(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto R. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-409-124/2015 pagal kreditoriaus R. T. prašymą dėl administratoriaus mažosios bendrijos „Ius Lt“ atstatydinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veiktra“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Veiktra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB „Ius Lt“. Ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 24 d.

Kreditorius R. T. pateikė prašymą atstatydinti bankroto administratorių MB „Ius Lt“ iš pareigų vykdant BUAB „Veiktra“ bankrotą, bankroto administratoriumi paskirti VšĮ „Alia Solutio“. Prašyme nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi įpareigojo bankroto administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą per 15 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Kreditoriniai reikalavimai patvirtinti 2014 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 6 d. teismo nutartimis, tačiau kreditorių susirinkimas buvo sušauktas tik 2014 m. gruodžio 3 d. Iš kreditorių susirinkimo eigos tapo aišku, kad bankroto administratorius savo pareigas atlieka formaliai, veikia ne kreditorių, o tik savo interesais. Bankroto administratorius nepatikrino 2014 m. kovo 3 d. Paslaugų teikimo sutarties teisėtumo ir pagal 2014 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą suteiktų paslaugų realumą ar atitikimą UAB „Veiktra“ interesams, nepatikrino visų UAB „Veiktra“ per ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sandorių, nepateikė duomenų apie realią UAB „Veiktra“ turto padėtį – kiek jo rasta, kokia jo būklė, kur jis saugomas, kokios saugojimo išlaidos, kokios galimybės realizuoti, už kokią kainą ir pan. Bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos teiginiai, kad rasti trys automobiliai, jų saugojimo, išmuitinimo išlaidos viršija sveikų analogiškų automobilių rinkos vertę, negali būti laikomi tinkamu disponavimu bankrutuojančios įmonės turtu. Atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pateisinimas nevykdyti bankroto administratoriaus pareigų. UAB „Veiktra“ direktorius E. K. teismui patvirtino, kad įmonė nuo 2012 metų veiklos nevykdė, todėl 2014 m. kovo 3 d. Paslaugų teikimo sutarties, kuria buvo perkamos pervežimo paslaugos, sudarymas duoda pagrindo spręsti dėl UAB „Veiktra“ tyčinio bankroto, tačiau bankroto administratorius šio klausimo net nesvarstė. Bankroto administratorius siekia patvirtinti didelę administravimo išlaidų sąmatą, nevykdydamas bankroto administratoriaus pareigų, o tai rodo jo savanaudiškumą ir veikimą prieš kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi kreditoriaus R. T. prašymo dėl BUAB „Veiktra“ bankroto administratoriaus MB „Ius Lt“ atstatydinimo netenkino.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 4 punktą turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, nes teismo patvirtintas jo reikalavimas vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (t. y. 96,225 proc.).

Teismas nustatė, kad teismo nutartys, kuriomis buvo patvirtinti BUAB „Veiktra“ kreditorių finansiniai reikalavimai, bankroto administratoriui buvo įteiktos 2014 m. lapkričio 21 d., todėl jos įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 29 d. Atsižvelgdamas į tai, kad ĮBĮ 22 str. 1 d. ir teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi nustatytas 15 d. terminas administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą baigėsi 2014 m. gruodžio 14 d., o pirmas BUAB „Veiktra“ kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2014 m. gruodžio 3 d., teismas konstatavo, kad administratorius nepraleido įstatyme ir 2014 m. liepos 11 d. nutartyje nustatyto termino.

Iš bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos teismas nustatė, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui, todėl bankroto administratorius negalėjo atlikti pareigos, numatytos ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. – patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius per ne trumpesnį nei 36 mėnesių terminą iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, jog bankroto administratorius atsisakė patikrinti įmonės sudarytus sandorius, ar kad ateityje neketina tai daryti.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad bankroto administratorius nepateikė duomenų apie realią įmonės turto padėtį. Teismas nustatė, kad tokie duomenys bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje yra pateikti, t. y. kad bankrutuojanti įmonė turi tris lengvuosius automobilius, du iš jų yra saugomi muitinės sandėlyje, jie yra smarkiai nukentėję avarijose, be to, jie nėra išmuitinti, o trečias automobilis prastovėjo nesuremontuotas atviroje lauko aikštelėje, vidus smarkiai nukentėjęs nuo lietaus ir išorinio poveikio, jo suremontavimas reikalautų didelių investicijų.

Pasak teismo, BUAB „Veiktra“ 2014 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolas paneigia pareiškėjo argumentą, kad administratorius nesvarstė klausimo dėl BUAB „Veiktra“ tyčinio bankroto. Kreditorių susirinkimas 9 darbotvarkės klausimu svarstė klausimą dėl kreipimosi į teismą dėl tyčinio bankroto patvirtinimo, tačiau R. T. balsavo „prieš“.

Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, jog bankroto administratorius nevykdo ar netinkamai vykdo ĮBĮ jam priskirtas funkcijų. Todėl teismas sprendė, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti kreditoriaus R. T. prašymą dėl BUAB „Veikta“ bankroto administratoriaus MB „Ius Lt“ atstatydinimo iš pareigų. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjo vienašališko prašymo patenkinimas, nenustačius esminių administratoriaus veiklos pažeidimų, pažeistų kitų kreditorių teises ir interesus bei viešąjį interesą, šiuo atveju suponuojantį greitą ir efektyvų bankroto procedūrų vykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas R. T. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atstatydinti MB „Ius Lt“ iš BUAB „Veiktra“ bankroto administratoriaus pareigų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Bankroto administratoriaus suinteresuotumas kuo skubiau ir slapta nuo kreditorių užbaigti BUAB „Veiktra“ bankroto procedūrą yra pagrindas MB „Ius Lt“ atstatydinti iš bankroto administratoriaus pareigų. Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi UAB „Juridinė paslauga“, kuri pagal 2014 m. balandžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį iš UAB „Verenta“ įsigijo reikalavimo teises į UAB „Veiktra“ pagal 2014 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 4 235 Lt. Apeliantui 2014 m. gruodžio 3 d. atvykus į kreditorių susirinkimą, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo G. Mikulis telefonu iškvietė atvykti UAB „Verenta“ direktorių D. U., kuris prisistatė esantis UAB „Juridinė paslauga“ projektų vadovu, tačiau savo įgaliojimus patvirtinančių dokumentų nepateikė. Tai patvirtina bankroto procedūros neskaidrumą.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bankroto administratorius negali patikrinti sandorių, nes dokumentai paimti FNTT. Bankroto administratorius 2014 m. kovo 3 d. Paslaugų teikimo sutarties vykdymo realumą galėjo patikrinti šiuos dokumentus gaudamas iš kreditorių UAB „Juridinė paslauga“ ir tuo pačiu UAB „Verenta“ atstovaujančio D. U., tačiau to nepadarė ir akivaizdžiai vengia tai padaryti. Nei bankroto administratorius, nei teismas nepaneigė, kad tai gali būti dirbtinai sukurti dokumentai tik tam, kad būtų galimybė inicijuoti UAB „Veiktra“ bankroto bylą.

3. Bankroto administratorius kreditorių susirinkimui nepateikė duomenų apie realią UAB „Veiktra“ turto padėtį – kiek jo rasta, kokia jo būklė, kur jis saugomas, kokios saugojimo išlaidos, kokios galimybės realizuoti, už kokią kainą ir pan. Bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos teiginiai, kad rasti trys automobiliai, jų saugojimo, išmuitinimo išlaidos viršija sveikų analogiškų automobilių rinkos vertę, negali būti laikomi tinkamu disponavimu bankrutuojančios įmonės turtu.

4. Bankroto administratorius kreditorių susirinkimui nepateikė jokių atliktą darbą ir patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų.

BUAB „Veiktra“ bankroto administratorius MB „Ius Lt“ prašo pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Iš pateikto atskirojo skundo neaišku, kuo pasireiškia administratoriaus skubotumas ir veiksmų slaptumas. Administratoriaus siekis bankroto procedūras atlikti operatyviai parodo, kad administratorius veikia kreditorių interesais ir nevilkina bankroto bylos, o ne veikia aplaidžiai ar netinkamai.

2. Pareiškėjo samprotavimai dėl galimų sąsajų tarp UAB „Juridinė paslauga“ ir jai reikalavimą perleidusios UAB „Verenta“ yra nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, šis faktas niekaip nėra susijęs su administratoriaus vykdomomis pareigomis ir atliekamomis funkcijomis įmonės bankroto byloje. Pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl UAB „Verenta“ finansinio reikalavimo nuginčijimo.

3. Administratorius susirinkime pateikė tikslią ir realią įmonės turto būklę. Administratorius yra perėmęs tris transporto priemones, kurių apsauga, išlaikymas ir priežiūra yra vykdoma bei atliekamos ĮBĮ 11 str. 5 d. 3, 4 p. jam pavestos funkcijos. Jokio kito ilgalaikio turto įmonė neturi.

