Civilinė byla Nr. e2-2705-1084/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03703-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.10.1; 2.6.10.6; 2.6.20; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,

sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei, Editai Juršienei,

dalyvaujant ieškovams A. G. ir K. S., jų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatams Midai Vengeliauskaitei, Linui Meškiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir K. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl piniginių lėšų grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

1.       ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: priteisti ieškovei A. G. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 1 000,00 Eur lėšų, sumokėtų atsakovei už netinkamai suteiktas paslaugas, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti kiekvienam ieškovui iš atsakovės po 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. sausio 23 d. A. G. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsakė gimtadienio šventę (banketą) savo tėvo K. S. 50 metų jubiliejaus proga. Vienu svarbiausių klausimų užsakant šventę buvo išsiaiškinti, iki kada kavinė dirbs ir ar bus galimybė švęsti po kavinės darbo laiko. Kadangi organizuojama šventė buvo didelė, samdomi muzikantai, švęsti norėjosi ilgiau. Ieškovei įmonės direktorius nurodė, kad kavinė dirbs iki 24.00 val., tačiau šventė galės tęstis ilgiau, už darbą po oficialaus kavinės darbo laiko bus skaičiuojamas papildomas mokestis – 60,00 Eur už valandą. Tokios kavinės darbo laiko sąlygos ieškovei tiko, todėl ji užsakė šventę 2019 m. vasario 1 d. – administratorė užpildė pasiūlymo lapą, kuriame buvo nurodyti pagrindiniai duomenys apie šventę – data, užsakovas, žmonių skaičius, šventės pradžia, užsakyti pasitikimo gėrimai, pateiktos užsakytų patiekalų kainos. Pasiūlymo lape taip pat nurodyta sąlyga dėl viršvalandžių. Ieškovų teigimu, jei ieškovė būtų informuota, kad bus leidžiama švęsti tik iki oficialios kavinės darbo pabaigos, šventė minėtoje kavinėje nebūtų užsakyta. Šventė tiek ieškovei, tiek jos tėvui buvo labai svarbi, į šventę buvo pakviesta 40 žmonių, buvo užsakyti muzikantai, kurie turėjo groti iki tiek, kiek reikės. Užsakant šventę buvo sumokėtas 300,00 Eur avansas.

2.1.       2019 m. vasario 1 d., įpusėjus šventei, t. y. po 24.00 val., kavinės „(duomenys neskelbtini)“ personalas muzikantams liepė nustoti groti ir pabaigti šventę. Buvo paaiškinta, kad restoranas užsidaro ir šventės dalyviams ilgiau švęsti nebus leidžiama. Nepaisant prašymų, prieštaravimų dėl sutarties sąlygų nevykdymo, personalas pradėjo surinkti likusius maisto patiekalus ir gėrimus, kurių didelė dalis buvo nesuvartota. Šventėje dalyvavusiems svečiams buvo šokas, jie suglumo, nesupratę, kodėl šventei įpusėjus ji buvo nutraukta, pradėjo skirstytis.

2.2.       Kavinės personalas paprašė ieškovo susimokėti už šventę, nors jis nebuvo užsakovas. Užsakymą pateikė ir sutartį pasirašė ieškovo dukra – A. G., kuri ir turėjo pareigą susimokėti už suteiktas paslaugas. Kadangi paslaugos buvo suteiktos akivaizdžiai netinkamai, t. y. šventė buvo nutraukta jai įpusėjus, taip pat, kad atsakovė atsisakė pateikti sąskaitą už suteiktas paslaugas, ieškovė nurodė sustabdžiusi prievolės sumokėti už ne visą suteiktą paslaugą vykdymą, o ieškovas, siekdamas išgelbėti šventę, paprašė, kad būtų liautasi nuiminėti maistą nuo stalų bei susisiekta su įmonės vadovu. Kavinės personalas ne tik kad nesusisiekė su įmonės vadovu, bet ir nesuteikė tinkamai paslaugos. Nors atsakovė tinkamai paslaugų nesuteikė, ieškovė sumokėjo 1 774,44 Eur už netinkamai suteiktas paslaugas pagal pateiktą 2019 m. vasario 2 d. kasos kvitą, kuris buvo atspausdintas tik 2019 m. vasario 2 d. 3.07 val., t. y. po ieškovo sulaikymo ir išvežimo.

2.3.       Atsakovė ieškovei kaip vartotojai suteikė klaidingą informaciją, kuri turėjo esminės reikšmės K. S. jubiliejaus šventės užsakymui, sugadino labai svarbią ieškovams šventę, jie patyrė didelį stresą, nerimą ir labai blogus išgyvenimus. Atsakovė prieš šalims sudarant atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, t. y. prieš priimant užsakymą, privalėjo aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovei būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie paslaugos teikimo taisykles, įskaitant ir galimą šventės trukmę, t. y. neklaidinantį ir teisingą atsakovės kavinės darbo laiką. Atsakovė tokios informacijos nesuteikė, priešingai – suteikė akivaizdžiai klaidingą informaciją, nurodant oficialų kavinės darbo laiką bei teigiant, kad bus galima švęsti ir ilgiau, mokant papildomai nustatyto dydžio mokestį. Minėta informacija buvo esminė sudarant sutartį, o dėl neteisingos informacijos suteikimo ieškovo jubiliejus šventė buvo nutraukta jai įpusėjus, pasibaigus oficialiam kavinės darbo laikui ir neleidžiant ilgiau švęsti, dėl ko ieškovai pagrįstai negavo to, ko tikėjosi gauti, t. y. visos jubiliejaus šventės – svečiai buvo priversti išeiti, o ant stalo liko daug nesuvalgyto maisto. Ieškovė turi teisę reikalauti sumažinti suteiktų paslaugų kainą, t. y. nors ir turi teisę reikalauti grąžinti visą jos sumokėtą sumą, atsižvelgiant į tai, kad dalis užsakytų gėrimų bei maisto buvo suvartota, į protingumo ir teisingumo principus, reikalaujama netinkamai suteiktų paslaugų kainą sumažinti 50 procentų nuo visos sumokėtos sumos, t. y. 1 000,00 Eur, kuriuos ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės.

2.4.       Ieškovo jubiliejaus šventė, į kurią susirinko beveik 40 žmonių, atsakovės buvo nutraukta tik įpusėjus, buvo nutraukta muzika, negavus leidimo nukraustomi stalai, nepagrįstai iškviesta policija, svečiai buvo priversti palikti šventę, tokiu būdu padarant ieškovams didelę gėdą. Ieškovas nepagrįstai buvo apkaltintas atsisakymu apmokėti sąskaitą, svečių ir šeimos akivaizdoje buvo išvestas policijos, parverstas ant žemės ir sumuštas. Ieškovo jubiliejus tapo ne nuostabia švente, bet įsimintinu įvykiu, kuris sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl ko ieškovai patyrė neturtinę žalą, t. y. emocinį šoką, išgąstį, psichologinius išgyvenimus, stresą, nerimą, pažeminimą kitų žmonių akyse. Dėl atsakovės, kaip paslaugų teikėjos neadekvataus elgesio, ieškovai jaučia nuolatinę įtampą, stresą, jiems yra nepatogu bendrauti su visais svečiais, kurie buvo gimtadienyje. Ieškovai jaučia didelę gėdą, dėl ko yra sumažėjusios jų bendravimo galimybės, be to, ieškovai atsakovės darbuotojų buvo akivaizdžiai pažeminti kitų žmonių akyse, svarbi jubiliejaus šventė buvo sugadinta ir yra prisimenama kaip košmaras, o ne kaip nuostabus laikas, todėl padarytą žalą ieškovai vertina po 1 500,00 Eur (1 t., e. b. l. 1–6).

3.       Dublike ieškovai savo reikalavimus palaikė, nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį akivaizdžiai siekia suklaidinti teismą, nes nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Ieškovų teigimu, tikrovės neatitinka atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad neva ieškovas derino visas savo jubiliejinio gimtadienio užsakymo detales, per visus susitikimus neva elgėsi kaip tikrasis šventės organizatorius ir užsakovas, o užsakymo lape A. G. buvo nurodyta tik kaip ieškovo įgaliotinė. K. S. jubiliejaus šventę su atsakove derino ieškovė padedant K. S. sutuoktinei D. S., daug kartų lankėsi kavinėje, derino įvairias jubiliejaus detales, įskaitant ir šventės trukmę bei galimybę pratęsti šventę pasibaigus oficialiam darbo laikui. Ieškovas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo tris kartus – ieškovei aprodant tėvui jau išrinktą salę jo jubiliejaus šventei, keičiant karštą patiekalą, taip pat šventės dieną, siekiant suderinti stalų išdėstymą. Tai rodo, kad atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ieškovas yra savo šventės organizatorius ir užsakovas. Akivaizdų atsakovės nesąžiningumą ir tai, kad atsakovei yra puikiai žinoma, jog būtent ieškovė buvo šventės organizatorė, patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu H. T. papildomai apklausta nurodė, kad dėl šventės rezervacijos buvo bendrauta su jubiliato dukra ir žmona.

3.1.       Tikrovės neatitinka ir kitos nurodytos faktinės aplinkybės – užsakant muzikantus su G. L. iš pat pradžių buvo susitarta, kad už sutartą 700,00 Eur sumą jie gros kavinėje trumpiausiai iki 2.00 val., o po to, esant poreikiui, galimi viršvalandžiai, už juos papildomai sumokant po 30,00 Eur už valandą. Taigi dar prieš šventę buvo akivaizdu, kad ieškovo jubiliejaus šventė tęsis trumpiausiai iki 2.00 val., dėl ko ieškovė padavėjai negalėjo nurodyti, kad po 1.00 val. šventė nebus tęsiama. Nei vienas iš ieškovų nebuvo įspėtas apie šventės nutraukimą, tai buvo neplanuota ir netikėta.

3.2.       Jau po vidurnakčio atsakovės darbuotojai pradėjo sakyti, jog šventė turi baigtis, nes baigėsi oficialus kavinės darbo laikas. Ieškovei nurodžius, kad buvo sutarta dėl galimybės švęsti tiek, kiek jie pageidaus, administratorė buvo labai nepatenkinta. Po 1.00 val. salėje buvo įjungta šviesa, atnešti vienkartiniai indai maistui sudėti ir pradedamas rinkti nuo stalų maistas, muzikantai nebegrojo, todėl didelė dalis svečių pradėjo skirstytis. Taigi svečiai pradėjo skirstytis ne dėl jų neblaivumo, o dėl to, kad atsakovė sugadino šventę – nutraukė muziką, įjungė šviesas ir pradėjo nurinkinėti maistą nuo stalų. Tai paneigia atsiliepime išdėstytas aplinkybes, jog svečiams iki 3.00 val. buvo tiekiamas maistas ir gėrimai, ir neva atsakovė paslaugas suteikė tinkamai. Pasiteiravus muzikantų, kodėl jie toliau nebegroja, ieškovei buvo paaiškinta, kad jiems buvo liepta nebegroti, nes, priešingu atveju, bus atjungta elektra. Muzikantai informavo, jog atvykę kavinės administratorei iš karto nurodė, kad yra sutarta groti iki 2.00 val., tačiau ji griežtai nurodė, jog ilgiau nei iki 1.00 val. nebus leidžiama groti, kas tik įrodo, jog dar prieš šventę atsakovė buvo nusprendusi neleisti šventės tęsti ilgiau.

3.3.       Ieškovui pasiteiravus dėl to, kas vyksta, administratorė pradėjo reikalauti apmokėti sąskaitą, kuri tuo metu nebuvo atspausdinta ir kurios jis neturėjo jokios pareigos apmokėti. Dėl šių priežasčių ieškovas atsisakė apmokėti sąskaitą, o kilus konfliktui, H. T. iškvietė saugos tarnybą, policijos pareigūnus. Tuo atveju, jei atsakovė sutiko leisti šventę tęsti ir tik pageidavo, jog iki 3.00 val. būtų atsiskaityta, nėra aišku, dėl kokių priežasčių apsaugos pareigūnai buvo iškviesti dar iki 3.00 val. Akivaizdu, jei atsakovė būtų leidusi tęsti šventę, jokių konfliktų iki to laiko nebūtų galėję kilti. Jei konfliktas kilo ne dėl šventės laiko, nėra aišku, kodėl H. T. ir kiti atsakovės darbuotojai, apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog konfliktas su ieškovais kilo būtent dėl pobūvio pabaigos laiko ir atsiskaitymo.

3.4.       Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl netinkamo svečių elgesio neatitinka faktinių duomenų. Ieškovai neneigia, kad šventės metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, tačiau nei ieškovai, nei šventės svečiai nebuvo pernelyg apsvaigę. Tą vakarą nepagarbiai ir negražiai elgėsi tik H. T. ir administratorė, bet ne šventės svečiai. Kadangi kai kurie svečiai buvo rūkantys, o antrame aukšte nebuvo jokios rūkymui pritaikytos patalpos, svečiai buvo priversti eiti į lauką, dėl ko vienas iš svečių lipdamas laiptais suklupo, tačiau taip atsitiko ne dėl jo girtumo, bet dėl itin slidžių kavinės laiptų. Tikrovės neatitinka ir atsakovės nurodytos aplinkybės, neva ieškovai elgėsi agresyviai, ieškovas K. S. neva nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų ir jiems pasipriešino, kadangi nei vienas iš ieškovų, nei jų svečiai agresyviai nesielgė, o ieškovas vykdė visus teisėtus pareigūnų nurodymus, jis nebuvo nei agresyvus, nei nepagarbiai elgėsi su atsakovės darbuotojais ir (ar) policijos pareigūnais.

3.5.       Atsiliepime nepagrįstai teigiama, jog atvykus sumokėti už suteiktas paslaugas, ieškovė dėl jų kokybės nereiškė jokių pretenzijų. Ieškovė siekė išsiaiškinti susidariusią situaciją, tačiau H. T. ieškovę ir ieškovo sutuoktinę pasitiko agresyviai, piktai ir arogantiškai, neleisdama pratarti nei žodžio. Ieškovei supratus, jog racionalus ir protingas pokalbis nėra galimas, nenorint gilinti konflikto, ji sumokėjo visą sumą už paslaugas, kurios buvo suteiktos ne tik kad nekokybiškai, tačiau dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo neįvykdymo buvo sugadinta visa šventė. Vien tai, kad ieškovė sumokėjo už suteiktas paslaugas, nepatvirtina, jog jos buvo suteiktos tinkamai.

3.6.       Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovai neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Ieškovams labai svarbi jubiliejaus šventė buvo sugadinta būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – nepagrįsto draudimo toliau šventėje groti muzikantams, šviesos įjungimo, stalų nukraustymo, dėl ko daugelis svečių išsiskirstė šventei tik įpusėjus, be to, dėl nepagrįsto reikalavimo, kad ieškovas sumokėtų už paslaugas, nors tokios pareigos jis neturėjo, nepagrįsto policijos pareigūnų iškvietimo, ieškovo sumušimo bei nepagrįsto sulaikymo. Taigi ieškovų neturtinę žalą lėmė būtent atsakovės neteisėti ir neadekvatūs veiksmai, todėl būtent ji yra atsakinga už ieškovų patirtą neturtinę žalą (1 t., e. b. l. 66–74).

4.       Ieškovų atstovė teismo posėdžių metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad ieškovė 2019 m. sausio 23 d. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl šventės savo tėčiui suorganizavimo. Ieškovė prieš tai kreipėsi į kelias kavines, restoranus, tačiau jie netiko dėl galimybės tęsti šventę ilgiau nei jų oficialus darbo laikas nebuvimo. Minėta kavinė buvo rekomenduota pažįstamų, visus klausimus ieškovė derino su H. T., susitarė tiek žodžiu, tiek raštu, kad po oficialaus kavinės darbo laiko pabaigos – 24.00 val. bus galimybė švęsti sumokant papildomą mokestį už viršvalandžius. Ieškovės pasamdytas muzikantas turėjo groti iki 2.00 val., tačiau šventę planuota švęsti ilgiau – iki 4.00–5.00 val. Apie pirmą valandą muzikantui pradėjus vynioti laidus ir pasiteiravus dėl to, kas vyksta, jis nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ atstovai perspėjo baigti groti, o jei ne – bus išjungta elektra. Kavinės darbuotojai pradėjo nurinkinėti maistą, įjungė šviesas. Ieškovai pradėjo aiškintis situaciją, dar bandė pasikalbėti su H. T., tačiau to padaryti nepavyko. Ieškovę ir atsakovę siejo vartojimo teisiniai santykiai, todėl atsakovė turėjo suteikti visą reikiamą informaciją, įskaitant ir dėl galimybės švęsti pasibaigus oficialiam kavinės darbo laikui. Atsakovė nepateikė informacijos, jog šventė galės tęstis tik iki 24.00 val., priešingai, šalims sudarant susitarimą, buvo pateikta priešinga informacija. Atsižvelgiant į tai, paslaugos buvo suteiktos netinkamai – atsakovė nesudarė galimybės švęsti tiek, kiek norėjo, nes šventė buvo nutraukta. Dėl maisto kokybės ir apimties pretenzijos nereiškiamos, tačiau nutraukus šventę maistas liko nesuvalgytas.

4.1.       Šalis siejo sutartiniai santykiai, kadangi užsakymo sutartį pasirašė atsakovę atstovaujantys darbuotojai. Užsakymo lape nebuvo susitarimo dėl atsiskaitymo tvarkos, tačiau H. T. buvo nurodęs, kad už paslaugas galės atsiskaityti ir kitą dieną, kadangi ieškovai buvo rekomenduoti pažįstamų asmenų. Klientai dėl netinkamo paslaugų suteikimo nusprendė sulaikyti apmokėjimą už paslaugą. Be to, kadangi užsakymas didelis, turėjo teisę jį apmokėti ir kitą dieną. Ieškovas K. S. nebuvo šios šventės užsakovas, todėl atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai iškvietė policijos pareigūnus, kurie ieškovą išvedė su antrankiais ir smarkiai sumušė.

5.       Ieškovė teisme nurodė, kad šventę savo tėčiui organizavo ne vieną mėnesį, įdėjo daug darbo, lėšų, pastangų, sukvietė artimiausius svečius ir gimines (šventėje iš 42 kviestų asmenų dalyvavo 34). Restoraną „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei rekomendavo draugė. 2019 m. sausio 23 d. susitiko su H., apžiūrėjo ir išsirinko provanso salę, derino sąlygas dėl maisto, serviravimo, torto, administratorė padėjo užpildyti užsakymo formą, kuri ir buvo jų susitarimas. Ieškovė užsakymą laikė sutartimi atsakovei nurodžius, kad tai yra jų sutarties forma. Tokių susitikimų buvo ne vienas. Vienas esminių klausimų užsakant šventę, buvo galimybė švęsti ilgiau nei oficialus kavinės darbo laikas. Kadangi kavinė dirba iki 24.00 val., buvo susitarta, kad už papildomą mokestį bus galima švęsti ilgiau. Toks mokestis yra 60,00 Eur už valandą, tačiau kaip pažįstamiems asmenims, H. T. minėjo padarysiantis nuolaidą – valanda kainuotų 50,00 Eur. Pasiteiravus dėl užsakyto maisto, administratorė nurodė, jog jo pakaks iki 3.00 val., o jei pritruks – galės užsisakyti papildomai. Taip pat buvo žadėta, jog neims serviravimo mokesčio, nors pateiktame apmokėti kvite jis buvo įrašytas. Salės nuoma nekainavo nieko, kadangi šventėje dalyvavo daugiau kaip 30 žmonių. Banketo užsakovės buvo ieškovė ir tėčio sutuoktinė, kuri užsakė tortą, daug ką derino kartu, taip pat buvo tartasi ir su tėvu, kuris buvo atvažiavęs į „(duomenys neskelbtini)“ kai buvo užsakoma salė ir paprašyti perstatyti stalus.

5.1.       Ieškovės teigimu, šventės dieną viskas buvo gražu, aptarnaujantis personalas dirbo gerai, buvo pozityviai nusiteikę, maistas skanus, šventė buvo suorganizuota minučių tikslumu. Šventę planavo švęsti iki 4.00 val., tačiau šventei prasidėjus, personalas ir muzikantai replikavo, kad švęsim iki ryto – iki 6.00 val. Šventė prasidėjo 18.00 val. 24.00 val. buvo suplanuotas šou – šampano piramidė, o po to vėl visi sėdo prie stalo valgyti. Staiga prie muzikanto atsistojo atsakovės darbuotojas, kuris visą dainą stovėjo šalia, o po paskutinės dainos buvo įjungta šviesa. Nuėjus pas muzikantą aiškintis dėl to, kas nutiko, jis nurodė, kad negali daugiau groti, nes personalas jį informavo, kad priešingu atveju bus išnešti daiktai arba išjungta elektra. Su muzikantu buvo susitarta, jog jis gros nuo 18.00 val. iki 2.00 val. su galimybe pratęsti mokant už viršvalandžius. Raginimai nutraukti muziką prasidėjo pusę pirmos, buvo įjungtos šviesos, atėjęs personalas pradėjo nuiminėti maistą. Ieškovė su tėvo sutuoktine nuėjo aiškintis dėl to, kad vyksta, pageidavo, kad būtų paskambinta H., tačiau tai nebuvo padaryta. Buvo pareikšta, kad yra vėlus metas ir jie nori ilsėtis, nes rytoj laukia banketas, todėl laikas skirstytis. Prasidėjo šurmulys, svečiai pradėjo skirstytis, supratingi išvažiavo namo, kiti planavo šventę pratęsti kitur, o kiti padėjo aiškintis situaciją. Aptarnaujantis personalas minėjo, kad tokia praktika vyksta dažnai, kad jie nėra vieni tokie, tačiau žmonės tyli.

5.2.       Šventės organizatorės buvo ieškovė ir tėčio žmona. Nors užsakymo lape buvo nurodytas tik ieškovės vardas, tačiau abi turėjo atsiskaityti už šventę. Ieškovė prie šventės apmokėjimo ketino prisidėti 600,00 Eur, o likusią sumą turėjo sumokėti tėčio žmona. Ieškovė paaiškino, kad ketino atsiskaityti už šventę, nes ji pinigų turėjo kortelėje, o tėčio žmona – grynųjų. Ieškovės teigimu, jei būtų atvykęs H. ir būtų išsiaiškinę situaciją, būtų sumokėję, o nesumokėjo tik dėl to, kad buvo nepatenkinti suteiktų paslaugų kokybe. Dėl apmokėjimo užsakant šventę tarėsi su H., klausė dėl apmokėjimo, tačiau buvo nurodyta, kad susitars vakaro eigoje. Ieškovės teigimu, jai buvo leista manyti, kad turi galimybę atsiskaityti ir kitą dieną. Administratorė šventės metu reikalavo palikti salę ir apmokėti sąskaitą, tačiau iki kol nebuvo atspausdintas kvitas, jos net nežinojo, kokią sumą reikia sumokėti. Kvitas pirmiausia buvo pateiktas kažkam iš svečių, keliavo iš rankų į rankas, vyko diskusija, kodėl yra tokia vakaro baigtis ir kad jie neprivalo sumokėti, nes negavo visų paslaugų. Ieškovė dar prašė, jog būtų išrašyta sąskaita faktūra, tačiau to padaryti be asmens dokumento nebuvo galima. Ieškovė taip pat siūlė sumokėti dalį sumos, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Be to, ieškovės teigimu, suveikė žmogiškumo ir principo faktorius, t. y. jei jie elgėsi su jais negražiai, tai ir jie turi teisę nesumokėti, nes nebuvo suteiktos paslaugos. Už suteiktas paslaugas apmokėjo tik vėliau, kadangi dvi dienas lankė savo vyrus. Atvykus sumokėti už paslaugas, buvo pasitikslinta tik dėl vieno gėrimo, tačiau dėl kito maisto ieškovė su tėvo sutuoktine nesiaiškino, nes tuo metu jie jau žinojo, kad santykius aiškinsis kitu būdu.

