Baudžiamoji byla Nr. 1-382-907/2013

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02029-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.5.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; 2.3.6.4.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Justinai Kšanytei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, kaltinamajam G. T., nukentėjusiesiems Ž. S., M. S., A. U., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskeltini),  lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskeltini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) - galutinė bausmė paskirta 5 (penkių) mėnesių viešieji darbai, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

G. T. 2012-12-15 apie 13.20 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato, adresu Purienų g. 48, Šiauliai, tarnybinėse patalpose, išbėgdamas iš kabineto Nr. 307, nevykdė teisėtų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Ž. S. reikalavimų sustoti, siekiant jį laikinai sulaikyti, priešindamasis, bandydamas rankomis ir kojomis suduoti smūgius tyrėjui Ž. S. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato, kriminalinės policijos skyriaus vyresniesiems tyrėjams A. U. ir M. S., taip vengdamas sulaikymo, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams  Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui Ž. S. ir vyresniesiems tyrėjams A. U. ir M. S.

Be to, G. T. 2012-12-15 apie 13.20 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato, adresu Purienų g. 48, Šiauliai, koridoriuje, išsakydamas garbę ir orumą žeminančius ir įžeidžiančius necenzūrinius žodžius, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėją Ž. S. ir vyresniuosius tyrėjus A. U. ir M. S.

Kaltinamasis G. T. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, nurodė, kad 2012 m. gruodžio 15 d. buvo iškviesta policija. Parvykęs į namus rado svetimą žmogų, kurį išvijo. Kadangi norėjo išsiaiškinti, ką jis daro jo namuose, ėmė jį vytis. Tas žmogus policiją iškvietė. Į policijos komisariatą nuvyko savo automobiliu. Nuvykęs į policijos komisariatą laukė, kol atvyks kiti. Jiems atvykus, ėjo į policijos pareigūno kabinetą. Einant į kabinetą, policijos pareigūnas sėdintis prie lango, tai yra M. S., eidamas iš paskos sudavė jam kumščiu į nugarą. Jam buvo padarytas kūno sužalojimas, dėl kurio kreipėsi į prokuratūrą. Įėjo į kabinetą pas tyrėją Ž. S.. Kabinete jo kažko klausė, tačiau neprisimena, ko. Tyrėjas pasikvietė O. L.. Kabinete pas tyrėją jam buvo duota galimybė susitarti su O. L. Tačiau jis neturėjo priežasties tartis su ja. Kai O. L. išėjo iš kabineto, jis taip pat išėjo jai iš paskos. Nežino, kodėl ją vijosi. Eidamas iš kabineto paspyrė į duris, nes jos neatsidarė. Iš kabineto išėjo skubėdamas, nes norėjo pasikalbėti su O. L., jos paklausti, kodėl į namus parsivedė svetimą žmogų. Iš kabineto išėjo, nes nematė tikslo jį apklausinėti, taip pat jis neprašė leidimo išeiti. Jam išėjus į koridorių, iš visų pusių jį užpuolė policijos pareigūnai, kurie ėmė jį mušti. Pareigūnams neleido uždėti jam antrankių, nes nebuvo, už ką juos dėti, nesijautė kaltas. Pareigūnai, norėdami uždėti jam antrankius, mėtė jį į sienas, daužė, pargriovė ant žemės, užlaužė rankas. Pareigūnų jis neįžeidinėjo, sulaikomas nesipriešino, nes nebuvo už ką jį sulaikyti, įvykio metu buvo blaivus.