4. Kreditorių susirinkime administratorius pateikė nutarimo projektą dėl atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų dydžio patvirtinimo, kurie buvo paskaičiuoti įvertinus patirtus ir būsimus administravimo kaštus. Kreditoriai, manantys, kad administratoriaus prašomas atlyginimas ar kitos išlaidos yra nepagrįstos, turi teisę nepritarti siūlomam nutarimo projektui. Nutarimo dėl sąmatos tvirtinimo projekto pateikimas kreditorių susirinkimui negali būti laikomas administratoriaus suinteresuotumu bankroto byla ar veikimu priešingai kreditorių interesams.

Kreditoriai VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius atsiliepimuose nurodė, kad pritaria pareiškėjo R. T. atskirajam skundui ir prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas pakeisti bankroto administratorių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų. Dėl šios priežasties įstatymo leidėjas, įtvirtindamas teismui prerogatyvą spręsti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, numatė galimybę kreditoriaus prašymo atstatydinti bankroto administratorių netenkinti, jei šį prašymą patenkinus būtų pažeisti tokio prašymo neteikusių kreditorių ar viešasis interesas (ĮBĮ 11 str. 10 d. 2 p.). Administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2076/2012). Pažymėtina, jog teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės tai daryti dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013; 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1809/2013). Priešingu atveju, bankroto administratoriaus atstatydinimas vien formaliais pagrindais prieštarautų ĮBĮ siekiamiems tikslams.

Nagrinėjamu atveju apeliantas kaip vieną iš pagrindų paskirtajam bankroto administratoriui atstatydinti nurodo jo suinteresuotumą kuo skubiau ir slapta nuo kreditorių užbaigti BUAB „Veiktra“ bankroto procedūrą. Tačiau apeliantas nekonkretizuoja, kokie administratoriaus ar jo įgalioto asmens veiksmai rodo skubėjimą užbaigti BUAB „Veiktra“ bankroto procedūrą, kokia informacija, kurią administratorius turėjo pranešti kreditoriams, buvo nuo jų nuslėpta. Atskirajame skunde nepagrindžiama, kokiu būdu UAB „Verenta“ direktoriaus D. U. atstovavimo santykiai su bankroto bylą inicijavusia UAB „Juridinė paslauga“ patvirtina bankroto administratoriaus suinteresuotumą bankroto procedūra. Vien ta aplinkybė, kad apeliantui 2014 m. gruodžio 3 d. atvykus į kreditorių susirinkimą, bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo G. Mikulis telefonu iškvietė atvykti D. U., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas išvadai apie bankroto procedūros neskaidrumą ar abejonėms dėl galimo administratoriaus šališkumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Juridinė paslauga“ buvo išdavusi D. U. įgaliojimą atstovauti bendrovei bendraujant su BUAB „Veiktra“ bankroto administratoriumi, dalyvauti BUAB „Veiktra“ kreditorių susirinkimuose. Apelianto teiginiai apie bankroto administratoriaus suinteresuotumą BUAB „Veiktra“ bankroto procedūra yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo keisti bankroto administratorių.

Apelianto teigimu, bankroto administratorius netinkamai vykdo pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius per ne trumpesnį nei 36 mėnesių terminą iki bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad šią pareigą bankroto administratorius privalo atlikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.). Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Veiktra“ valdymo organams nustatė 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui visus įmonės dokumentus. BUAB „Veiktra“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodyta, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai yra perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui, todėl bankroto administratorius negalėjo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorių, sudarytų per ne trumpesnį nei 36 mėnesių terminą iki bankroto bylos iškėlimo, ir nustatyti, kurie iš jų priešingi įmonės tikslams ir prieštarautų kreditorių interesams. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bankroto administratorius iki pirmojo kreditorių susirinkimo neturėjo galimybės patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorių. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad administratorius delsia vykdyti šią pareigą ar vykdo ją aplaidžiai, ar apskritai atsisako ją vykdyti.

Apeliantas akcentuoja, kad bankroto administratorius nepatikrino 2014 m. kovo 3 d. Paslaugų teikimo sutarties, pagal kurią UAB „Verenta“ suteikė UAB „Veiktra“ pervežimo paslaugas už 4 235 Lt, vykdymo realumo. Pasak apelianto, ši sutartis ir jos pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra gali būti dirbtinai sukurti dokumentai, siekiant inicijuoti UAB „Veiktra“ bankroto bylą, nes įmonė tuo metu jokios veiklos nebevykdė. Tačiau tai nereiškia, kad šis sandoris yra priešingas įmonės veiklos tikslams ar galėjo turėti lemiamos įtakos tam, kad įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Byloje yra pateikti įrodymai, kad UAB „Veiktra“ direktorius E. K. pasirašė 2014 m. kovo 3 d. sąskaitoje faktūroje, jog paslaugas pagal minėtą sutartį gavo. Teismas šių dokumentų pagrindu patvirtino UAB „Juridinė paslauga“ pareikštą kreditorinį reikalavimą. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, administratorius neturėjo pagrindo abejoti šio sandorio realumu. Kita vertus, tai neužkerta kelio administratoriui ginčyti šį sandorį, jei jam gavus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus paaiškėtų, kad paslaugos pagal šį sandorį įmonei realiai nebuvo suteiktos. Be to, teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius turi ir kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Šią teisę siekiančiam įgyvendinti kreditoriui pateikus motyvuotą prašymą, teismas gali leisti savomis lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą (ĮBĮ 21 str. 3 d.).