5.3.       Namo parsivežė penkis maišelius maisto, kurį reikėjo išmesti, nes negalėjo valgyti. Maistas buvo sudėtas į vienkartinius indus, o gėrimai buvo įduoti į rankas.

5.4.       Neturtinę žalą ieškovė vertina 1 500,00 Eur. Neturtinė žala patirta dėl to, kad tėtis ir vyras buvo suimti, tuo metu vaikai sirgo, nuolat teiravosi, kur tėtis su seneliu. Ji matė, kaip ant žemės „voliojo“ tėtį su kostiumu, kurį taip ilgai rinko. Taip pat neįvyko įvairios loterijos, o joms buvo išleista pinigų. Šventės metu ir po to sulaukė klausimų bei pastabų, kad ji yra nevykusi organizatorė, svečiai buvo pasipiktinę dėl tokio restorano elgesio. Neturtinė žala – baisūs išgyvenimai visam gyvenimui, ji jaučiasi nusivylusi savo organizaciniais sugebėjimais, gaila laiko, lėšų. Dėl nepagarbaus atsakovės darbuotojų elgesio, arogantiškų veiksmų, rėkimo, šventės sugadinimo, ji jaučia gėdą prieš svečius, gimines, tėtį. Ieškovė nurodė nemiegojusi savaitę, kadangi buvo sulaikytas jos vyras, ji negalėjo eiti į darbą, prireikė antidepresantų.

6.       Ieškovas K. S. teismo posėdyje nurodė, kad jis nebuvo šventės organizatorius – užsakovas, todėl išsamiai visos aplinkybės jam nėra žinomos. Ieškovas nurodė žinojęs, kad dukra organizavo šventę, buvo nuvykęs apžiūrėti salės, kuri jam tiko. Ieškovui žinoma, kad buvo tartasi dėl viršvalandžių, maisto, tačiau jis nežinojo, kiek kainuos visa šventė, o apmokėti suteiktas paslaugas turėjo dukra ir žmona. Ieškovui buvo žinoma, kad už viršvalandžius reikės mokėti papildomai, nes jei nebūtų susitarę dėl viršvalandžių, pas atsakovę šventės nebūtų organizavę. Jis asmeniškai norėjo švęsti iki 9.00 val. ryto ir būtų buvęs iki tiek, kiek būtų buvęs paskutinis svečias. Sutartyje jokio apribojimo iki kada maksimaliai galėtų tęstis šventė nebuvo nurodyta. Su muzikantais sutartis buvo sudaryta iki 2.00 val., tačiau taip pat buvo numatyta galimybė pratęsti laiką mokant muzikantams papildomą užmokestį.

6.1.       Po šampano kokteilio praėjus 20–30 min. prasidėjo veiksmai, rodantys, kad šventė baigėsi – atsakovės darbuotojai pradėjo nunešinėti maistą, įjungė šviesą. Pasiteiravus muzikantų kas vyksta, šie nurodė, kad grasino atjungti elektrą. Ieškovas pasijautė nejaukiai, kad jo šventė buvo apribota laike. Atsakovės darbuotojams pareikalavus apmokėti už paslaugas, jis tą atsisakė daryti iš pradžių norėdamas išsiaiškinti dėl šventės trūkumų. Be to, jis net nežinojo, kiek reikia mokėti. Atsisakius mokėti, buvo iškviesti saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojai, vėliau ir policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė iš išvežė į policijos komisariatą.

6.2.       Neturtinė žala – moralinė trauma, jis pateko į areštinę, jautė gėdą prieš žmones, kadangi daug kas šventės metu nebuvo padaryta, draugai išvažiavo, buvo iškviesti apsaugos darbuotojai, policija, jam padaryti sveikatos sutrikimai – sulaužyti šonkauliai, trūkęs būgnelis. Būdamas sulaikytas jautėsi blogai psichologiškai. Liudytojas nurodė policijos pareigūnams jokių pretenzijų dėl šio įvykio neturintis.

II. Atsikirtimai į ieškinį

7.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad 2019 m. sausio viduryje ieškovai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ administraciją dėl banketo užsakymo 2019 m. vasario 1 d. Ieškovams buvo parodytos restorano salės, išsirinkta Provanso salė, ieškovas sumokėjo 100,00 Eur avansą. Ieškovų susitarimu, „(duomenys neskelbtini)“ administracijos pateiktame užsakymo lape „užsakove“ buvo nurodyta A., kaip K. S. įgaliotinė derinant meniu ir kitas šventės detales. Banketinis meniu su ieškovais, ieškovo sutuoktine D. S. buvo derintas kelis kartus, o likus iki šventės savaitei – 2019 m. sausio 23 d., užsakovai sumokėjo papildomą 200,00 Eur avansą. Per visus susitikimus ieškovas elgėsi kaip tikrasis šventės organizatorius ir užsakovas.

7.1.       2019 m. vasario 1 d. restoranas „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai ir laiku įvykdė savo įsipareigojimus, banketo svečiai buvo viskuo patenkinti, ieškovai pretenzijų dėl banketo sąlygų išpildymo nereiškė. Šventės dalyvių užsakyti muzikantai informavo restorano administracijos darbuotojus, jog gros iki 2019 m. vasario 2 d. 1.00 val. Restorano administracija šventės pratęsimui po 24.00 val., mokant užsakymo lape nurodytus 60,00 Eur už valandą, neprieštaravo, tačiau net nesulaukus 24.00 val. daugelis K. S. jubiliejaus svečių buvo stipriai apgirtę, elgėsi nepagarbiai tarpusavyje ir su aplinkiniais. Svečiai kas kelias minutes eidami parūkyti į lauką triukšmingai keikėsi, laidė nepadorius juokelius, tarpusavyje garsiai pykosi. Vienas iš šventės svečių elgėsi ypač neatsakingai – pradėjo čiuožinėti laiptų turėklais, dėl ko nusivertė ir nusirideno nuo laiptų. Restorano darbuotojai mandagiai įspėjo neatsakingai ir įžūliai besielgiančius svečius, kad jų elgesys yra nederamas viešoje vietoje ir paprašė gerbti kitų restorano svečių teises.

7.2.       2019 m. vasario 2 d. apie 1.20 val. svečiams pradėjus skirstytis, jubiliejaus šventės svečius aptarnavusi padavėja pasiteiravo, ar užsakovai pageidauja pratęsti šventę, tačiau A. G. nurodė, kad nebetęs. Po kurio laiko muzikantai pradėjo kraustytis ir tvarkyti aparatūrą, o ieškovė bei D. S. pradėjo reikšti pretenzijas restorano administracijai dėl neva nutrauktos muzikos. Atsakovė nurodė, kad jos ir ieškovų užsakytų muzikantų nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, todėl tik ieškovai ar kiti paslaugas užsakę asmenys galėjo susitarti dėl teikiamų paslaugų trukmės. Be to, kitaip nei nurodo ieškovai, muzikantai baigė groti apie 1.30 val., kai svečiai pradėjo skirstytis, o ieškovė paaiškino padavėjai, kad šventė nebesitęs. Restorano administracijos darbuotojai, nenorėdami ginčytis su neblaiviais asmenimis, leido šventę tęsti, tačiau paprašė iki 3.00 val. atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Vietoje to, kad toliau tęstų šventę, A. G. ir D. S. atsivedė keletą svečių ir pradėjo įžeidinėti administracijos darbuotojus žodžiais „padlos“, „žiurkės“ bei joms grasinti: „Jau dabar pamatysit kas dabar bus, ką dabar K. padarys... Dabar jis čia viską išvartys ir dabar jau tikrai nieko nemokės...“. Po neblaivių ir agresyviai nusiteikusių asmenų grasinimo restorano administracija iškvietė saugos įmonę „Jungtis“, tačiau atvykę du apsaugos darbuotojai su įsisiautėjusiais svečiais negalėjo susitarti, buvo iškviestas apsaugos tarnybos pamainos viršininkas, o toliau svečiams elgiantis agresyviai ir atsisakius apmokėti sąskaitą – ir policijos pareigūnai.

7.3.       2019 m. vasario 2 d. 3.07 val. ieškovams buvo pateiktas apmokėti nefiskalinis kvitas, kurį abu ieškovai ilgai (apie 20 minučių) skaitė, tyrinėjo, klausinėjo restorano administracijos darbuotojų dėl pateiktų sąskaitų, tačiau jokių pretenzijų dėl sąskaitoje nurodytos sumos nereiškė. Bandydamas gelbėti situaciją, vienas iš pobūvio svečių pasiūlė likusiems svečiams susidėti ir apmokėti sąskaitą, ant baro padėjo pinigus, tačiau ieškovas juos įsidėjo į kišenę. Nepaklusus policijos pareigūnams, ieškovas buvo išvežtas į policijos komisariatą. Tai paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė atsisakė pateikti sąskaitą už suteiktas paslaugas, o kvitas buvo pateiktas tik po ieškovo sulaikymo ir išvežimo.

7.4.       Ieškovai buvo solidariai atsakingi už tinkamą atsiskaitymo prievolės vykdymą. Ieškovo veiksmai užsakant banketą, sumokant avansą už salės nuomą, aiškinantis pateiktą nefiskalinio čekio turinį, patvirtina, kad ieškovas K. S. buvo pobūvio užsakovas kartu su dukra A. G.. Ieškovų į bylą pateiktas pasiūlymas dėl banketo meniu negali būti vertinamas kaip šalių pasirašyta dvišalė paslaugų teikimo sutartis, nes ji neatitinka rašytinės formos sutarties reikalavimų.

7.5.       2019 m. vasario 5 d. į restoraną „(duomenys neskelbtini)“ atvyko A. G. ir D. S., ir visiškai apmokėjo už suteiktas paslaugas pagal pateiktą nefiskalinį kvitą. Apmokant sąskaitą, jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės nebuvo pareikšta, sąskaita apmokėta visiškai, taip pat ir už viršvalandžius. Ieškovai yra gavę visas nefiskaliniame kvite nurodytas paslaugas, jokių pretenzijų dėl pateikto maisto ar gėrimų kiekio ir kokybės nepareiškė, priešingai, ieškovų apmokėjimas už viršvalandžius patvirtina, kad šventė tęsėsi ir po 24.00 val.

7.6.       Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad po 24.00 val. nuo stalų buvo nurenkamas maistas ir gėrimai yra akivaizdžiai melaginga, kadangi pateikti duomenys patvirtina, jog 3.34 val., atvykus UAB „Jungtis“ darbuotojams, stalai yra nukrauti vaišėmis ir gėrimais, taip pat matyti, kad po 4.00 val. svečias stovi su pilnu bokalu alaus. Iki 3.00 val. ir vėliau užsakovams bei šventės dalyviams buvo tiekiamas maistas ir gėrimai.

7.7.       Nėra aišku, su kokiu atsakovės vadovu pobūvio metu norėjo susisiekti ieškovas, kadangi atsakovės vadovė H. T. viso pobūvio metu buvo restorano patalpose, mandagiai įspėjo neatsakingai ir įžūliai besielgiančius svečius, jog jų elgesys yra nederamas viešoje vietoje ir prašė gerbti kitų restorano svečių teises, atsakinėjo į ieškovų klausimus dėl nefiskalinio kvito, be to, ji buvo išvadinta įvairiais necenzūriniais žodžiais, jai buvo grasinta.

7.8.       Atsakovės teigimu, ieškovai neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės atsakomybei kilti, kadangi atsakovė jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi (1 t., e. b. l. 47–54).

8.       Atsakovė triplike nurodo, kad ieškovai bando paneigti faktinę aplinkybę, jog ieškovas K. S. buvo vienas iš banketo užsakovų ir organizatorių, turinčių pareigą atsiskaityti už atsakovės suteiktas atlygintinas paslaugas. Byloje nėra ginčo, kad vienas iš atsakovės teikiamų atlygintinų paslaugų užsakovų/gavėjų buvo ieškovė A. G., o su ja kartu šventės užsakovės bei organizatorės funkcijas vykdė ir K. S. sutuoktinė D. S.. Ieškovo veiksmai užsakant banketą, sumokant avansą už salės nuomą, aiškinimasis pateikto nefiskalinio kvito turinį, patvirtina, kad K. S. buvo pobūvio užsakovas kartu su dukra A. G. bei sutuoktine D. S., kuri, ieškovo teigimu, turėjo sumokėti už suteiktas paslaugas ir yra banketo užsakovė. Sutuoktinis, sudarydamas sandorius, veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, laikoma, kad vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, taip pat atsiradusios iš šeimos interesais vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Taigi ieškovas yra ne tik savarankiškas savo jubiliejaus banketo užsakovas, bet ir atsakingas už prievolės įvykdymą kaip D. S. sutuoktinis. Bendrais K. S., D. S. ir A. G. veiksmais susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo sutarties teisiniai santykiai su atsakove, pagal kuriuos atsakovė įsipareigojo surengti K. S. banketą, o paslaugos gavėjai įsipareigojo priimti prekes ir/ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Užsakovų A. G., K. S. ir D. S. pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas yra solidari, atsakovė turi teisę pareikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris iš solidarių skolininkų.

8.1.       Byloje pateiktas restorano „(duomenys neskelbtini)“ meniu (pasiūlymas) negali būti vertinamas kaip šalių pasirašyta dvišalė paslaugų teikimo sutartis, kadangi ji neatitinka rašytinės formos sutarties reikalavimų: pateiktas pasiūlymas nėra nei vienos iš šalių pasirašytas, jame akivaizdžiai trūksta antrojo lapo, nėra nurodyti užsakovo duomenys, nėra jokių atžymų apie meniu suderinimą ir t. t. Nesant tarp šalių rašytinės sutarties, turi būti vertinami šalių veiksmai pateikiant ofertą ir ją akceptuojant. Pasiūlymas vertintinas kaip atsakovės pasiūlymas sudaryti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, nes jame nurodyta teikiamų paslaugų kainos, užsakymo patvirtinimo tvarka, restorano teisė keisti kainas ir t. t. Pateikiant šį pasiūlymą, dalyvavo atsakovės direktoriaus pavaduotojas H. T., administratorė B. O. ir ieškovai, būtent šio susitikimo metu ieškovas sumokėjo 100,00 Eur avansą ir paaiškino, kad A. G. derins klausimus dėl meniu ir kitų šventės detalių, todėl pateiktame užsakymo lape „užsakove“ nurodyta „A.“. Akceptas siejamas su banketinio meniu suderinimu ir 50 procentų suderintos užsakymo sumos apmokėjimu avansu. Ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie pasiūlymo akceptavimą suderinant banketo meniu ir avansu sumokant 50 procentų nuo suderintos užsakymo sumos. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo sumokėtas tik 300,00 Eur avansas, kas sudaro tik 14,46 procentų banketo sumos. Taigi ieškovų pateiktas pasiūlymas tikrai negali būti vertinamas kaip šalių pasirašyta dvišalė paslaugų teikimo sutartis, o tik kaip ofertos, kuri net nebuvo tinkamai akceptuota, fragmentas.

8.2.       Atsakovė valdo tris restoranus „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose kiekvieną savaitgalį vyksta pobūviai, banketai, furšetai, tačiau per beveik 12 metų veiklos niekada nėra kilę jokių konfliktų ar teisminių ginčų, susijusių su atlygintinų paslaugų teikimu, taip pat ir dėl paslaugų teikimo laiko. Akivaizdu, jog konfliktas kilo ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl pačių ieškovų teisei ir gerai moralei priešingų veiksmų, kuriuos, tikėtina, iššaukė nesaikingas alkoholio vartojimas, o kartu ir nenorėjimas/negalėjimas vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Ieškovai be jokios priežasties atsisakė apmokėti už jiems suteiktas paslaugas, o būtent iki banketo pradžios nebuvo avansu sumokėję 50 procentų sumos, be jokios pateisinamos priežasties atsisakė apmokėti jiems pateiktą nefiskalinį kvitą. Ieškovams buvo pasiūlyta pateikti garantinį raštą, tačiau ieškovai tokia galimybe pasinaudoti nesutiko, pasirašyti garantinį raštą dėl apmokėjimo atsisakė. Ieškovo paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad ieškovai nebuvo pasirengę įvykdyti finansinių įsipareigojimų pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, nes už suteiktas paslaugas neatsiskaitė nei grynaisiais pinigais, nei banko kortele. Tą patvirtina ir ieškovės A. G. bei D. S. veiksmai, kai būdamos solidariai atsakingos už pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas įvykdymą, jos nesiėmė veiksmų įvykdyti prievolę kreditorei net ir tada, kai atvykę pareigūnai pareikalavo, kad solidarus bendraskolis įvykdytų prievolę. Tai, kad ieškovė 2019 m. vasario 5 d. atvykusi į restoraną apmokėjo pateiktą fiskalinį kvitą savo vardu, nepaneigia fakto, kad visi trys minėti asmenys buvo solidarūs bendraskoliai, kadangi nėra draudžiama įvykdyti solidarią prievolę už kitus bendraskolius (1 t., e. b. l. 102–109).

9.       Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytus argumentus bei faktines aplinkybes, pažymėdami, kad ieškovas, vertinant jo atliktus veiksmus, laikytinas šventės užsakovu, o be to, solidarią prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas lemia ir tai, kad jo sutuoktinė D. S. turėjo sumokėti dalį už šventę mokėtinos sumos. Visi trys, tiek ieškovai, tiek ir D. S. yra bendraužsakovai, atsakingi už apmokėjimą. Atsakovės teigimu, ieškovai yra patenkinti šventės organizavimu, apmokėjo už viršvalandžius, gėrimus, ir dėl to byloje nėra jokio ginčo.

9.1.       Nurodė, kad šventės metu buvo vartojama labai daug alkoholinių gėrimų, 33 svečiai išgėrė 38 butelius alkoholinių gėrimų, iš kurių 18 – stiprus alkoholis. Alkoholio paveikti svečiai elgėsi agresyviai, įžeidinėjo administracijos darbuotoją, vadino „padla“, „žiurke“, o nei vienas iš ieškovų negali paaiškinti, kiek tęsėsi konfliktas, kiek vyko, kas vyko. Nors ieškovai užsakė tik vieną salę, o pirmame aukšte yra restoranas, kur iki 24.00 val. priiminėjami svečiai, šventės dalyviai garsiai kalbėjo, keikėsi, čiuožinėjo nuo turėklų, vienas iš svečių nukrito. Administracijos darbuotojams davus pastabą, tikėtina, kad gal tai ir įžeidė stipriai išgėrusius asmenis.

9.2.       Saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojai buvo iškviesti prieš trečią valandą ir iškvietimą lėmė tai, kad K. S., nuėjęs į kitą salę, pradėjo mėtyti daiktus, o ieškovė ir D. S. nusileidusios į apačią administracijos darbuotojams pasakė, kad dabar tai jau jums bus, kad K. viską jums išdaužys ir nieko jums nemokės. Po tokių aktyvių veiksmų buvo iškviestas „Jungties“ ekipažas, o nepavykus susitarti ir apraminti asmenų „Jungties“ pareigūnams, buvo iškviestas pamainos viršininkas, o dar vėliau – ir policijos pareigūnai. Pareiškimas dėl tokio ieškovo elgesio nebuvo parašytas, į policiją kreiptasi tik dėl atsisakymo sumokėti už suteiktas paslaugas.

9.3.       Atsakovės atstovų teigimu, jei būtų sumokėta už suteiktas paslaugas, jokių problemų nebūtų kilę, tačiau tas nebuvo padaryta. Konfliktinė situacija kilo dėl pačių ieškovų netinkamo, agresyvaus elgesio, ir dėl to, kad buvo atsisakyta apmokėti pateiktą sąskaitą. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį, jei paslaugos yra suteiktos, už jas turi būti atsiskaityta iš karto. Nors ieškovai nurodo įvairias neapmokėjimo priežastis, viena iš jų – pamiršo PIN kodą, tačiau jokių bandymų atsiskaityti kortele net nebuvo.

9.4.       Pažymėtina, kad nors ieškovė prašo priteisti jai 1 000,00 Eur už netinkamai suteiktas paslaugas, tačiau, kaip matyti iš čekio – tik 120,00 Eur suma yra už viršvalandžius. Likusi suma yra už maistą ir gėrimus, o dėl maisto ir gėrimų jokių pretenzijų nėra reiškiama. Taigi ieškovės reiškiamas reikalavimas galėtų būti tik dėl 120,00 Eur, t. y. tik už 2.00 val. viršvalandžių. Atsakovės atstovų teigimu, neįrodytos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos – nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės neteisėtus veiksmus ir (ar) neveikimą, taip pat nėra nurodyta, kokie atsakovės veiksmai laikomi neteisėtais, be to, nenurodyta atsakovės kaltė – tyčia ar neatsargumas. Byloje nėra aišku, kaip žalą grindžia ieškovas, kadangi yra nurodęs tik patirtą gėdos jausmą. Taip pat nėra aišku, dėl ko ieškovas patyrė gėdą – ar dėl atsakovės neteisėto veiksmo, ar gėda buvo patirta dėl to, kad apsauga ar policijos pareigūnai taikė teisėtas poveikio priemones. Kaip galima spręsti iš ieškovo paaiškinimų, didžiausia gėda buvo jo paguldymas ant žemės ir tam tikri pareigūnų veiksmai.

III. Liudytojų parodymai

10.       Teismo posėdžio metu liudytojas G. L. parodė, kad ieškovus mato trečią kartą – pirmą kartą buvo susitikę sausio 9 ar 10 d., antrą kartą susitiko per šventę, o teismo posėdžio metu juos mato trečią kartą. Pirmą kartą susitiko „(duomenys neskelbtini)“ antrame aukšte, susitikę aptarė laiką, jo, kaip šventės vedėjo ir jo kolegos didžėjaus paslaugas, pasirašė sutartį. Šventės dieną į kavinę atvyko dvi valandos prieš šventės pradžią – apie 16.00 val. Kavinės administratorei pasiteiravus, iki kiek jie groja, nurodė, jog visada groja iki 2.00 val., o paskui, jei žmonės pageidauja, – gali ir ilgiau. Liudytojui buvo pasakyta, kad pas juos muzika groja tik iki 1.00 val. ir ne ilgiau. Nors liudytojas bandė aiškinti, kad jis yra susitaręs iki 2.00 val., tačiau jam buvo nurodyta, kad po 1.00 val. muzika turi baigtis. Vakarieniaujant buvo priėję barmenas ir barmenė, kurie taip pat pasiteiravo, iki kada jie gros. Nurodžius, kad iki 2.00 val., jie pasakė, kad dar niekad taip nebuvę ir garantavo, kad baigs groti 1.00 val. Vykstant šventei, po šampano piramidės, 1.00 val. barmenas atsistojo tarpduryje ir parodė į laikrodį leisdamas suprasti, kad šventė baigiasi ir jis turi išjungti muziką. Tuo metu salėje buvo žmonių, buvo šokančių, besilinksminančių, šventė vyko puikiai. Apie 1.15–1.20 val. atėjusi padavėja taip pat nurodė, kad turi išjungti muziką. Po trijų dainų, 1.27 val. barmenas pasakė, kad arba išjungiat muziką, arba jie išjungia elektrą. Liudytojas dar bandė kalbėtis, tačiau nurodė, kad išjungs elektrą. Saugodamas savo turtą, liudytojas pritildė muziką, tačiau aparatūros neišjungė, o kai tik garsas buvo pritildytas, atsakovės darbuotojai pradėjo nešti vienkartinius indus ir į juos dėti maistą. Liudytojas buvo nusileidęs į apačią prie baro ir taip pat tarėsi dėl galimybės toliau tęsti šventę, tačiau buvo nurodyta, kad nori miego. Liudytojo teigimu, buvo be kelių minučių antra valanda, kai užlipo į antrą aukštą ir pasakė didžėjui, kad jei jau taip yra, tuomet dedasi aparatūrą. Baigus groti, prie jo buvo priėjusi ieškovė A. G., kuri pasiteiravo, dėl kokių priežasčių nėra grojama, tuomet jis pasakė, kad jiems nurodė baigti groti, nuo to laiko šventė baigėsi, muzika daugiau nebuvo įjungta. Jei būtų leidę, jis būtų grojęs ilgiau. Liudytojas patvirtino, kad 2019 m. sausio 9 d. sudarant sutartį su ieškove jau buvo žinoma, kad šventė vyks „(duomenys neskelbtini)“. Už paslaugas jam buvo sumokėta pavedimu, o kas atliko pavedimą – nežino. Matydamas visą situaciją, liudytojas pats pasiūlė ieškovei atsiskaityti su jais vėliau. Nuo kavinės nuvažiavo apie 3.00 val.