Nukentėjusysis Ž. S. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinio skyriaus tyrėju. 2012 m. gruodžio 15 d. po pietų, apie 13.00 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad patruliai dėl dviejų asmenų nesutarimo yra nuvykę į Šapnagių kaimą ir kad vieną atveža į Šiaulių komisariatą, adresu Purienų g. 48, o kitus du reikia nuvykti pasiimti. Vieną jam parvežė, o kitus du, t.y. O. L. ir kitą asmenį, kurio pavardės nebeprisimena, nuvažiavo pasiimti, nes reikėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Iš pradžių koridoriuje kalbėjosi su visais. E. M. atsisakė rašyti pareiškimą, o O. L. pareiškė, kad G. T. ne pirmą kartą taip elgiasi, kad prieš tai jai buvo grasinama. Kadangi O. L. išsakė žodinį pareiškimą, kad jai buvo grasinta, kuo tiksliai dabar neprisimena, tai yra, kad gali būti smurtas artimoje aplinkoje, tai G. T. nusivedė į kabinetą. G. T. buvo agresyviai nusiteikęs O. L. atžvilgiu. Pasikvietė O. L. patikslinti savo žodžius. Kabinete abu jie bandė aiškintis savo santykius. Jiems besiaiškinant paaiškėjo, kad vis dėlto buvo smurtas artimoje aplinkoje. Kaltinamasis O. L. sakė, kad įvykdys grasinimus, kuriuos buvo išsakęs jai anksčiau. Kiek atsimena, sakė, kad su ja, su vaikais susidoros. O. L. buvo išprašyta iš kabineto. Jis paskambino apskrities komisariato budinčiam, kurio paprašė atsiųsti ekipažą, nes jie neturi sąlygų laikyti įtariamųjų. Jis pasakė, kad G. T. sulaikomas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. G. T., supratęs, kad bus sulaikomas, staigiai kilo nuo kėdės ir išbėgo iš kabineto spirdamas koja į duris. Jis puolė vytis G. T., kurį pasivijęs prisispaudė į priešais esantį kabinetą. Jo kabineto Nr. 308, o jis G. T. sugriebė ir prirėmė prie kito kabineto Nr. 307 durų. Jis reikalavo nesipriešinti, tačiau G. T. į jo įspėjimus nenorėjo reaguoti. Kaltinamasis bandė jam suduoti ranka ir koja. Matė, kaip jis užsimojo ranka, tačiau to smūgio jam pavyko išvengti. G. T. aktyviais veiksmais jam priešinosi. Kiti pareigūnai, buvę komisariate, atbėgo ir padėjo sulaikyti G. T.. Kadangi G. T. priešinosi, teko jį paguldyti ant žemės ir uždėti antrankius. Jie turėjo teisę panaudoti fizinę jėgą kaltinamojo atžvilgiu. Fizinę prievartą prieš žmogų reglamentuoja policijos veiklos įstatymas. Policijos pareigūnai turi teisę panaudoti fizinius kovinius veiksmus, jei tai būtina. Teko pavartoti fizinę jėgą tiek, kiek reikėjo sulaikymui. Smurto kaltinamojo atžvilgiu nevartojo. Atvažiavęs ekipažas išvežė jį į policijos komisariatą. Tuo metu buvo apsirengęs tarnybine uniforma. G. T. žinojo, kad jis yra policijos pareigūnas. G. T. vartojo necenzūrinius žodžius. Jis tuos žodžius vartojo visų ten buvusių pareigūnų atžvilgiu. Jis sakė, kad su jais susidoros, nes jie jį neteisėtai sulaiko. Visa tai matė ir girdėjo koridoriuje buvusi O. L. Kai kaltinamasis išbėgo, O. L. kažką sušuko. Atrodo, kad ji išsigando paties G. T.. Kokius tiksliai G. T. vartojo žodžius, dabar tiksliai neprisimena. Tie žodžiai buvo necenzūriniai, įžeidžiantys. Jis jautė neapykantą policijai. Tuo metu jautėsi pažemintas. Visus išsakytus žodžius girdėjo M. S., A. U. Dar turėjo girdėti O. L.. Iki šio įvykio, anksčiau kaltinamojo nebuvo matęs. Jis mano, kad kaltinamasis pyko ant jo, es suprato, kad bus sulaikomas. Kai apklausinėjo G. T., M. S. į kabinetą buvo atėjęs dėl kitų darbo klausimų.  Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinio skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2012-12-15 jis su A. U. buvo iškviestas dirbti kitoje byloje. Užėjo pas Ž. S. į kabinetą pasiteirauti, ar nėra laisvas, nes jiems reikėjo pagalbos. Pasikalbėjo ir išėjo į koridorių. Apie 13.00 val. išgirdo triukšmą ir moters šauksmą. Išlindę iš po koridoriuje esančio kampo, pamatė Ž. S., kuris prie sienos buvo prispaudęs G. T., moteris stovėjo už jų. Kaip moteris elgėsi, jis nematė, nes visą dėmesį buvo sutelkęs į kaltinamojo sulaikymą. G. T. priešinosi, bandė ištrūkti, bandė suduoti rankomis ir kojomis Ž. S. Jis suprato, kad galimai jis daro nusikalstamą veiką. Jis pribėgo prie jų, G. T. paėmė už nugaros, pasakė: „stok, policija“, kad nesipriešintų. Tačiau jis toliau muistėsi. Bandė jam, A. U. suduoti. Parvertė jį ant žemės, liepė ramintis. Kadangi jis toliau muistėsi, tai uždėjo antrankius. Jis visą laiką laikė kaltinamąjį prispaudęs prie grindų. Po to Ž. S. iškvietė ekipažą, kuris atvažiavęs jį išsivežė. Koviniai veiksmai buvo panaudoti vadovaujantis policijos veiklos įstatymu. Kaltinamasis priešinosi sulaikomas. Antrankius dėjo, nes kaltinamasis rankomis ir kojomis bandė suduoti jam, Ž. S., A. U. Kaltinamasis necenzūrinius žodžius vartojo dedant antrankius, gulėdamas ant žemės. Grasino, kad taip nepaliks. Kadangi jis jį laikė, tai jam asmeniškai sakė, kad „tau storas, bus blogai“. Vartojo žodžius „mentai, gaidžiai, piderai“, kuriuos girdėjo Ž. S., A. U., O. L. Tie žodžiai, kaip pareigūną, jį įžeidė, pažemino. Jis su A. U. nebuvo apsirengę tarnybine uniforma, tačiau jam sakė „stok, policija, nesipriešink“. Kad jie yra policijos pareigūnai, jis turėjo suprasti, nes darbiniais klausimais jie buvo užėję pas Ž. S. Mano, kad G. T. norėjo įrodyti savo tiesą, be to dar jaučia neapykantą policijai. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis A. U. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono policijos kriminalinės policijos skyriaus vyriausias tyrėju. 2012-12-15 buvo tiriama baudžiama byla. Kadangi trūko pajėgų, buvo iškviesti šeštadienį. Atvykęs į komisariatą matė, kaip atvežamas G. T.. Jis paklausė, kas nutiko. G. T. papasakojo, kad jam grįžus į namus, pas žmoną rado meilužį. Kilo konfliktas. Buvo panašu į viešosios tvarkos sutrikdymą. Dar paminėjo, kad Ž. S. reikės važiuoti ištraukti patrulių automobilį, kad jie atvažiavo G. T. automobiliu. Pagal jo pareigybės aprašymą jis turi teisę bendrauti su žmonėmis. Koridoriuje jie kalbėjosi bendražmogiškąja prasme, o ne apie tai, kokius reikia atlikti veiksmus. Paskui jis nuėjo pas kitą tyrėją atlikti veiksmų kitoje byloje. Po kokio pusvalandžio užėjo pas Ž. S. į kabinetą pasiklausti, ar negalės jiems padėti. Kabinete buvo G. T. ir O. L. Ž. S. pasakė, kad pradės ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kad padėti negalės. Jie pasakė, kad išsivers ir be jo pagalbos ir išėjo į koridorių. Pas kolegą Ž. S. turėjo teisę užeiti, nes turėjo organizuoti darbą. Po kiek laiko išgirdo galingą durų trenksmą ir spiegiančią O. L. Išbėgus iš už kampo, jam pasirodė, kad Ž. S. yra G. T. glėbyje. Ž. S. G. T. šaukė „stok“. Su M. S. pribėgę sušuko „stok, policija“. Atitraukė G. T., tačiau jis vėl puolė, grumtynės buvo intensyvios. O. L. šaukė Tada G. T. parvertė ant žemės, kad uždėtų antrankius. Dar G. T. šaukė, kad užmuš O. L. Jam susidarė įspūdis, kad G. T. norėjo pulti O. L. O kadangi jie sutrukdė tai padaryti, tai ir išsakė jiems visus necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius.  Jis rėkė jiems „gaidžiai, piderai, mentai, parodykit veidus, kad žinočiau, kaip atrodote, kad išėjęs į laisvę galėčiau susidoroti“. Necenzūriniai žodžiai jį pažemino, įžeidė. Be to, jis dar grasino. Kadangi jis veidu į grindis buvo paguldytas, tai stengėsi apsisukti, persiversti, kad žinotų, kaip atrodo policijos pareigūnai. Grumtynių metu jie reikalavo, kad duotų rankas uždėti antrankius. Uždėti antrankius sekėsi sunkiai, nes G. T. labai priešinosi ir dar jis yra labai tvirtas vyras. Uždėję antrankius, dar jį laikė. Jis laikė kojas, o M. S. prispaudęs prie žemės laikė už nugaros. G. T. laikė apie 5 minutes. Kai atvažiavo ekipažas, G. T. jau