšas, veiktų saugiai bei patikimai;
2) finansų įstaiga galėtų laiku pastebėti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką, tinkamai ją įvertinti bei sumažinti, nuolat ją stebėti bei valdyti.
2. Finansų įstaigos sandoriai, turintys galimos rizikos požymių, turi būti sudaryti raštiškai. Finansų įstaiga, veikdama kapitalo ir pinigų rinkose, gali sudaryti sandorius ir žodžiu, tačiau informacija apie tokių sandorių sudarymą vėliau turi būti išdėstyta raštiškai arba kita leidžiančia atskleisti sandorius forma.
3. Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad:
1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas;
2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus;
3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.”
61. Taigi, atsakovas prieš priimdamas sprendimą suteikti ieškovui kreditą privalėjo klientų aptarnavimo veiklos sąnaudų sąskaita atlikti ieškovo veiklos rizikos vertinimą.
62. Atsakovo vadovo A.Ž. paaiškinimų argumentas, kad priėmus neigiamą sprendimą dėl ieškovo prašymo suteikti kreditą, ginčo mokestis už kreditavimo projekto analizę ir vertinimą iš viso nebūtų imamas, o išmokant kreditą mokestis už kreditavimo projekto analizę ir vertinimą būtų įskaitytas į aptartą 4800 EUR dydžio administravimo mokestį, patvirtina, kad kreditavimo projekto analizė ir vertinimas nebuvo atskira atsakovo paslauga.
Dėl susitarimo suteikti mokamas kreditavimo projekto analizės ir vertinimo paslaugas
63. Byloje sprendžiamas klausimas, ar šalys buvo susitarusios dėl mokamos kreditavimo projekto analizės ir vertinimo paslaugos suteikimo ieškovui už 4 800 EUR kainą, ir ar atsakovas šią sumą galėjo vienašališkai nurašyti nuo ieškovo sąskaitos.
64. Laikantis atsakovo pozicijos šalių santykiai turėtų būti kvalifikuojami pagal CK 6.716 str. (atlygintinis paslaugų teikimas). Tokiu atveju, atsakovas privalėjo ne tik vadovautis kliento interesų prioritetu (CK 6.718 str.), bet ir prieš sudarant paslaugų teikimo sutartį (CK 6.719 str.), suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su paslaugų teikimo sąlygomis ir kaina, bei bet kokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui, t.y. prieš sudarant sutartį, suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su paslaugų teikimo sąlygomis ir kaina. Tokių įrodymų byloje nėra, išskyrus šališką interesą turinčio atsakovo vadovo A. Ž. paaiškinimus.
65. Kredito unijų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nusmatyta, kad prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, kredito unija privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
66. Teismas skundžiamame sprendime nevertino, ar derybose dėl kreditavimo sutarties sudarymo šalys buvo aptarusios ne tik kredito suteikimo sąlygas, bet ir papildomos, atskiros, mokamos atsakovo paslaugos - kreditavimo projekto analizės ir vertinimo - suteikimą už 4 800 EUR, ar atsakovas pasiūlė tokią paslaugą suteikti ir ieškovas su tokiu pasiūlymu sutiko. Ši aplinkybė nepreziumuojama, todėl turi būti įrodyta.
67. Jau aptarti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl kreditavimo projekto analizės ir vertinimo - suteikimą už 4 800 EUR, išskyrus suinteresuoto asmens atsakovo vadovo A. Ž. paaiškinimus (kurių nepatvirtina kiti įrodymai). Išklausius byloje apklaustų liudytojų atsakovo darbuotojų parodymus, nei J. V., nei L. I., nei B. D., nei S. G. nepatvirtino, kad būtų tiesiogiai dalyvavę A. Ž. ir V. M. pokalbiuose, ar kad jiems netiesiogiai būtų žinoma A. Ž. susitarimą dėl mokamos analizės paslaugos už 4 800 EUR kainą, nors atsiliepimo į ieškinį atsakovas teigė, kad atsakovo darbuotojai paliudys ieškovo informavimą apie 1,2 proc. dydžio kreditavimo projekto analizės, vertinimo mokestį.