11.       Liudytojas K. R. nurodė, kad jis yra saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojas. Apie 3.00 val. buvo gautas užpuolimo pranešimas iš „(duomenys neskelbtini)“. Į vietą atvyko ekipažas, tačiau šiam ilgai užtrukus, privažiavo ir jis. Ekipažo nariai paaiškino, kad šventės dalyviai nenori apmokėti sąskaitos. Lyg ir buvo norima apmokėti sąskaitą, tačiau nemokama. Vyko santykių aiškinimasis dėl to, kada ir kaip apmokės sąskaitą. Vienas iš svečių siūlė apmokėti 200,00 Eur, tačiau, kai sužinojo mokėtiną sumą, jos apmokėti jau nebenorėjo. Kažkas iš užsakovų pasakė, jog duokit 100,00 Eur, tuomet jie išeis ir jokių pretenzijų neturės. Svečiai buvo neblaivūs, elgėsi neadekvačiai, agresyviai, nuo jų sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, prasidėjo ir asmeninio pobūdžio įžeidinėjimai. Nepavykus susitarti, policijos pareigūnai išvedė ieškovą ir jį bandžiusį išlaisvinti kitą asmenį į lauką. Kavinėje buvo iki 4.30 val., kol policija sulaikė asmenis. Liudytojas paaiškino, kad jie bandė padėti išspręsti konfliktą, jie palaiko viešąją tvarką ir vykdo kavinės savininkės nurodymus, t y. jei paprašys palydėti asmenį, tai jie ir palydės. Nurodė neprisimenantis, jog būtų kalbama dėl viršvalandžių.

12.       Liudytojas M. S. nurodė, kad jis yra saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojas. Buvo gautas iškvietimas nuspaudus pagalbos mygtuką „(duomenys neskelbtini)“. Pasitikęs baro personalas paaiškino, kad yra švenčiamas gimtadienis, klientai pradėjo įžeidinėti personalą, todėl paprašė išlydėti iš patalpų. Taip pat nurodė, kad nėra apmokėję sąskaitos, todėl paprašė nurodyti apmokėti sąskaitą. Užlipus į antrą aukštą, salėje buvo apie 7–8 žmones, kurie sėdėjo prie stalo, todėl šventė kaip ir tęsėsi. Nurodžius, kad jie išeitų iš patalpų ir apmokėtų sąskaitą, paaiškino, kad sąskaita nepateikta, jei sąskaitą pateiktų, tai ją apmokėtų. Pateikus sąskaitą (čekį), jos apmokėti nenorėjo, nurodė, kad yra susimokėję už viršvalandžius. Pasiūlius susimokėti ir išeiti gražiuoju, prasidėjo kaltinimai savininkei mokesčių nemokėjimu, taip pat kaltinimai tuo, jog išvijo muzikantus, sugadino šventę. Pamačius, kad nepavyks susitarti, jų pulto pagalba buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pareigūnams bandant gražiuoju įkalbėti pasišalinti ir nepavykus to padaryti, asmenys buvo išvežti į nuovadą, kadangi neapmokėjus sąskaitos buvo padaryti nuostoliai. Nors ir buvo aiškinama, kad panaudos fizinę jėgą, tačiau gražiuoju susitarti nepavyko. Šventės dalyviai buvo stipriai apgirtę, nuo jų sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvatūs, nors bandė susitarti gražiuoju, tačiau reikalavo nepagrįstų dalykų – sąskaitos, o jubiliatas reikalavo jam sumokėti 100,00 Eur, kad jis sutiktų išeiti. Svečiai įžeidinėjo savininkę. Liudytojui šalių susitarimas dėl apmokėjimo nebuvo žinomas, jis matė tik čekį, taip pat nėra žinoma, kas buvo sudarę sutartį. Kavinės savininkei nurodžius, kad rašys pareiškimą dėl nuostolių, ieškovas, kurį restorano darbuotojai įvardijo kaip užsakovą, buvo išvežtas į policijos komisariatą. Ieškovė dar bandė įkalbinėti tėtį, kad susimokėtų, bandė išsispręsti gražiuoju tą klausimą, tačiau to padaryti nepavyko. Patikslino, kad pranešimas buvo gautas dėl negražaus, įžeidinėjančio elgesio, kad pasibaigus darbo laikui kavinės administracija norėjo, jog jie palydėtų svečius išeiti. Dėl negražaus ar įžeidžiančio elgesio nei vienas asmuo jų komandos nebuvo išvežtas.

13.       Liudytojas E. Č. nurodė, kad atsakovė yra jo darbdavė, jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ barmenu. Susirinkus į šventę viskas buvo gerai, tačiau vėliau prasidėjo neramumai. Pavyzdžiui, vienas iš svečių vaikščiojo po pirmo aukšto salę, o paprašius išeiti, iš pradžių nesutiko to padaryti. Liudytojas girdėjo, kaip užsakovės – motina ir dukra – po 24.00 val. su administratore kalbėjosi dėl galimybės švęsti, kad joms tokia galimybė buvo sudaryta, tačiau net ir po to atėjęs vienas iš svečių prašė leisti toliau tęsti šventę, siūlė už tai sumokėti. Pasakius, kad viskas gerai, gali eiti ir švęsti toliau, jis nėjo, veržėsi bendrauti su administratore, tačiau liudytojas jį prilaikė. Mano, kad tai buvo ieškovų ir jų svečių komunikacijos klaida. Bendraujant su minėtu asmeniu liudytojas užtruko apie 30 min., tuomet antrame aukšte išgirdo įtartinus garsus ir užlipo į antrą aukštą pasižiūrėti – svečiai ginčijosi tarpusavyje, ieškovas sėdėjo vidurinėje salėje ir galimai trinktelėjo į stalą, tačiau jam šios aplinkybės konkrečiai nėra žinomos, nes jis įvykio nematė. Kadangi jo kolegei nieko nenutiko, jis vėl nusileido į barą. Atėjęs vienas iš svečių teiravosi savininkės ar administratorės, norėjo su jomis pasikalbėti, tačiau tokia praktika nepriimtina. Minėtas asmuo šias moteris pavadino nekorektiškai ir nors agresijos ir fizinio smurto nevartojo, tačiau psichologinė įtampa buvo palaikoma viso pokalbio metu. Ieškovas taip pat buvo nusileidęs į apačią, norėjo atsisėsti prie savininkės ir administratorės staliuko, jie pabendravo, pakalbėjo, jam užlipus į viršų prasidėjo sąmyšis, vėl prie baro atėjo jau buvęs asmuo, rodė, kad jis sumokės, kad turi pinigų, tačiau ieškovai pradėjo sakyti, kad tai yra principo reikalas, o ne pinigų. Atsiradus problemoms dėl atsiskaitymo, kavinės pirmame aukšte buvo 3-4 vyrai, dėl ko administratorė ir savininkė galėjo jaustis nesaugiai, todėl jis paspaudė apsaugos mygtuką. Atvykę apsaugos darbuotojai užlipo į viršų, girdėjo pykčius, paskui prie baro norėjo atsiskaityti, bet jie nesutiko. Nepavykus susitarti, buvo iškviesta policija. Liudytojas nurodė, kad 1.30 val. bendravo su muzikantais, kurie dėl neatsiskaitymo su jais ketino baigti šventę. Liudytojo manymu, kadangi jis kalbėjosi su muzikantais, tai tuo metu muzika neturėjo groti. Muzikantai jam nurodė, kad jie jau išvyksta. Su muzikantais dėl jų grojimo laiko nieko nederino, kadangi jie nėra jų įmonės darbuotojai, jis muzikantams nieko dėl muzikos nutraukimo nesakė, jam buvo minėję, kad gros iki 2.00 val. Liudytojas parodė, kad tą vakarą jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, nesijautė saugiai, nemanė galėsiantis apsaugoti kitus darbuotojus, todėl paspaudė apsaugos mygtuką. Tarp pačių svečių vyko nesutarimai arba komunikacijos stoka – svečiai naudojo daug daugiau patalpų nei išsinuomojo (dėl to svečiams pretenzijos nebuvo pareikštos), vienas iš svečių čiuožė turėklu, garsiai šaukė, administracijos vadovė ir savininkė buvo vadinamos necenzūriniais žodžiais, vartojo rusiškus keiksmažodžius, svečiai buvo neblaivūs stipriau nei vidutiniškai – svečių bendras elgesys kėlė nesaugumo jausmą, dėl to administratorė ir savininkė net buvo išbėgusios slėptis į virtuvę. Ieškovo elgesys taip pat buvo agresyvus. Liudytojo teigimu, dėl bendros neigiamos atmosferos – keiksmų, pykčių tarp užsakovų ir administracijos, jubiliato išėjimo į kitą salę, dalis svečių išėjo iš šventės. Liudytojui nebuvo žinoma, kas yra šventės užsakovas, taip pat nežinomos ir susitarimo sąlygos, nors dėl viršvalandžių susitarimo jam žinoma. Liudytojui nebuvo žinoma, iki kiek tęsis šventė, jis dirba tiek, kiek reikia. Liudytojas nurodė, kad jo darbo vieta yra prie baro, jis į antrą aukštą buvo užlipęs vienintelį kartą po 24.00 val., kai pamanė, kad gali kilti grėsmė jo kolegei. Daugiau antrame aukšte jis nebuvo.

14.       Liudytoja D. S. nurodė, kad ji yra ieškovo K. S. sutuoktinė ir ieškovės A. G. pamotė. Artėjant sutuoktinio jubiliejiniam gimtadieniui, pasitarusios su A. nusprendė, kad tokią progą reikia pažymėti. A. G. pasinaudojus rekomendacijomis ir suradus vietą, prasidėjo įvairūs organizaciniai darbai. „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirinkta dėl galimybės švęsti ilgiau, nes visur kitur tokios galimybės nebuvo. Aplinkybes dėl viršvalandžių nurodė tiek administratorė, tiek jos nurodytos užsakymo lape. Jokios informacijos apie tai, iki kiek įprastai veikia „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikta, jie net negalvojo, kad yra ribotas darbo laikas. Derinant maisto užsakymą, administratorė pasiteiravo, iki kiek jie planuoja švęsti – nurodė, kad iki 2.00–3.00 val. ar ilgiau, patarė, kiek maisto užsisakyti, nurodė, kad jei bus ilgiau – virtuvėje bus kažkas, kad galėtų užsisakyti papildomai. Tą patį nurodė ir dėl gėrimų. Pagrindinė užsakovė buvo A., nes ji vadovavo visai šventei, o liudytoja tik žadėjo prisidėti. Avanso buvo sumokėta 300,00 Eur – 100,00 Eur sumokėjo ieškovė, o likusius 200,00 Eur – liudytoja. Už šventę A. turėjo sumokėti 400,00–500,00 Eur, o likusią sumą – liudytoja. Ieškovas šventės neorganizavo, nors ir buvo nuvykęs apžiūrėti išrinktos salės, pageidavo pakeisti užsakytą karštą patiekalą į kitą. Kadangi šventė buvo nutraukta, ieškovė prašė išrašyti sąskaitą, jog galėtų sumokėti kitą dieną, tačiau atidėti mokėjimo atsakovė nesutiko. Šventė buvo nutraukta apie 1.00–1.30 val., o čekis, kurį liudytojai padavė jos sesuo, buvo atspausdintas 3.07 val., jau atvykus pareigūnams. Kokiu būdu čekis atsirado pas jos seserį, liudytojai nežinoma. Liudytojos teigimu, apsaugos darbuotojai buvo iškviesti dėl to, kad neapmokėjo sąskaitos, nors tokią teisę jie turėjo. Liudytoja nurodė, kad pinigų turėjo, galėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tačiau dėl stresinės situacijos to nepadarė. Apmokėjimo klausimas nebuvo derintas, manė, kad pateiks sąskaitą ir apmokės, tačiau kilus chaosui, taip nebuvo padaryta. Šventės dieną viskas buvo kaip ir gerai, maistas geras, personalas, aplinka, jokių priekaištų neturi. Sėdėdama prie stalo pamatė, kaip muzikantai pradėjo vynioti laidus, užsidegė šviesa, nors tuo metu šoko dvi poros. Tuo metu dar buvo beveik visi svečiai, nes iki 24.00 val. buvo išvykę 4-6 asmenys, visi kiti buvo likę. Pasiteiravus muzikanto, šis nurodė, kad jam liepė išjungti muziką arba išjungs elektrą. Nusileidus kartu su ieškove į apačią pasiteirauti, joms buvo pasakyta, kad balius baigtas, laikas namo, nes yra pavargę. Tai galėjo būti apie 1.00–1.30 val. Asmeniškai apie šventės pabaigą nei ji, nei ieškovė nebuvo informuotos, ėjo aiškintis pačios. Paskui jas į apačią nusileido ir kiti svečiai. Nors minėjo dėl viršvalandžių, tačiau buvo nurodyta, kad yra pavargę, rytoj į darbą, todėl nori susitvarkyti ir miegoti. Šis pokalbis nebuvo labai draugiškas, nors nesikeikė, bet ir draugiškai nebendravo. Šventė buvo nutraukta, kadangi vieni žmonės išeidinėjo, kitų reikėjo atsiprašinėti. Prasidėjus šiam sąmyšiui, padavėja K. ją laikė už rankos ir nurodė nesijaudinti, jos teigimu, tai nėra pirmas kartas, tačiau nesupranta, kodėl žmonės tyli, o kalti lieka jie (buvo ir barmenas), kai administratorė su savininke sėdi apačioje ir vadovauja. Taip pat buvo pradėtas nurinkinėti maistas – ji sėdėjo prie stalo kai maistą pradėjo sudėti į dėžutes, tą pastebėjo tuomet, kai buvo išjungta muzika. Atiduotą maistą sušėrė šuniui, o likusį išmetė. Dėl tokios šventės baigties ieškovas sureagavo labai blogai, labai išgyveno, užsidarė kitoje salėje, nes draugai pradėjo juoktis, kad gal baigėsi pinigai. Krikšto sūnus siūlė 200,00 Eur dėl galimybės švęsti, tačiau nesutiko, nurodė, kad nori ramybės. Ieškovas buvo labai linksmas, todėl įvykus tokiai situacijai, jo elgesys pasikeitė. Tiek ieškovas, tiek ir liudytoja buvo vartoję alkoholinių gėrimų, tačiau ji negalėjo pasakyti, kad: „jau jos sutuoktinis dabar tai padarys“.

15.       Liudytojas A. Š. nurodė, kad yra ieškovo vaikystės draugas, su sutuoktine dalyvavo šventėje. Nurodė, kad šventė buvo pavykusi iki 24.00 val., o paskui prasidėjo nesklandumai – buvo nurinkinėjamas maistas nuo stalų, paprašyta išjungti muziką, kas pranašavo šventės pabaigą. Liudytojo teigimu, iš administracijos nebuvo pagarbos žmonėms, kadangi šventei buvo ruoštasi, buvo sukviesti draugai. Šventės baigtimi visi buvo pasibaisėję, ypač, kad ieškovas grįžo po 48.00 val. ir sužalotas. Liudytojas taip pat ėjo aiškintis su administracija, siūlė pats sumokėti K.. Iš šventės su žmona išvažiavo prieš 2.00 val., kadangi šventė baigėsi. Šviesos buvo įjungtos apie 0.30 val., o iki 2.00 val. vyko konfliktas. Nuo 0.30 val. muzika grojo su tarpais, nes barmenas vis atbėgdavo ir sakydavo, kad šeimininkai liepė išjungti muziką. Minėtą informaciją svečiams pasakė muzikantas, pranešdamas visiems per garsiakalbį, kad tai yra paskutinė daina, nes šeimininkai liepė nutraukti muziką. Muzikantams paskelbus apie paskutinę dainą, jie vieni iš pirmųjų išvyko iš restorano, visi kiti svečiai buvo. Dėl šventės pratęsimo ėjo kalbėtis su administracija D., K., A., ar daugiau kažkas buvo – nežino. Ieškovas išgyveno, jog jo šventė tęsėsi tik iki 24 val., o vėliau vyko tik santykių aiškinimasis. Šventės metu ieškovas nebuvo nei agresyvus, nei per daug išgėręs. Šventėje visi linksminosi, jis negirdėjo, kad svečiai būtų keikęsi. Iš ieškovo pasakojimų jam taip pat žinoma, kad ieškovą sulaikė dėl neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Po šio įvykio jo santykiai su jubiliatu nepasikeitė, išliko tokie patys, o ar santykiai pasikeitė su giminėmis, jam nėra žinoma, dėl to ieškovas nesiskundė, mano, jog santykiai su giminėmis nepasikeitė, nes giminės ieškovą palaikė. Aplinkybės, jog būtų pasikeitęs svečių ar giminaičių požiūris į A., jam nežinomos, šventės metu taip pat jokių replikų niekas dėl organizavimo nereiškė.

16.       Liudytojas K. S. nurodė, kad jis ir ieškovas yra draugai, jis dalyvavo ieškovo gimtadienio šventėje, kuri buvo graži, bet finišas – nelabai. Prieš šventę liudytojas teiravosi ieškovo dėl šventės trukmės, tačiau jam buvo atsakyta, jog sumokės ir jiems dėl to nereikėtų rūpintis. Liudytojas nurodė taip pat įsivėlęs į konfliktą, nes atėjus administratorei pasakė, kad jos elgiasi kaip „žiurkės“, taip niekas nesielgia su žmonėmis. Jam buvo atsakyta, kad tai ne jo reikalas, o policijos pareigūnas įspėjo taip nevadinti. Liudytojo teigimu, netinkamas administracijos elgesys ir išprovokavo jo tokį elgesį. Liudytojas nurodė matęs, kad buvo pradėta nurinkinėti valgius, indus, saldų stalą, t. y. buvo leista suprasti, kad nebus leista tęsti šventės, nors svečių dar buvo daug, niekas net nesiruošė skirstytis. Liudytojas tiksliai negalėjo pasakyti, kiek buvo valandų, kai prasidėjo šie veiksmai, bet buvo po 24.00 val. Ieškovas ėjo aiškintis, tačiau nesielgė agresyviai, buvo pasimetęs dėl tokios šventės eigos, sakė, kad pasirinko labai įžymią užeigą, bet ji sugadino visą jubiliejų. Dėl tokios situacijos ėjo aiškintis ir jis su sutuoktine, tačiau į juos niekas nereagavo. Liudytojas nurodė, kad visi šventės dalyviai vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau niekas nebuvo jų pavartojęs per daug, nes šventės metu vyko daug žaidimų, šokių. Liudytojui žinoma, kad ieškovą sulaikė tik dėl to, kad jis neatsiskaitė už paslaugas. Po šio įvykio jo santykiai nei su ieškovu, nei su jo dukra nepasikeitė, išliko draugiški.

17.       Liudytoja K. G. nurodė, kad ji yra buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, aptarnavusi svečius šventės metu. Liudytoja nurodė, kad vakaras prasidėjo gan maloniai, iki tol, kol atsirado nenoras atsiskaityti ­ buvo įžeidinėjama, puolama, kolegos jautė įtampą, nesaugumą, svečiai pradėjo grasinti, vadinti visokiais žodžiais administracijos darbuotojus –„padlom“, „žiurkėm“, keiktis, vėliau buvo iškviesta apsauga, o dar vėliau ir policija. Svečiai buvo labai stipriai išgėrę, elgėsi neadekvačiai, tai ir lėmė nesaugumo pojūtį. Šventės svečiai pradėjo užeidinėti į kitas patalpas, kitas sales, pradėjo mėtyti inventorių, buvo grasinama administracijai, tačiau pretenzijos dėl to, kad buvo einama į kitas patalpas, nebuvo reiškiamos. Jokie pareiškimai dėl svečių agresyvaus elgesio nebuvo rašomi. Inventorių mėtė ieškovas – jis buvo užsidaręs kitoje salėje, sėdėjo ant kėdės nuvertęs lyginimo lentą ir vazas. Ėjo stebėti šios situacijos su barmenu Č., tačiau asmeniškai nematė, kad būtent ieškovas numetė lentą ir vazas. Ieškovas taip pat iškeikė, kad „duchai“ sugadino balių. Būtent dėl tokio ieškovo elgesio, kėlusio nesaugumą, buvo iškviesta policija. Ieškovė jokių veiksmų, kurie keltų grėsmę, neatliko, o ieškovo sutuoktinė skleidė kerus. Kivirčas prasidėjo tuomet, kai muzikantai pradėjo pakuotis savo aparatūrą – užsakovai apkaltino administraciją neleidžiant muzikantams groti ir tęsti šventės. Liudytojai pretenzijos nebuvo reiškiamos. Kai tik muzikantai nustojo groti, svečiai nusileido į apačią aiškintis šių aplinkybių. Nors buvo leista šventę tęsti toliau, susitarta buvo iki 3.00 val., tačiau po kelių minučių vėl buvo einama į apačią aiškintis santykių. Liudytoja negirdėjo jokių administracijos pasakymų, kad yra pavargę. Liudytoja patvirtino, kad jai yra žinomos nuostatos dėl viršvalandžių, kad yra nustatyta tam tikra kaina, taip pat nurodė, kad jie dažniausiai dirba iki 3.00 val. Liudytoja nurodė, kad jai nėra žinoma, ar klientai buvo įspėti apie tai. Liudytoja taip pat parodė, jog girdėjo, kad šventės pradžioje kartu su muzikantais buvo kalbama, jog šventė tęsis iki 6.00 val., tačiau kadangi tai nėra jos darbas, ji nepasakė, kad tokios galimybės nebus. Mano, kad muzikantai baigė groti dėl to, kad buvo pasibaigęs jų užsakymo laikas. Bendraujant muzikantai nurodė, kad gros iki 1.00 val. Liudytoja patvirtino, kad muzikantai nustojo groti po antros valandos. Be to, muzikantai minėjo, kad užsakovai jiems nėra sumokėję. Prasidėjus šventei jai nebuvo žinoma, iki kada ji dirbs ir ar tęsis šventė, tačiau personalui naudinga, kad šventė tęstųsi kuo ilgiau, todėl iš administracijos ar jos nebuvo jokio pasakymo dėl šventės nutraukimo. Jai taip pat nežinomos aplinkybės, kad barmenas buvo gavęs nurodymą iš administracijos, jog reikia nutraukti muziką. Ji nei ieškovės, nei D. S. neramino ir nesakė, kad taip pas juos būna, tačiau patvirtino, kad tuo metu, kai ieškovė prašė pasikalbėti su administracija, jog nevarytų svečių ir nedarytų jiems gėdos, ji nurodė šioje situacijoje esanti bejėgė, nes paskui liks kalta. Šventės užsakovai buvo trys asmenys – ieškovas, jo žmona ir dukra. Dėl užsakovų sprendė pagal jų elgesį, kadangi K.s prašė alkoholio, jai buvo žinoma, kad jis yra jubiliatas, o A. buvo atvykusi susitarti dėl maisto. Kvitą apmokėti pateikė liudytoja, jį padavė užsakovui K. S., tačiau jis atsisakė apmokėti. Atsisakymas buvo grindžiamas tuo, kad buvo sugadintas balius, nes svečiai pradėjo skirstytis anksčiau, nei kad buvo planuota. Tai buvo po antros valandos. Dėl konkrečios atsiskaitymo tvarkos jai nėra žinoma, tačiau įprastai atsiskaitoma iš karto po šventės. Kada buvo išrašyta sąskaita, liudytoja nurodė nežinanti, tačiau kai atspausdino čekį, jau buvo iškviesta apsauga. Apsauga atvyko dėl to, kad užsakovai atsisakė apmokėti sąskaitą, nors A. G. stengėsi, kad sąskaita būtų apmokėta, prašė išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, tačiau sąskaita išrašoma tik tada, kai čekis yra apmokėtas. Policija buvo iškviesta ir dėl svečių konfliktinio elgesio, ir dėl sąskaitos neapmokėjimo. Ieškovą išvežė dėl to, kad pasipriešino policijos pareigūnams. Pareigūnas klausė porą kartų, ar ketinate apmokėti sąskaitą, nurodė, kad nesumokėjus išveš, todėl nesumokėjus ir išvežė ieškovą. Liudytoja nurodė, kad restorane buvo iki 6.00 val. ryto, o paskutiniai svečiai išėjo po 5.00 val. Stalą padėjo aptarnauti ir kiti kolegos, į antro aukšto salę buvo užlipęs ir barmenas Č., kuris buvo užėjęs ne daugiau kaip 10 kartų.