buvo aprimęs. Jei jie nebūtų atbėgę, mano, kad tiek Ž. S., tiek O. L., tiek jos draugas būtų buvę sužaloti. Vadovaujantis policijos veiklos įstatymu jie turėjo teisę sulaikyti žmogų, įtariamą padarius nusikalstamą veiką. G. T. buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurio jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Jis buvo apsirengęs civiliais rūbais, tačiau G. T. turėjo žinoti, kad jis yra policijos pareigūnas, nes prieš tai jie bendravo ir kabinete, ir fojė su M. S. sakė „stok, policija“. G. T. 2012-12-15 matė pirmą kartą. Jis buvo labai įtūžęs, piktas. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja O. L. parodė, kad nukentėjusiuosius pažįsta. Jie yra policijos pareigūnai, su kuriais nėra piktuoju. Kaltinamąjį pažįsta, nes yra buvęs jos sugyventinis. Kartu dabar negyvena. Galėjo būti 2012-12-15, ji buvo su draugu Egidijumi, kurio pavardės neprisimena. Atvažiavęs G. T. pamatė Egidijų. Supykęs, kad ji ne viena, G. T. Egidijų išvijo lauk. Kadangi G. T. jį vijosi, Egidijus iškvietė policiją. Atvažiavo Ž. S., kuris juos nuvežė į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Nors Egidijus kvietė policiją, tačiau pareiškimo jis nerašė. Neprisimena, kur buvo kaltinamasis jiems atvykus į policijos komisariatą. Apklausiant G. T., ji taip pat buvo pakviesta pas tyrėją į kabinetą, kur jie susiginčijo dėl pavydo, nes jis jos pavydėjo. Tuo metu G. T. jai grasino. Tyrėjas pasiūlė susitarti, tačiau ji nenorėjo tartis. Pareiškimą dėl grasinimų rašyti nenorėjo, tačiau vieną kartą reikėjo jį pamokyti dėl tų grasinimų. Tą pareiškimą vis dėl to parašė. Pro duris į koridorių ji išėjo pirma, nes nebenorėjo nervintis. Kaip G. T. išėjo į koridorių, ji nematė. Išeinant G. T. iš kabineto durų trenksmo negirdėjo. Išeidamas iš kabineto G. T. buvo pyktas. Jį pamačiusi, ji pradėjo šaukti, nes pagalvojo, kad ją puls. Ji nematė, kaip į koridorių išėjo tyrėjas Ž. S.. Kaip G. T. buvo priremtas prie durų – nematė, nes nusisukusi verkė. Po to ji pamatė, kaip pareigūnai jį užgulė. Vienas iš pareigūnų liepė jai eiti į šoną. Matė, kaip pareigūnai G. T. prie žemės spaudė. G. T. sulaikė trys pareigūnai. Ar G. T. sakė keiksmažodžius – neprisimena. Nematė, kad būtų bandęs suduoti smūgius pareigūnams. Pareigūną Ž. S. 2012-12-15 matė pirmą kartą. Neprisimena, ar pareigūnas buvo apsirengęs tarnybine uniforma. 

Liudytojas D. V. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus vyresniuoju specialistu budėtoju. Kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjusiuosius pažįsta kaip kolegas. Nėra su jais piktuoju. Tą dieną budint, kolega priėmė pranešimą, kad vyksta konfliktas tarp asmenų, kad vyriškis persekioja moterį. Jie nusiuntė kelių policijos ekipažą aiškintis situaciją. Vyresnysis ekipažas pranešė, kad turi sulaikę asmenis, tačiau nesiseka išsiaiškinti ir kad nori, kad dalyvautų rajono kriminalinės policijos pareigūnas. Susisiekė su budinčiu rajono kriminalinės policijos pareigūnu, kurio paklausė, ar jis vietoje, ir ar galima pristatyti žmones. Pareigūnas atsakė, kad asmenis gali pristatyti į policijos komisariatą. Policijos ekipažui buvo pranešta, kad su visais žmonėmis gali vykti į policijos komisariatą, esantį Purienų g. 48, Šiauliai. Po kiek laiko Ž. S. pranešė, kad pristatytas asmuo bandė pasišalinti iš komisariato patalpų ir sulaikomas pasipriešino. Gavus tokią žinią buvo duotas nurodymas Šiaulių miesto policijos komisariato operatyvinės grupės pareigūnams vykti įforminti įvykį. Jo darbo vieta Aušros al. 19, Šiauliai. Tiesiogiai su pareigūnais, kaltinamuoju nebendravo. Jo darbo praktikoje tyrėjai pirmą kartą prašėsi pagalbos. Kad paskambino Ž. S., jis pažino iš balso. Tuo metu jis buvo susijaudinęs, uždusęs, nelygus kvėpavimas. Ž. S. informavo, kad kaltinamasis sulaikytas.