Atskirojo skundo argumentai, kad bankroto administratorius kreditorių susirinkimui nepateikė duomenų apie realią UAB „Veiktra“ turto padėtį ir netinkamai disponuoja bankrutuojančios įmonės turtu, nėra pagrįsti. Iš bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos matyti, kad visą rastą UAB „Veiktra“ turtą sudaro trys smarkiai apgadinti lengvieji automobiliai. Jokio kito registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įmonė neturi. Įmonės dokumentuose nurodytų atsargų (atsarginių detalių), kurios sudaro virš 60 000 Lt, administratorius nerado. Apeliantas nepagrindžia, kaip, jo nuomone, bankroto administratorius turėtų disponuoti rastu įmonės turtu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad klausimus, ar šį turtą tikslinga pardavinėti ir kokiomis kainomis jį parduoti, turi spręsti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 33 str.). Iš 2014 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad bankroto administratorius septintuoju darbotvarkės klausimu pasiūlė spręsti dėl turto pardavimo už didžiausią pasiūlytą kainą, nes jo vertė nuolat mažėja, tačiau nutarimas nebuvo priimtas, prieš balsuojant vieninteliam kreditoriui R. T.. Pats apeliantas jokių pasiūlymų dėl turto realizavimo tvarkos nepateikė.

Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje, be kita ko, turi būti pateikta ir informacija apie teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą (ĮBĮ 11 str. 5 d. 25 p.). Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus pateiktoje veiklos ataskaitoje nurodyta, kad nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą iki pirmojo kreditorių susirinkimo, administratoriaus faktiškai patyrė 3 500 Lt išlaidų, kurias sudaro VĮ „Registrų centras“ paslaugų apmokėjimas, informacijos patikra duomenų bazėse, pašto, kuro ir kanceliarinės išlaidos, transporto priemonių saugojimas, gabenimas. Apelianto teigimu, bankroto administratorius kreditorių susirinkimui nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Faktiškai patirtos administravimo išlaidos – administratoriaus teikiamos veiklos ataskaitos sudėtinė dalis, todėl bankroto administratorius kreditorių susirinkimui turi pateikti pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų tokias išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2618/2011; 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011). Šių įrodymų nepateikimas gali būti laikomas administratoriaus veiklos ataskaitos trūkumais, kuriems pašalinti kreditorių susirinkimas turi nustatyti protingą terminą, jeigu ataskaitos nepatvirtina (ĮBĮ 23 str. 4 p.). Iš 2014 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorius R. T., vienintelis balsuodamas prieš nutarimą patvirtinti administratoriaus ataskaitą, nereikalavo pateikti konkrečius įrodymus, kurie patvirtintų administratoriaus patirtą išlaidų sumą. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi (civilinės bylos Nr. eB2-556-124/2015), be kita ko panaikintas BUAB „Veiktra“ 2014 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 2 „Dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo“ ir šis klausimas perduotas nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui. Taigi, kreditorių susirinkimui iš naujo nagrinėjant bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo klausimą, bankroto administratorius turės galimybę pašalinti minėtus ataskaitos trūkumus. Esant nurodytoms aplinkybėms, vien tai, kad bankroto administratorius šioje byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktiškai patirtas administravimo išlaidas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas atstatydinti bankroto administratorių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pagal pareiškėjo prašymą spręsdamas administratoriaus atstatydinimo klausimą, tinkamai ištyrė ir įvertino prašyme nurodytas aplinkybes, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl pagrindų atstatydinimui nebuvimo, tinkamai taikė bankroto administratoriaus atstatydinimo institutą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, atsakovui BUAB „Veiktra“ iš pareiškėjo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal pateiktus dokumentus šias išlaidas sudaro 440 Eur už teisinę pagalbą. Toks išlaidų dydis neatitinka bylos sudėtingumo, todėl atsakovui iš pareiškėjo priteistina jų dalis – 140 Eur (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Veiktra“ (į. k. 301695771) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.