18.       Liudytojas H. T. nurodė, kad jis yra atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas. 2019 m. sausio 23 d. atvykus į restoraną ieškovams, jiems aprodė sales, nors buvo pageidaujama, kad šventė vyktų šeštadienį, tačiau nesant vietos, susitarė dėl šventės penktadienį 18.00 val. Liudytojas su užsakovais susiskambino tą pačią dieną, anksčiau nebuvo bendravę. Liudytojas pateikė banketinį meniu, užsakovai išsirinko salę, paliko avansą. Būtent liudytojas priėmė pirminį užsakymą – padarė nuolaidą, su A. ir K. aptarė sąlygas. Tarėsi susitikti savaitę prieš banketą, kad išsirinktų maistą. Viskas vyko labai greitai, meniu derino antradienį ar trečiadienį. Užsakovai buvo du – abu ieškovai, vėliau klausiamas liudytojas nurodė, kad užsakovu laiko tą asmenį, kuris sumoka avansą. Avansą – 100,00 Eur sumokėjo ieškovas, o kas sumokėjo likusią avanso sumą – 200,00 Eur, liudytojui nežinoma. Liudytojas nurodė, kad sąlyga dėl 50 procentų avanso taikoma ne visuomet. Kadangi A. jam rekomendavo pažįstamas asmuo, buvo mokamas mažesnis avansas. Vėliau apklausiamas liudytojas neigė, kad jis priėmė pirminį užsakymą. Liudytojas nurodė turėjęs A. kontaktus, todėl pirminiame banketo meniu juos ir nurodęs. Nurodęs, kad kontaktinius duomenis galėjo įrašyti arba jis, arba administratorė, liudytojas, susipažinęs su banketiniu meniu, paaiškino, kad įrašas yra ne jo. Taip pat nurodė, kad negali taip būti, jog užsakymo lape nebūtų kontaktinio asmens telefono numerio. Pažymėjo, kad tikslių užsakovų duomenų neprašoma, nes per visą darbo praktiką dėl to nėra kilę jokių incidentų. Kai buvo sumokėtas 100,00 Eur avansas, meniu dar nebuvo suderintas – buvo duotas tik banketinis meniu. Išankstinė sąmata nebuvo žinoma, tačiau, liudytojo teigimu, kai buvo suderintas maistas, užsakovai turėjo žinoti, kiek viskas kainuos. Liudytojas nurodė, kad sutartis su klientais nebuvo sudaryta, nes įmonė niekada nepasirašo sutarčių, nebent tai būtų susitarimas dėl šventės kitiems metams. Kadangi šventė buvo derinama savaitė prieš ją, tai esant tokioms aplinkybėms sutartis niekada nėra sudaroma. Apklausiamas dėl atsiskaitymo tvarkos liudytojas vieną kartą nurodė, kad aptariant sąlygas užsakovams žodžiu nurodė, jog atsiskaitoma tą patį šventės vakarą, vėliau jau nurodė neprisimenantis, ar informavo ieškovus apie apmokėjimą. Liudytojo teigimu, šis klausimas net nebuvo derinamas, nes niekas niekad šiuo klausimu nesidomi, tokio klausimo neuždavė ir ieškovai. Kai užsakovai yra įmonės, galima atsiskaityti ir pavedimu, tačiau tam būtinas garantinis raštas. Privatiems asmenims sąskaitos be įgaliojimų neišrašomos, be to, apie tai turi būti pranešama iš anksto. Raštu tokia informacija nebuvo pateikta, nes niekas taip nedaro. Dėl viršvalandžių sąlygos užsakovams buvo išaiškintos, nurodyta, kad už papildomą valandą reikės mokėti 60,00 Eur, o kadangi atsakovė yra pelno siekianti organizacija, todėl viršvalandžiai jiems yra naudingi. Maksimalus banketų laikas nėra nustatytas, užsakovams buvo nurodyta, kad jie galės švęsti tiek, kiek pageidaus.

18.1.       Liudytojas paaiškino, kad jie muzikantų nesamdo, juos samdo patys svečiai, todėl būtent šie asmenys susitaria dėl laiko, iki kada bus grojama. Liudytojo teigimu, restorano administracija negali turėti įtakos muzikantų darbo laikui, nes jie taip pat nori užsidirbti. Jokio ribojimo laiko prasme groti muzikantams nėra, garso apribojimo taip pat nėra. Nurodė, kad jei muzikantams nepatinka arba svečiai yra neblaivūs, galbūt jie irgi nori greičiau baigti savo pasirodymą. Liudytojo nuomone, šiuo atveju muzikantai labai greitai išvyko – visus daiktus susidėjo per 15–20 minučių, tačiau jam nėra žinomos jų išvykimo priežastys. Kaip jam buvo minėjęs barmenas – užsakovai neatsiskaitė su muzikantais. Atvykę muzikantai administratorei minėjo, kad yra užsakyti iki 1.00 val.

18.2.       Liudytojas nurodė, kad šventės metu buvo įžeidžiančiai vadinama įmonės direktorė, prie jos ir administratorės kabinėjamasi, suteikta daug streso visam personalui, vyko pasityčiojimai visą naktį. Jau 23.00 val. buvo čiuožinėjama nuo turėklų, vienas svečias nukrito nuo laiptų, buvo keikiamasi, tad toks balius negali tęstis toliau. Ieškovas trankėsi būdamas vidurinėje salėje, ieškovė rankomis trankėsi prie baro, o ieškovo sutuoktinė mistifikavo. Šventė buvo nutraukta dėl netinkamo elgesio, o 3.00 val. buvo pateikta sąskaita ir paprašyta susimokėti. Toks elgesys prasidėjo po 24.00 val., vėliau veiksmai suintensyvėjo apie 1.00 val. Kai 0.30–1.30 val. ieškovė su mama nusileido į apačią, joms buvo leista švęsti ilgiau ir paprašyta nesikabinėti prie žmonių. Liudytojas paminėjo, jog jam yra žinoma aplinkybė, kad vakaro metu administratorė nurodė nežinanti apie jokį susitarimą dėl viršvalandžių. 1.30 val. prasidėjo didelis konfliktas, todėl šventės tęsti tokiomis sąlygomis nebuvo galima, nes kilo grėsmė visiems restorano darbuotojams. Liudytojas nurodė, jog jis kilus konfliktui restorane nebuvo (restorane buvo ne ilgiau kaip iki 21.00 val.), apie incidentą buvo informuotas ryte, jam papasakojo įmonės darbuotojai, peržiūrėjo visus vaizdo įrašus, nes yra filmuojamas kiekvienas kampelis, taip pat aplinkybes nurodė atvykę policijos pareigūnai. Liudytojui yra žinoma, kad ieškovė ir ieškovo sutuoktinė prašė jį iškviesti, tačiau tas nebuvo padaryta, nes restorane buvo įmonės direktorė, be to, mama norėjo apsaugoti sūnų, nes tuo metu restorane buvo nesaugu. Po pirminio susitikimo iki banketo su ieškovais nebuvo bendravęs, tačiau bendravo tuomet, kai atvyko susimokėti, galbūt dar matė, kai ieškovė su ieškovo sutuoktine derino meniu. Taip pat liudytojas nurodė, kad šventės dieną asmeniškai su ieškovu derino stalų perstatymą. Policija buvo iškviesta dėl netinkamo elgesio, kadangi atvykę trys apsaugos darbuotojai negalėjo susitvarkyti. Kai ieškovai atvyko atsiskaityti, jokių pretenzijų nereiškė. Kadangi sąskaita buvo pateikta anksčiau, užsakovai turėjo visas galimybes su jos turiniu susipažinti.

19.       Liudytoja B. O. nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, ieškovai yra buvę restorano svečiai. Svečius pirmą kartą pamatė šventės išvakarėse, kai buvo atėję susitarti galutinai, jiems rekomendavo kaip sustatyti stalus. Priimant užsakymą ji nedalyvavo, jos manymu, šventės organizatoriai buvo visi trys. Užsakymo lapą užpildė kita administratorė, todėl jai nežinoma, kaip šį kartą buvo tariamasi dėl atsiskaitymo, tačiau jų praktikoje visada atsiskaitoma iš karto. Kitą dieną pradėjo ruošti sales, apie 12.00–13.00 val. atvažiavo ieškovas ir nurodė pageidaujantis perstatyti stalus. Šis ieškovo pageidavimas buvo įvykdytas. Maždaug prieš tris valandas iki šventės atvažiavo muzikantai, pradėjo nešiotis ir jungtis aparatūrą. Pasiteiravus jie nurodė, kad yra užsakyti iki 1.00 val. nakties. Jų restoranas muzikantų neužsako, todėl jie ir negalėjo nurodyti, iki kada muzikantai gros. Pradėjo rinktis svečiai, viskas buvo gražu, tačiau tarp 22.00 val. ir 23.00 val. prasidėjo nelabai gražūs dalykai – bėgdami parūkyti svečiai šūkavo, rėkavo, naudojo daug keiksmažodžių, tai buvo negražu kitų restorane buvusių klientų atžvilgiu. Vienas iš svečių važinėjo turėklais, nusirito nuo laiptų. Tą dieną restorane dirbo barmenas ir daug padavėjų – su šiuo banketu dirbo padavėja K., tačiau jai padėjo ir kiti padavėjai, barmenas, kartais padeda ir jos. Apie 1.30 val. padavėja nuėjo muzikantų pasiteirauti, ar užsakovai pratęsė vakarą. Ši informacija reikalinga dėl darbuotojų, siekiant sužinoti, kiek jų reikės. Padavėja tuo metu negrįžo ir joms nieko nepasakė, tik vėliau minėjo, kad viskas baigta – taip tikriausiai pasakė muzikantai. Po kokių 5–10 min. atbėgo D. S., kuri pasakė, kad dabar tai jau jums bus, kai jis nusileis, jis viską išnešios, išdaužys. Pradėjo vienas paskui kitą eiti svečiai, klausinėti, nusileido muzikantai ir greitai išėjo. Kodėl taip įvyko, ji nežino, nes įprastai muzikantai po šventės savo aparatūrą užtrunka susidėti apie pusantros valandos, o šiuo atveju užtruko tik 10–15 minučių. Jai nėra tiksliai žinoma, kiek buvo valandų, kai išėjo muzikantai – antra valanda arba prieš dvi. Vėliau prasidėjo puldinėjimai, ją ir savininkę išvadino „padlomis“, „žiurkėmis“. Mano, kad tokius veiksmus lėmė tai, kad išvyko muzikantai, tačiau kodėl – nežino. Jai nėra žinoma, dėl ko prasidėjo priekaištai, tačiau kai padavėja nuėjo pasiteirauti dėl to, ar pratęsta šventė, muzikantai apsidžiaugė, jog gali pasišalinti, suvertė kaltę jiems ir išvažiavo. Įprastai dėl šventės trukmės teiraujasi užsakovų, tačiau nenorėdami jų trukdyti, kreipėsi į muzikantus. Tuo atveju, jei svečiai elgtųsi normaliai, galėtų įjungti ir savo muziką. Buvo kalbama, kad šventė gali tęstis toliau, jie nueidavo išgerti ir vėl grįždavo – užsakovams šventės jau nebereikėjo, jie tik norėjo kelti konfliktą. Barmenas pasiūlė joms eiti į virtuvę, manė, kad gal svečiai nusiramins, tačiau tik išėjus jas vėl puldavo. Barmenas pasiūlė iškviesti apsaugą. Iki kol atvažiavo apsauga, jos su savininke būdavo arba virtuvėje, arba šalia barmeno, kadangi bijojo. Apsauga buvo iškviesta dėl to, kad jie nesijautė saugūs savo patalpose. Atvykus apsaugai, nuėjo į antrą aukštą ir kartu su savininke paprašė atsiskaityti, tuomet ieškovas pasakė, kad nieko nemokės, bus kiek norės ir darys ką norės. Tai galėjo būti apie 3.00 val. Prašydamos apmokėti pateikė nefiskalinį čekį. Kada tiksliai buvo atspausdintas čekis, liudytoja nežino, tačiau jį atspausdinus yra žinoma mokėtina suma. Ieškovas nuėjo į salę, kurios nebuvo užsisakęs, pradėjo trankytis, daužytis su savo svečiais – prasidėjo baldų stumdymas, kad net buvo girdėti pirmame aukšte. Niekas nesiruošė mokėti, buvo lyg ir terorizavimas – į tą įsivėlė ir svečiai. Buvo paprašyta išrašyti sąskaitą, tačiau paprašius duomenų, jie nebuvo pateikti. Vienas iš svečių, pasiteiravęs, kiek reikia sumokėti, siūlė kviesti A., o šiai ir kitiems atėjus, pasiūlė susimokėti kitiems. Minėtas svečias padavė pinigus (vizualiai galėjo būti iki 200,00 Eur), tačiau juos pasiėmė ir į kišenę įsidėjo ieškovas. Atsisakymą apmokėti sąskaitą motyvavo vakaro sugadinimu, tačiau jokių nusiskundimų dėl maisto nekilo. Vėliau atvažiavo ir policijos pareigūnai, tačiau jiems nepavykus susitarti, iškvietė pastiprinimą. Jos praktikoje tai pirmas toks atvejis, kai taip yra išvadinamos, kad net turi slėptis. Slėpėsi nes bijojo, kad juos gali sumušti, svečiai elgėsi agresyviai, iš pažiūros svečiai buvo stipriai apgirtę. Liudytoja nurodė, kad ieškovai iki iškviečiant apsaugą jos atžvilgiu nieko netinkamo nepadarė, dėl jų netinkamo elgesio pareiškimų nepateikė, kadangi stengėsi pamiršti incidentą. Liudytoja nurodė, kad maistas yra surenkamas tik po šventės, sudedamas į dėžutės ir atiduodamas užsakovams, todėl šventės metu galėjo būti nurinkinėjami tik nešvarūs indai. Maistas nebuvo nurinktas, kadangi tuo metu, kai atvažiavo apsaugos darbuotojai, dalis svečių sėdėjo prie stalo. Jokių kliūčių švęsti iki 5.00 val. nebuvo specialiai daroma, jai buvo žinoma dėl viršvalandžių, tačiau užsakovai už juos turėjo susimokėti. Ieškovė ir D. S. pageidavo, kad būtų iškviestas direktoriaus pavaduotojas, tačiau jau buvo vėlu ir jos nusprendė jo nežadinti.

20.       Liudytoja H. T. nurodė, kad ji yra buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tačiau dėl šio įvykio patyrė didelį šoką ir atsistatydino. Šventės vakarą buvo restorane, todėl jai žinomos įvykio aplinkybės. Šventės svečiai apie 22.00–23.00 val. pradėjo elgtis neadekvačiai, neprognozuojamai, čiuožinėjo nuo laiptų, vienas iš jų nusirito nuo laiptų, tarpusavyje labai keikėsi, buvo įžūlūs. Kadangi pirmame restorano aukšte buvo ir daugiau svečių, buvo pažeista jų teisė į viešą interesą. Tarp 22.00­23.00 val. į apačią nusileido D. S. su savo seserimi ir pradėjo reikalauti sutarties. Kadangi liudytoja sesers nepažinojo, ji nebuvo užsakovė, tai jei sutarties ir nedavė. Buvo pradėta sakyti, kad įmonė nemoka, slepia mokesčius, grasino kažką padaryti. Muzikantams baigus groti, šventės svečiai juos kaltino išvarius muzikantus, tačiau jie su muzikantais jokių santykių neturėjo. Svečiai pradėjo labai keiktis, keiksnoti liudytoją ir administratorę, išvadino „padlomis“, „žiurkėmis“, elgėsi įžūliai ne tik užsakovai, bet ir svečiai, prieš kavinės darbuotojus ir administraciją buvo vykdomas teroro išpuolis. Liudytojos manymu, svečiai jautėsi labai saugūs, kadangi šventėje dalyvavo (duomenys neskelbtini) vardu V., kuri liudytojai taip pat grasino. Liudytojos teigimu, per 15 metų restorano veiklos dar nėra taip buvę, kad taip elgtųsi užsakovai. Nors užsakovams buvo leista vaišintis toliau, jie nesivaišino, o tik keikėsi. Vaišėmis stalas buvo nuklotas iki kokių pusę penkių ryto. Ieškovas antrame aukšte daužėsi, manė, kad viską varto, o pas juos restorane yra krištoliniai sietynai, baldai. Į apačią nusileidusi ieškovo sutuoktinė pasakė, kad dabar tai jau bus, kad K. viską dabar išdaužys. Egzistavo didelė grėsmė darbuotojų ir personalo saugai, įmonės turtui, todėl, pasiūlius barmenui, iškvietė apsaugos darbuotojus, kai šie nesusitvarkė, buvo iškviesta policija, o vėliau ir pastiprinimas. Liudytoja nurodė neprisimenanti, ar dėl tokio elgesio ji slėpėsi virtuvėje, tačiau buvo labai nesaugu, ji baiminosi dėl darbuotojų, kad nekiltų riaušės, tačiau nurodė, kad jokių pretenzijų dėl tokio elgesio nereiškė. Atvykusiems apsaugos darbuotojams nurodė, kad užsakovai neatsiskaito. Kai iškilo problema dėl neapmokėjimo, tuo metu nefiskalinis čekis jau buvo pateiktas, mokėtiną sumą žinojo. Priimant užsakymą liudytoja nedalyvavo, todėl jai užsakymo sąlygos nebuvo žinomos, tačiau įprastai pas juos atsiskaitoma iš karto po banketo – užsakovai nusileidžia į apačią, jiems paduodamas nefiskalinis čekis, kuriame matosi mokėtina suma, o kai sumoka – išduodamas fiskalinis čekis. Užsakovai atsiskaityti nenorėjo, teigė, kad jiems buvo sugadinta šventė. Ieškovas nurodė, kad jam dar turi sumokėti 100,00 Eur ir tuomet galės skirstytis. Liudytoja nurodė pasiteiravusi ieškovo sutuoktinės, kas atsiskaitys, tačiau pareikalauti apmokėti už šventę yra padavėjos pareiga. Liudytoja patvirtino, jog su ieškove kalbėjosi dėl apmokėjimo pavedimu, tačiau tam reikalingas garantinis raštas, kurio ieškovė nesugebėjo surašyti. Apmokėti už paslaugas prašė A. G. ir K. S., nes įtarė, kad jie yra užsakovai. Tai, kad minėti asmenys buvo atėję užsisakyti šventę, jai žinoma iš darbuotojų. Liudytojai nebuvo žinoma, ar buvo tartasi dėl viršvalandžių, jokio konkretaus susitarimo dėl to nebuvo, todėl jei būtų elgęsi tvarkingai, būtų leidę švęsti ir ilgiau. Liudytoja nurodė, kad įprastai tokio pobūdžio šventės tęsiasi iki tiek, kiek nori klientai – iki pirmos, antros, trečios valandos, tačiau tik ne keletą dienų ir ne visą naktį, nes kitą dieną vyksta kitos šventės. Restoranų veikla nėra tokia veikla, kad būtų galima švęsti 2 ar 3 dienas. Šiuo metu jau yra nurodyta, kad restoranas dirba iki 3.00 val., tačiau, jei žmonės elgiasi tvarkingai, leidžiama švęsti ir ilgiau, tačiau tikrai ne iki 9.00 val. ar 12.00 val. Informaciją apie tai, kad gali būti švenčiama iki 3.00 val. paprastai pasako klientams, tačiau jai nėra žinoma, ar ši informacija buvo nurodyta ieškovams. Liudytoja negalėjo paaiškinti, kaip barmenai ir padavėjos yra įspėjami dėl to, kaip ilgai jiems reikės dirbti. Liudytoja nurodė, kad ji jokių nurodymų barmenui dėl muzikantų grojimo laiko nedavė, tačiau į apačią nusileidę svečiai prašė, jog būtų leista muzikantams groti ilgiau. Nors muzikantams tai buvo leista, tačiau jie labai greitai susidėjo aparatūrą ir pasišalino. Tai galėjo būti apie 2.00 val. Apie 1.30–2.00 val. padavėja pasiteiravo ieškovės, ar toliau bus tęsiamas vakaras ar gros muzika, buvo atsakyta, kad nebegros, tuomet buvo nurenkami nešvarūs indai. Kada buvo pradėtas nurinkti maistas, liudytoja negalėjo nurodyti. Kai atvyko atsiskaityti, jokių pretenzijų dėl maisto ir kokybės nereiškė, liudytoja tikrai nesakė, kad susimokėtų ir nešdintųsi, nes tokio žodžio nevartoja.

