Civilinė byla Nr. e2-92-420/2024

Proceso Nr. 2-11-3-00752-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 10 d.

Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,

sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams direktoriui E. S., advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,

atsakovės atstovams direktoriui M. L., advokatui Valdui Pumpučiui,

trečiajam asmeniui J. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autofuroras“ ieškinį atsakovei UAB „Ruvis“, trečiajam asmeniui J. Š., dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 305 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Autofuroras“ vykdo komercinę veiklą susijusią su naudotų automobilių detalių pardavimu. 2022-10-24 apie 13.00 val. ies?kovės darbuotojas pranes?e?, jog buvo sugadinti du ies?kovei priklausantys bei įvykio metu lauke buvę automobilių ke?bulai. Ke?bulus sugadino metalo supirkimo įmone?s UAB „Ruvis“ darbuotojas, besikraudamas į transporto priemonę ,,DAF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir per klaidą sumais?ęs savo pasikrovimo vietą. UAB „Autofuroras“ darbuotojams sus?ukus, pastarasis (UAB „Ruvis“) darbuotojas nustojo krauti, tac?iau abu ke?bulai jau buvo nepataisomai apgadinti. Įvykio metu sugadinti ke?bulai: „(duomenys neskelbtini) F02“ marke?s automobilio ke?bulas nepataisomai, „BMW F30“ marke?s automobilio ke?bulas nepataisomai. 2022-12-01 ies?kovė pateike? pretenziją atsakovei, kuri su pretenziją nesutiko, kadangi atsakovei neais?kus z?alos dydis, tac?iau aplinkybių ir kalte?s neneige?. 2022-10-26 ies?kovė de?l padarytos z?alos pareis?ke? pareis?kimą Vilniaus apskrities VPK. Institucija apklause? liudytojus, nagrine?jo įrodymus, tac?iau 2022-11-03 atsisake? prade?ti ikiteisminį tyrimą, nes atsakovės darbuotojai veiksmai kvalifikuotini, kaip neatsargumas, tode?l pasiu?le? ies?kovei ginti savo interesus civiline tvarka. Šiuo atveju ginčo dėl aplinkybių nėra, atsakovė pripažino savo veiksmų neteisėtumą, tačiau kilo ginčas dėl padarytos turtinės žalos, kuri nagrinėjimu atveju grindžiama 2023-06-28 konsultacine pažyma apie galimą turto kainą rinkoje Nr.2230612-K. Šiuo atveju padaryta z?ala pasireis?ke? nepataisomai sugadintais lengvojo automobilio“ BMW 3 serijos (F30)“ ke?bulo karkaso be priekinių kaire?s ir des?ine?s puse?s ketvirc?ių bei „BMW 7 serijos (F02)“ ke?bulo karkaso be galinio des?ine?s puse?s ketvirc?io. „BMW 3 serijos (F30)“ ke?bulo karkaso be priekinių kaire?s ir des?ine?s puse?s ketvirc?ių z?ala buvo apskaic?iuota taikant lyginamąjį metodą, t. y. pasirenkant trijų analogis?kų ke?bulų kainas ir is?vedant jų vidurkį, atimant priekinio kaire?s ir des?ine?s puse?s ketvirc?ius. „BMW 7 serijos (F02)“ ke?bulo karkaso be galinio des?ine?s puse?s ketvirc?io z?ala buvo apskaic?iuota taikant lyginamąjį metodą, t. y. pasirenkant trijų analogis?kų ke?bulų kainas ir is?vedant jų vidurkį, atimant galinio des?ine?s puse?s ketvirtį. Paz?ymoje nurodoma, kad lengvojo automobilio „BMW 3 serijos (F30)“ ke?bulo karkaso be priekinių kaire?s ir des?ine?s puse?s ketvirc?ių, vidutine? rinkos kaina 924 Eur; lengvojo automobilio „BMW 7 serijos (F02)“ ke?bulo karkaso be galinio des?ine?s puse?s ketvirc?io, vidutine? rinkos kaina 1 677 Eur. Ies?kovė, taip pat pras?o teismo atlyginti paz?ymos rengimo is?laidas, kurios yra 484 Eur, bei teisines is?laidas, rengiant atsakovui pretenziją, kurios sudaro 220 Eur.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad UAB „Ruvis“ užsiima metalo laužo supirkimu ir iš ieškovės ne kartą kaip metalo laužą yra pirkusi automobilių kėbulus, nebetinkamus eksploatuoti antrinėje automobilių rinkoje. 