Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-10047-540/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08931-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5; 2.14.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

  2016 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

2016 m. lapkričio 25 d., apie 10.20 val., Kaune, Gimnazijos g. ties namu Nr. 3, V. K., vairuodama transporto priemonę – automobilį Volkswagen Transporter, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, buvo neatidi, neatsižvelgė į vairuojamo automobilio gabaritus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovinčią transporto priemonę – automobilį VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus.

            Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. kaltę dėl eismo įvykio pripažino, labai gailisi, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 25d. A. G. paprašė, kad ji nuvarytų jo autobusiuką pas meistrus prieš techninę apžiūrą. Ji su autobusiuku važiavo atbuline eiga iš kiemo, judėjimą stebėjo per šoninio vaizdo veidrodėlį. Matė, kad stovi automobilis VW Passat. Matė, kad jis yra labai arti ir buvo sunku išvažiuoti, todėl šiek tiek pajudėjusi atbuline eiga, sustojo, po to pavažiavo į priekį ir pasitiesinusi išvažiavo. Nejautė, kad kliudė automobilį.  Žino, kad tas kiemas stebimas vaizdo kameromis, todėl neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Po kiek laiko jai paskambino A. G. ir pasakė, kad ji kliudė kitą automobilį ir jo savininkas, nesutikęs, kad pildytų eismo įvykio deklaraciją, iš A. G. reikalauja 500 Eur. V. K. iš karto grįžo į įvykio vietą ir bandė tartis su kliudyto automobilio savininku ir jo atsiprašė, tačiau susitarti nepavyko bei iškvietė policiją. Atvykus policijai, ji dar kartą siūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau kliudyto automobilio savininkas nesutiko. Tada pareigūnams nurodžius, kad ji su autobusiuku atvažiuotų į policiją, ten nuvažiavo ir davė paaiškinimus apie įvykį.

             Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio, kurio kaltininkas pasišalino. Nuvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnai rado transporto priemonę VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ž. K.. Įvykio vietoje taip pat buvo ir galimai įvykio kaltininkė V. K.. Įvykio vietoje autobusiuko nebuvo, jo apžiūrėti nebuvo galimybės. Autobusiuko savininkė paaiškino, kad autobusiukas yra netoliese. Pranešėjas Ž. K. nesutiko pildytis eismo įvykio deklaracijos (b. l. 3), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 4-6), A. G. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad automobilį VW Transporter patikėjo V. K.. Apie 15.00 val. į garažą atėjo nukentėjęs automobilio savininkas. A. G. pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją (b. l. 10), V. K. paaiškinimas (b. l. 11), Š. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad rado apgadintą automobilį. Kaltininko eismo įvykio vietoje nebuvo. Š. K. nurodė, kad pastebėjo vaizdo kamerą, todėl paprašė peržiūrėti įrašą. Š. K. teigimu, vaizdo įrašė matomas baltos spalvos autobusiukas Volkswagen, kuris užkliudė pareiškėjo automobilį. Autobusiukas kurį laiką pastovėjo ir pajudėjo į priekį, pasitiesino bei atbulas išvažiavo iš kiemo (b. l. 12), eismo įvykio vietos schema (b. l. 13), foto nuotraukos (b. l. 14-17), dokumentų kopijos (b. l. 18-20), diskas su fotonuotraukomis bei vaizdo įrašu (b. l. 21), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 22).  

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: tarnybinio pranešimo (b. l. 3), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 13), foto nuotraukų (b. l. 14-17), disko su fotonuotraukomis bei vaizdo įrašu (b. l. 21), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 22), V. K. paaiškinimų matyti, kad 2016 m. lapkričio 25 d., apie 10.20 val., Kaune, Gimnazijos g. ties namu Nr. 3 V. K., vairuodama transporto priemonę – automobilį Volkswagen Transporter, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, buvo neatidi, neatsižvelgė į vairuojamo automobilio gabaritus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovinčią transporto priemonę – automobilį VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apgadindama minėtos transporto priemonės dešinės pusės galinę arką, sparno ir galinio bamperio dešinę pusę.

           Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad V. K. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. K. surašytas ir už tai, kad ji, 2016 m. lapkričio 25 d., apie 10.20 val., Kaune, Gimnazijos g. ties namu Nr. 3, vairuodama transporto priemonę – automobilį Volkswagen Transporter, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga kliudė kitą stovinčią transporto priemonę – automobilį VW Passat, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bei ją apgadinusi, iš eismo įvykio vietos nepranešusi nukentėjusiam ar policijai, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo. Tuo pažeidė KET 222 p. bei tokia jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d.

Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. K. padarė eismo įvykį, tačiau eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, apie įvykį policijai nepranešė ir išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie jos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012).

            Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. paaiškino, jog nejautė, jog kliudė kitą automobilį bei nematė, jog jį apgadino, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Iš jos paaiškinimo matyti, kad jai buvo žinoma, jog įvykio vietoje yra vaizdo kameros, kuriomis yra filmuojama teritorija, iš kurios ji išvažinėjo. Iš V. K. paaiškinimo matyti, kad transporto priemonės, kurią ji vairavo, savininkas A. G. nuolat dirba toje teritorijoje ir į darbą važinėjasi tuo pačiu autobusiuku, kurį ji vairavo įvykio metu, todėl ten dirbantiems asmenims jo transporto priemonė yra gerai žinoma. Iš byloje esančių A. G. ir Ž. K. paaiškinimų (b. l. 10, 12) matyti, kad neilgai trukus po įvykio buvo nustatyta Ž. K. automobilį apgadinusi transporto priemonė ir jos savininkas –A. G.. Iš minėtų asmenų paaiškinimų bei V. K. paaiškinimų matyti, kad A. G. iš karto siūlė Ž. K. pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau šiam atsisakius, A. G. susisiekė su V. K., kuri sužinojusi, jog galimai kliudė kitą automobilį, grįžo į eismo įvykio vietą bei taip pat siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją ir jo atsiprašė bei įvykio vietoje buvo iki policijos pareigūnų atvykimo, kuriems paaiškino įvykio aplinkybes. Nurodžius pareigūnams pristatyti autobusiuką  apžiūrai į policiją, netrukus su juo nuvyko į policiją. Analogiškos aplinkybės nurodytos policijos pareigūno M. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 3). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad V. K. vairuojama transporto priemonė yra didesnių gabaritų nei apgadintas Ž. K. priklausantis automobilis, ir V. K. Ž. K. automobilį kliudė jos vairuojamo automobilio galine dalimi, dėl ko kontaktas būna sunkiau pajaučiamas. Automobiliui Volkswagen Transporter, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai nebuvo labai žymūs. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. K. vairuojama transporto priemonė atbuline eiga važiavo nedideliu greičiu, transporto priemonių kontakto metu kliudytas automobilis nesujudėjo, kas patvirtina, kad kontaktas nebuvo labai stiprus, dėl ko būtų geriau jaučiamas.

           Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog V. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. nėra nustatytas būtinasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis – kaltė, todėl konstatuojama, kad V. K. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

V. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl eismo įvykio asmuo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina administracinė  nuobauda -bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies, sankcijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 302 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK 16063629014.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

             Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.). 

               Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Violeta Miceikienė