21.       Liudytoja I. V. nurodė, kad restorane „(duomenys neskelbtini)“ dirba indų plovėja, jos darbo vieta yra šalia baro. Paaiškino, kad prieš 1.00 val. ėjo apžiūrėti tualetų, viskas buvo gerai. Vėliau išgirdo triukšmą, matė atvykusius apsaugos darbuotojus, suprato, kad buvo nenorima atsiskaityti už paslaugas. Iki atvykstant apsaugos darbuotojams, jai nebuvo žinoma apie konfliktą. Vieną kartą pas ją buvo atėjusios savininkė ir administratorė, kada buvo atėjusios, negalėjo nurodyti, paaiškino, kad buvo pas ją 10-15 minučių. Šventėje dalyvavę asmenys pradėjo šokinėti ant apsaugos darbuotojų, puolė šeimininkę ir administratorę, jas išvadino necenzūriniais žodžiais, barmenas joms siūlė eiti į virtuvę. Šventės svečiai buvo per daug neblaivūs, čiuožinėjo laiptais, paliko taures tualete, dėl jų elgesio restorane nesijautė saugiai, bijojo net išeiti parūkyti. Stiklo dūžių savo darbo vietoje negirdėjo. Jai nėra žinoma dėl atsisakymo apmokėti sąskaitą, taip pat nežinoma, ko pas savininkę prašė užsakovai, nežino, ar buvo duotas nurodymas negroti muzikantams. Liudytoja nurodė, kad ji penktadieniais-šeštadieniais dirba iki 24.00 val., tačiau jei užsakovas būna užsisakęs ilgiau, dirba ilgiau. Taip pat nurodė, kad darbdavys jos nebuvo informavęs, iki kada vyks šventė, niekas nepasakė, ar šventės laikas pratęstas. Minėjo, kad muzikantai užsakyti iki 1.00 valandos, todėl iki kokios 2.00 val. ji galės baigti darbą. Vėliau pasiteiravus nurodė, kad šventė prasitęsė. Iš darbo liudytoja išėjo tarp 6.00­7.00 val., ji dar matė netoli restorano stovinčius svečius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

22.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad 2019 m. vasario 1 d. atsakovei priklausančioje kavinėje-restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vyko ieškovo K. S. 50-ties metų jubiliejaus šventė, atsakovei teikiant šventės organizavimo, maitinimo ir patalpų nuomos paslaugas. 

22.1.       Byloje esantis pasiūlymas patvirtina, jog jau esant susitarimui dėl šventės datos – 2019 m. vasario 1 d., laiko – 18.00 val., salės – Provanso, ir sumokėjus 100,00 Eur dydžio avansą, taip pat žinant duomenis apie tai, jog šventėje gros muzikantai, esant užsakytiems pasitikimo gėrimams, buvo pateiktas pasiūlymas dėl atsakovės siūlomo maisto ir gėrimų. Minėtame pasiūlyme pateikti duomenys apie užsakovą – A., šventės svečių skaičių, taip pat informacija apie tai, kad šventėje gros muzikantai (1 t., e. b. l. 10–11). Minėtame pasiūlyme konkretus pasirinktas maistas nepažymėtas, yra įrašai tik ties alkoholiniais gėrimais. Konkreti užsakymo suma taip pat jame nėra nurodyta, tačiau yra įtvirtinta sąlyga, jog užsakymas patvirtinamas sumokant 50 procentų dydžio avansą. Minėtame pasiūlyme numatyta sąlyga ir dėl viršvalandžių: nurodyta, kad viršvalandžiai skaičiuojami po restorano oficialaus darbo laiko pabaigos ir vienos valandos kaina – 60,00 Eur. Pasiūlyme nurodytos nuostatos ir dėl salių nuomos – jei salėje būna mažiau asmenų, nei atitinka salės vietų skaičius, – taikoma nuoma, o užsakytos provanso salės (iki 30 asmenų ) nuomos kaina – 300,00 Eur. Kadangi šventėje dalyvavo daugiau kaip trisdešimt asmenų, už salės nuomą nebuvo mokama.

22.2.       Byloje esantis nefiskalinis kvitas, ieškovės, atsakovės atstovų ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovei 2019 m. sausio 23 d. buvo sumokėta 200,00 Eur suma (1 t., e. b. l. 9). Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai leidžia spręsti, jog tai yra dalis už šventę sumokėto avanso, kurį, kaip patvirtino liudytoja D. S., sumokėjo būtent ji.

22.3.       Šventėje dalyvavo renginio vedėjas ir didžėjus (muzikantai). Dėl šių paslaugų teikimo ieškovė A. G. ir liudytojas G. L. 2019 m. sausio 9 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 021, kurioje iškovė A. G. ir G. L. susitarė dėl renginio vedėjo ir dj paslaugų teikimo 2019 m. vasario 1 d. nuo 18.00 val. iki 2.00 val. „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., e. b. l. 77–79).

22.4.       Remiantis bylos duomenimis, 2019 m vasario 2 d. 3.07 val. buvo atspausdintas nefiskalinis kvitas, kuriame nurodyta už šventę restorane-kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ mokėtina suma iš viso 2 485,45 Eur, tačiau pritaikius nuolaidą alkoholiui – 411,01 Eur ir atskaičiavus sumokėtą 300,00 Eur dydžio avansą, likusi mokėtina suma – 1 774,44 Eur. Kaip matyti iš nefiskalinio kvito, jame į mokėtiną sumą įtraukti ir viršvalandžiai – 2 val. po 60,00 Eur, iš viso 120,00 Eur (1 t., e. b. l. 30–31). Nurodytą mokėtiną sumą 2019 m. vasario 5 d. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo ieškovė A. G. (1 t., e. b. l. 32). Taigi iš viso už šventę, vykusią restorane-kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo sumokėta 2 074,44 Eur.

22.5.       UAB „Jungtis“ pateiktais duomenimis, pranešimai apie pavojų (užpuolimą) iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), buvo gauti 2019 m. vasario 2 d. 2 val. 46 min. 34 sek., 2 val. 46 min. 42 sek., 2 val. 46 min. 50 sek., 2 val. 46 min. 57 sek. (1 t., e. b. l. 143).

22.6.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pateiktais duomenimis nustatyta, kad pranešimas apie konfliktą restorane „(duomenys neskelbtini)“, buvo registruotas 2019 m. vasario 2 d. 3.17 val. (1 t., e. b. l. 141).

22.7.       Byloje esantys duomenys patirtina, kad 2019 m. vasario 2 d. ieškovas K. S. buvo sulaikytas ir jam alkoholio matuokliu 4.54 val. buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas (2 t., e. b. l. 137–139).

22.8.       2019 m. vasario 2 d. ieškovui K. S. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2019 m. vasario 2 d. apie 3.50 val. (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, tyčia apgaule vengiant atsiskaityti už maistą, gėrimus bei suteiktas paslaugas, tokiais veiksmais dėl neapmokėtos sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarius 1 774,44 Eur turtinę žalą (1 t., e. b. l. 12). Tą pačią dieną ieškovui įteiktas pranešimas ir apie įtarimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nevykdžius pagal pranešimą dėl neapmokėtos sąskaitos atvykusių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių teisėtų reikalavimų ir jiems pasipriešinus (1 t., e. b. l. 13). Taigi, kaip galima spręsti iš minėtuose pranešimuose pateiktų duomenų, policijos pareigūnai į kavinę-restoraną „(duomenys neskelbtini)“ atvyko pagal pranešimą dėl neapmokėtos sąskaitos.

22.9.       Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2019 m. vasario 3 d. ieškovui K. S. buvo diagnozuota dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai, taip pat nepatikslintas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas bei ausies paviršinis sužalojimas (1 t., e. b. l. 1–16). Dėl kairės ausies būgnelio plyšimo ieškovui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., e. b. l. 17–19).

Dėl paslaugų teikimo sutarties ir ją sudariusių asmenų

23.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio nuostatomis, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). 

24.       Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes arba paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Vartotoju laikomas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti sutartį ar sudarantis sutartis, o verslininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2 ir 3 dalys).

25.       Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2012). Paslaugų sutarties esminės sąlygos – susitarimas dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumas – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už atliktus darbus (suteiktas paslaugas). Iš sutarties šalies įsipareigojimo atlikti tam tikrą užduotį (įvykdyti užsakymą) tiesiogiai išplaukia ir jos atsakomybė už darbų rezultatą (tinkamą jo kokybę).

26.       Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra verslininkė, t. y. juridinis asmuo, teikiantis maitinimo ir (ar) švenčių organizavimo, patalpų nuomos paslaugas, nėra. Taip pat ginčo nėra ir dėl to, jog nagrinėjamu atveju atsakovė suorganizavo ieškovės tėvo, t. y. fizinio asmens 50-ties metų jubiliejaus šventę, t. y. šventė buvo suorganizuota fiziniam asmeniui, asmeniniais tikslais, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog šventės užsakovas (-ai) veikė su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija susijusiais tikslais. Nurodytos aplinkybės, taip pat ginčo sutartinių teisinių santykių esmė, t. y. atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, įsipareigojimas pagal kliento (-ų) užsakymą suteikti šventės organizavimo, dalyvių maitinimo ir šventės vietos nuomos paslaugas, o kliento (-ų) įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas, sudaro pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju buvo sudaryta vartojimo atlygintinų paslaugų teikimo sutartis.

27.       Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl sutartinių teisinių santykių egzistavimo fakto nekilo, tačiau kilo ginčas dėl sutarties šalių (kas šioje sutartyje laikytinas klientu (užsakovu) ir sudarytos vartojimo paslaugų teikimo sutarties formos (buvo sudaryta rašytinė ar žodinė sutartis). Ieškovai tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad jų į bylą pateiktas užsakymas yra laikytinas šalių sudaryta rašytine paslaugų teikimo sutartimi, kurios šalimis yra užsakovė – ieškovė A. G., o paslaugų teikėja – atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovų teigimu, be minėto pasiūlymo jokia kita rašytinė paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovei buvo paaiškinta, kad tai yra atsakovės sutarties forma, todėl minėtas pasiūlymas, kuriame nurodytos pagrindinės susitarimo sąlygos, laikytina šalių sudaryta rašytine paslaugų teikimo sutartimi, kurią pasirašė ieškovė ir atsakovės atsakinga darbuotoja. Atsakovė su tokia ieškovų pozicija nesutinka, nurodydama, kad minėtas pasiūlymas neatitinka rašytinei sutarčiai keliamų reikalavimų, o be to, minėtas pasiūlymas laikytinas tik ofertos, kuri nebuvo net tinkamai akceptuota, fragmentu.

27.1.       Vadovaujantis CK nuostatomis, rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 1.76 straipsnis).

27.2.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas pritaria atsakovės pozicijai, jog pirmiau minimas pasiūlymas negali būti laikomas rašytine šalių sudaryta paslaugų teikimo sutartimi, nes, kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovai, minėtas pasiūlymas nepasirašytas nei vienos iš šalių, o rašytinės sutarties būtinas požymis yra ją sudarančių sandorio šalių parašai. Teismo vertinimu, jau paties dokumento pavadinimas – „pasiūlymas“ ir šio dokumento turinys, t. y. jame išdėstyti atsakovės siūlomi patiekalai – šalti užkandžiai, salių nuomos tvarka bei siūlomos nuomoti salės, alkoholiniai gėrimai ir kt., suponuoja išvadą, jog minėtame dokumente yra išdėstytos tik atsakovės siūlomos ir teikiamos paslaugos, maisto gaminių ir gėrimų meniu. Taigi darytina išvada, kad rašytinė paslaugų teikimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kliento (-ų) nebuvo sudaryta, tačiau ši išvada nepaneigia šalių pripažįstamos aplinkybės dėl vartojimo paslaugų teikimo sutarties sudarymo fakto. CK nenumatyta konkreti atlygintinų paslaugų teikimo sutarties forma, todėl vien tai, kad rašytinė sutartis tarp sandorio šalių nebuvo sudaryta, nepaneigia sutartinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimo fakto.

27.3.       Sprendimo 27.2 punkte padaryta išvada dėl tarp šalių sudarytos rašytinės paslaugų teikimo sutarties nebuvimo, tarp sandorio šalių kilus ginčui dėl sandorio šalių ir asmenų, kuriems atsirado pareiga atsiskaityti už atsakovės suteiktas paslaugas, apsunkina teismo galimybes nustatyti tikrąją sandorio šalių valią, juo labiau, kad bylos šalių nurodomos aplinkybės dėl sutarties sudarymo aplinkybių nėra išsamios ir prieštarauja įprastai gyvenimiškai praktikai. Tačiau vien tai, kad pirmiau minimas pasiūlymas nelaikytinas rašytine paslaugų teikimo sutartimi, nesudaro pagrindo nesivadovauti jame esančiais duomenimis sprendžiant dėl sudaryto sandorio.

27.4.       Pažymėtina, jog byloje esminis ginčas yra kilęs dėl to, kas pagal sudarytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį yra laikytini klientais (užsakovais). Ieškovų teigimu, sutartį su atsakove sudarė ir užsakove pagal ją yra ieškovė A. G., kai atsakovės pozicija dėl užsakovų bylos nagrinėjimo metu (netgi teikiant atsiliepimą į ieškinį ir tripliką) kito – atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, jog pagal sutartį užsakovais laikytini abu ieškovai, t. y. tiek A. G., tiek ir K. S., o triplike nurodė, kad užsakovais pagal sutartį yra trys asmenys – ieškovai ir ieškovo K. S. sutuoktinė D. S..

27.5.       Sprendžiant dėl sandorio šalių, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į šalių nurodytas sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties pobūdį, esmę, taip pat asmenų elgesį tiek sudarant sutartį, tiek ir vėliau.

27.6.       Pažymėtina, kad atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė, t. y. tokia sutartis, kurios šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo susitarimo momento. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl dvišalio sandorio šalių, būtina nustatyti, kada šalys susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo, t. y. dėl ieškovo jubiliejaus šventės atsakovei priklausančioje kavinėje-restorane „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kada sudarė sutartį, nes tai gali turėti reikšmės nustatant asmenis, kurie dalyvavo sudarant sutartį.

27.7.       Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovų ieškinyje nurodyta sutarties sudarymo data – 2019 m. sausio 23 d., teigiant, jog būtent tą dieną buvo užsakyta ieškovo K. S. 50-mečio šventė (banketas) kavinėje-restorane „(duomenys neskelbtini)“, teismo vertinimu, yra objektyviai neįmanoma. Kaip galima spręsti iš bylos duomenų, ši data siejama su 200,00 Eur avanso sumokėjimu, tačiau, įvertinus bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, taip pat ieškovų ir liudytojų H. T. bei D. S. parodymus, teismo įsitikinimu, dar iki šios datos ir avanso dalies sumokėjimo buvo susitarta dėl šalių tarpusavio sutartinių įsipareigojimų, sutarties ir jos sąlygų.

27.8.       Teismo manymu, įvertinus ieškovės A. G., liudytojų D. S., H. T. ir G. L. parodymus, galima daryti išvadą, kad susitarimas dėl šventės atsakovei priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas anksčiau nei kad ieškinyje nurodyta ir ieškinyje minima 2019 m. sausio 23 d. Liudytojas G. L. apklaustas parodė, jog su ieškove A. G. susitiko 2019 m. sausio 9 ar 10 d., jų susitikimas vyko restorane „(duomenys neskelbtini)“ ir jau buvo aišku, kad šventė vyks būtent tame restorane. Taip pat ieškovės bei liudytojo H. T. parodymai apie tai, kad pirmą kartą susitikus buvo sumokėtas 100,00 Eur dydžio avansas, o likusi avanso suma buvo sumokėta vėliau, – 2019 m. vasario 23 d., taip pat tai, kad dėl maisto užsakymo buvo tartasi susitikti likus savaitei iki banketo, meniu buvo derinamas kelis kartus, ieškovės nurodytos aplinkybės, jog tėvo gimtadieniui buvo ruoštasi ilgai, leidžia daryti išvadą, kad susitarimas dėl ieškovo K. S. 50-mečio jubiliejaus šventės kavinėje-restorane „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas anksčiau nei 2019 m. sausio 23 d. Teismo vertinimu, minėtą dieną galėjo būti vykdomas tik maisto šventei užsakymas (detalizavimas) ir papildomos avanso sumos sumokėjimas, kai tuo tarpu susitarimas dėl esminių atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygų – dėl užduoties (užsakymo), kurią turės įvykdyti viena sutarties šalis, ir atlygintinumo – kitos sutarties šalies įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas, buvo sudarytas anksčiau. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad likus savaitei iki planuojamos šventės nebūtų sudarytas susitarimas dėl paslaugų teikimo. Juo labiau kad kaip nurodė ieškovė, dėl paslaugų teikimo su atsakove buvo bendrauta daug kartų, šventės organizavimas užtruko ilgai, kas tik leidžia spręsti, jog mažai tikėtina, kad likus tiek nedaug laiko ieškovė, įdėjusi tiek pastangų ir veiklos tėvo jubiliejaus šventės organizavimui, dar nebūtų tikra dėl vietos, kurioje ši šventė vyks ir paslaugų – šventės organizavimo suteikimo.

27.9.       Išvadą apie tai, jog susitarimas dėl šventės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas anksčiau, nei kad nurodo šalys, patvirtina ir ieškovės A. G. bei liudytojo G. L. 2019 m. sausio 9 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 021, kurioje iškovė A. G. ir G. L. susitarė dėl renginio vedėjo ir dj paslaugų teikimo 2019 m. vasario 1 d. nuo 18.00 val. iki 2.00 val. „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., e. b. l. 77–79). Taigi jau sudarant minėtą sutartį buvo žinoma, kad ieškovo jubiliejaus šventė vyks „(duomenys neskelbtini)“, kas tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog šalių susitarimas dėl atlygintinų paslaugų teikimo – šventės (banketo) organizavimo paslaugų teikimo buvo sudarytas anksčiau nei kad 2019 m. sausio 23 d.

27.10.       Pažymėtina, kad ir atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta, jog ieškovai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2019 m. sausio viduryje, kad tik likus savaite iki banketo buvo sumokėta likusi avanso suma, kas neabejotinai leidžia spręsti, jog 2019 m. sausio 23 d. nebuvo ta data, kada šalys pirmą kartą derino šventės užsakymo klausimą. Dėl kokių priežasčių šią datą savo ieškinyje ir paaiškinimuose kaip sutarties sudarymo datą nurodo tiek ieškovė, tiek ir nurodė liudytojas H. T., nėra aišku.

27.11.       Išvadą, jog dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų šalys susitarė anksčiau, nei kad 2019 m. sausio 23 d., patvirtina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir liudytojas H. T., kuris nurodė dalyvavęs sudarant pirminį užsakymą, patvirtino, kad susitikus ieškovams ir H. T. buvo susitarta dėl šventės datos, vietos – konkrečios salės, taip pat buvo aptartas klausimas dėl viršvalandžių, sumokėtas avansas, taip pat aptarti ir kiti šventės organizaciniai klausimai, išskyrus konkrečių patiekalų pasirinkimą ir jų kiekį. Teismo vertinimu, šios ieškovės bei liudytojo H. T. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog dėl esminių atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygų buvo susitarta būtent šio susitikimo metu, t. y. šalys susitarė dėl to, kad atsakovė suteiks ieškovo K. S. jubiliejinės šventės organizavimo paslaugas, įskaitant šventės vietos nuomos bei maitinimo paslaugas, o už šias paslaugas atsakovei bus atlyginta, ką patvirtina ir dalies mokėtinos sumos – 100,00 Eur avanso sumokėjimas. Teismo vertinimu, vien tai, kad šio susitikimo metu nebuvo sudarytas išsamus šventinis meniu, t. y. konkrečių patiekalų pasirinkimas buvo atidėtas vėlesniam laikui, egzistuojant susitarimui dėl šventės organizavimo paslaugų teikimo, savaime nepaneigia sutarties sudarymo minėtu momentu fakto, kadangi dėl visų esminių sutarties sąlygų buvo susitarta. Minėtą teismo poziciją patvirtina ir į bylą pateiktame užsakyme nurodyti duomenys tiek apie šventės vietą, tiek ir apie laiką, duomenys apie muzikantus ir kt. Teismo vertinimu, būtent minėto susitikimo metu, kaip atsakovės darbuotojai įvardija – priimant pirminį užsakymą, buvo sudaryta ginčo šalių sutartis dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Pažymėtina, jog nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų tikslios šio susitikimo datos nenurodė, todėl teismas negali nustatyti tikslios sutarties sudarymo datos, tačiau darytina išvada, jog sutartis negali būti sudaryta anksčiau nei kad 2019 m. sausio 9 d.

27.12.       Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės atstovų pozicija, jog į bylą teismui pateiktas pasiūlymas laikytinas tik ofertos, kuri nebuvo net tinkamai akceptuota, fragmentu, ofertos akceptavimą siejant su 50 procentų avanso sumokėjimu. Byloje yra nustatyta ir ši aplinkybė neginčijama, jog pagal sudarytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį atsakovei buvo sumokėtas 300,00 Eur dydžio avansas, kai visa už atsakovės suteiktas paslaugas mokėtina suma, atsižvelgiant į suteiktą nuolaidą alkoholiniams gėrimams, buvo 2 074,44 Eur. Nepaisant to, net ir nesant sumokėto pasiūlyme nurodyto dydžio avanso (50 procentų užsakymo vertės), atsakovė suteikė paslaugas, dėl kurių šalys buvo susitarusios, kas tik patvirtina, jog minėta sąlyga nebuvo esminė ir (ar) su kuria būtų buvęs siejamas sutarties sudarymo momentas. Pažymėtina, jog apklausiamas kaip liudytojas H. T. taip pat patvirtino, kad nurodyta sąlyga dėl 50 procentų avanso sumokėjimo taikoma ne visuomet, o tai, kad net ir esant sumokėtam daug mažesniam nei pasiūlyme nurodytam avansui buvo suteiktos paslaugos, leidžia daryti išvadą, kad minėta sąlyga šiuo konkrečiu atveju nebuvo taikoma, o sutartis yra sudaryta ir galioja net ir neįvykdžius minėtos sąlygos.

27.13.       Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl paslaugų teikėjo nekyla, tačiau byloje kilo ginčas dėl užsakovų, t. y. klientų. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog šalių susitarimas dėl šventės organizavimo paslaugų teikimo buvo sudarytas pirminio susitikimo metu, leidžia nepagrįstais laikyti argumentus dėl ieškovo sutuoktinės D. S. įvardijimo šventės užsakove. Teismo manymu, šią išvadą suponuoja ne tik tai, kad kaip galima spręsti iš bylos duomenų, D. S. nedalyvavo sudarant pirminį užsakymą, t. y. sudarant sutartį, dėl ko objektyviai negalėjo būti sutarties, kurią sudarant ji nedalyvavo, šalimi, bet ir nenuosekli atsakovės pozicija dėl ieškovo sutuoktinės vaidmens šiuose sutartiniuose santykiuose. Kaip jau buvo minėta pirmiau, atsiliepime į ieškinį atsakovė ieškovo sutuoktinės kaip paslaugų užsakovės nenurodė, tačiau vėliau šią savo poziciją pakeitė atsižvelgdama į ieškovų nurodytus duomenis apie tai, kad ieškovo sutuoktinė taip pat dalyvavo organizuojant šventę, o pagal ieškovės ir jos tarpusavio susitarimą ji turėjo sumokėti dalį už paslaugas mokėtinos sumos. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei ieškovo sutuoktinė būtų dalyvavusi sudarant šalių susitarimą, atsakovei ši aplinkybė turėjo būti žinoma nuo pat pradžių, todėl jau pradiniame procesiniame dokumente ji būtų turėjusi galimybę pateikti duomenis apie visus jai žinomus šventės užsakovus. Tačiau, atsakovės pozicijai keičiantis priklausomai nuo ieškovų pateikiamų papildomų duomenų apie tai, kas dalyvavo organizuojant ir (ar) padėjo organizuoti šventę, koks buvo šeimos narių susitarimas dėl šventės apmokėjimo, leidžia manyti, jog bandymas ieškovo sutuoktinę laikyti šventės užsakove yra ne kas kita, o tik siekis kokiu nors būdu (siejant ieškovo pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas kaip bendrą sutuoktinių prievolę) pagrįsti atsakovės veiksmus reikalaujant iš ieškovo prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas įvykdymo. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovo sutuoktinė vėliau dalyvavo sprendžiant su šventės organizavimu susijusius tam tikrus organizacinius klausimus, su ieškove buvo susitarusi dėl paslaugų apmokėjimo tam tikromis dalimis, savaime nepatvirtina, jog ji santykiuose su atsakove buvo sandorio šalimi ar kad šalių sudarytas susitarimas buvo pakeistas. Pažymėtina, jog kaip liudytoja apklausta D. S. parodė, jog būtent A. G. buvo pagrindinė organizatorė, o ji tik galėdama prisidėjo prie šventės organizavimo reikalų. Teismo manymu, ieškovo sutuoktinės kaip užsakovės pozicijos nepatvirtina ir tai, jog ji sumokėjo dalį avanso – 200,00 Eur. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, susijusius su šios avanso dalies sumokėjimu, kai sutartis jau buvo sudaryta, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo sutuoktinė yra laikytina dar iki avanso sumokėjimo sudarytos sutarties šalimi.

