Administracinė byla Nr. eI2-894-631/2022

                                                        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02446-2021-4

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 27.4; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 10  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos ,,Demokratijos plėtros fondas“ atstovei advokatei V. E.,

atsakovės Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovui V. P.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui E. E.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ atstovui advokatui A. Č. (A. Č.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos ,,Demokratijos plėtros fondas“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys E. E. ir uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“.

Teismas

nustatė:

        Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. EKS-13/21 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, jog Komisija 2021 m. birželio 15 d. posėdyje išnagrinėjo UAB ,,Delfi“ skundą dėl E. E. (toliau – ir Žurnalistas) publikacijos ,,Rinkimų favoritai? arba Okupuota valstybė. Lietuvą KGB metodais užvaldo Kremliaus draugai, o patriotai tyli. Gal metas pabusti? (toliau – ir Publikacija, Straipsnis) (,,Valstybė“ (internetinis), 2020 m. gegužės 29 d.) ir priėmė skundžiamą sprendimą, kuris, pareiškėjos teigimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnį, todėl turėtų būti panaikintas.

Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad ,,Delfi“ 2020 m. gruodžio 7 d. skunde Komisijai dėl pareiškėjos paskleistos neetiškos informacijos išskyrė septynias Publikacijos citatas/pastraipas, kurios, kaip nurodė „Delfi“, pažeidžia jo dalykinę reputaciją: 

1. ,,Deja, šiandien delfi.lt, mūsų nuomone, tapo vos ne galingiausiu su Rusija verslo ryšiais susijusio oligarcho R. K. ruporu“ (toliau – ir Pirmasis teiginys); 

2. ,,Būtent šiame kontekste ir reikėtų vertinti birželio 29 d. naujienų portale delfi.lt pasirodžiusį V. D. straipsnį „Slaptieji protokolai išduoda šešėlinių kardinolų planus“. Jo įžangoje aiškinama, kad „prieš kelerius metus aktyviais branduolinės energetikos šalininkais buvę Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai staiga tapo aršiais jos kritikais ir susibūrę į oficialią asociaciją „Sąjūdis prieš Astravo AE“ savo veikimu siekia daryti įtaką Lietuvos vidaus ir užsienio politikai.“ Tai skamba tarsi KGB raportas iš praeities, apverčiantis realybę aukštyn kojomis. Juk daugybę kartų rašėme, kad Visagino AE projektas buvo būtinas visų pirma tam, kad nebūtų Astravo AE. Taigi naujienų portalas, kuris ignoruoja R. K. vaidmenį žlugdant Visagino AE projektą ir atveriant kelią V. P. monstrui Astrave, kaip šešėlinius siaubūnus vertina tuos, kurie kovėsi už Visagino AE, kad nebūtų Astravo AE, o dabar kaunasi su Astravu už Lietuvos laisvę. Kaltina juos, kad savo veikimu jie bando daryti įtaką gerosios karbauskinės valdžios Lietuvos vidaus ir užsienio politikai!“ (toliau – ir Antrasis teiginys); 

3. ,,Tačiau anksčiau kaltę už Astravą verčiant būtent tiems, kurie kovojo su Astravu, buvo tik klaidinama, o šiandien pasiekėme aukščiausią degradavimo stadiją, kai iš naujienų portalų Lietuvoje didžiausias reklamos pajamas – ir ne tik iš oligarchinių, bet ir iš Vakarų verslo grupių – gaunantis delfi.lt, kuris, kaip rašėme, paties R. K. buvo pamalonintas azartinių lošimų reklamos milijonais, kovotojus su Astravo monstru pavadino vos ne didžiausiais Lietuvos priešais, bet visi tyli. Tai verčia klausti, kuo ši situacija skiriasi nuo tos, kai Sąjūdis, kuris kovojo už Lietuvos laisvę, KGB žiniasklaidoje irgi buvo vadinamas blogiu? Manytume, jog iš esmės tik tuo, kad tuo metu Lietuvos tauta susivienijo su Sąjūdžiu ir bent trumpam įveikė KGB bei komunistus, o šiandienį Sąjūdį galima spardyti KGB metodais, bet tauta ir net šviesuomenė bei verslo inteligentija bailiai tyli.“ (toliau – ir Trečiasis teiginys); 

4. ,,Čia galima prisiminti ir kitus delfi.lt straipsnius, kurie buvo paskelbti visai neseniai. Ir nors galima sutikti, kad kalbėdamas su Latvijos televizija vienas iš antiastravinio judėjimo aktyvių dalyvių Ž. P. kiek sutirštino spalvas, bandydamas atkreipti latvių dėmesį, esą jų politika dėl elektros pirkimo iš Astravo AE naudinga Rusijai, jo pareiškimo esmė yra teisinga ir jį aršiai kritikuoti galėjo nebent tie, kurie gina Astravo interesus. Delfi.lt ne tik sukritikavo Ž. P.: „Latvijos televizijos reportaže Pavilionis nesirinko žodžių“, bet dar ir pakalbino Latvijos politiką R. R., kuris pritaria elektros iš Astravo AE pirkimui ir ne tik sukritikavo Ž. P., bet ir apkaltino Lietuvą, kad elgiasi blogai. Nejau tikrai L. P. mano, kad ir dėl šių tekstų kalti tik jų autoriai ir kad tai nėra portalo, kuriame ji dirba, interesų atspindys? Nejau ji nemato, kad delfi.lt yra tapęs vos ne kišeniniu R. K. ruporu, o tarp aktyviai jame besireklamuojančių veidų nuolat šmėžuoja V. U.? O ką jau kalbėti apie Kremliaus trolius, kurie komentarų skiltyse skleidžia Maskvai naudingas įtaigas... Štai Vakaruose nepriklausoma vertybinė žiniasklaida ir atsakingas verslas atsisako reklamuotis feisbuke, nes ten siaučia troliai, kurių tikslas – griauti pilietinę demokratiją, o Lietuvoje visi, išskyrus mūsų redakciją, apsimeta, kad to nemato. Taip kolegos žurnalistai trolių įtaką įteisina, o Vakarų verslas ją dar ir finansuoja.“ (toliau – ir Ketvirtasis teiginys);