2022-10-24 atsakovės įmonės vairuotojas J. Š. netinkamai suprato jam darbų vadovo duotą pavedimą ir nuvyko pasikrauti automobilių kėbulų prie ieškovės angaro, esančio adresu Prašiškių g. 53, Vanaginės k., Riešės sen. Vilniaus rajone, iš kur jau ne vieną kartą yra vežęs automobilių laužą. Kaip paaiškino vairuotojas, prie angaro gulėjo dviejų lengvųjų automobilių kėbulų karkasai be durų, variklio gaubto, bagažinės dangčio, vienas be abiejų priekinių ketvirčių, o kitas - be galinio dešinės pusės ketvirčio. Kėbulų karkasų pakrovimą atliko pats atsakovės vairuotojas J. Š. su savo mašinos hidromanipuliatoriumi, pakrovimo veiksmą matė ir stebėjo vienas iš ieškovės darbuotojų, bet nieko nesakė ir pakrovimo nestabdė. Tik po pakrovimo priėjęs kitas ieškovės darbuotojas pasakė, kad buvo pakrauti ne tie kėbulų karkasai, po ko kėbulų karkasai buvo iškrauti ir vairuotojas išvyko iš ieškovės teritorijos. Ieškovės vertinimu, taip buvo nepataisomai sugadinti abiejų kėbulų karkasai (BMW 3 serijos, kurio gamybos periodas nuo 2012 iki 2018 m. ir BMW 7 serijos, kurio gamybos periodas nuo 2008 iki 2015 m.) ir jam padaryta žala. 2022-12-01 ieškovė (per atstovą) pareiškė pretenziją atsakovei, kuria pareikalavo kompensuoti 1 300 Eur bendrą žalą už abiejų kėbulų karkasų sugadinimą. Į šią pretenziją atsakovė (per atstovą) 2022-12-13 pateikė atsakymą, kuria pretenziją atmetė. Ieškiniu ieškovė reikalauja atlyginti didesnę, nei pretenzijoje nurodytą žalą – 3 305 Eur, kurią sudaro: 924 Eur BMW 3 serijos kėbulo karkaso kaina, 1 677 Eur BMW 7 serijos kėbulo karkaso kaina, 484 Eur išlaidos UAB „Nepriklausomų vertintojų biurui“ už išvados pateikimą ir 220 Eur teisinės pagalbos išlaidos už ikiteisminę pretenziją. Atsakovas neneigia fakto, kad jo vairuotojas per klaida? bande? pasikrauti UAB „Autofuroras“ teritorijoje buvusius dvieju? automobiliu? ke?bulus, tac?iau vien tik šio fakto nepakanka konstatuoti esant visoms civiline?s atsakomybe?s sa?lygoms. Visų pirma, ieškovė, teigdama, kad kėbulų karkasams pakrovimo metu buvo padaryti sugadinimai, turėtų įrodyti kokia jų būklė buvo iki pakrovimo, t. y. kad pakrovimas buvo jų sugadinimo priežastis, o iki pakrovimo jie buvo tinkami naudoti antrinėje rinkoje. Turint omenyje, kad ieškovė užsiima daužtų automobilių pirkimu ir naudotų automobilio detalių pardavimu, tikėtina, kad ir byloje aptariami automobilių kėbulai įgyti tokiu būdu ir galimai buvo apgadinti iki jų pakrovimo ir nebūtinai galimi realizuoti antrinėje rinkoje. Atsižvelgiant į tai, ieškovė įpareigotina pateikti ginčo automobilių kėbulų fotonuotraukas rodančias jų būklę iki 2022-10-24 dienos. Antra, atsakovės vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovei yra padaryta žala. Kaip galima suprasti iš pareikšto ieškinio, abu automobiliu? ke?bulų karkasus ieškovė vertina kaip antrine?je automobiliu? rinkoje realizuotinas automobiliu? detales, tac?iau duomenu?, kad šiuos automobiliu? ke?bulus buvo galima saugiai ir tinkamai pagal paskirti? naudoti ir kad jie, būdami išpjaustytais ketvirčiais, išsaugojo savo eksploatacinius parametrus ir savybes, nepateikta. Kaip matyti iš UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ pateiktos ataskaitos ir joje esančių abiejų automobilių fotonuotraukų, abiejų lengvųjų automobilių kėbulų karkasai buvo be durų, variklio gaubto, bagažinės dangčio, vienas be abiejų priekinių ketvirčių, o kitas – be galinio dešinės pusės ketvirčio. Tai reiškia, kad be pačių kėbulų karkasų, atskiromis detalėmis nebuvo ką realizuoti (pvz. dureles, variklio gaubtą, bagažinės dangtį). Kadangi abu kėbulų karkasai buvo su išpjaustytais ketvirčiais (BMW 3 serijos - be abiejų priekinių ketvirčių, o BMW 7 serijos - be galinio dešinės pusės ketvirčio), tai ieškovė turėjo