68. Kredito administravimo mokestis buvo numatytas kredito sutarties projekto Specialiojoje dalyje ir pagal Bendrosios dalies 3.4 p., turėjo būti sumokėtas per 3 dienas nuo kredito sutarties sudarymo (kredito sutarties projektas ir nebuvo pateiktas ieškovui iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo teisme); administravimo mokestis buvo numatytas ir 2021-03-18 rašte Dėl kredito suteikimo, numatant, kredito gavėjas turi sumokėti kredito sutartyje numatytus mokesčius ir nurodytas baigtinis jų sąrašas - administravimo mokestis ir piniginių lėšų deponavimas; atsakovo valdybos 2021-0317 protokole taip pat buvo numatytas tik kredito administravimo mokestis, tačiau ne pareiga sumokėti už kreditavimo projekto analizę ir vertinimą. Tačiau ieškovas savo veiksmais neišreiškė valios sumokėti nei kredito sutarties administravimo mokesčio, kuris būtų būtina sąlyga kredito suteikimui, nei kreditavimo projekto analizės mokesčio, taip pat lėšų nurašymo metu, nebuvo gavęs jokio atsakovo reikalavimo tokį mokestį sumokėti. Atsakovas vienašališkai sprendė tiek dėl mokesčio sumos, tiek dėl jo nurašymo.
69. Atsakovas teigė, kad analizės mokestis būtų įskaičiuotas į kredito administravimo mokestį ir galimai netgi iš viso nebūtų prašoma jo sumokėti, jei būtų atsisakyta suteikti kreditą, tokių mokesčio taikymo taisyklių ir išimčių nepatvirtina jokie byloje esantys dokumentai - nei valdybos sprendimas, nei raštas dėl kredito suteikimo, nei kredito sutarties projektas, nei viešai skelbiami įkainiai. Nei viename iš minėtų dokumentų neaptartos tokio mokesčio mokėjimo sąlygos, pagrindai, įskaitymo, mokėjimo tvarka.
Dėl paslaugų kainos ginčijimo
70. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pasisakyti dėl 4 800 EUR kainos pagrįstumo, nes ieškovas nepareiškė reikalavimo dėl 4 800 EUR kainos, kaip aiškiai per didelės, nuginčijimo, nors tuo pačiu, skundžiamo sprendimo pasisakė, kad ieškovas nesutiko su atsakovo nurašyta 4 800 EUR suma ir dėl to, kad tokia suma nepagrįstai ir neprotingai didelė, šiai sumai paneigti teikė kitų kredito įstaigų įkainius.
71. Byloje buvo pateikti duomenys apie kitų įstaigų įkainius bei atsakovo atliktų procedūrų sąrašas (nenurodant laiko sąnaudų). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 4800 EUR suma aiškiai per didelė, tačiau bylos nagrinėjimo metu šių argumentu nebepalaikė, neargumentavo ir nepatarinėjo, t.y. šio ieškinio pagrindo nepalaikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių sprendime nevertino.
Dėl procesinės bylos baigties
72. Įvertinus išdėstytus argumentus, spręstina, kad atsakovas be teisinio pagrindo nurašė nuo ieškovo 4800 EUR mokestį, todėl privalo visa tai grąžinti ieškovui (CK 6.237 str. 1 d.) bei sumokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos (CK 6.210 str. 2 d.).
73. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
74. Apibendrinant tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
75. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistina pirmosios instancijos teisme patirtos 2430,20 Eur (108 Eur žyminis mokestis + 2322,20 Eur teisinės pagalbos ieškovui išlaidos) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
76. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Trečiasis asmuo V. M. byloje prašė tenkinti ieškovo ieškinį, todėl trečiojo asmens patirtos 484 Eur teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
77. Ieškovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 108 Eur žyminį mokestį ir patyrė 713 Eur teisinės pagalbos surašant apeliacinį skundą išlaidų, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 821 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą priteisti ieškovui UAB „Darbininkų projektas” (j.a.k. 305714799) iš atsakovo Vilniaus kredito unijos (j.a.k. 112043996) 4 800 Eur be pagrindo nurašytą sumą, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2021 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovui UAB „Darbininkų projektas” iš atsakovo Vilniaus kredito unijos 3251,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Vilniaus kredito unijos (j.a.k. 112043996) 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo.
Teisėjai Andrius Ignotas
Margarita Stambrauskaitė
Jelena Šiškina