Pranešėjas Algirdas Remeika                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-485/2015

Teisėjas Aurelijus Rauckis                      Proceso Nr. 1-23-1-01032-2014-2                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nuteistajam G. R., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nukentėjusiajai L. R. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. ir nukentėjusiosios L. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. R. pripažintas kaltu ir nuteitas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant bausmes, ir skirta subendrinta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 MGL bausme visiškai sudedant bausmes ir skirta subendrintą bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose ir 4 MGL (520 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 641 str. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose ir 2,67 MGL (347 Lt ir 10 ct) bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

G. R. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., už tai, kad jis 2014-08-19 apie 01.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu išplūdo necenzūriniais žodžiais ir rankos kumščiu trenkė savo žmonai L. R. į kairę akį, ir koja spyrė į L. R. dešinę koją, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. R. fizinį skausmą.

G. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bei subendrinus bausmes su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai paskyrė tokią griežtą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi, nukentėjusioji jam atleido, prašo jam neskirti laisvės atėmimo bausmės. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad netaikant nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės nebus galima jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad jis yra pasiryžęs imtis aktyvių priemonių, kad atsikratytų alkoholio vartojimo įpročių. BK 56 str. 1 d. imperatyviai nenumato, kad asmeniui, pripažintam recidyvistu privaloma skirti laisvės atėmimo bausmę. Byloje yra nustatyta ne viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nukentėjusioji atleido, pripažino, kad galimai pati išprovokavo tokį nuteistojo elgesį, padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, todėl BK 41 str. numatytų bausmės tikslų galiam pasiekti ir atidedant bausmės vykdymą.

Nukentėjusioji L. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, gailėjosi, jos atsiprašė, ji atleido. Pažymėtina, kad tokį sutuoktinio elgesį sąlygojo tai, kad jis nespėjo kreiptis pagalbos dėl alkoholio vartojimo į priklausomybės ligų centrą, galimai ir ji pati išprovokavo konfliktą, kurio pasėkoje sutuoktinis pavartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja bei nukentėjusioji prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo G. R. ir nukentėjusiosios L. R. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Kadangi skunduose keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, aukštesnysis teismas patikriną tą nuosprendžio dalį, dėl kurios yra paduoti apeliaciniai skundai, o dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su G. R. nuteisimu pagal BK 140 str. 2 d. plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. R. laisvės atėmimo bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į BK 54 str. nuostatas, į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagrįstai  pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apeliantas nedirba, baustas administracine tvarka, registruotas darbo biržoje, praeityje teistas penkis kartus, 2014-05-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad taip pat panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinė atžvilgiu, jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, kaip asmenį, ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymus bei daryti nusikaltimus. Apylinkės teismas įvertinęs šias aplinkybes pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant apeliantui G. R. laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu ir vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė negu konkretaus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijos vidurkis. Apeliantui G. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė mažesnės nei numatytos sankcijos vidurkis, todėl konstatuotina, kad paskirtoji bausmė nuteistajam G. R. nėra aiškiai per griežta, todėl teisinio pagrindo švelninti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sumažinant jos trukmę ar keičiant bausmės rūšį, nėra.

Apeliaciniuose skunduose taip pat prašoma taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų bei jį charakterizuojančios medžiagos, jis turi priklausomybę alkoholiui, nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikų padarymui. Kaip teigia pats nuteistasis, jis šiuo metu yra pasiryžęs gydytis nuo šios priklausomybės ir imtis aktyvių veiksmų, praeityje jau buvo kreipęsis į medikus dėl alkoholizmo, tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas stengiasi keisti savo gyvenimo stilių, atsisakyti priklausomybių, tačiau pabrėžtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 str. taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia pagrįstai teismui manyti, kad nuteistajam G. R. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatos netaikytinos. Bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais.

Nors apeliantai nesiskundžia dėl nuteistojo atžvilgiu netinkamai pritaikyto BK 641 str. nuostatų ar netinkamai subendrintų bausmių, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas šiose nuosprendžio dalyse netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 d.).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2014-05-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, vadovaujantis BK 63 str. 1 d ir 3 dalimis, tačiau tokiu būdu nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pažymėtina, kad jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008; 2K-453/2008). Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. R. nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d.  padarė 2014-08-19, t. y. jau po Kauno apylinkės teismo 2014-05-30 priimto nuosprendžio, kuris įsiteisėjo 2014-06-20. Skundžiamas nuosprendis priimtas 2014-09-05, t.y. 2014-05-30 nuosprendžiui įsiteisėjus, todėl teismas bendrindamas bausmes turėjo taikyti BK 64 str. nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir BK 641 str. nuostatas, numatančias, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ši byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl buvo pagrindas taikyti BK 641str. ir sumažinti G. R. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. padarymą, ją subendrino su 2014-05-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2014-08-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir tik tuomet, vadovaudamasis BK 641 str., galutinę subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Pabrėžtina, kad bausmė viena trečdaliu nuteistajam gali būti mažinama tik tuo pačiu nuosprendžiu, bet ne ankstesniais nuosprendžiais jau paskirta, su jais subendrinta ir kt. bausmė.

Atsižvelgus į šias aplinkybes ir įvertinus tai, kad apeliacinis skundas yra paduotas nuteistojo (nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde taip pat prašo tik sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę), kas reiškia, jog aukštesnysis teismas negali išeiti už skundo ribų ir sunkinti nuteistojo padėties bei paskirti didesnę bausmę, nei kad buvo paskirta apylinkės teismo (BPK 320 str.), todėl Kauno apylinkės teismo 2014-09-05 nuosprendis ir šiuo nuosprendžiu G. R. paskirta galutinė bausmė paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Nuteistojo G. R. ir nukentėjusiosios L. R. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                             Algirdas Remeika       

Teisėjai                                                                                                       Jūratė Jakubonienė

              Olegas Šibkovas