pateikti neginčijamus įrodymus, kad kėbulų karkasai be atitinkamos jų dalies gali būti leistina civilinės apyvartos prekė. UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ ataskaitoje šis klausimas nebuvo keliamas ir dėl to nebuvo pasisakyta. Jei tokie kėbulų karkasai neatitinka saugumo reikalavimų ir jie negali būti leistina civilinės apyvartos prekė, tai abu kėbulų karkasai vertintini kaip metalo laužas, kurio vertei atsakovo atliktas pakrovimas - iškrovimas jokios esminės įtakos nepadarė, o turint omeny, kad abu kėbulų karkasai liko pas ieškovę, tai tokiu atveju ir jokia žala ieškovei nepadaryta. Jei vis tik atskiros išpjaunamos kėbulo dalys gali būti leistina civilinės apyvartos prekė ir naudojamos antrinėje rinkoje, tai atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad pakrovimo metu galėjo būti aplankstyti tik kėbulų stogai, todėl likusios kėbulų karkasų dalys (nupjovus stogo dalį) galėtų būti realizuojamos. Ieškinyje ne kartą minima aplinkybė, kad kėbulų karkasai nepataisomai sugadinti nėra niekuo nepagrįsti.  Atsakovei kelia pagrįstas abejones ir ieškovės pateikta UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ parengta ataskaita dėl kėbulų rinkos vertės, nes vertintojai nustatydami abiejų kėbulų rinkos kainas, palyginamuosius pavyzdžius ėmė kėbulų karkasus su visais ketvirčiais (netgi vertino kėbulus su visa likusia automobilio dalimi) ir tuo pačiu taikė nulinius pataisos koeficientus. Taip pat neaišku kuo remiantis vertintojai nurodė, kad vertinamų kėbulų būklė buvo gera, kai duomenų apie jų būklę iki atsakovės pasikrovimo neturėjo.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad is?imti is? apyvartos daiktai yra tik is?imtine nuosavybe esantys daiktai, tode?l atsiliepimo argumentai de?l neleistinos civiline?s apyvartos preke?s sąvokos yra nepagrįsti, kadangi UAB „Nepriklausomų vertontojų biuras“ 2023-06-28 paz?ymoje vertino lyginamuoju metodu, t. y. tyrimia pasiu?los objektai. Paz?ymoje nurodoma, kad pasiu?los objektų s?altinis yra www.rrr.lt ir www.srotas24.lt, tode?l jei atsakovė laikytų, kad pasiu?los objektai yra draudz?iami, tas leistų suprasti, kad is? esme?s rinkoje yra parduodamos draudz?iamos apyvartos preke?s, kas be abejo yra nepagrįsta. Atsakovė nepateike? jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu bu?tų galima daryti neabejotinas is?vadas, kad ke?bulų karkasai ir jų dalys yra neleisti naudoti ir realizuoti. Aprašant turtą, kurio vertinimas buvo atliktas, buvo detaliai aprašyti visi kėbulų požymiai, o būtent, aprašant lengvojo automobilio „BMW 3 serijos (F30)“ ke?bulo karkasą, nurodoma, kad ke?bulo karkasas be durų, priekinių sparnų, variklio gaubto, bagaz?ine?s dangc?io; priekinių des?ine?s ir kaire?s puse?s ketvirc?ių. Aprašant lengvojo automobilio „BMW 7 serijos (F02)“ ke?bulo karkasą nurodoma, kad jis be durų, priekinių sparnų, variklio gaubto, bagaz?ine?s dangc?io, be galinio des?ine?s puse?s ketvirc?io. Aukščiau nurodytos individualios ypatybės buvo įtraukiamos apskaičiuojant kėbulų karkasų vidutinės rinkos kainas atimant konkrečias dalis, todėl atsakovės nurodytos pažymos ne tik nepaneigė, tačiau jos neginčija, t. y. neteikia papildomų įrodymų, kad pažymoje duomenys pateikiami klaidingai, taip pat nepagrįstai nurodo, kad kėbulų karkasų kainos buvo apskaičiuotos su visais ketvirčiais, nes BMW 3 serijos kėbulo karkaso kaina buvo nustatoma atimant priekinio kairės ir dešinės pusės ketvirčius, o BMW7 serijos kėbulo karkaso kaina buvo nustatoma atimant galinio dešinės pusės ketvirčio kainą. Atsakovė neginčija žalos apskaičiavimo metodo. Laikant, kad nėra jokių kitų įrodymų kilusiai žalai nustatyti, ieškovė laiko, kad 2023-06-28 pažyma yra pakankamas įrodymas žalai pagrįsti, nes joje detaliai pateikiamas žalos apskaičiavimo metodas ir daiktų detalizacija.