Be nukentėjusiųjų Ž. S., M. S., A. U., liudytojų O. L., D. V. duotų parodymų, G. T. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

• Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Ž. S. 2012-12-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-12-15 13.20 val. į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariatą buvo pristatyta G. T., O. L. ir E. M.. Pakalbėjus 308 kabinete su O. L. ir G. T., nustatė, kad G. T. veiksmai atitinkai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies požymius, todėl paskambino budėtojui ir paprašė atsiųsti ekipažą, kad G. T. pristatytų į Šiaulių miesto policijos komisariatą apklausti nukentėjusiąją bei surinkti kitus duomenis. G. T., supratęs, kad jis bus sulaikomas, staiga puolė nuo kėdės kabineto duris atidarė koja ir išbėgo į koridorių. Siekdamas jį sulaikyti, Ž. S. išbėgo paskui jį ir jį prispaudė prie 307 kabineto durų, pasakė, kad nesipriešintų. Tačiau G. T. atsisuko į jį, užsimojo rankomis, bandė suduoti kojomis, todėl jis G. T. bandė sutramdyti parversdamas ant žemės. Pamatę, kas vyksta A. U. ir M. S., sušuko: „stok, policija“, ir padėjo sulaikyti G. T.. Dedant G. T. antrankius jis spardėsi kojomis, bandė suduoti rankomis, plūdosi necenzūriniais žodžiais (3 b. l.). 
• Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta padaryto nusikaltimo vieta butas, esantis Purienų g. 48, Šiauliuose (5-8 b. l.).
• Iš policijos ataskaitų žiūryklės matyti, kad įvykis užfiksuotas 2012-12-15 13.43 val. vyresniojo specialisto D. V. (13-16 b. l.).
• Iš 2013-01-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyti garso įrašai – pokalbių policijos komisariate išklotinės. Iš III įrašo matyti, kad vienas pareigūnas klausia, ar reikalingas skubiai ekipažas, o kitas atsako, kad nereikia skubiai, kad nori į PK pristatyti, „...ten iš Šapnagių, kur Giedrius atvežė, visą šaiką būtų nurūkęs tada...“. Iš IV įrašo matyti, kad policijos pareigūnas aiškina situaciją „... kol susiraitėm, trise čia susiraitėm, biški psichinis...“. Iš VII įrašo matyti, kad policijos pareigūnas Žydrūnas aiškina situaciją: „... nu kaip sėdėjom, šnekėjom, aiškinau, kad čia išeina smurtas artimoj aplinkoj dėl grasinimų, kadangi jis prie manęs grasino tai pačiai, aš ją vis tiek pakasiu, nu ką nusprendžiau, kad jį reik vis tiek vežt, sužinojęs, įtaręs, puolė pro duris, spyrė iš kojos į duris...“, „...bandė pabėgt, paskui vijausi, ėjo pro šalį tie (neaiškiai kalba) pasipriešino spardydamasis kojomis, aktyviais veiksmais...“, „...kaip čia jis bandė pabėgt, aš tiksliai nepasakysiu, ar jis pabėgti norėjo, ar pas savo sugyventinę kažką daryt, tiksliai to nepasakysiu, bet kad puolė lauk, tai puolė...“ (17-19 b. l.).
• Iš 2012-12-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad G. T. atpažino M. S. kaip asmenį, kuris jam sudavė vieną kartą rankos kumščiu į nugarą (48-52 b. l.).
• Iš akistatos protokolo, kuriame užfiksuoti įtariamojo G. T. ir nukentėjusiojo Ž. S. parodymai, matyti, kad prieštaravimų pašalinti nepavyko, G. T. parodė, kad jis išbėgo iš kabineto, nes norėjo pasivyti O. L. (58-59 b. l.).