27.14.       Sprendžiant dėl ieškovo kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalies, pažymėtina, jog, kaip nurodė pats ieškovas, jis nors ir dalyvavo sudarant užsakymą, tačiau dėl sudaromo sandorio sąlygų nesitarė. Ieškovas nurodė, jog tuo metu jam buvo parodyta jau ieškovės išrinkta salė, kuri jam tiko, buvo aptartas klausimas dėl galimybės tęstis šventei po oficialaus kavinės-restorano darbo laiko, kadangi šis klausimas buvo esminis apsisprendžiant dėl šventės vietos, tačiau kitas sąlygas derino ir avansą sumokėjo būtent ieškovė. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad šventės užsakove sudarant sutartį su atsakove buvo tik ieškovė A. G.. Šią išvadą, teismo manymu, patvirtina ne tik tai, kad pasiūlymo lape užsakove yra nurodyta būtent A. G., nenurodant daugiau jokių užsakovų, bet ir tai, kad ieškovė pagal rekomendacijas kreipėsi į atsakovės direktoriaus pavaduotoją H. T. dėl galimybės šventę organizuoti „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo šventės iniciatorė ir atliko daugelį su šventės organizavimu susijusių veiksmų. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad būtent ieškovė susitikimo metu su H. T. derino visas šventės organizavimo sąlygas, aktyvūs ieškovės veiksmai organizuojant šventę, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalimi yra atsakovė ir ieškovė A. G.. Šią poziciją sustiprina ir tai, kad būtent ieškovė buvo sudariusi ir sutartį su vakaro vedėju dėl jo ir didžėjaus dalyvavimo šventėje, t. y. užsakove buvo ir šioje sutartyje.

27.15.       Teismo vertinimu, sprendžiant dėl sutarties šalies – užsakovo, būtina atsižvelgti ir į tai, kas užsakovu įvardintas teismui pateiktame pasiūlyme. Kaip jau buvo minėta – užsakove pasiūlyme nurodyta būtent A., kuri, teismo vertinimu, ir buvo sandorio šalimi. Atsakovės teigimu, nurodyta aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant dėl sutarties šalių, kadangi sprendimas dėl A., kaip kontaktinio asmens, ieškovo atstovės, buvo priimtas ieškovų sprendimu, pasiūlyme A. nurodant kaip ieškovo įgaliotą asmenį. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė veiktų kaip ieškovo, savo tėvo įgaliotinė, veiktų jo pavedimu ir nurodymu. Juo labiau, minėtame pasiūlyme yra pakankamai vietos nurodyti ir daugiau asmenų kaip užsakovus, jei būtų nurodomi tik jų vardai, kas ir buvo padaryta nurodant kaip užsakovę A..

27.16.       Teismas nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais, jog užsakovu laikytinas ir ieškovas K. S.. Atsakovės teigimu, būtent jo elgesys leido daryti išvadą, kad minėtas asmuo yra užsakovas. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo elgesio – sumokant užstatą už šventę, dalyvaujant renkantis salę ir keičiant stalų išdėstymą, taip pat jo dalyvavimas aiškinantis nefiskalinio čekio turinį, pačios savaime nesudaro pagrindo ieškovą laikyti užsakovu (klientu) paslaugų teikimo sutarties prasme. Visų pirma, pažymėtina, kad nors procesiniuose dokumentuose nurodyta ir liudytojas H. T. parodė, jog pradinį 100,00 Eur avansą sumokėjo ieškovas, tačiau byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Šių aplinkybių nepatvirtino ir ieškovai. Taip pat vien dalyvavimo užsakant salę faktas pats savaime nepatvirtina, jog ieškovas buvo užsakovas ir sudarė sutartį su atsakove, t. y. jog būtent jis susitarė dėl esminių atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygų. Kiti atsakovės nurodyti veiksmai atlikti jau po sutarties sudarymo, todėl šis faktas jau pats savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovo kaip užsakovo vaidmens.

27.17.       Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovo sutuoktinė D. S. dalyvavo organizuojant šventę ar kad tarpusavio susitarimo su ieškove A. G. pagrindu buvo nusprendusios, kuri kokia dalimi prisidės prie šventės organizavimo išlaidų, nesudaro pagrindo spręsti, jog ir ji laikytina šventės užsakove (kliente) teisinių santykių su atsakove pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį kontekste. Vien šeimos narių tarpusavio susitarimas, iš kokių lėšų bus apmokėtos suteiktos paslaugos, nesaisto minėtų asmenų teisiniais ryšiais su paslaugų teikėja ir jų neįpareigoja vykdyti tam tikras prievoles pagal sutartį. Pažymėtina ir tai, kad pirminį užsakymą dėl paslaugų teikimo sudaręs byloje kaip liudytojas apklaustas H. T. jokių duomenų apie užsakovę D. S. nenurodė, tik pažymėjo, jog matė ją renkantis patiekalus ir gėrimus. Minėtas liudytojas nurodė, kad apie šventės užsakovą sprendžiama iš to, kas sumoka avansą. kaip nurodė šis liudytojas, pradinį avansą sumokėjo ieškovas – todėl užsakovu laikytinas jis. Tačiau šis nurodytas kriterijus, remiantis kuriuo sprendžiama dėl užsakovo, prieštarauja tiek minėto liudytojo pozicijai dėl to, kad užsakove jis taip pat nurodė ir ieškovę A. G., taip pat ir vėlesnei atsakovės pozicijai, jog atsakovė yra ir ieškovo sutuoktinė. Teismo vertinimu, vien tai, kad asmuo prisideda prie šventės organizavimo darbų ar kad dalyvauja kartu su užsakovu priimant tam tikrus sprendimus dėl šventės, nesudaro pagrindo spręsti dėl tokio asmens teisinių santykių su paslaugų teikėju. Teismas, įvertinęs visų bylos aplinkybių visumą, kritiškai vertina šias atsakovės nurodytas aplinkybes ir jas laiko kaip gynybinę atsakovės poziciją, siekiant išvengti jai pareikštų reikalavimų patenkinimo.

27.18.       Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti šventės organizavimo, svečių maitinimo paslaugas, o klientas – sumokėti už suteiktas paslaugas, šalimis buvo atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė A. G..

28.       Teismui padarius nurodytą išvadą, pažymėtina, jog būtent sutarties šalis – užsakovas, jei nėra susitarta kitaip, yra atsakingas už suteiktų paslaugų apmokėjimą, todėl atsakovės reikalavimas tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nukreiptas į asmenį, kuris nebuvo sutarties šalimi, laikytinas nepagrįstu. Byloje nėra jokių duomenų, kad sudarant sutartį šalys būtų susidarę dėl kitokios paslaugų apmokėjimo tvarkos nei kad numatyta įstatyme, todėl būtent užsakovė – A. G. turėjo pareigą atlyginti atsakovei už suteiktas paslaugas, ką vėliau – 2019 m. vasario 5 d. ir padarė sumokėdama likusią už šventę mokėtiną sumą.

Dėl reikšmingos sutarčiai sudaryti informacijos (ne)tinkamo suteikimo

29.       CK 6.719 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Vartojimo santykiuose paslaugų teikėjo pareiga tinkamai informuoti klientą yra dar reikšmingesnė.

29.1.       Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją ir ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui. Teisės į informaciją įgyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniame vartotojų apsaugos teisiniame reguliavime. Tik turėdamas pakankamai informacijos vartotojas turi galimybę priimti sąmoningą sprendimą dėl prekių ar paslaugų įsigijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-687/2016). Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo paslaugų teikėjo pareiga suteikti išsamią informaciją klientui (vartotojui) įtvirtinta CK 6.719 straipsnio 1 dalyje nustatant, kad, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Pareiga įrodyti, kad prieš sudarant sutartį informacija buvo suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis). CK 6.2286 straipsnio 5 dalis nustato, jog verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

30.       Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė savo pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti klientei (vartotojai) būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinamą informaciją, susijusią su teikiamomis paslaugomis (nagrinėjamu atveju – paslaugų teikėjos darbo laiku ir galimybe pratęsti šventės laiką po oficialios kavinės-restorano darbo laiko pabaigos).

30.1.       Pasisakant dėl atsakovės pareigos tinkamai suteikti visą informaciją šventės užsakovei, visų pirma, pažymėtina, kad atsakovės pateiktame pasiūlyme yra nurodyta informacija apie galimybę tęsti šventę po oficialaus kavinės-restorano darbo laiko, sumokant už viršvalandžius papildomą mokestį – 60,00 Eur už valandą. Pažymėtina, kad pirminį užsakymą priėmęs H. T. neneigė, kad buvo aptartas ir klausimas dėl viršvalandžių, buvo nurodyta, jog galimybė tęsti šventę papildomai mokant už viršvalandžius egzistuoja ir po oficialaus kavinės darbo laiko, tačiau, kaip patvirtino ir ieškovė A. G., konkretus susitarimas dėl viršvalandžių trukmės, t. y. iki kada galės tęstis šventė, nebuvo sudarytas, nors minėtas klausimas buvo vienas iš svarbiausių, apsisprendžiant dėl ieškovo jubiliejaus šventės organizavimo vietos.

30.2.       Pažymėtina, kad ieškovei pateiktame pasiūlyme jokių ribojimų dėl viršvalandžių trukmės nėra nurodyta. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad informaciją apie galimą maksimalią viršvalandžių trukmę ji kitokiu būdu būtų pateikusi užsakovei, nors, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, t. y. teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymų, įprastai kavinė-restoranas esant viršvalandžiams dirbdavo iki 3.00 val. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė neatskleidė užsakovei visos informacijos, turinčios reikšmės priimant sprendimą dėl paslaugų užsakymo, t. y. nepateikė duomenų apie maksimalų kavinės-restorano darbo laiką, priešingai, teikė informaciją apie galimybę pratęsti šventės laiką papildomai sumokant už viršvalandžius nenurodant tokių viršvalandžių maksimalios trukmės. Teismas sutinka su atsakovės buvusios vadovės H. T. nurodytomis aplinkybėmis, jog kavinės-restorano svečiai, įvertinus minėtos įstaigos veiklos pobūdį, negali tikėtis, kad šventė galės tęstis dvi ar tris dienas, tačiau nesant konkrečios informacijos apie maksimalią viršvalandžių trukmę, nėra pagrindo manyti, kad tokia šventė negali tęstis ilgiau nei kad iki 3.00 val. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja H. T. nurodė, jog šventės svečiams elgiantis tinkamai šventė gali būti pratęsta ir ilgiau nei kad iki 3.00 val., kas tik patvirtina egzistuojančią galimybę šventei tęstis ilgiau nei kad iki nurodytos 3.00 val. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad prieš sudarant susitarimą dėl šventės užsakymo, užsakovei nebuvo pateikta išsami ir reikšminga informacija dėl galimos šventės trukmės.

30.3.       Pažymėtina ir tai, kad, teismo vertinimu, būtent atsakovė, kaip atlygintinas paslaugas teikiantis subjektas, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, turėjo pareigą atskleisti užsakovei visą informaciją apie viršvalandžių trukmę, juo labiau nurodyti, kokiu būdu turi būti įformintas susitarimas dėl viršvalandžių, jei toks turi būti. Duomenų apie tai, kad tokia informacija būtų buvusi suteikta užsakovei, byloje nėra. Teismas sutinka su ieškovų pozicija, jog esant tokiai situacijai, jie pagrįstai galėjo tikėtis, kad šventė tęsis protingą laiką iki jie pageidaus šventę tęsti.

30.4.       Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė neturėjo pakankamai informacijos, turinčios įtakos jos apsisprendimui sudaryti sutartį dėl šventės organizavimo paslaugų, teismas sprendžia, kad ieškovei nesuteikus visapusiškos bei išsamios informacijos apie galimybę tęsti šventę ir po oficialaus kavinės-restorano darbo laiko, galimų viršvalandžių trukmės, suteiktos paslaugos rezultatui (kokybei) nepateisinus ieškovės teisėtų lūkesčių, laikoma, kad ieškovė nežinojo galimos rizikos ir negalėjo jos išvengti atsisakydama paslaugos, atininkamai atsakomybė už pasirinkimo galimybės suvaržymą tenka paslaugos teikėjai (CK 6.2286,6.246, 6.719 straipsniai).

Dėl suteiktų paslaugų kokybės

31.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai atsakovės suteiktų paslaugų neatitikimą kokybės reikalavimams sieja su atsakovės veiksmais nutraukti šventę ir neleisti jai tęstis po oficialaus kavinės-restorano darbo laiko tiek, kiek pageidaus šventės dalyviai. Ieškovų teigimu, atsakovės darbuotojų veiksmai nutraukiant šventę jai tik įpusėjus patvirtina, kad atsakovės paslaugos buvo nekokybiškos, ieškovei, kaip užsakovei buvo suteikta tik dalis paslaugos, nes šventė buvo nutraukta tik įpusėjus. Ieškinyje šventę nutraukusiais veiksmais įvardijamas atsakovės administracijos darbuotojų sprendimas neleisti ilgiau groti muzikantams, pradėtas nuo stalų nurinkinėti maistas bei įjungta šviesa. Kaip nurodoma ieškinyje, tą patvirtino ir ieškovai teismo posėdžio metu, jokių nusiskundimų dėl kitų suteiktų paslaugų aspektų – maisto kokybės, aptarnavimo ir kt., jie nereiškia, nes šių paslaugų kokybė juos tenkino.

32.       Nors atsakovė neigė netinkamą paslaugų kokybę, teigdama, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai, tačiau teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės, o kartu ir atsakovės darbuotojų (esamų, tiek ir buvusių) pozicijos dėl ieškovo jubiliejaus šventės pasibaigimo priežasčių kito, sutinka su ieškovų ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis dėl netinkamo paslaugų suteikimo (neleidus toliau tęsti šventės) dėl žemiau nurodytų argumentų.

32.1.       Kaip jau buvo paminėta, atsakovės teigimu, jos darbuotojai neatliko jokių veiksmų, kurie būtų galėję leisti spręsti apie šventės nutraukimą. Atsakovės nurodė, būtent pačių ieškovų ir jų svečių netinkamas elgesys, svečių skirstymasis ir muzikanto išvykimas, ieškovės nurodymas, kad šventė ilgiau nesitęs, ir buvo tos aplinkybės, kurios lėmė šventės pasibaigimą. Priešingai – ieškovų teigimu, pirmiau nurodyti atsakovės darbuotojų atlikti veiksmai lėmė šventės pabaigą.

32.2.       Pasisakydamas dėl nurodomų aplinkybių dėl veiksmų, susijusių su šventėje dalyvavusių muzikantų veiklos (pasirodymo) nutraukimu, teismas pažymi, jog labiau tikėtina, kad būtent atsakovės administracijos sprendimas neleisti šventei tęstis ilgiau, nurodant šventėje dalyvavusiems muzikantams pabaigti savo veiklą (pasirodymą), yra labiau tikėtinas, nei kad jos nurodyti argumentai dėl to, jog patys muzikantai išvyko iš šventės vietos. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė ir vakaro vedėjas buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį, kurioje susitarta dėl renginio vedėjo ir dj paslaugų teikimo 2019 m. vasario 1 d. nuo 18.00 val. iki 2.00 val. „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., e. b. l. 77–79). Minėtos sutarties nuostatos, taip pat ieškovų bei liudytojo G. L., o taip pat ir liudytojo E. Č. parodymai nepagrįstomis leidžia laikyti atsakovės ir kitų jos darbuotojų nurodytas aplinkybes, jog muzikantai, t. y. renginio vedėjas ir dj buvo nurodę, kad renginyje gros tik iki 1.00 val. Byloje nenustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių renginio vedėjas ir (ar) didžėjus būtų turėję pagrindą nurodyti kitokias aplinkybes dėl jų ir ieškovės susitarimo dėl jų paslaugų teikimo laiko, nei kad buvo nurodyta sutartyje. Priešingai, apklaustas kaip liudytojas G. L. nurodė, kad įprastai jis visose šventėse groja iki 2.00 val. ir nurodė logiškus argumentus dėl tokios savo veiklos trukmės. Pažymėtina, kad byloje kaip liudytojai apklausti asmenys parodymus davė prisiekę byloje sakyti tiesą, įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojas G. L. nėra susijęs jokiais ryšiais su nei viena iš bylos šalių, priešingai nei kad liudytojais apklausti atsakovės esami ir (ar) buvę darbuotojai, įmonės vadovai, kurie neabejotinai gali turėti nors ir netiesioginį, tačiau suinteresuotumą nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi, kai tuo tarpu tokio suinteresuotumo liudytojo G. L. atveju nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti minėto liudytojo parodymais dėl jo paslaugų teikimo šventės metu trukmės. Nors baigiamosiose kalbose atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovų ir atsakovės darbuotojo H. T. nurodytos aplinkybės apie sutarties sudarymą 2019 m. sausio 23 d. leidžia pirmiau paminėtą sutartį dėl muzikanto paslaugų teikimo laikyti suklastota, tačiau teismas dėl nurodytos sutarties neturi pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad sprendime jau buvo aptartos sutarties sudarymo aplinkybės ir padaryta išvada, kad šalių nurodoma sutarties sudarymo data – 2019 m. sausio 23 d. neatitinka faktinių bylos aplinkybių dėl šalių sutarties sudarymo, kadangi nustatyta, jog dar iki avanso sumokėjimo 2019 m. sausio 23 d. šalys buvo susitarusios dėl esminių sutarties sąlygų, o toks susitikimas galėjo vykti sausio pradžioje. Tokią išvadą suponuoja ir sutarties su vakaro vedėju sudarymo data – 2019 m. sausio 9 d., ir jų nurodytos aplinkybės apie šventės vietą restorane-kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, logiškai nepaaiškinamas būtų ieškovų elgesys į bylą pateikti suklastotą sutartį su netikslia sutarties sudarymo data ir tokiu būdu sukelti abejones dėl tokios sutarties tikrumo, juo labiau, kad sutartis buvo pateikta jau nagrinėjant civilinę bylą, nors ir toliau ieškovai laikėsi pozicijos, kad sutartis sudaryta sausio 23 d. Be to, pažymėtina, kad nurodyta aplinkybe dėl sutarties suklastojimo nebuvo remiamasi bylos nagrinėjimo metu ir dėl jos šalys negalėjo pasisakyti.

32.3.       Pasisakant dėl atsakovės argumentų, jog ji negali nurodyti vakaro vedėjams ir (ar) muzikantams, kiek ilgai jie turi teikti savo paslaugas, nes atsakovės ir minėtų asmenų nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, teismas pažymi, jog net ir nesant tokio susitarimo, vertinant atsakovės, kaip patalpų, kuriose vyksta šventė, savininkės galimybes ir turimą sprendimų galią, tokia situacija, teismo vertinimu, yra galima. Nors atsakovės darbuotojai kategoriškai neigė, jog jie muzikantams nurodę, kada jie turi baigti groti, teismas šias aplinkybes vertina kritiškai. Kaip galima spręsti iš byloje apklaustų asmenų nurodytų aplinkybių, būtent atsakovės administracijos darbuotojos – įmonės vadovė ir administratorė sprendė, ar leisti tęstis šventei ar ne. Kaip nurodė liudytojai E. Č. ir K. G., tai pat H. T. ir B. O., net ir leidus šventę tęsti toliau, šventės svečiai vis ėjo pas jas ir prašė leisti tęsti šventę. Taigi, tiek ieškovai, tiek ir kiti šventės dalyviai asmenimis, kurie gali priimti sprendimą dėl tolimesnės šventės trukmės, laikė administracijos darbuotojus, o jų nurodytos aplinkybės, jog buvo priimtas sprendimas leisti tęsti šventę, tik patvirtina, jog sprendimus, susijusius su šventės trukme priėmė ne kas kitas, o būtent kavinės-restorano administracijos darbuotojos, kas suponuoja pagrindą išvadai, jog būtent jos turėjo galimybę spręsti ir dėl muzikantų grojimo trukmės, tokiu būdu apsprendžiant šventės eigą ir trukmę. Teismo vertinimu, mažai tikėtina situacija, jog kavinėje-restorane šventėje dalyvavę muzikantai būtų galėję groti neribotą laiką, jei toks susitarimas būtų sudarytas su šventės organizatoriais, o tam sutikimo nebūtų davę kavinės-restorano administracijos darbuotojai. Taigi, labiau tikėtina, kad tik nuo administracijos darbuotojų valios priklausė, iki kada jie suteiks galimybę šventėje groti muzikantams, o taip pat, iki kada tęstis jubiliejaus šventei.

32.4.       Aplinkybę, jog sprendimą dėl šventės trukmės priėmė būtent atsakovės administracijos darbuotojai, o ne šventės organizatoriai, patvirtina ir liudytojos H. T. parodymai, jog šventę buvo leista tęsti, tačiau nurodyta susimokėti už paslaugas iki 3.00 val. Viena vertus, tai patvirtina ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog šventės dalyviai neturėjo galimybės šventę švęsti tiek, kiek jie pageidavo, nes tokį sprendimą priėmė būtent atsakovės administracijos darbuotojai. Pažymėtina ir tai, jog tiek ieškovų, tiek ir ieškovo sutuoktinės, taip pat kitų svečių nurodytos aplinkybės, jog jie, nusileidę į pirmą aukštą, prašė administracijos darbuotojų leisti tęsti šventę, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog šventės organizatoriai ir svečiai nepageidavo nutraukti šventės, todėl tikėtinais laikytini ieškovės parodymai, jog ji apie 1–1.30 val. negalėjo pasakyti, jog šventė nesitęs. Juo labiau kad sutartis su renginio vedėju buvo sudaryta iki 2.00 val.

32.5.       Teismo vertinimu, būtent kavinės-restorano administracijos ir (ar) darbuotojų veiksmai nutraukus šventėje dalyvavusių vakaro vedėjo ir didžėjaus veiklą, suponavo ir ieškovo šventės (banketo) pabaigą. Nors, atsakovės atstovų teigimu, ieškovų paaiškinimai ir jų prašymu apklaustų liudytojų parodymai dėl laiko, kada buvo nurodyta nutraukti ir baigė savo veiklą šventėje dalyvavę vakaro vedėjas bei didžėjus, skiriasi (vieni nurodo, kad muzikantui buvo liepta baigti groti po 24.00 val., kiti, kad vėliau), todėl turėtų būti vertinami kritiškai, tačiau, pažymėtina, kad lyginant tarpusavyje skiriasi ir atsakovės prašymu apklaustų liudytojų parodymai dėl šių aplinkybių. Pavyzdžiui, liudytoja K. G. nurodė, kad muzikantai baigė groti po 2 valandos, tuo tarpu liudytojų H. T., B. O., E. Č. parodymais konfliktas dėl to, jog muzikantai baigė groti, kilo apie 1-1.30 val. Teismo vertinimu, vien tai, kad dėl šių detalių nesutampa ieškovų ir jų prašymu apklaustų šventėje dalyvavusių asmenų parodymai, nesudaro pagrindo minėtus parodymus pačius savaime vertinti kritiškai, o jų nurodytas aplinkybes laikyti objektyviai nepagrįstomis. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas vakaro vedėjas nurodė, kad muzika baigė groti 1.27 val., nors dar iki tol atsakovės darbuotojai – barmenas ir padavėja buvo nurodę nutraukti savo veiklą. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, juo labiau kad šios aplinkybės yra susijusios su jo vykdyta veikla, todėl jam turėtų būti geriausiai žinomos. Pažymėtina, jog liudytojas nurodė, kad nutraukti muziką jis buvo raginamas ne vieną kartą, o sprendimą nebegroti jis priėmė tuomet, kai jam buvo pagrasinta, kad arba jis turi baigti groti, arba bus išjungta elektra, tokiu būdu rizikuojant savo technika.