5. ,,Tai ir lemia, kad tam tikru momentu gali dominuoti „MG Baltic“ televizijos, reklamuojančios šokantį su Rusija verslo ryšiais susijusį oligarchą V. U., arba delfi.lt, kuris suteikia tribūną Sąjūdį prieš Astravo AE persekiojančiam su Rusija verslo ryšiais susijusiam oligarchui R. K..“ (toliau – ir Penktasis teiginys); 

6. ,,Kaip teisingai rašo L. P., šiandien visa Lietuva turėtų susivienyti prieš Astravą, tačiau būtent dėl šių įtakų, sklindančių ir iš R. K. bei delfi.lt, suformuota nuomonė, kad Sąjūdis prieš Astravo AE yra politizuotas dešiniųjų projektas.“ (toliau – ir Šeštasis teiginys); 

7. ,,Beje, akivaizdžiai, mūsų nuomone, ne Lietuvai dirbanti informacinė erdvė ne tik pridengė R. M. sunaikinimo skandalą bulvariniu informacijos apie D. B. ir V. S. skyrybas srautu, bet ir prisidėjo prie patriotų, kovojančių su Astravu, dergimo, nes mėgino įteigti, kad jie – ne patriotai, o tik pavojų keliantys šešėliniai veikėjai su slaptaisiais protokolais ir visokiomis kitokiomis bjaurastimis. Šis tikrųjų Lietuvos patriotų naikinimo procesas buvo idealiai pridengtas R. Š. ir R. K. naudingu projektu „Pliažas“. Taip buvo išreklamuotas ne tik R. Š., kurį priskirtume prie stambiajam kapitalui, taip pat ir „MG Baltic“, draugiškesnių politikų, bet ir delfi.lt favoritas R. K. – oligarchas, kuris aršiai persekioja Sąjūdį prieš Astravo AE ir tuo pat metu save, kovodamas su R. Š. pliažu, manytume, dėl žiniasklaidos ir ypač delfi.lt skelbiamos informacijos, turėjo galimybę pavaizduoti kaip didžiausią patriotą. Tad Liberalų sąjūdžio ir konservatorių, kurie vieninteliai drįsta ryžtingiau stoti prieš Astravo monstrą ir jį remiantį Kremliaus bei vietinių grupuočių suformuotą aštuonkojį, galimybės artėjančiuose Seimo rinkimuose sumažėjo, o „MG Baltic“ ir delfi.lt artimesnių veikėjų – R. Š. ir R. K. – bei jų partijų galimybės išaugo.“ (toliau – ir Septintasis teiginys).

Pažymi, kad, kaip skunde Komisijai teigė „Delfi“, pareiškėja šiais teiginiais pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 3, 4, 5, 7, 8 ir 20 straipsnių nuostatas.

        Nurodo, kad 2021 m. vasario 9 d. teikdama Komisijai paaiškinimus dėl „Delfi“ skundo nurodė, jog ,,Delfi“ skunde nėra nurodyta, kuo būtent ir kaip konkrečiai kiekviena iš nurodytų pastraipų ar net Publikacijos dalių pažeidžia ,,Delfi“ dalykinę reputaciją. Taip pat nesuprantama, kokios tikrovės neatitinkančios žinios arba nesąžiningos, žeminančios ir neetiškos nuomonės apie ,,Delfi“ buvo paskleistos, kokie tiksliai teiginiai ir kodėl yra laikytini neatitinkančiais tikrovės, ar juose esanti nuomonė nėra pagrįsta. Pareiškėja Komisijai nurodė, kad ,,Delfi“ analogišką skundą pateikė ir Žurnalistų etikos inspektoriui (toliau – ir ŽEI), todėl, vadovaujantis Komisijos darbo reglamento 2.22 punktu, prašė atsisakyti nagrinėti skundą. Be to, tuo atveju, jei Komisija nagrinės skundą, prašė iš ŽEI išreikalauti pareiškėjos ŽEI pateiktus duomenis bei papildomai paprašė išreikalauti tuos įrodymus, kurių dėl asmens duomenų bei komercinių paslapčių apsaugos negali gauti. Nurodo, kad pateiktuose paaiškinimuose ŽEI pareiškėja išsamiai pasisakė dėl kiekvienos „Delfi“ išvados. Pareiškėja nurodė, jog nėra aišku, kodėl, pavyzdžiui, priskyrimas R. K. ,,Delfi“ favoritui, ar artimesniam, išreklamuotam asmeniui yra kaltinimas. Atsižvelgiant į ,,Delfi“ skelbtą itin gausią informaciją, susijusią su R. K. ir jo partija, ar partiečiais, tokio reiškinio apibūdinimas lingvistine išraiškos forma ,,ruporas“, yra visiškai normalus. Publikacija yra rubrikoje ,,Nacionaliniai interesai“, todėl jame pateikiama reikšminga visuomenei analizė, autoriaus susirūpinimas dėl valstybės užvaldymo, pastebimų pavojingų tendencijų todėl sutinka su ,,Delfi“, kad informacija suteikiama tendencingai. Pažymi, jog Publikacija turi būti vertinama kaip visuma, atskleidžiamas jos kontekstas, nes Publikacijoje nėra teigiama, kad ,,Delfi“ yra ,,KGB raportas“, ar veikia ,,KBG metodais“. Autorius tik pateikia palyginimą su KGB laikais, kuriais buvo persekiojami kovotojai už laisvę, o ,,Delfi“ neminimas, tik nurodoma į oligarchų ir Kremliaus užvalomą Lietuvą. Publikacijoje taip pat įvertinama, kodėl toks svarbus yra Sąjūdis prieš Astravo AE.