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad atsakovės vertinimu, lengvųjų automobilių kėbulų karkasai su išpjaustytais ketvirčiais, kuomet trūkstami kėbulo karkaso ketvirčiai vėliau yra privirinami iš kitų tos pačios markės ir modelio automobilių kėbulų, yra nesaugūs ir praranda savo turėtas saugumo savybes bei negali būti pakartotinai naudojami nepaisant to, kad antrinėje civilinėje apyvartoje toks panaudojimas ir yra gana plačiai paplitęs. Siekiant patvirtinti šią aplinkybę, atsakovė kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją, tačiau pastaroji atsakė, jog turi būti vadovaujamasi transporto priemone?s gamintojo instrukcijose nurodytais reikalavimais de?l remonto technologijos ir panaudojamu? atsarginiu? daliu?. Kadangi į pagrindinį šioje byloje klausimą iš esmės nebuvo atsakyta, atsakovė taip pat pateikė prašymą dėl informacijos suteikimo UAB „Tuvlita“, prašant pateikti informaciją ar lengvųjų automobilių kėbulų karkasai, neturintys priekinio ir / ar galinio ketvirčio, atitinka keliamus saugumo reikalavimus, gali būti saugiai naudojami antrinėje rinkoje bei išsaugo savo eksploatacines savybes kai trūkstami kėbulo karkaso ketvirčiai yra pritvirtinami (privirinami) iš kitų tos pačios markės ir modelio automobilių kėbulų. Gautas atsakymas patvirtins arba paneigs atsakovės byloje keliamas abejones dėl tokio kėbulo karkaso galimumo naudoti antrinėje rinkoje kaip atsargines detales. Jei tokie kėbulų karkasai neatitinka saugumo reikalavimų ir jie negali būti leistina civilinės apyvartos prekė, tai abu kėbulų karkasai vertintini kaip metalo laužas, kurio vertei atsakovės atliktas pakrovimas – iškrovimas jokios esminės įtakos nepadarė, o turint omeny, kad abu kėbulų karkasai liko pas ieškovę, tai tokiu atveju ir jokia žala ieškovei nepadaryta. Atsakovė atsiliepime suformulavo prašymą, kad ieškovė pateiktų įrodymus, už kiek ji yra įsigijusi abu ginčo kėbulų karkasus, kas leistų įvertinti ne teorinę jo nuostolių sumą (ko siekiama su ieškiniu pateikiant 2023-06-26 UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ pažymą), o realius nuostolius, tačiau su dubliku tokia informacija pateikta nebuvo. Atsakovė pakartotinai prašo teismą įpareigoti ieškovę tokią informaciją pateikti. Kita vertus, jei byloje būtų nustatyta, kad išpjaustyti kėbulų karkasai gali būti naudojami antrinėje civilinėje apyvartoje kaip atsarginės detalės, galimos saugiai eksploatuoti ir tuo nepažeidžiami jokie saugumo reikalavimai, tuomet atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad pakrovimo metu galėjo būti aplankstyti tik kėbulų stogai, o likusios kėbulų karkasų dalys (nupjovus stogo dalį) galėtų būti realizuojamos. Ieškinyje ne kartą minima aplinkybė, kad kėbulų karkasai nepataisomai sugadinti nėra niekuo nepagrįsti. Duomenų kurios likusios dalys gali dar būti pakartotinai naudojamos ieškovė nepateikė ir neišminusavo iš savo reikalaujamos sumos. Net jei teismas padarytų išvadą, kad ieškovė patyrė žalą negalėdama abiejų kėbulų realizuoti kaip naudotų atsarginių detalių, neišvengiamai turėtų būti išminusuojama iš žalos sumos kėbulų karkasų, kaip metalo laužo, suma. Iki teismo posėdžio atsakovė pateiks savo skaičiavimus dėl abiejų kėbulų, kaip metalo laužo kainos. Atsakovė taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ikiteisminėje bylos stadijoje 2022-12-01 pretenzija ieškovė reikalavo kompensuoti nuostolius dėl abiejų automobilių karkasų sugadinimo 1 300 Eur, tačiau ieškiniu reikalaujama suma išaugo 2,5 karto, kas leidžia įtarti, jog ieškovė iš šios situacijos siekia nepagrįstai praturtėti.