32.6.       Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir kiti byloje apklausti asmenys nurodė, kad šventės muzikantai buvo raginami baigti groti iš karto pasibaigus oficialiam kavinės-restorano darbo laikui, kad tai buvo daroma kelis kartus, muzikantams vis grojant su pertraukomis, o vėliau paskelbus apie tai, kad yra grojama paskutinė daina, nes atsakovės administracijos darbuotojai nurodė baigti švęsti, kad buvo įjungta šviesa ir pradėtas nurinkinėti maistas.

32.7.       Viena iš versijų, remiantis kuria buvo teigiama, kad muzikantai iš šventės išvyko anksčiau, nei kad buvo planuota, nurodoma tai, kad muzikantams (t. y. vakaro vedėju ir didžėjui) nebuvo sumokėta už paslaugas. Vadovaujantis ieškovės ir G. L. sudarytos paslaugų teikimo sutarties nuostatomis, jeigu nebuvo susitarta kitaip, paslaugų gavėjas už suteiktas paslaugas turi atsiskaityti po to, kai paslaugų teikėjas suteikė paslaugas, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo paslaugų suteikimo dienos (sutarties 4.1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir G. L. egzistuotų kitoks susitarimas dėl apmokėjimo už paslaugas, todėl pagal pirmiau nurodytą susitarimą, ieškovė turėjo teisę už suteiktas vakaro vedėjo ir didžėjaus paslaugas atsiskaityti per tris dienas nuo paslaugų suteikimo dienos, juo labiau, ieškovė neturėjo pareigos atsiskaityti nesuteikus visų paslaugų, t. y. anksčiau nei sutartyje numatytas terminas, todėl nėra pagrindo sutikti su nurodytais argumentais, jog muzikantų išvykimą anksčiau nei kad buvo numatyta, lėmė neatsiskaitymas su jais už suteiktas paslaugas. Priešingai, kaip nurodė liudytojas G. L., matydamas šventės baigtį, jis pats pasiūlė ieškovei A. G. su jais atsiskaityti vėliau, t. y. ne iš karto po paslaugų suteikimo. Byloje pateikti pinigų pervedimo kvitai šias aplinkybes patvirtina – G. L. 2019 m. vasario 4 d. buvo sumokėta 500,00 Eur suma (2 t., e. b. l. 80–84).

32.8.       Teismas neturi pagrindo pagrįsta laikyti ir versiją, jog vakaro vedėjui ir didžėjui buvo nemalonu būti šventėje, kur vyravo tokia atmosfera, todėl ji galbūt anksčiau baigė savo pasirodymą, nei kad planuota, kadangi apklaustas kaip liudytojas G. L. jokių aplinkybių dėl netinkamo šventės dalyvių elgesio nenurodė, priešingai, jo teigimu, šventė buvo puiki, visi žmonės linksminosi, todėl jei šventė nebūtų nutraukta, ji ir toliau būtų vykusi. Taigi liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų sudariusios pagrindą spręsti apie netinkamą šventės dalyvių elgesį. Juo labiau, teismo vertinimu, netinkamas ir konfliktinis šventės dalyvių elgesys, tikėtina, prasidėjo tik tuomet, kai kilo konfliktas dėl šventės pratęsimo ir galimybės šventės dalyviams toliau švęsti.

33.       Atsakovė kategoriškai neigia ir tai, kad jos darbuotojai, dar nepasibaigus šventei, būtų galėję pradėti nurinkinėti maisto ir gėrimų likučius, kadangi, atsakovės teigimu, net ir vėliau, jau prasidėjus konfliktui, atvykus apsaugos darbuotojams iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog šventės dalyviai sėdi prie stalų, nukrautų maistu, be to, net ir vėliau vienam iš šventės dalyvių, aiškinantis santykius prie baro, buvo įpilta alaus. Atsakovės teigimu, šventės dalyviams maistas buvo tiekiamas iki 3.00 valandos. Atsakovės darbuotojai teigė, jog galėjo būti nurenkami tik nešvarūs indai, tačiau, teismo įsitikinimu, bylos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ieškovų ir jų prašymu apklaustų liudytojų parodymais. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovų ieškinyje yra nurodyta, jog buvo pradėtas nurinkinėti maistas, t. y. ieškovai nenurodė, kad buvo nurinktas visas maistas, o tik teigia, jog buvo pradėti šie veiksmai. Taigi, vien tai, kad atsakovės pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, jog atvykus apsaugos darbuotojams ant stalų yra likę maisto ir (ar) gėrimų, nesuponuoja išvados, kad atsakovės darbuotojai nebuvo pradėję nurinkinėti nuo stalų likusių maisto gaminių ir gėrimų. Liudytoja D. S. konkrečiai nurodė, jog jiems sėdint prie stalo, tuo pat metu, kai nustojo groti muzika, buvo pradėta į indelius dėti keptą duoną. Pažymėtina, kad atsakovė teismui nepateikė vientiso šventės vaizdo įrašo, iš kurio būtų galima spręsti apie visos šventės eigą. Atsakovės teismui pateiktame vaizdo įraše, kuris įvardintas kaip IMG–1769 (3.33–3.49 val.), matyti, jog salėje, kurioje vyko šventė, yra atvykę policijos pareigūnai (2 asmenys) ir apsaugos darbuotojai (3 asmenys). Pokalbyje dalyvauja H. T. ir B. O., ieškovo sutuoktinė. Tolumoje ant stalo matyti balti maišeliai, į kuriuos, kaip patvirtino ieškovė, buvo sudėtas jiems iš restorano-kavinės grąžintas maistas. Atsakovei neigiant maisto nurinkimo nuo stalų veiksmus bei teigiant, kad iki pat konflikto pabaigos stalai buvo nukrauti maistu ir šventės dalyviams tiekiami gėrimai, pirmiau paminėtame vaizdo įraše esanti medžiaga leidžia spręsti, jog dalis masto jau buvo nurinkta nuo stalų. Vien tai, kad konflikto pabaigoje vienam iš šventės dalyvių, esant prie baro, buvo įpilta alaus, dar nereiškia, jog ieškovų nurodomų veiksmų dėl pradėjimo surinkti maisto likučius nuo stalų, atsakovės darbuotojai neatliko. Kaip jau buvo minėta, ieškovai mini ne baigtinį šių veiksmų atlikimo procesą, o tik apie šių veiksmų pradžią, ir teismo vertinimu, byloje esantys duomenys šias ieškovų nurodytas aplinkybes leidžia vertinti kaip pagrįstas.

34.       Dar viena aplinkybė, su kuria ieškovai sieja šventės pabaigą – šviesos įjungimas. Nors proceso dalyviai išsamiau dėl šių aplinkybių nepasisakė, o atsakovė teigė, kad svečiams valgant šviesa turėjo būti įjungta, tačiau pažymėtina, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog šventės dalyviai negalėjo valgyti ir šviečiant tokio stiprumo (intensyvumo) šviesai, kokia buvo iki tol. Aplinkybę, jog liepus nutraukti muziką buvo įjungta šviesa, t. y. ji švietė kitokiu intensyvumu, nei kad anksčiau, ir kuris šventės dalyviams simbolizavo šventės pabaigą, patvirtino ir kiti byloje ieškovų prašymu apklausti liudytojai.

35.       Visų šių ieškovų nurodytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, bet kuriam vidutiniam asmeniui leistų pagrįstai spręsti apie šventės pabaigą, o tai (taip pat ir prasidėję diskusijos bei konfliktas dėl šventės trukmės) turėtų reikšmės jų apsisprendimui išvykti iš šventės. Nors, atsakovės teigimu, daugelis šventės svečių iki kylant konfliktui jau buvo išvykę, tačiau atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, ieškovų prašymu apklausti liudytojai patvirtino, kad šventėje dar buvo daug svečių, visi buvo linksmai nusiteikę, buvo šokančių. Teismo vertinimu, būtent pirmiau nurodyti restorano-kavinės administracijos ir darbuotojų veiksmai buvo šventės nutraukimo (pasibaigimo) pagrindinė priežastis.

36.       Teismas kritiškai vertina atsakovės nurodytas šventės pasibaigimo (nutraukimo) priežastis – netinkamą šventės svečių ir ieškovų elgesį. Visų pirma, teismas, sutikdamas su ieškovų argumentu, pažymi, kad atsakovės veikla yra susijusi su viešojo maitinimo paslaugų, įskaitant ir prekyba alkoholiu, teikimą. Taigi atsakovei ir jos darbuotojams, tikėtina, dažnai tenka bendrauti su nuo alkoholio apsvaigusiais asmenimis, todėl alkoholio paveiktų asmenų bendravimo ypatumai (tokie kaip kad nurodyti atsakovės atstovės, glėbesčiavimasis, garsus tarpusavyje kalbėjimasis ir pan.) atsakovei yra žinomi ir, tikėtina, yra neretas reiškinys. Todėl vien tai, kad šventės dalyviai buvo vartoję alkoholinių gėrimų, savaime nesudaro pagrindo jų elgesį laikyti netinkamu ir (ar) neadekvačiu. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad dar iki konflikto pradžios šventės svečiai ir ieškovai elgėsi netinkamai – garsiai šūkalojo, tarpusavyje pykosi, vartojo necenzūrinius žodžius ir laidė nepadorius juokelius, čiuožinėjo nuo laiptų turėklų ir kt., tačiau duomenų apie tai, kokių konkrečių veiksmų būtų ėmęsi atsakovės darbuotojai ar administracija iki kylant konfliktui dėl tokio elgesio, teismui nėra pateikta. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog minėti asmenys tik buvo sudrausminti, nurodant nedrumsti kitų restorano-kavinės lankytojų ramybės, leidžia manyti, jog šių asmenų elgesys nebuvo toks, dėl kurio būtų reikėję nutraukti šventę ir jai neleisti tęstis toliau. Teismo manymu, tikėtina, kad atsakovei atlikus ieškovų nurodytus veiksmus dėl šventės nutraukimo – tiek šventės svečių, juo labiau ieškovo K. S. elgesys galėjo pasikeisti, o kilus konfliktui ir tapti piktesnis, agresyvesnis, tačiau, teismo vertinimu, byloje nepateikta duomenų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą dėl tokio šventės dalyvių elgesio, kuris keltų grėsmę atsakovės darbuotojų ir turto saugumui. Nors atsakovės prašymu apklausti liudytojai nurodė, kad šventės dalyviai (vienas iš jų) įžeidinėjo administracijos darbuotojas necenzūriniais žodžiais, ieškovai trankėsi (ieškovė A. G.) prie baro, o ieškovas K. S. būdamas salėje, kurios nebuvo užsisakęs, nuvertė lyginimo lentą ir vazą, jų elgesys kėlė bendrą baimės atmosferą, tačiau pažymėtina, jog įrodymų, kurie patvirtintų A. G. trankymąsi, teismui nepateikta, o duomenų apie tai, kad dėl ieškovo veiksmų būtų padaryta žala atsakovei, kas suponuotų atsakovės nurodytų ieškovo veiksmų pavojingumą, byloje nėra. Pažymėtina, kad apklausiamas kaip liudytojas vienas iš šventės svečių – K. S. prisipažino netinkamai pavadinęs administracijos darbuotojas, tačiau tuomet, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Vien ši aplinkybė, o taip pat tai, kada buvo pasakyti necenzūriniai žodžiai, nesudaro pagrindo spręsti, kad toks šventės dalyvių elgesys buvo viso šventės vakaro metu, o ne tik kilus konfliktui dėl atsakovės veiksmų nutraukiant šventę.

36.1.       Teismas sutinka su ieškovų atstovės argumentais, jog byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad tiek saugos tarnyba „Jungtis“, tiek ir policijos pareigūnai buvo iškviesti ne dėl ieškovų ar šventės dalyvių netinkamo ir (ar) pavojingo elgesio, bet dėl to, kad kilus konfliktui dėl šventės trukmės nebuvo sumokėta už suteiktas paslaugas, taip pat kad šventės dalyviai būtų išlydėti iš patalpų. Šią išvadą teismas daro ne tik atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės vadovė H. T. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą tik dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, į tai, kad nei vienas iš kavinės-restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nesikreipė dėl jų atžvilgiu pavartoto psichinio smurto ar įžeidžiančio, viešąją tvarką pažeidusio elgesio, bet ir į liudytojų (apsaugos darbuotojų, K. G. ir E. Č., taip pat ir liudytojos H. T.) parodymus, kad saugos firmos darbuotojai buvo iškviesti dėl to, kad užsakovai nenorėjo atsiskaityti kilus konfliktui dėl šventės trukmės. Šią išvadą patvirtina ir teismui pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga, jog atsakovės darbuotojų elgesys negali būti vertinamas kaip asmens, bijančio bendrauti su šventės dalyviais. Pavyzdžiui, kaip matyti iš vaizdo įrašo IMG–1773 3.56 val. – savininkė ir administratorė bei ieškovas ir dar du šventės svečiai yra nusileidę laiptais į pirmą aukštą, stovi prie baro, taip pat policijos pareigūnai, apsaugos darbuotojai, kiti šventės svečiai. Priėjus prie atsakovės vadovės ir administratorės jų nurodytas minėtas liudytojas, kuris prisipažino pavartojęs galimai įžeidžiančius žodžius, apsikabina atsakovės savininkę, ji tam veiksmui itin nesipriešina, nors ranką nuima, kas leidžia spręsti, jog jis nebuvo tiek agresyvus ar kad minėtos moterys būtų buvusios tiek įbaugintos šventės svečių, kaip kad jos nurodė savo parodymuose. Sutiktina, kad tokį saugumo jausmą minėtoms moterims galėjo suteikti atvykę apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai, tačiau pažymėtina, jog jos nesistengė išvengti kontakto su minėtais asmenimis, nesiėmė priemonių užsitikrinti tam tikrą atstumą nuo minėtų asmenų, nors, jei būtų įbaugintos, manytina, taip turėtų elgtis. Pirmiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina teismo vertinimą, jog šventės dalyvių elgesys nebuvo išskirtinis ir (ar) toks agresyvus, kaip kad kitų asmenų, vartojusių alkoholinius gėrimus, tačiau atsakovės darbuotojų veiksmais išprovokavus šventės dalyvius, jų elgesys galėjo kisti.

36.2.       Teismas pažymi, jog byloje daugelis faktinių aplinkybių tiek šalių, tiek ir liudytojų nurodomos skirtingai, todėl jas tiksliai nustatyti yra objektyviai neįmanoma, dėl ko teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, vadovaujasi civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle. Nuo ieškovo jubiliejaus šventės yra praėjęs netrumpas laiko tarpas, be to, tiek ieškovai, tiek ir jų šventės svečiai buvo vartoję alkoholinių gėrimų, kas sudaro pagrindą manyti, jog itin tiksliai tiek laiko, tiek kitais aspektais prisiminti visas įvykio aplinkybes jiems gali būti pakankamai sudėtinga. Tačiau pažymėtina, jog liudytojui H. T. apklausos metu nurodžius, jog visos patalpos kavinėje-restorane „(duomenys neskelbtini)“ yra filmuojamos ir tenkinus ieškovų atstovės prašymą bei atsakovę įpareigojus pateikti vaizdo įrašus, atsakovė pateikė tik tam tikrus vaizdo įrašų fragmentus, kurie iš esmės nėra susiję su kilusiu konfliktu ir kurie šiuo požiūriu yra mažai informatyvūs. Pažymėtina, kad atsakovė vaizdo įrašų fragmentus pateikė savo nuožiūra ir nors buvo nurodyta pateikti vaizdo įrašus nuo 2019 m. vasario 2 d. 00.00 val. iki konflikto pabaigos, pateikti įrašai yra tik 2019 m. vasario 1 d. Atsakovės teigimu, ji pateikė visus išlikusius vaizdo įrašus, tačiau teismas šias atsakovės nurodytas aplinkybes vertina kritiškai. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovė pateikė visiškai su konflikto pradžia nesusijusius vaizdo įrašus, o, teismo vertinimu, atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusios direktorės, direktoriaus pavaduotojo ir darbuotojų parodymus apie tai, kad toks konfliktas jų kavinėje-restorane per visą darbo laiką buvo pirmas, kad toks svečių elgesys buvo netoleruotinas, jį įvardinant net kaip teroro išpuolį, į tai, kad dėl minėto konflikto buvo pradėti net keli ikiteisminiai tyrimai, tikėtina, jog atsakovė dėl tokio neeilinio jos veikloje įvykio, turėjo būti suinteresuota išsaugoti visus su konfliktu susijusius vaizdo įrašus, o jų nepateikimą ir (ar) fragmentinį pateikimą teismas vertina tik kaip atsakovės siekį neatskleisti visų reikšmingų nagrinėjamam įvykiui aplinkybių, kurios, esant tokioms aplinkybėms, tikėtina, nėra palankios atsakovei.

36.3.       Juo labiau tokias teismo išvadas sustiprina ir atsakovės darbuotojų nurodytų faktinių aplinkybių neatitikimas su jų atliekamais veiksmais. Atsakovės teigimu, šventės svečiai elgėsi netinkamai, įžūliai, trikdė kitų kavinės-restorano svečių rimtį, garsiai keikėsi, šūkalojo, čiuožinėjo nuo laiptų ir nuo jų net nusirideno, tačiau matydami, kad šventės svečiai elgiasi, jų manymu, netinkamai, netgi pažeidžia jų kitų lankytojų interesus ir teises, pažeidžia viešąją tvarką, jokių veiksmų dėl to nesiėmė ir iki nekilo konfliktas, jokių priekaištų bei pastabų šventės organizatoriams dėl to neturėjo. Teismas pažymi, jog atsakovės veiklos pobūdis lemia, kad jos klientai neretai būna alkoholio vartoję asmenys, todėl jų elgesys gali pasikeisti, asmenys gali kalbėti garsiau, būti emocingesni ir t. t., tačiau būtent atsakovės darbuotojai turi pareigą užtikrinti saugumą ir imtis priemonių prieš tuos asmenis, kurie elgiasi netinkamai. Kaip jau buvo minėta, nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė itin neigiamai vertino ieškovų ir šventės svečių elgesį, tačiau saugos tarnybos darbuotojai buvo iškviesti tik po kurio laiko, kai kilo konfliktas dėl šventės trukmės ir atsisakymo apmokėti už suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog iki kylant konfliktui tiek ieškovų, tiek ir jų šventės svečių elgesys buvo toks, dėl kurio būtų pagrindas atsisakyti sudaryti galimybę tęsti šventę. Juo labiau kad nors liudytojas H. T. nurodė, kad esant tokiam svečių elgesiui šventė negalėjo būti tęsiama, ką patvirtino ir tuo metu restorane buvusios administratorė bei tuometinė atsakovės direktorė, tačiau, kita vertus, minėtos liudytojos, taip pat liudytojas E. Č. ir K. G. nurodė, kad šventę buvo leista tęsti iki 3.00 val., kas leidžia daryti išvadą, kad šventės dalyvių elgesys nebuvo tiek netinkamas, kad šventė nebūtų galėjusi tęstis ir ilgesnį laiką. Taigi toks pozicijos dėl šventės svečių elgesio nenuoseklumas sudaro pagrindą abejoti atsakovės atstovų ir jų darbuotojų parodymų pagrįstumu bei jų nurodytų aplinkybių apie šventės pabaigą teisingumu.

36.4.       Teismas kritiškai vertina ir atsakovės poziciją dėl šventės užsakovų netinkamo elgesio nesumokant už suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad šioje byloje yra konstatuota, jog atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalis – užsakovė buvo tik ieškovė A. G., todėl pareiga atlyginti atsakovei už jos suteiktas paslaugas kilo būtent jai, dėl ko, kaip jau buvo minėta, atsakovės reikalavimas, kad už šventę sumokėtų ieškovas, yra laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pažymėtina, jog, atsakovės atstovų ir jos prašymu apklaustų liudytojų parodymų nesutapimas dėl to, kada ir kas pareikalavo apmokėti už suteiktas paslaugas, pozicijos dėl šio reikalavimo pateikimo keitimas bylos nagrinėjimo metu priklausomai nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių, leidžia teismui spręsti dėl atsakovės nurodomų aplinkybių nepagrįstumo. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog už suteiktas paslaugas atsakovė pareikalavo sumokėti dar iki pateikiant apmokėti nefiskalinį čekį, t. y. dar iki trečios valandos nakties. Teismo manymu, šią išvadą patvirtina ne tik tai, kad dėl kilusio konflikto į kavinę-restoraną apsaugos darbuotojai buvo iškviesti iki trečios valandos, bet taip pat ir tai, kad policija apie kilusį konfliktą atsisakant apmokėti už paslaugas buvo informuota 3.17 val. Teismo vertinimu, jei būtų pritariama atsakovės pozicijai, kad už suteiktas paslaugas buvo pareikalauta atsiskaityti tik pateikus nefiskalinį kvitą, t. y. tik po 3.07 val., mažai tikėtina, jog per 10 minučių būtų kilęs toks konfliktas dėl neatsiskaitymo už paslaugas, jog būtų tekę kviesti policijos pareigūnus. Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovų išdėstytą poziciją, kad nesant konkrečių duomenų apie tai, kiek turi būti mokama už suteiktas paslaugas, t. y. nepateikus čekio, kurį kartu galima laikyti ir ataskaita apie suteiktas paslaugas, buvo reiškiamas reikalavimas dėl paslaugų apmokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad toks reikalavimas negalėjo būti objektyviai įvykdytas. Be to, atsakovės administracijos darbuotojos, leisdamos tęsti šventę, pareikalavo atsiskaityti iki 3.00 val., kai dar nebuvo aišku, iki kada tęsis šventė, juo labiau, kai dar nebuvo suteiktos visos paslaugos, o kartu ir nebuvo įvykdyta visiškai paslaugų teikimo sutartis. Užsakovo pareigą visiškai atsiskaityti už suteiktas paslaugas tuomet, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį, numato CK 6.720 straipsnis, tačiau, teismo vertinimu, bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog leidus tęsti šventę ir toliau, būtų galima laikyti atsakovę kaip paslaugos teikėją visiškai įvykdžius šalių tarpusavio susitarimą. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai reikalaujant atsiskaityti už paslaugas, kurios dar yra teikiamos ir neaiški galutinė paslaugų kaina, negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningumo ir protingumo kriterijus, juo labiau, įpareigojančiais ieškovę kaip užsakovę nelaukiant visiško paslaugų sutarties įvykdymo sumokėti už suteiktas paslaugas.