Pareiškėjos teigimu, ,,Valstybė“ tiesiogiai nekaltina ,,Delfi“ veikiant KGB metodais, ar kad jis yra „KGB raportas“. Publikacijos autorius tik pasidalina su skaitytojais tikrovėje esančios ir ,,Delfi“ skaitytojams pateiktos informacijos įvertinimu, analize, bei šią informaciją apibūdina ir sugretina su jam iškilusia asociacija (buvusiu (ir esamu) KGB veikimu).

Nurodo, kad „Delfi“ skunde nėra nurodyta, kokie kaltinimai neparemti faktais, kokie poelgiai vertinami neadekvačiai, kokia teisinga informacija yra iškraipyta. Nesutinka, kad Publikacija yra neobjektyvi ir, kad buvo poreikis ,,Delfi“ pateikti savo poziciją dėl autoriaus įžvalgų. Publikacija yra objektyvi, nes paremta tikrais įvykiais ir faktinėmis aplinkybėmis, autoriaus daugiamete geopolitinių procesų samprata. Be to, Publikacija yra dėl viešojo intereso, jame itin aiškūs ir labai aiškiai ginami nacionaliniai interesai, piliečiai raginami pastebėti Kremliaus ir oligarchų, nomenklatūros veikimą, nenaudingą Lietuvai. Pažymi, kad žodis ,,Delfitronas“ yra išgalvotas, kalboje neegzistuoja, todėl prasmės neturi. Jis pavaizduotas kaip meninė išraiškos forma žurnalo dizainerio.

        Pareiškėjos teigimu, Komisijai pateiktas skundas tik įrodo nepakantumą kritikai. Be to, kadangi skundai kartojasi, nėra abejonių, jog ,,Delfi“ to siekia sąmoningai, tarsi parodydami, kad, jeigu tik ,,Delfi“ bus kritikuojamas, skundai nesibaigs. Pareiškėja nesutinka su Sprendimo išvadomis dėl Kodekso straipsnių pažeidimo, nes Komisija neatsižvelgė nei į pareiškėjos paaiškinimus, nei į paaiškinimus ŽEI, neišreikalavo ir netyrė įrodymų.

Apibendrindama nurodo, kad Publikacijoje aiškiai nurodomi šaltiniai, kodėl jo autoriui susiformavo tokios įžvalgos, kuriomis buvo būtina pasidalinti su visuomene. Publikacijoje paskelbta visuomenei reikšminga informacija ir buvo teisėtas visuomenės interesas ją sužinoti. Pareiškėja Publikacijoje nepaskelbė jokių neteisingų žinių ar nepagrįstų ir žeminančių nuomonių apie ,,Delfi”. Publikacijoje skelbta informacija yra pagrįsta tikrovėje vykusiais faktais, įskaitant tame tarpe ir istorinę tiesą. Be to, Publikacija yra dėl viešojo intereso, joje apžvelgiama opi tema apie vidinį Lietuvos užvaldymą, o žiniasklaidos priedermė yra nagrinėti visuomenei reikšmingus klausimus, atskleisti netinkamas viešųjų ir privačių asmenų veikas, kelti diskusijas įvairiais visuomenei reikšmingais aspektais. ,,Delfi“ Skundas nepagrįstas, nes pareiškėja dėl nurodytų motyvų nepaskleidė jokių tikrovės neatitinkančių žinių ar žeminančių ir neetiškų nuomonių apie ,,Delfi“, neskelbė ir šmeižikiškos informacijos, dezinformacijos ir pan. Publikacija nepažeidė ,,Delfi“ dalykinės reputacijos, tokie įrodymai nebuvo nepateikti. 

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė visus skundo argumentus, prašydama jį tenkinti.

        Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir Asociacija) atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad 2021 m. birželio 15 d. Komisija išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens „Delfi“ skundą dėl portale valstybe.eu 2020 m. liepos mėn. paskelbtos E. E. publikacijos „Rinkimų favoritai? arba Okupuota valstybė. Lietuvą KGB metodais užvaldo Kremliaus draugai, o patriotai tyli. Gal metas pabusti?“ (Publikacija). „Delfi“ Komisijai pateiktame skunde nurodė, jog portalas delfi.lt Publikacijoje kelis kartus buvo pavadintas (kišeniniu) R. K. ruporu, pats R. K. vadinamas portalo delfi.lt favoritu, portalo delfi.lt straipsnis vadinamas KGB raportu, o pats portalas kaltinamas spardymu KGB metodais ir Astravo AE interesų gynimu. Taip pat nurodoma, jog tokie kaltinimai yra aiškiai nepagrįsti. Tai, kad portalas skelbia įvairių politikų pozicijas, nereiškia, kad jis tapo kažkurio iš jų ruporu, kaip ir tai, kad žurnalistė remiasi dokumentais ir kritiškai pasisako tam tikru klausimu, nėra tinkamas pagrindas kaltinti ją ir (ar) „Delfi“ tariamu veikimu KGB metodais. Skunde taip pat pažymėta, jog kaltinimai portalui delfi.lt neparemti jokiais faktais, o portalo poelgiai vertinami neadekvačiai – Publikacija iškraipo teisingą informaciją, yra neobjektyvi ir akivaizdžiai šališka. „Delfi“ teigimu, skundžiami teiginiai žeidžia bendrovės reputaciją, nepriklausomai nuo išvados, kad jie yra žinios ar nuomonės. Tuo tarpu pareiškėja Komisijai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog Publikacijoje nebuvo paskelbta jokių neteisingų žinių ar nepagrįstų ir žeminančių nuomonių apie portalą delfi.lt. Paskelbta informacija yra pagrįsta tikrovėje vykusiais faktais, įskaitant ir istorinę tiesą, jog KGB persekiojo kovotojus už laisvę, pasirinkdavo būdus, kurie juos diskredituodavo, apversdami realybę aukštyn kojomis. Pareiškėjos teigimu, Publikacija yra dėl viešojo intereso, joje apžvelgiama opi tema apie vidinį Lietuvos užvaldymą Publikacijoje nurodytais būdais, o žurnalistas, šiuo atveju, tik atliko savo prievolę, kadangi siekia apsaugoti valstybės interesą nuo pavojingų tendencijų. Dėl Publikaciją iliustruojančio fotomontažo paaiškinimuose nurodė, jog žodis ,,Delfitronas“ yra išgalvotas ir kalboje neegzistuoja, todėl prasmės neturi ir pavaizduotas buvo tik kaip meninė žurnalo dizainerio išraiškos forma. Be to, pats fotomontažas yra linksmas, humoristinis, jokios agresijos ar pykčio neturi, todėl dalykinės reputacijos pažeisti negalėjo.

        Komisija, įvertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog portalas delfi.lt Publikacijoje buvo vadinamas „vos ne kišeniniu“ R. K. „ruporu“, šio portalo publikacija buvo vadinama KGB raportu, o pats portalas buvo kaltinamas veikla KGB metodais ir Lietuvai nedraugiškų interesų gynimu. Komisija sprendė, kad nors pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Komisija nusprendė, kad portale delfi.lt yra skelbiamos įvairių politikų ir visuomenės veikėjų nuomonės, dažnai oponuojančios viena kitai, todėl teigti, kad šis portalas atstovauja vienai kuriai nors politinei jėgai (nuomonei), nėra jokio objektyvaus pagrindo, o šio portalo įvardinimas kieno nors „ruporu“ ir (ar) „kišeniniu“ ar, juo labiau, kaltinimas veikiant KGB metodais laikytinas nesąžiningu ir neetišku. Komisija Sprendimu pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 3 ir 4 straipsniai. Taip pat Komisija sprendė, kad iš Publikacijos statistinis informacijos vartotojas galėjo susidaryti įspūdį, jog portalas delfi.lt yra KGB metodais veikiantis R. K. įrankis, skirtas visuomenei kvailinti. T. K. pripažino, jog taip pat buvo pažeistas ir Kodekso 8 straipsnis.

        Dėl pareiškėjos skundo teismui argumentų nurodo, kad tai, jog pareiškėjos minima žurnalistė savo publikacijoje kritiškai pasisakė vienu ar kitu visuomenei aktualiu ir pakankamai prieštaringai vertinamu klausimu, nėra pakankamas pagrindas kaltinti ją ir (ar) portalą delfi.lt veikimu KGB metodais ar Lietuvai nedraugiškų interesų gynimu. Tiek pats KGB, tiek ir jo veiklos metodai Lietuvoje yra vertinami itin neigiamai ir visuotinai smerkiami, todėl bet koks nepriklausomos visuomenės informavimo priemonės tapatinimas su šia organizacija ir (ar) jos veiklos metodais laikytinas neetišku.

Nesutiko ir su pareiškėjos argumentais, jog R. K. portale delfi.lt, lyginant su kitais politikais, skiriama daugiausiai dėmesio. Portale delfi.lt yra skelbiamos įvairių politikų ir visuomenės veikėjų nuomonės, todėl teigti, jog šis portalas atstovauja vienai kuriai nors politinei jėgai (nuomonei), nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl darė išvadą, jog Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 3 ir 4 straipsnių reikalavimai. Publikacija buvo iliustruota fotomontažu, kuriame Seimo pastato fone buvo pavaizduotas besišypsantis R. K., rankose laikantis futuristinės išvaizdos ginklą su užrašu „Delfitronas“. Atsakovės teigimu, akivaizdu, jog sąsajoje su Publikacijos antrašte ir tekstu R. K. yra priskiriamas Kremliaus draugų ratui, kaip ir akivaizdu tai, jog žodis „Delfitronas“ daugumai skaitytojų asocijuojasi būtent su „Delfi“. T. K. taip pat pagrįstai nusprendė, jog statistinis informacijos vartotojas, susipažinęs su Publikacijos antrašte ir tiesiai po šia antrašte patalpintu fotomontažu, galėjo susidaryti įspūdį, jog portalas delfi.lt yra visuomenei kvailinti skirtas R. K. įrankis, veikiantis KGB metodais, todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeisti ir Kodekso 8 straipsnio reikalavimai.