Teismo

Teismo

Teismo

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Esminės faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-10-24 apie 13.00 val. į ieškovės UAB „Autofuroras“ teritoriją, esančią Prašiškių g. 53, Vanaginės k., Riešės sen. Vilniaus rajone, atvyko atsakovės UAB „Ruvis“ darbuotojas J. Š. su transporto priemone ,,DAF“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), pasikrauti automobilių kėbulų. J. Š. per klaidą sumais?ė pasikrovimo vietą ir į transporto priemonę ,,DAF“ jame sumontuotu hidromanipuliatoriumi pasikrovė ne tuos kėbulus: „(duomenys neskelbtini) F02“ marke?s automobilio ke?bulo karkasą ir „BMW F30“ marke?s automobilio ke?bulo karkasą. Ieškovo darbuotojams pasakius, kad pakrauti ne tie kėbulų karkasai, kėbulų karkasai buvo iškrauti ir J. Š. išvyko iš ieškovės teritorijos. Ieškovės teigimu abu ke?bulai buvo nepataisomai apgadinti. 2022-10-26 ies?kovė de?l padarytos z?alos pateike? pareis?kimą Vilniaus apskrities vuriausisjam policijos komisatiatui, kuris, patikslinęs įvykio aplinkybes, 2022-11-03 nutarimu atsisake? prade?ti ikiteisminį tyrimą nepadarius veikos, turinčios nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes atsakovės darbuotojo veiksmai kvalifikuotini kaip neatsargumas. Ieškovė 2022-12-01 pateike? atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad dėl sugadinto „(duomenys neskelbtini) F02“ marke?s automobilio ke?bulo jai padaryta 600 Eur žala, o dėl sugadinto „BMW F30“ marke?s automobilio ke?bulo – 700 Eur žala. Taip pat nurodė, kad patyrė 220 Eur išlaidų už prertenzijos parengimą. Viso praše sumokėti žalos atlyginimui 1520 Eur. Atsakovė 2022-12-13 pateikė ieškovei atsakymą, kuriuo pretenziją atmetė. Ieškovė kreipėsi į Nepriklausomų vertintojų biurą ir gavo 2023-06-28 konsultacinę pažymą apie galimą turto kainą rinkoje Nr.2230612-K, kurioje nurodoma, kad lengvojo automobilio „BMW 3 serijos (F30)“ ke?bulo karkaso be priekinių kaire?s ir des?ine?s puse?s ketvirc?ių, vidutine? rinkos kaina 924 Eur; lengvojo automobilio „BMW 7 serijos (F02)“ ke?bulo karkaso be galinio des?ine?s puse?s ketvirc?io, vidutine? rinkos kaina 1 677 Eur.

Dėl ieškinio reikalavimų

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo atlyginti už jos atsiradimą atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda esant visiems keturiems jos atsiradimo pagrindams – neteisėtiems veiksmams, žalai ir nuostoliams, priežastiniam ryšiui, kaltei, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Ieškovui tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius bei jų priežastinį ryšį. Kaltė yra preziumuojama. (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pareiga atsakyti už darbuotojų veiksmais sukeltą žalą tenka darbdaviui (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis konstitucinio visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), t. y. žalą patyręs asmuo turi būti grąžinamas į iki pažeidimo buvusią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos A. T. 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