36.5.       Teismo vertinimu, bylos aplinkybių visuma, taip pat pirmiau jau išdėstyti argumentai leidžia laikyti labiau tikėtina ieškovų nurodytą versiją dėl aplinkybių, susijusių su šventės pabaiga. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei sprendimą dėl savo teikiamų paslaugų pabaigos būtų priėmę vakaro vedėjas ir didžėjus, tai būtent su jais, o ne su kavinės-restorano administracija tiek ieškovai, tiek ir šventės svečiai būtų siekę derinti galimybę pratęsti šventės trukmę. Priešingas šventės dalyvių elgesio vertinimas būtų logiškai nepagrįstas. Juo labiau, jei sprendimą netęsti šventės būtų priėmusi šventės užsakovė – ieškovė A. G., jokio konflikto su atsakovės darbuotojais nebūtų kilę. Teismo vertinimu, būtent tai, kad kavinės-restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai priėmė sprendimą dėl šventės trukmės, nurodydami muzikantams nutraukti savo veiklą, jų veiksmai pradedant surinkti maistą ir šviesos įžiebimas, teismo vertinimu, pagrįstai sudarė pagrindą šventės dalyviams manyti, jog šventė baigiasi.

36.6.       Šventės nutraukimas atsakovės darbuotojų iniciatyva, galimybės švęsti šventę iki tiek, kiek pageidavo užsakovė ir šventės svečiai nebuvimas, pagrįstai leidžia spręsti, jog ieškovė, kaip užsakovė, negavo tokios paslaugos, kokią tikėjosi gauti, t. y. atsakovė neužtikrino tinkamos paslaugos, susijusios su šventės trukme, teikimo, savo iniciatyva priėmė sprendimą dėl šventės trukmės. Teismo vertinimu, atsakovei ėmusis veiksmų, kurie leidžia spręsti apie šventės pabaigą, tikėtina, kad šventės dalyviai, kaip kad nurodo ieškovai, pasimetė, suglumo, dalis jų, supratę, kad šventė nesitęs, išvyko, tokiu būdu pripažintina, jog šventė buvo nutraukta be pagrindo, o tuo pačiu ir sugadinta.

Dėl reikalavimo sumažinti paslaugų kainą ir priteisti dalį už suteiktas paslaugas ieškovei sumokėtos sumos.

37.       CK 6.724 straipsnyje, įtvirtinančiame bendrąsias atlygintinų paslaugų teikimo taisykles, inter alia, įtvirtinta, kad CK šeštosios knygos normos, reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. CK 6.680 straipsnyje, įtvirtinančiame užsakovo (vartotojo) teises rangos sutartyje, nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę reikalauti iš pardavėjo sumažinti prekės kainą.

38.       Ieškovė, kaip paslaugų užsakovė, dėl netinkamai suteiktų paslaugų, reiškia reikalavimą sumažinti suorganizuotos šventės kainą, priteisiant jai iš atsakovės dalį sumokėtos sumos – 1 000,00 Eur. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad už kavinėje-restorane vykusią ieškovo 50-mečio jubiliejaus šventę iš viso buvo sumokėta 2 074,44 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė išsamiai šio reikalavimo nedetalizavo, nurodytą sumą iš esmės siedama tik su likusiu nesuvartotu maistu ir gėrimais, tačiau taip pat nepateikdama ir jokių duomenų apie tokio likusio maisto ir gėrimų kiekį, t. y. iš esmės šių aplinkybių neįrodinėjo.

38.1.       Sprendžiant dėl ieškovės patirtos žalos dydžio dėl atsakovės netinkamai suteiktų paslaugų – nutrauktos šventės, neleidžiant jai tęstis ilgiau, iki kiek pageidavo šventės dalyviai, pažymėtina, jog ieškovė daugiau jokių nusiskundimų dėl atsakovės teiktų paslaugų nereiškia, t. y. tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pripažino, jog kita paslaugų dalis susijusi su šventės organizavimu, buvo tinkamos kokybės, t. y. ieškovė neturi pretenzijų dėl maisto kokybės, aptarnaujančio personalo elgesio ir ar kitų suteiktų paslaugų kokybės. Taigi, kaip galima spręsti, iki nutraukiant šventę, atsakovės teikiamos paslaugos buvo tinkamos ir dėl jų pretenzijų nėra.

38.2.       Pažymėtina, kad šventės pradžia pagal pateiktą užsakymą buvo numatyta 18.00 val., o, liudytojo – renginio vedėjo – parodymais nustatyta, kad šventė buvo nutraukta apie 1.30 val. Taigi nuo pradžios iki to momento, kai šventė buvo nutraukta, ji tęsėsi apie 7.30 val. Nors ieškovė teigė, kad šventė buvo nutraukta tik įpusėjus, tačiau, atsižvelgiant į vykusios šventės trukmę, šventės dalyviai šventę turėtų baigti apie 9.00 val. ryto, nors, kaip matyti iš ieškovų ir liudytojos D. S. parodymų, konkretaus laiko, iki kada buvo planuota švęsti, nebuvo numatyta. Ieškovė nurodė, jog iki 4.00–5.00 val., ieškovas – iki ryto, šventės pradžioje muzikantams planuojant šventės trukmę – iki 6.00 val. Taigi, ieškinyje minimas išsireiškimas „įpusėjus šventei“ greičiau yra tik posakis, o ne tikslius šventės trukmės rodiklis. Kita vertus, tai leidžia teismui spręsti, jog ilgesnį laikotarpį (trukmės prasme) atsakovės teiktos paslaugos buvo tinkamos kokybės. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, jog šventės nutraukimas nesudarant galimybės šventę švęsti šalių sutartoje vietoje ir laiku, iš esmės reiškia tolimesnį visų teikiamų paslaugų nutraukimą, todėl darytina išvada, kad toks paslaugų neatitikimas kokybės reikalavimams yra reikšmingas.

38.3.       Sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, pažymėtina, kad pagal šventėje dalyvavusių asmenų skaičių už kavinės-restorano salės, kurioje vyko šventė, nuomą nereikėjo mokėti, todėl visa už suteiktas paslaugas sumokėta suma yra už maistą bei gėrimus bei 2 valandas viršvalandžių (120,00 Eur). Taigi iš viso už maistą buvo sumokėta 1 954,44 Eur. Teismo vertinimu, nors ieškovė teigia, kad nutraukus šventę ir likusį maistą bei gėrimus surinkus, jiems buvo atiduota labai daug maisto (5 maišiukai), o dėl susiklosčiusių aplinkybių – ieškovo ir ieškovės sutuoktinio sulaikymo liko nesuvartotas, dėl ko vėliau buvo išmestas, tačiau, teismo vertinimu, nesant tai objektyviai pagrindžiančių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, jog nutraukus šventę likusio maisto ir gėrimų buvo nesuvartota daugiau nei už pusę suteiktas paslaugas mokėtinos sumos. Pažymėtina, jog užsakant maistą buvo atsižvelgiama į planuojamą šventės laiką, tačiau nėra pagrindo manyti, jog net ir tuo atveju, jei atsakovė nebūtų šventės nutraukusi, pasibaigus šventei nebūtų likę nesuvartoto maisto ar gėrimų. Kita vertus, ieškovės prašomas taikyti teisių gynimo būdas neturi būti neproporcingas ar neadekvatus padarytam teisės pažeidimui.

38.4.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė reikalavimą dėl kainos sumažinimo grindė tik likusiu nesuvartotu maistu, nesiremdama aplinkybe, jog šventę nutraukus apie 1.30 val., ji yra sumokėjusi už 2 valandas viršvalandžių. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, šia aplinkybe nesirėmė, kaip ir baigiamosiose kalbose nurodyta aplinkybe dėl to, jog nutraukus šventę, ji muzikantui sumokėjo daugiau, nei kad jis suteikė paslaugų pagal šalių susitarimą. Pažymėtina, jog dėl šios aplinkybės šalys neturėjo galimybės pasisakyti, ji nebuvo tirta bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl teismas, spręsdamas dėl ieškovės patirtos žalos dydžio, jos nevertina.

38.5.       Taigi, viena vertus, atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis atsakovės suteiktų paslaugų buvo tinkamos ir ieškovė, kaip užsakovė, neturėjo pretenzijų dėl jų, kad atsakovės teikiamos paslaugos ilgesnį šventės laikotarpį buvo teikiamos tinkamai, bet nesant byloje konkrečių duomenų apie likusio nesuvartoto maisto ir gėrimų kiekį, kita vertus, sprendžiant, jog atsakovės netinkamai suteiktos paslaugos trūkumas – visų pagal sutartį teiktinų paslaugų nutraukimas laikytinas pakankamai šiurkščiu, kadangi ieškovė ir šventės svečiai neteko galimybės toliau švęsti ieškovo jubiliejaus šventę, teismas sprendžia, kad dėl atsakovės netinkamai ieškovei suteiktų šventės organizavimo, maitinimo ir patalpų nuomos paslaugų nutraukus paslaugų teikimą, yra pagrindas sumažinti už šventę ieškovės sumokėtą kainą, priteisiant ieškovei 35 procentus nuo visos ieškovės už maistą sumokėtos sumos – 684,05 Eur (1 954,44 x 35 proc. = 684,05 Eur) (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl neturtinės žalos

39.       Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės kiekvienam iš jų po 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat Civilinio kodekso nuostatomis, kuriose pateikiamas neturtinės žalos apibrėžimas (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), neturtinę žalą kildindamas iš atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, neteisėto ir neadekvataus darbuotojų elgesio, prašo priteisti jų prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ji siejama su ieškovų jaučiama nuolatine įtampa, stresu, didele gėda dėl šventės eigos, todėl ieškovai nurodo jaučiantys nepatogumą bendrauti su šventėje buvusiais svečiais, dėl ko yra sumažėjusios jų bendravimo galimybės. Ieškovų teigimu, jie atsakovės darbuotojų buvo akivaizdžiai pažeminti kitų žmonių akyse, o visa jubiliejaus šventė prisimenama kaip košmaras. Dublike papildomai nurodyta, kad dėl atsakovės sprendimo neleisti tęsti šventės, šventė buvo sugadinta, be to, ieškovas atsakovės veiksmų neteisėtumą sieja su jos darbuotojų veiksmais reikalaujant iš ieškovo sumokėti už suteiktas paslaugas, nors tokios pareigos ieškovas neturėjo. Taip pat yra nurodoma, jog nepagrįstai buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie ieškovą sumušė, jis buvo sulaikytas ir areštinėje praleido daugiau nei pusantros paros. Ieškovai nurodo patiriantys emocinį šoką, išgąstį, psichologinius išgyvenimus, jaučia stresą, nerimą, jaučiasi pažeminti kitų žmonių akyse.

39.1.       Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais neturtinė žala atlyginama kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi neturtinės žalos atlyginimas yra galimas tik egzistuojant įstatyme numatytiems atvejams. Vienas iš tokių atvejų yra įtvirtintas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnyje, kurio 1 dalies 5 punkte numatyta vartotojo teisė į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Pažymėtina, kad minėtame įstatyme vartotojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad vartotoju laikytinas asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo.

39.2.       Kaip galima spręsti iš ieškovų procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytos pozicijos, jie nurodo neturtinę žalą patyrę dėl atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, veiksmų, t. y. jos darbuotojų neteisėtų veiksmų ir neadekvataus elgesio. Viena vertus, nagrinėjamos civilinės bylos kontekste tai sudaro pagrindą spręsti, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra kildinamas iš bylos šalis siejusių sutartinių teisinių santykių dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Kita vertus, ieškovai reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė būtent Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas viso proceso metu kategoriškai neigė bet kokius savo kaip fizinio asmens ir atsakovės sutartinius santykius dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Teismo sprendime jau pirmiau yra pripažinta, kad ieškovas K. S. nebuvo šalių sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalis, t. y. jis nebuvo užsakovas, o kartu tai sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamu atveju jis negali būti laikomas šalis siejusių sutartinių teisinių santykių dalyviu, todėl jo reikalavimas negali būti kildinamas iš sutartinių teisinių santykių.

39.3.       Teismo vertinimu, ieškinyje išdėstytos aplinkybės dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, neatitinka ir įstatyme numatytų atvejų, kai neturtinė žala atlyginama taikant deliktinę atsakomybę. Remiantis CK nuostatomis, neturtinė žala atlyginama dėl nusikalimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nors ir nurodęs, kad būtent atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai nepagrįstai reikalaujant sumokėti už suteiktas paslaugas, o taip pat ir nepagrįstas policijos pareigūnų, dėl kurių neteisėtų veiksmų ieškovas buvo sužalotas, lėmė neturtinės žalos atsiradimą, tačiau teismas sprendžia, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl deliktinės atsakomybės atsakovei taikymo. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės ir (ar) jos darbuotojų padarytą nusikaltimą (-us), dėl kurių ieškovas galėjo patirti neturtinę žalą, o jei ieškovas ir patyrė tam tikrus sveikatos sužalojimus jo jubiliejaus šventės metu (šventei pasibaigus), jie buvo sąlygoti ne atsakovės, bet policijos pareigūnų tiesioginių veiksmų, už kuriuos atsakovė nėra teisiškai atsakinga. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo ir deliktinės atsakomybės taikymo atvejais.

39.4.       Deliktinės atsakomybės už netinkamos kokybės prekių ir paslaugų tiekimą taikymo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.299 straipsnyje įtvirtintą žalos, padarytos dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, atlyginimo principą neturtinė žala turi būti atlyginama ne tik kaip sveikatos sužalojimu asmens patirtų skausmo, išgyvenimų padarinys, bet ir tuo atveju, kada netinkamos kokybės paslaugos suteikimu tiesioginė žala asmens sveikatai nėra padaroma, bet apskritai pažeidžiamos asmens neturtinės vertybės (CK 6.250 straipsnis); reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nesvarbu turtinė žala ar žala sveikatai atsirado ar neatsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2005). Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, negali būti vadovaujamasi ir minėta CK nuostata, kadangi CK šeštosios knygos XXII skyriaus ketvirtajame skirsnyje (CK 6.292–6.300 straipsniai) įtvirtintas žalos, padarytos netinkamos kokybės produktais ar paslaugomis, atlyginimo institutas, o šiame CK skirsnyje vartojama autonominė netinkamos kokybės produktų (paslaugų) sąvoka – ji reiškia nesaugius produktus ar paslaugas. Pažymėtina, kad atsakovas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nesieja su atsakovės suteiktų paslaugų nesaugumu (nesaugiomis paslaugomis), todėl šios nuostatos nagrinėjamu atveju taip pat negali būti taikomos.

39.5.       Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais bei nesant įstatyme numatyto pagrindo, remdamasis kuriuo ieškovas galėtų reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendžia, kad ieškovo K. S. reikalavimas dėl 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

39.6.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovės neturtinę 1 500,00 Eur dydžio žalą, teismas pažymi, jog sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktikoje suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio itin svarbus yra proporcingumo principas, kuriuo vadovaujanti asmens atžvilgiu taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neturi varžyti asmens labiau nei būtina.

39.7.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė ne tik kad nesuteikė ieškovei visos informacijos apie jos teikiamas švenčių organizavimo paslaugas, bet netinkamai įvykdė ieškovės ir atsakovės sudarytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, nesuteikdama kokybiškų paslaugų, savo iniciatyva nutraukus ieškovo K. S. jubiliejaus šventei užsakytos šventės šventimą. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą. Byloje nenustatyta jokių ieškovės veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų būti vertinami kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, turėjęs įtakos šventės nutraukimui ir suteikiantis įstatymų nustatytą pagrindą mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį.

39.8.       CK 6.250 straipsnyje įtvirtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip jau buvo minėta, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Ieškovei sutartiniuose santykiuose su atsakove esant vartotojai, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant, ar dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė neturtinės žalos, pažymėtina, jog ieškovė šventę organizavo ir paslaugas pas atsakovę užsakė siekiant paminėti jos tėvo, ieškovo K. S. 50-ties metų jubiliejų. Atsakovės darbuotojams ėmusis veiksmų, lėmusių šventės pasibaigimą, t. y. iš esmės atsakovei nutraukus jubiliejaus šventę, neabejotina, jog ieškovė, kaip jubiliato dukra, organizavusi šventę, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų dėl tokios šventės baigties, jautė stresą, nerimą, gėdą prieš šventės dalyvius dėl nepasisekusios šventės ir tokios jos baigties, taip pat ir dėl vėliau sekusių pasekmių. Teismo vertinimu, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė galėjo išgyventi įtampą, neigiamas emocijas, apmaudą. Nurodyti išgyvenimai, įtampa, stresas, nerimas, taip pat abejojimas dėl savo, kaip organizatorės sugebėjimų, patirta gėda, sąlygojo bendravimo galimybių sumažėjimą.

39.9.       Nustačius, jog būtent dėl atsakovės veiksmų nutraukiant šventę ieškovė patyrė neturtinę žalą, yra pagrindas konstatuoti, jog tarp žalos ir atsiradusios neturtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

39.10.       Remiantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi, verslininko (CK 2.4 straipsnio 2 dalis) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Verslininkui sutartinė civilinė atsakomybė netaikoma tuo atveju, jei jis įrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Tokių aplinkybių byloje atsakovė, būdama verslininke, neįrodinėjo.

39.11.       Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovės patirta neturtinė žala turėjo ir (ar) gali turėti neigiamų pasekmių ieškovės sveikatai, kad ir bylos nagrinėjimo teisme metu jautėsi, jog ieškovė iki šiol jaudinasi dėl nepavykusios šventės tėvui, į patirtos žalos pobūdį, į tai, kad žalą sukėlė atsakovės – verslininkės veiksmai, į teismo nustatytą ieškovės patirtos žalos dydį (684,05 Eur), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo yra tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiant 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

39.12.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės yra priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1 384,05 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sumokėto avanso grąžinimo

40.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, prašiusi civilinėje byloje apklausti jos nurodytus asmenis kaip liudytojus, vykdydama Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartyje numatytą įpareigojimą, į teismo depozitinę sąskaitą 2019 m. birželio 5 d. sumokėjo 750,00 Eur avansą galimoms liudytojų išlaidoms padengti (1 t., e. b. l. 136). 2019 m. birželio 25 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl liudytojų apklausos buvo tenkintas, į teismo posėdį buvo iškviesti jos prašomi apklausti asmenys – K. R., M. S. ir J. S.. K. R. ir M. S. buvo atvykę į teismo posėdį, jame buvo apklausti kaip liudytojai, tačiau prašymų dėl jų turėtų išlaidų atlyginimo nėra gauta.

40.1.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtos lėšos nebuvo panaudotos pagal paskirtį, t. y. jos nebuvo panaudotos liudytojams priklausančioms sumoms išmokėti, tolimesnis jų saugojimas teismo depozitinėje sąskaitoje yra netikslingas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis CPK 90–91 straipsnių nuostatomis, atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) grąžintina į teismo depozitinę sąskaitą sumokėta 750,00 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

42.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai už ieškinį yra sumokėję 90,00 Eur žyminį mokestį (1 t., e. b. l. 36). Ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, patenkintų reikalavimų dalis (įvertinus atmestą ieškovo reikalavimą ir iš dalies patenkintus ieškovės reikalavimus) yra 34,60 procentai. Kadangi ieškovo reikalavimas atmestas, jam sumokėtas žyminis mokestis nepriteistinas, o proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų sumai priteistina ieškovei iš atsakovės 31,14 Eur žyminio mokesčio.

42.1.       Ieškovai byloje taip pat turėjo atstovavimo išlaidų: atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei yra sumokėję 900,00 Eur – 50,00 Eur už teisines konsultacijas, 100,00 Eur už susipažinimą su byla, pasirengimą bylos nagrinėjimui, 750,00 Eur už atstovavimą civilinėje byloje; advokato padėjėjai B. J. – 900,00 Eur – 50,00 Eur už susipažinimą su bylos dokumentais, 550,00 Eur už ieškinio surašymą, 300,00 Eur už dubliko surašymą (2 t., e. b. l. 151–156).

42.2.       Ieškovų byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog jie turėjo prašomas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovų prašomos priteisti išlaidos už advokatės ir advokato padėjėjos pagalbą byloje, įvertinus tai, kad ieškovų atstovai į teismo posėdžius vyko iš kitos nei teismo buveinė vietos, į byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių ir apimtį, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir pobūdį (byla nėra pernelyg sudėtinga, joje nespręsti itin sudėtingi teisės taikymo ir (ar) aiškinimo klausimai, tačiau byla didelė dėl joje apklaustų asmenų skaičiaus ir dėl to imli laikui), nėra pernelyg neproporcingos.

42.3.       Atsakovės patekti duomenys patvirtina, jog ji už teisines paslaugas advokatei Midai Vengeliauskaitei yra sumokėjusi: 1 000,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (1 t., e. b. l. 60–62); 600,00 Eur už tripliko parengimą ir 600,00 Eur už prašymo dėl nešališko teismo parengimą, už prašymo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga parengimą, už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir prašymo prijungti rašytinius įrodymus prijungimą, už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą 2019 m rugsėjo 12 d. teismo posėdyje (2 t., e. b. l. 43–46). Taip pat 400,00 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui (prašymų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo parengimas) ir dalyvavimas 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdyje (2 t., e. b. l. 103–104) bei 200,00 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą 2019 m lapkričio 18 d. teismo posėdyje (2 t., e. b. l. 158–159). Iš viso advokatei Midai Vengeliauskaitei atsakovė yra sumokėjusi 2 800,00 Eur.

42.4.       Atsakovės patekti duomenys patvirtina, jog ji už teisines paslaugas advokatui Linui Meškiui yra sumokėjusi 968,00 Eur, už susipažinimą su civiline byla, už dalyvavimą 2019 m rugsėjo 12 d. teismo posėdyje ir už dalyvavimą 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdyje (2 t., e. b. l. 147–150). Taigi iš viso atsakovė byloje turėjo 3 768,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

42.5.       Nustačius, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalaus už advokato ir advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio), ieškovų ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos priteistinos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų jų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

42.6.       Ieškovai iš viso turėjo 1 800,00 Eur išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškinio patenkintų reikalavimų suma, įvertinus tai, kad ieškovo K. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, o ieškovės du reikalavimai patenkinti iš dalies, proporcingai šiems reikalavimams, yra 34,60 procento, todėl ieškovams priteistina bylinėjimosi išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą suma yra 622,80 Eur. Kadangi ieškovo reikalavimai atmesti, ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

42.7.       Atsakovė byloje iš viso turėjo 3 768,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (65,40 procentų), atsakovei iš ieškovų priteistina iš viso 2 464,27 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimas sudarė 37,50 procentus visos ieškinio sumos, atsakovei iš ieškovo priteistina 924,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atitinkamai iš ieškovės, kurios reikalavimų suma ieškinio sumoje yra 62,50 procentų, – 1 540,17 Eur.

42.8.       Ieškovei iš atsakovės iš viso priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra 653,94 Eur. Atsakovei iš ieškovės priteista 1 540,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslinga atlikti įskaitymą ir įskaityti ieškovei iš atsakovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą į atsakovei mokėtiną sumą, todėl atlikus įskaitymą atsakovei iš ieškovės priteistina 886,23 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o iš ieškovo – 924,10 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovams iš atsakovės nepriteistina bylinėjimosi išlaidų.

43.       Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 16,66 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, paskirstytinos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš atsakovės valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma yra 5,76 Eur, o likusi suma – 10,90 Eur, atitinkamai valstybei priteistina iš ieškovų: iš ieškovo 4,09 Eur, o iš ieškovės – 6,81 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 290–291, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 684,05 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 05 ct) turtinės, 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (1 384,05 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 886,23 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 924,10 Eur (devynis šimtus dvidešimt keturis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2019 m. birželio 5 d. sumokėtus 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct).

Sprendimo dalį dėl sumokėto avanso grąžinimo pavesti vykdyti Kauno apylinkės teismo finansų skyriui.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,81 Eur (šešių eurų 81 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,09 Eur (keturių eurų 09 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,76 Eur (penkių eurų 76 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                  Jurgita Jasinskaitė