Teismo posėdžio metu atstovas visiškai palaikė atsiliepimo argumentus, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, prašydamas jį atmesti, o Sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delfi“ atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Dėl pareiškėjos argumentų, kad „Delfi“ reputacija prieštaringa ir negali būti ginama nurodo, kad neegzistuoja joks teismo sprendimas (nutartis), kuris konstatuotų „Delfi“ „prieštaringą“ reputaciją. Priešingai, Komisija Sprendime konstatavo, kad portale delfi.lt yra skelbiamos įvairių politikų ir visuomenės veikėjų nuomonės, dažnai oponuojančios viena kitai, todėl nėra pagrindo teigti, jog šis portalas atstovauja vienai kuriai nors politinei jėgai (nuomonei) ir pan. Pažymi, kad Visuomenės informavimo įstatymas nustato bendrą pareigą reikšti nuomonę sąžiningai ir etiškai. Nėra jokios išimties, kad tam tikrais atvejais ši pareiga negalioja, todėl pareiškėjos pozicija, atleidžianti ją nuo pareigos nuomonę reikšti sąžiningai ir etiškai, yra atmestina. Priešingu atveju pareiškėja galėtų skleisti neetišką, įžeidžiančią, šmeižiančią informaciją nebijodama jokios atsakomybės. Taip pat pažymėjo, kad „Delfi“ yra UAB, t. y. privatusis juridinis asmuo, neteikiantis viešųjų paslaugų, todėl galioja įprastinės neįžeidžiančios, nemenkinančios, nežeminančios kritikos tolerancijos ribos.

Dėl ginčo teiginių nurodo, kad iš Publikacijoje nurodytų teiginių turinio galima teigti, kad pareiškėja net kelis kartus pavadina portalą „Delfi“ (kišeniniu) R. K. ruporu, o R. K. pavadina portalo „Delfi“ favoritu; portalo DELFI straipsnį pavadina KGB raportu ir apkaltiną portalą „Delfi“ spardant KGB metodais; priskyrė portalui „Delfi“ Astravo AE interesų gynimą; apkaltina portalą „Delfi“, kad jame šmėžuoja V. U. ir, kad suteikta tribūna R. K.; kad portalas „Delfi“ išreklamavo R. Š. ir R. K.; teigia, kad R. K. yra artimesnis portalui „Delfi“ veikėjas. Pažymi, kad tokie kaltinimai yra nepagrįsti. Tai, kad portalas „Delfi“ skelbia įvairių politikų pozicijas, nereiškia, kad jis tapo kažkurio iš jų ruporu. Be to, Publikacijos autoriaus pasisakymai akivaizdžiai prieštarauja logikai. Taigi, Publikacijos autoriaus kaltinimai portalui „Delfi“ traktuotini kaip kaltinimai neobjektyvumu, o tai, kad žurnalistė V. D. remiasi dokumentais ir kritiškai pasisako tam tikru klausimu, nėra pagrindas apkaltinti ją ir portalą tariamu veikimu KGB metodais. Komisija pagrįstai konstatavo, kad ginčijami teiginiai pažeidžia Kodekso 3, 4 ir 8 straipsnių nuostatas.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašydamas skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. E. atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė visiškai sutinkantis su pareiškėjos pozicija ir prašė skundą tenkinti ir panaikinti Komisijos sprendimą.

Teismas

konstatuoja:

        Byloje ginčas keliamas dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. EKS-13/21 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad portalas valstybe.eu, 2020 m. liepos mėn. paskelbė E. E. publikaciją „Rinkimų favoritai? arba Okupuota valstybė. Lietuvą KGB metodais užvaldo Kremliaus draugai, o patriotai tyli. Gal metas pabusti?“

 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „Delfi“ kreipėsi į atsakovę, prašydama įvertinti Publikacijos atitiktį Kodekso 3, 4, 5, 7, 8, 20 straipsniams. Atsakovė, išnagrinėjusi „Delfi“ kreipimąsi, 2021 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą pripažinti, jog pareiškėjos leidžiamo žurnalo ,,Valstybė“ internetiniam portale paskelbtoje E. E. publikacijoje „Rinkimų favoritai? arba Okupuota valstybė. Lietuvą KGB metodais užvaldo Kremliaus draugai, o patriotai tyli. Gal metas pabusti?“ (valstybe.eu, 2020 m. liepos mėn.) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, 4 straipsnis ir 8 straipsnis.

 Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Komisija pripažino, kad Publikacijoje buvo pažeisti Etikos kodekso 3, 4 ir 8 straipsniai. Taip pat Komisija išaiškino VšĮ ,,Demokratijos plėtros fondas“, kad ji privalo ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti šį sprendimą portale „valstybe.eu“.

Etikos kodekso 3 straipsnyje nustatyta, kad, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones; perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką; nuomonės turi būti reiškiamos etiškai.