Nagrinėjamojoje byloje ginčo dėl įvykio aplinkybių nėra, atsakovė neneigia fakto, kad jos vairuotojas per klaida? bande? pasikrauti ieškovės teritorijoje buvusius dvieju? automobiliu? ke?bulus, pripažino savo darbuotojo veiksmų neteisėtumą. Tai reiškia, kad byloje nereikia įrodynėti neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės. Tačiau, atsakovės manymu, vien tik fakto, kad jos vairuotojas pasikrovė dvieju? automobiliu? ke?bulus, nepakanka konstatuoti esant visoms civiline?s atsakomybe?s sa?lygoms, nes, atsakovės teigimu, žala ieškovei nebuvo padaryta, o jei ir buvo padaryta, tai žymiai mažesnė. Tokiu būdu, byloje kilo ginčas ar ieškovei buvo padaryta turtinė žala ir jei taip, tai kokio dydžio.

Ieškovė žalos dydį grindžia Nepriklausomų vertintojų biuro 2023-06-28 konsultacine pažyma apie galimą turto kainą rinkoje Nr.2230612-K, kurioje nurodoma, kad lengvojo automobilio „BMW 3 serijos (F30)“ kėbulo karkaso be priekinių kaire?s ir des?ine?s pusės ketvirc?ių, vidutine? rinkos kaina 924 Eur; lengvojo automobilio „BMW 7 serijos (F02)“ ke?bulo karkaso be galinio des?ine?s puse?s ketvirc?io, vidutine? rinkos kaina 1 677 Eur.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodo, jog ieškovė turėtų įrodyti kokia ke?bulų būklė buvo iki pakrovimo, t. y. kad pakrovimas buvo jų sugadinimo priežastis, o iki pakrovimo jie buvo tinkami naudoti antrinėje rinkoje. Atsakovės teigimu, tikėtina, kad ir byloje aptariami automobilių kėbulai galimai buvo apgadinti iki jų pakrovimo. Be to, atsakovės vertinimu, nėra duomenu?, kad šiuos automobiliu? ke?bulus buvo galima saugiai ir tinkamai pagal paskirti? naudoti ir kad jie, būdami išpjaustytais ketvirčiais, išsaugojo savo eksploatacinius parametrus ir savybes. Atsakovei kelia abejones ir UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ pateikta ataskaita dėl kėbulų rinkos vertės, nes vertintojai nustatydami abiejų kėbulų rinkos kainas, palyginamuosius pavyzdžius ėmė kėbulų karkasus su visais ketvirčiais (netgi vertino kėbulus su visa likusia automobilio dalimi) ir tuo pačiu taikė nulinius pataisos koeficientus, be to nurodė, kad vertinamų kėbulų būklė buvo gera, kai duomenų apie jų būklę iki atsakovės pasikrovimo neturėjo.

Teismas tokius atsakovės teiginius atmeta, nes jie nepagrįsti įrodymais ir yra tik atsakovės samprotavimai. Ieškovė pateikė automobilių kėbulų įsigijimo dokumentus, papildomai pateikė kėbulų foto nuotraukas iki įvykio, iš kurių matyti, kad abu kėbulai buvo geros būklės. Šią aplinkybę paneigiančių rodymų byloje nėra, jų nepateikė ir atsakovė. Atmestini ir atsakovės teiginiai, kad nustatydami abiejų kėbulų rinkos kainas, turto vertintojai ėmė kėbulų karkasus su visais ketvirčiais. Iš UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ pateiktos pažymos ir joje esančių abiejų automobilių kėbulų fotonuotraukų matyti, kad kėbulai vertinti tokios būklės, kokios buvo. Aprašant turtą, kurio vertinimas buvo atliktas, buvo detaliai aprašyti visi kėbulų požymiai, o būtent, aprašant lengvojo automobilio „BMW 3 serijos (F30)“ ke?bulo karkasą, nurodoma, kad ke?bulo karkasas be durų, priekinių sparnų, variklio gaubto, bagaz?ine?s dangc?io, priekinių des?ine?s ir kaire?s puse?s ketvirc?ių. Aprašant lengvojo automobilio „BMW 7 serijos (F02)“ ke?bulo karkasą nurodoma, kad jis be durų, priekinių sparnų, variklio gaubto, bagaz?ine?s dangc?io, be galinio des?ine?s puse?s ketvirc?io. Aukščiau nurodytos individualios ypatybės buvo įtraukiamos apskaičiuojant kėbulų karkasų vidutinės rinkos kainas atimant konkrečias dalis: BMW 3 serijos kėbulo karkaso kaina buvo nustatoma atimant priekinio kairės ir dešinės pusės ketvirčius, o BMW7 serijos kėbulo karkaso kaina buvo nustatoma atimant galinio dešinės pusės ketvirčio kainą.

