Civilinė byla Nr. 2S-885-253/2020

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00345-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 16 d. 

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. A. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu, juo prašė nutraukti vykdomųjų bylų vykdymą, užbaigti išieškojimo negalimumo aktais, nes neturi turto ir pajamų. Nurodė, kad dėl sukelto konflikto reikalaujant geresnių darbo sąlygų ir užmokesčio darbo vietoje yra atleistas iš darbo, pataisos namų administracija nepatenkinta jo elgesiu, todėl toliau dirbti nors ir norėtų, nebegalėtų. Vykdomųjų bylų vykdymas turi būti nutrauktas, nes jei per vienus metus nuo vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliui vykdyti nerasta turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškoma, vykdomieji dokumentai turi būti grąžinami išieškotojui.

2.       Antstolė I. G. 2020 m. kovo 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti D. A. skundą ir su vykdomosiomis bylomis persiuntė teismui. Nurodė, kad D. A. skolų išieškojimas yra vykdomas nukreipus išieškojimą į jo gaunamas pajamas. 2018 m. birželio 8 d. ir 2019 m. sausio 8 d. patvarkymais buvo areštuotos D. A. priklausančios lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) kolonijos sąskaitoje. (duomenys neskelbtini) kolonija, vykdydama minėtus patvarkymus, į antstolės I. G. depozitinę sąskaitą periodiškai perveda D. A. priklausančias lėšas (2018 m. liepos 26 d. – 2,18 Eur; 2018 m. rugsėjo 6 d. – 2,50 Eur; 2018 m. rugsėjo 27 d. – 2,00 Eur; 2018 m. spalio 25 d. – 2,41 Eur; 2018 m. gruodžio 3 d. – 2,00 Eur; 2019 m. gruodžio 9 d. – 2,70 Eur). Šiomis išieškotomis piniginėmis lėšomis yra dengiamos antstolės vykdymo išlaidos. Antstolė periodiškai atliko išieškojimo veiksmus, vykdomosiose bylose nėra 2 metų laikotarpio, kurio metu nebūtų atlikta jokių veiksmų.

3.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašė pareiškėjo D. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skolininkas pats vengė vykdyti paskirtas nuobaudas, todėl antstolio patvarkymas atsisakyti patenkinti skundą yra pagrįstas ir teisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. A. skundą.

5.       Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš skolininko yra išieškomos proceso išlaidos civiliniame ir baudžiamajame procese, visose prašomose nutraukti vykdomosiose bylose D. A. skolų išieškojimas yra vykdomas nukreipus išieškojimą į jo gaunamas pajamas įkalinimo įstaigoje. Vien ta aplinkybė, kad D. A. šiuo metu nedirba, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutraukti vykdomųjų dokumentų vykdymą. Taip pat neatmetama galimybė, kad padėtis gali pasikeisti.

6.       Teismas konstatavo, kad D. A. prašymas nutraukti vykdomąsias bylas yra nepagrįstas, todėl jo tenkinti nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėjas D. A. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai pritaikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina.

7.2.       Apeliantas teigia, jog antstolė vykdo ne skolų, o vykdymo išlaidų ir papildomų vykdymo išlaidų išieškojimą. Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. išieškojo 13,79 Eur. Iš minėtos sumos antstolė nėra pervedusi į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas jokios dalies pinigų sumos, todėl išieškotojo interesai yra pažeisti.

7.3.       Teismas neįvertino, kad vykdant išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti priimti patvarkymai dėl skolos, mažesnės nei 57 Eur, o ne dėl skolos, mažesnės nei 100,00 Eur. Po vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti nebuvo laikomasi numatytų vykdomųjų veiksmų pradžios terminų.

8.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. 

11.       Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė – 2020 m. sausio 27 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prašymo dėl galimybės dirbti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) (duomenys neskelbtini). Apeliantas neprašo pridėti naujo įrodymo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jį pateikti apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis).

13.       CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Kadangi šis rašytinis įrodymai yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apelianto pateiktą naują įrodymą, kad jį, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

15.       Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. 

16.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolės I. G. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo išieškotojos VMI naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 36,16 Eur proceso išlaidų išieškojimo išieškotojos VMI naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 492,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiesiems išlaidų išieškojimo išieškotojos VMI naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

17.       Pareiškėjas antstolės ir teismo prašė nutraukti vykdomųjų bylų vykdymą išieškojimo negalimumo aktais ir grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojams. 

18.       CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, pavyzdžiui, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojo prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19.       Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu. Įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). 

20.       Esant nurodytam įstatymo reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, pripažintina, jog išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimui, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdyti. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 631 straipsnio 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju iš ginčijamų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė aukščiau nurodytų teisės normų pagrindu nėra priėmusi išieškojimo negalimumo akto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išieškojimas gali būti vykdomas ne tik iš skolininko darbo užmokesčio, bet ir iš jam prilygintų pajamų. Taigi, antstoliui manant, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą.

21.       Nagrinėjamos bylos ir vykdomųjų bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kolonija, vykdydama 2018 m. birželio 8 d. ir 2019 m. sausio 8 d. patvarkymus, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos iki 2019 m. gruodžio 9 d. į antstolės I. G. depozitinę sąskaitą periodiškai pervedė D. A. priklausančias lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, dėl ko bausmę atliekantis asmuo negalėtų įsidarbinti ir iš to gauti pajamų. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) raštą. Minėtame rašte nurodyta, jog šiuo metu įmonė neturi galimybės įdarbinti apelianto, taip pat nurodyta, kad, atsiradus nuteistųjų įdarbinimo poreikiui, įmonė kreipsis į pataisos namų administraciją. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aplinkybė, kad D. A. šiuo metu nedirba, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutraukti vykdomųjų dokumentų vykdymą. Apeliantas turi dėti pastangas padengti skolas ir nevengti įvykdyti savo pareigos sumokėti iš jo priteistas skolas. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog antstolės I. G. skundžiamą patvarkymą pripažinti neteisėtu nėra pagrindo. 

22.       Apeliantas teigia, kad išieškojimai vykdomi neteisėtai, t. y. pažeidžiant vykdomųjų veiksmų pradžios terminus.

23.       Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti antstolei pažeidžiant CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą.

24.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                               Albina Pupeikienė