Etikos kodekso 4 straipsnyje nustatyta, kad žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų.

Etikos kodekso 8 straipsnyje nustatyta, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad Etikos kodekso 3 straipsnis įpareigoja žurnalistus ir viešosios informacijos rengėjus skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones, o pateikiant įvairias nuomones, neskleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1123-1062/2017).

Remiantis LVAT formuojama praktika, Etikos kodekso 3 straipsnis reikalauja ne tik skleisti teisingas žinias, bet ir išklausyti suinteresuotus asmenis, pateikti alternatyvias nuomones, taip užtikrinant jų įvairovę (žr. 2017 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017). 

Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje Diena et Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).

Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju byloje, publikacijoje buvo skelbiama: „Deja, šiandien delfi.lt, mūsų nuomone, tapo vos ne galingiausiu su Rusija verslo ryšiais susijusio oligarcho R. K. ruporu. Būtent šiame kontekste reikėtų vertinti birželio 29 d. naujienų portale delfi.lt pasirodžiusį V. D. straipsnį „Slaptieji protokolai išduoda šešėlinių kardinolų planus“. Jo įžangoje aiškinama, kad „prieš kelerius metus aktyviais branduolinės energetikos šalininkais buvę Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai staiga tapo aršiais jos kritikais ir susibūrę į oficialią asociaciją „Sąjūdis prieš Astravo AE savo veikimu siekia daryti įtaką Lietuvos vidaus ir užsienio politikai. Tai skamba tarsi KGB raportas iš praeities, apverčiantis realybę aukštyn kojomis. Juk daugybę kartų rašėme, kad Visagino AE projektas buvo būtinas visų pirma tam, kad nebūtų Astravo AE. Taigi naujienų portalas, kuris ignoruoja R. K. vaidmenį žlugdant Visagino AE projektą ir atveriant kelią V. P. monstrui Astrave, kaip šešėlinius siaubūnus vertina tuos, kurie kovėsi už Visagino AE, kad nebūtų Astravo AE, o dabar kaunasi su Astravu už Lietuvos laisvę. Kaltina juos, kad savo veikimu jie bando daryti įtaką gerosios „karbauskinės“ valdžios Lietuvos ir vidaus ir užsienio politikai!“; „Tačiau anksčiau kaltę už Astravą verčiant būtent tiems, kurie kovojo su Astravu, buvo tik klaidinama, o šiandien pasiekėme aukščiausią degradavimo stadiją, kai iš naujienų portalų Lietuvoje didžiausias reklamos pajamas - ir ne tik iš oligarchinių, bet ir iš Vakarų verslo grupių - gaunantis delfi.lt, kuris, kaip rašėme, paties R. K. buvo pamalonintas azartinių lošimų reklamos milijonais, kovotojus su Astravo monstru pavadino vos ne didžiausiais Lietuvos priešais, bet visi tyli. Tai verčia klausti, kuo ši situacija skiriasi nuo tos, kai Sąjūdis, kuris kovojo už Lietuvos laisvę, KGB žiniasklaidoje irgi buvo vadinamas blogiu? Manytume, jog iš esmės tik tuo, kad tuo metu Lietuvos tauta susivienijo su Sąjūdžiu ir bent trumpam įveikė KGB bei komunistus, o šiandien Sąjūdį galima spardyti KGB metodais. „Čia galima prisiminti ir kitus delfi.lt straipsnius, kurie buvo paskelbti visai neseniai. Nors galima sutikti, kad kalbėdamas su Latvijos televizija vienas iš antiastravinio judėjimo aktyvių dalyvių Ž. P. kiek sutirštino spalvas, bandydamas atkreipti latvių dėmesį, esą jų politika dėl elektros pirkimo iš Astravo AE naudinga Rusijai, jo pareiškimo esmė yra teisinga ir jį aršiai kritikuoti galėjo nebent tie, kurie gina Astravo interesus. Delfi.lt ne tik sukritikavo Ž. P.: „Latvijos televizijos reportaže Pavilionis nesirinko žodžių“, bet dar ir pakalbino Latvijos politiką R. R., kuris pritaria elektros iš Astravo AE pirkimui ir ne tik sukritikavo Ž. P., bet ir apkaltino Lietuvą, esą ši elgiasi blogai. Nejau tikrai L. P. mano, kad ir dėl šių tekstų kalti tik jų autoriai ir kad tai nėra portalo, kuriame ji rašo, interesų atspindys? Nejau ji nemato, kad delfi.lt yra tapęs vos ne kišeniniu R. K. ruporu, o tarp aktyviai jame besireklamuojančių veidų nuolat šmėžuoja V. U.? O ką jau kalbėti apie Kremliaus trolius, kurie komentarų skiltyse skleidžia Maskvai naudingas įtaigas... <...> Taip kolegos žurnalistai trolių įtaką įteisina, o Vakarų verslas jas dar ir finansuoja“; „Kaip teisingai rašo L. P., šiandien visa Lietuva turėtų susivienyti prieš Astravą, tačiau būtent dėl šių įtakų, sklindančių ir iš R. K. bei delfi.lt, suformuota nuomonė, kad Sąjūdis prieš Astravo AE yra politizuotas dešiniųjų projektas“, „Beje, akivaizdžiai, mūsų nuomone, ne Lietuvai dirbanti informacinė erdvė ne tik pridengė R. M. sunaikinimo skandalą, bulvariniu informacijos apie D. S. ir V. S. skyrybas srautu, bet ir prisidėjo prie patriotų, kovojančių su Astravu, dergimo, nes mėgino įteigti, kad jie — ne patriotai, o tik pavojų keliantys šešėliniai veikėjai su slaptaisiais protokolais ir visokiomis kitokiomis bjaurastimis. Šis tikrųjų Lietuvos patriotų naikinimo procesas buvo idealiai pridengtas R. Š. ir R. K. naudingu projektu „Pliažas“. Taip buvo išreklamuotas ne tik R. Š., kurį priskirtume prie stambiajam kapitalui, taip pat ir „MG Baltic“, draugiškesnių politikų, bet ir delfi.lt favoritas R. K. - oligarchas, kuris aršiai persekioja Sąjūdį prieš Astravo AE ir tuo pat metu save, kovodamas su R. Š. pliažu, manytume, dėl žiniasklaidos ir ypač delfi.lt skelbiamos informacijos, turėjo galimybę pavaizduoti kaip didžiausią patriotą. Tad Liberalų sąjūdžio ir konservatorių, kurie vieninteliai drįsta ryžtingiau stoti prieš Astravo monstrą ir jį remiantį Kremliaus bei vietinių grupuočių suformuotą aštuonkojį, galimybės artėjančiuose Seimo rinkimuose sumažėjo, o tikėtina, kad „MG Baltic“ ir delfi.lt artimesnių veikėjų, atitinkamai R. Š. ir R. K., bei jų reprezentuojamų partijų galimybės išaugo“.