Teismas pažymi, kad ekspertizė šioje byloje nebuvo paskirta, atsakovė ekspertizės skirti neprašė, savo turto įvertinimo nepasiūlė, žalos apskaičiavimo metodo neginčijo, specialisto apklausti neptašė. Dėl nurodyto ieškovo pateikta specialisto konsultacinę pažymą teismas vertina kaip reikiamų žinių turinčio specialisto išvadą ir ja vadovaujasi.

Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad rungimosi principas, be kita ko, suteikia šalims teisę ir pareigą teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta aukščiau, nereikia įrodynėti neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad jai buvo padaryta žala ir ši žala sudaro 2 601 Eur. Nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę, yra pagrindas ieškinį tenkinti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 601 Eur (924 + 1 677). 

Kiti atsakovės argumentai (dėl kėbulų galimybės būti civilinėje apyvartoje ir naudojimo antrinėje rinkoje, jų laikymo vietos, atliekų naudojimo ir kt.), teismo vertinimu, neturi reikšmės ginčo sprendimui ir teismo sprendimo priėmimui, todėl dėl jų nepasisakoma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą (A. T.2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Tenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos ieškovės patirtos papildomos išlaidos, tai yra 220 Eur is?laidos, rengiant atsakovui pretenziją, ir 484 Eur žalos dydžio nustatymo išlaidos, kurios yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Viso priteistina 3 305 Eur (2 601 + 220 + 484) nuostolių atlyginimui.

Atsakovė triplike nurodė, kad jeigu jei teismas padarytų išvadą, kad ieškovė patyrė žalą negalėdama abiejų kėbulų realizuoti kaip naudotų atsarginių detalių, iš žalos sumos turėtų būti išminusuojama kėbulų karkasų, kaip metalo laužo, suma ir įsipareigojo iki teismo posėdžio pateikti savo skaičiavimus dėl abiejų kėbulų, kaip metalo laužo kainos. Tačiau atsakovė nepateikė teismui nei skaičiavimų, nei metalo laužo supirkimo kainų, nei duomenų apie ginčo kėbulų karkasų svorį. Dėl nurodyto teismui nėra pagrindo mažinti nuostolių dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprašė ieškinio patenkinimo atveju priteisti ar įpareigoti kitaip perduoti jai kėbulų karkasus, šis klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Dėl palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovė yra juridinis asmuo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovės naudai 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 305 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023-07-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys prašė priteisti iš kitos šalies jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šiuo teismo sprendimu ieškinys patenkinamas visiškai, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlydinimą.

Ieškovė, reikšdama byloje reikalavimą dėl žalos priteisimo, ieškinio suma nurodė 3 305 Eur ir sumokėjo 99 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį (aktuali redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.), procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pateikė per EPP sistemą, tačiau neišreiškė pageidavimo procesinius dokumentus gauti tik elektroninio ryšio priemonėmis, todėl teisingai sumokėjo 99 Eur žyminį mokestį.

Kadangi ieškinys patenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 99 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 17,16 Eur dokumentų vertimo iš anglų kalbos turėtų išlaidų. Teismas pripažįsta dokumentų vertimo išlaidas būtinomis ir pagrįstomis, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 17,16 Eur vertimo išlaidų.

Šalies išlaidos susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovė turėjo 1 234,20 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Teismas, priteisdamas šias išlaidas, įvertina bylos sudėtingumą, tai, kad bylos nagrinėjamas trūko apie metus laiko, ieškovės atstovas rengė ir pateikė teismui ieškinį, dubliką, rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus, teikė prašymus, dalyvavo 5 teismo posėdžiuose. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingos, jų mažinimui nėra pagrindo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 234,20 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1350,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 52,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 52,93 Eur šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).  

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ruvis“, juridinio asmens kodas 302901352, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autofuroras“, juridinio asmens kodas 300007204, naudai 3 305 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkis eurus) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 305 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1350,36 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ruvis“, juridinio asmens kodas 302901352, valstybės naudai 52,93 Eur (penkiasdešimt du eurus 93 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas                                                                                     Vladimiras Kurasovas