Publikacija buvo iliustruota fotomontažu, kuriame Seimo pastato fone buvo pavaizduotas besišypsantis R. K., rankose laikantis futuristinės išvaizdos ginklą su užrašu „DELFITRONAS“.

Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, Publikacija buvo didesnės apimties, bet būtent šias anksčiau nurodytas publikacijos dalis ir jose paskelbtus trečiojo asmens žurnalisto E. E. teiginius Sprendime analizavo Komisija, nagrinėdama UAB „Delfi“ skundą.

Skunde Komisijai UAB „Delfi“ nurodė, jog Publikacijoje portalas delfi.lt kelis kartus buvo pavadintas R. K. (kišeniniu) ruporu, pats R. K. vadintas portalo delfi.lt favoritu, portalo delfi.lt straipsnis vadinamas KGB raportu, o pats portalas kaltinamas spardymu KGB metodais ir Astravo AE interesų gynimu. „Delfi“ Komisijai neigė tokius kaltinimus. Argumentavo, kad portale skelbiamos įvairių politikų pozicijos, portalas nėra kieno nors ruporas, ir atskiros žurnalistės kritiški pasisakymai tam tikru klausimu nėra tinkamas pagrindas kaltinti ją ir portalą tariamu veikimu KGB metodais. Skunde pažymėta, jog kaltinimai portalui delfi.lt neparemti jokiais faktais, o portalo poelgiai Publikacijoje vertinami neadekvačiai – iškraipyta, neobjektyvi ir šališka informacija. UAB „Delfi“ nuomone, skundžiami teiginiai žeidžia bendrovės reputaciją, nepriklausomai nuo išvados, kad jie yra žinios ar nuomonės.

Komisija

Visuomenės informavimo etikos asociacija yra viena iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, savo veikloje siekianti užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija (Visuomenės informavimo įstatymas 46 str. 1 d.).

Visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra.

Išanalizavus „Delfi“ skunde Komisijai nurodytas septynias citatas/pastraipas dėl nurodytų teiginių, šalių pozicijas dėl šių citatų ir Komisijos sprendimo motyvus, sutiktina su Komisijos teiginiais Sprendime, kad žurnalistės kritiški pasisakymai visuomenei aktualiais ar prieštaringai vertinamais klausimais negali sudaryti pagrindo kaltinti ją ir patį portalą delfi.lt veikiant KGB metodais ar Lietuvai nedraugiškų interesų gynimu. Nekelia abejonių, kad tiek pats KGB, tiek ir jo veiklos metodai Lietuvoje yra suprantami ir vertinami itin neigiamai ir smerkiami, todėl bet koks nepriklausomos visuomenės informavimo priemonės tapatinimas su KGB organizacija ar lyginimas veikiant jos veiklos metodais laikytinas neetišku.

Atmestini pareiškėjo argumentai dėl R. K. portale delfi.lt skiriamo itin didelio dėmesio, lyginant su kitais politikais. Ginčo nagrinėjimui nei Komisijai, nei teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad delfi.lt publikuotų išimtinai vienam kuriam politikui ar kitam daugiau ar mažiau visuomenėje žinomam veikėjui palankius straipsnius ar nuomones. Sutiktina su Komisijos, kartu ir atsakovės, teiginiais, kad portale delfi.lt skelbiamos įvairių politikų ir visuomenės veikėjų nuomonės. Pareiškėjos teiginiai, jog portalas atstovauja vienai kuriai nors politinei jėgai (nuomonei), atmestini, kaip nepagrįsti. Publikacijoje portalo delfi.lt įvardinimas pasirinkto politiko „ruporu“ ar jo laikymas „kišeniniu“ to politiko atstovu, laikytinas nesąžiningu ir neetišku. Darytina išvada, jog Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 3 ir 4 straipsnių reikalavimai.

Minėta, kad, remiantis LVAT formuojama praktika, Etikos kodekso 3 straipsnis reikalauja ne tik skleisti teisingas žinias, bet ir išklausyti suinteresuotus asmenis, pateikti alternatyvias nuomones, taip užtikrinant jų įvairovę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nebuvo jokių alternatyvių nuomonių, nebuvo leista pasisakyti „Delfi“ atstovams, Publikacijoje nurodytai žurnalistei ir pan.; taigi, nebuvo užtikrinta nuomonių (pozicijų) įvairovė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pagal Konvencijos 10 straipsnį, laisvės garantija spaudai suteikiama su sąlyga, kad ji veikia siekdama pateikti informaciją, kuri verta pasitikėjimo, ir gerbdama žurnalistų profesinės etikos reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95). Teismas taip pat yra akcentavęs žurnalistų rūpestingumo ir kruopštumo pareigą, siekiant, kad pateikiama informacija būtų tiksli.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šią nuostatą papildo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 1 punktas, įtvirtinantis, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus.

        Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą bei Publikacijos tekstą, pritaria Komisijos išvadai dėl Etikos kodekso 8 straipsnio pažeidimo. Teismas pažymi, kad ginčo publikaciją iliustravus fotomontažu, kuriame Seimo pastato fone pavaizduotas besišypsantis R. K., rankose laikantis futuristinės išvaizdos ginklą su užrašu „DELFITRONAS“ ir vidutiniam skaitytojui perskaičius Publikacijos antraštę „Rinkimų favoritai? arba Okupuota valstybė. Lietuvą KGB metodais užvaldo Kremliaus draugai, o patriotai tyli. Gal metas pabusti?“, statistinis informacijos vartotojas gali susidaryti įspūdį, jog portalas delfi.lt yra KGB metodais veikiantis, skirtas visuomenei kvailinti R. K. įrankis.

Sutiktina su atsakovės argumentais, kad tokia antraštė, kaip anonsinė medžiaga, bei pats fotomontažas (kad ir humoristinio pobūdžio), kartu su Publikacija, iškreipia kūrinį ir klaidina informacijos vartotoją, nes jokio objektyvaus pagrindo teiginiams apie delfi.lt, jį lyginant su veikimu KGB metodais ir buvimu R. K. ar kurio nors kito asmens įrankiu, nebuvo nustatyta, todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai pripažino Kodekso 8 straipsnio pažeidimą.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, juo neatsakyta į Delfi skundą dėl kitų Kodekso straipsnių pažeidimų. Teismo vertinimu, Sprendimo motyvai konstatuojant Kodekso 3, 4 ir 8 straipsnių pažeidimus nurodyti aiškiai ir nedviprasmiškai. Iš į bylą pateikto Komisijos 2021 m. birželio 15 d. posėdžio protokolo išrašo matyti, jog tarp Komisijos narių vyko diskusija dėl Publikacijos ir buvo balsuojama dėl konkrečių Kodekso straipsnių pažeidimų konstatavimo. Teismui nėra pagrindo išeiti už ginčo nagrinėjimo ribų ir kaip nors plečiamai vertinti Publikacijos teiginių turinį ar jos atitikimą kitiems Kodekso straipsniams, dėl kurių Komisija Sprendimo išvadose nepasisakė. Be kita ko, Komisija posėdyje aptarė ir delfi.lt skaitytojų komentarų klausimą, pasiūlė pareiškėjai dėl to kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Kaip nustatyta iš šalių atstovų paaiškinimų, ŽEIT paduotas delfi.lt skundas dar neišnagrinėtas.

Pažymėtina, kad Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Taigi, teismas plačiau dėl kitų pareiškėjos, atsakovės, trečiųjų asmenų išdėstytų teiginių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismo posėdyje nepasisako, vertindamas, kad jie neturi sprendžiamosios reikšmės šioje administracinėje byloje ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgus į visus teismo išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Komisija visapusiškai ir objektyviai įvertinusi skundą pateikusios UAB „Delfi“, taip pat pareiškėjos VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ argumentus, Publikacijos tekstą, antraštę bei fotomontažą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, ir nėra pagrindo pareiškėjos skundą, ginčijant padarytus Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus pripažinti pagrįstu bei atitinkamai naikinti skundžiamo Komisijos 2021 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. EKS-13/21, kuriuo konstatuoti šio Etikos kodekso 3, 4 ir 8 straipsnių pažeidimai. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (3 dalis). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuotas CPK 98 straipsnyje.

Šioje byloje pareiškėjos skundas atmestas, tad laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovės naudai. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Šioje byloje sprendimas iš esmės yra priimtas ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Delfi“ naudai. Tad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. UAB „Delfi“ pateikė įrodymus, kad patyrė 990 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos laikytinos racionaliomis, pagrįstomis ir būtinomis, jos nėra nepagrįstai padidintos, atitinka teisės aktų reikalavimus, tad būtent tokio dydžio (990 Eur) bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas priteistinos iš pareiškėjos VšĮ ,,Demokratijos plėtros fondas“ trečiajam asmeniui UAB „Delfi“.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos viešosios įstaigos ,,Demokratijos plėtros fondas“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti.

Iš pareiškėjos viešosios įstaigos ,,Demokratijos plėtros fondas“ priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ 990 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                             Gitana Butrimaitė

Saulius Jakaitis

                                                                                Egidija Puzinskaitė