• Iš akistatos protokolo, kuriame užfiksuoti įtariamojo G. T. ir nukentėjusiojo A. U. parodymai, matyti, kad prieštaravimų pašalinti nepavyko (62-63 b. l.).
• Iš akistatos protokolas, kuriame užfiksuoti įtariamojo G. T. ir nukentėjusiojo M. S. parodymai, matyti, kad prieštaravimų pašalinti nepavyko (66-67 b. l.).
• Iš 2012-12-27 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. T. prašymą, nes M. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (70-72 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai tokie veiksmai, kuriuos kaltininkas padaro tyčia, suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus. Grasinimas tuoj pat panaudoti smurtą – tai kaltininko veiksmai arba pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat jį panaudoti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Administracinė atsakomybė kyla, kai pasipriešindamas pažeidėjas nenaudoja fizinio smurto ir negrasina tuoj pat jį panaudoti; pavyzdžiui, grasina susidoroti ateityje, padaryti turtinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo nenutraukdamas viešosios tvarkos pažeidimo, spyriojasi, nesileidžia būti vedamas į policijos automobilį ir pan. Taigi pagrindinis kriterijus, atribojantis atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, yra kaltininko veiksmų pobūdis ir intensyvumas. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės, veikos kvalifikavimo klausimus, turi būti neginčijamai įrodytas fizinio smurto panaudojimas tyčia, siekiant pasipriešinti pareigūnų teisėtiems reikalavimams, veiksmų bei grasinimų žodžiu (taip pat necenzūrinių žodžių) pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–336/2007, 2K-802/2007, 2K–298/2009, 2K-614/2010, 2K–664/2010, 2K-56/2010, 2K-27/2012, 2K-70/2012 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus; prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes; naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.  Pagal to paties įstatymo 23 straipsnio 4 dalį fizinė prievarta yra bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų ir specialiųjų priemonių, t. y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, policijos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 5 dalis).

Teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų Ž. S., M. S. ir A. U., liudytojų O. L. ir D. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, kurie atitinka byloje surinktą medžiagą, ikiteisminio tyrimo veiksmų – policijos pareigūno tarnybiniame protokole, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, akistatų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokoluose, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą,  užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad G. T. 2012-12-15 apie 13.20 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato, adresu Purienų g. 48, Šiauliai, tarnybinėse patalpose, išbėgdamas iš kabineto Nr. 307, nevykdė teisėtų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Ž. S. reikalavimų sustoti, siekiant jį laikinai sulaikyti, priešindamasis, bandydamas rankomis ir kojomis suduoti smūgius tyrėjui Ž. S. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato, kriminalinės policijos skyriaus vyresniesiems tyrėjams A. U. ir M. S., taip vengdamas sulaikymo, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui Ž. S. ir vyresniesiems tyrėjams A. U. ir M. S. Kaltinamasis teisme dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, padarymo neprisipažino, paaiškino, kad neva nebuvo pagrindo jį sulaikyti, todėl jis išėjo iš kabineto neatsiklausęs, jis negalėjo paaiškinti, kodėl vijosi O. L., nors prieš tai pripažino, kad jam nebuvo, dėl ko su ja tartis. Jis taip pat neleido jam uždėti antrankius, nes neva nebuvo dėl ko juos dėti. Iš G. T. buvusios sugyventinės O. L. parodymų matyti, kad ji kabinete parašė pareiškimą ir iš jo išėjo. Ž. S. patvirtino, kad O. L. kabinete parašė pareiškimą ir kad jai išėjus, jis paskambino ir paprašė atsiųsti ekipažą, nes neturi sąlygų laikyti įtariamuosius. Kad buvo skambinta budinčiajam ir buvo prašoma atsiųsti ekipažą iki įvykio pradžios, patvirtina policijos pokalbių garso įrašo protokolas (17-19 b. l.). Taigi kaltinamasis iš kabineto išbėgo ne iš karto po O. L. išėjimo, o po to, kai buvo paprašyta atsiųsti ekipažą, t.y., G. T. žinojo, kad bus sulaikomas, bent galėjo tai numanyti, nes kabinete prieš tai jie buvo trise – O. L., jis ir policijos pareigūnas, O. L. buvo leista eiti po to, kai ji surašė pareiškimą, ką ji ir padarė, o jis liko kabinete su policijos pareigūnu, kuris paskambino budinčiajam ir paprašė atsiųsti ekipažą. Todėl darytina išvada, kad G. T. išbėgo iš kabineto po to, kai sužinojo, kad bus sulaikomas ir vengdamas sulaikymo. Paminėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, todėl laikoma, kad O. L. parašius pareiškimą, G. T. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, nes policijos pareigūnas ėmėsi ikiteisminio tyrimo veiksmų – kreipėsi į budėtoją prašydamas atsiųsti ekipažą. Iš pareigūno veiksmų matyti, kad buvo planuojama G. T. laikinai sulaikyti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis), ir iš Ž. S. parodymų matyti, kad G. T. apie tai buvo pranešta, tačiau policijos pareigūnas nespėjo sulaikyti G. T., nes G. T. staiga pakilo nuo kėdės ir kojos spyriu atidaręs duris pro jas puolė iš kabineto. Kad G. T. skubiai išbėgo iš kabineto prieš tai koja paspyręs duris, kurios jam neatsidarė, neneigė pats kaltinamasis. Iš kaltinamojo minėtų veiksmų (sužinojęs, kad bus sulaikomas, puolė bėgti pro duris, jas atidarė kojos spyriu), taip pat atsižvelgiant į tai, kad prieš tai O. L. parašė jo atžvilgiu pareiškimą, kad jis buvo agresyviai nusiteikęs, kad kaltinamojo išbėgimas į koridorių sukėlė O. L. išgąstį, kad ją puls, todėl ji suriko, kad ji kai kurių policijos pareigūnų veiksmų nematė, nes nusisukusi verkė, darytina išvada, kad policijos pareigūno Ž. S. veiksmai, sekę po to, kai kaltinamasis išbėgo iš kabineto, t.y., puolė paskui kaltinamąjį, jį prirėmė prie kabineto Nr. 307 durų, po to pareikalavus nesipriešinti ir kaltinamajam nereaguojant, o būtent bandant suduoti ranka ir koja, atbėgus kitiems pareigūnams, nukentėjusiesiems M. S. ir A. U. ir jiems padedant, paguldė kaltinamąjį, jam uždėjo antrankius ir tokiu būdu sulaikė, yra teisėti, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, imtasi neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir planuojamus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus G. T. žinojo. Todėl G. T. teiginiai, kad neva jis nematė tikslo jį apklausinėti, kad nebuvo už ką jį sulaikyti, kad nebuvo už ką dėti antrankius vertintini kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos versija ir atmestini. Kaltinamasis taip pat teigė, kad, jam išėjus iš kabineto, jį iš visų pusių užpuolė policijos pareigūnai, kurie ėmė jį mušti. Be to, policijos pareigūnai, norėdami uždėti jam antrankius, mėtė jį į sienas, daužė, pargriovė ant žemės, užlaužė rankas. Tačiau byloje daugiau nėra įrodymų patvirtinančių, kad G. T. atžvilgiu policijos pareigūnai atliko tiek veiksmų, t. y., jį mušė, daužė, mėtė į sienas, nėra ir jam galimai padarytus sužalojimus patvirtinančio dokumento (specialisto išvados). Tiek nukentėjusieji, tiek ir liudytoja O. L. patvirtina, kad policijos pareigūnai G. T. paguldė ant žemės bei kad jam buvo užlaužtos rankos siekiant uždėti antrankius, kad jis galimai buvo mėtomas, daužomas, kaip kad teigia pats G. T., niekas to nepatvirtina. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų ir liudytojos O. L. parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs bei atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kad nukentėjusieji iki įvykio G. T. nepažinojo, kad įvykio metu jie tik vykdė savo kaip policijos pareigūnų tiesiogines pareigas – užtikrinti saugumą, vykdyti ikiteisminio tyrimo metu pavestas funkcijas, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti neteisingai apkaltinti G. T., taip pat atsižvelgiant į tai, kad G. T. daugumos savo poelgių negalėjo paaiškinti, kad jo parodymai nėra nuoseklūs ir išsamūs ir iš esmės prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams, todėl G. T. parodymai, kad jį policijos pareigūnai mušė, daužė, mėtė į sienas vertintini kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija ir atmestini. Paminėtina, kad kaltinamasis savo aktyvių veiksmų nevertina kaip pasipriešinimo policijos pareigūnams. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo imtasi neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, o G. T. išbėgo iš kabineto, po ko O. L. sušuko, todėl Ž. S. prirėmė G. T. prie 307 kabineto sienos ir pareikalavo nesipriešinti, tačiau G. T. tęsė nusikalstamą veiką – priešinosi policijos pareigūnui bandydamas jam suduoti koja ir ranka, ką patvirtina nukentėjusiųjų Ž. S., M. S., A. U. parodymai. Dar daugiau – nukentėjusiajam A. U. pasirodė, kad jo kolega Ž. S. yra G. T. glėbyje, kad jis yra baksnojamas kaip bokso ringe, jie kaltinamąjį atitraukia, o jis vėl puola, be to, kaltinamasis yra tvirtas vyras, t.y., kad pasipriešinimas policijos pareigūnui yra perėjęs į puolimą, grumtynės intensyvios, jo manymu, jei jie su M. S. nebūtų atbėgę, tai E. M. ir O. L. būtų buvę sužaloti. M. S. ir A. U. situaciją įvertino kaip nusikalstamos veikos darymą ir kaip sulaikymo vengimą. Be to, paminėtina, kad sulaikymo metu Ž. S. buvo su tarnybine uniforma, o kad M. S. ir A. U. buvo policijos pareigūnai G. T. turėjo suprasti iš to, kad iki įvykio jie buvo užėję pas Ž. S. į kabinetą ir bendravo dėl darbo reikalų, be to, sulaikant G. T. abu šaukė „stok, policija“, kas laikytina reikalavimu nesipriešinti policijos pareigūnams. Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis policijos pareigūnams, žinodamas, kad jį sulaiko policijos pareigūnai, kurie vykdo savo tiesiogines pareigas, priešinosi, t.y. nevykdė teisėtų jų reikalavimų, kurie buvo jam aiškiai išsakyti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų ir liudytojos O. L. parodymai yra logiški, išsamūs ir nuoseklūs bei atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kad nukentėjusieji iki įvykio G. T. nepažinojo, kad įvykio metu jie tik vykdė savo kaip policijos pareigūnų tiesiogines pareigas – užtikrinti saugumą, vykdyti ikiteisminio tyrimo metu pavestas pareigas, t. y., teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti neteisingai apkaltinti G. T., taip pat atsižvelgiant į tai, kad G. T. daugumos savo poelgių negalėjo paaiškinti, kad jo parodymai nėra nuoseklūs ir išsamūs ir iš esmės prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams, todėl G. T. parodymai, kad neva nesipriešino policijos pareigūnams, vertintini kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos versija ir atmestini. Ištyręs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. T. kaltė dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams - tyrėjui Ž. S. ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniesiems tyrėjams A. U. ir M. S. yra įrodyta visiškai. Tyrėjas Ž. S., būdamas valstybės tarnautoju ir pradėdamas ikiteisminio tyrimo veiksmus, o Šiaulių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnieji tyrėjai A. U. ir M. S., būdamas valstybės tarnautojai ir padėdami savo kolegai Ž. S. sulaikyti G. T., vykdė tiesiogines savo pareigas, o G. T., žinodamas, kad Ž. S., A. U. ir M. S. yra policijos pareigūnai, aktyviais veiksmais, pasireiškusiais policijos pareigūnų nurodymų nevykdymu, sulaikymo vengimu, o būtent išbėgdamas iš kabineto Nr. 307 ir tokiu būdu nevykdydamas reikalavimų sustoti, bandydamas rankomis ir kojomis suduoti smūgius, neleisdamas uždėti antrankius pasipriešino tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, todėl teismas pripažįsta, kad priešindamasis policijos pareigūnams kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). G. T. veika atsižvelgiant į jo veiksmų pobūdį ir intensyvumą, į nukentėjusiųjų statusą, teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.  

Teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų Ž. S., M. S. ir A. U., liudytojų O. L. ir D. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, kurie atitinka byloje surinktą medžiagą, ikiteisminio tyrimo veiksmų – policijos pareigūno tarnybiniame protokole, įvykio vietos apžiūros, akistatų protokoluose, užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad G. T. 2012-12-15 apie 13.20 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato, adresu Purienų g. 48, Šiauliai, koridoriuje, išsakydamas garbę ir orumą žeminančius ir įžeidžiančius necenzūrinius žodžius, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėją Ž. S. ir vyresniuosius tyrėjus A. U. ir M. S. G. T. neigia įžeidinėjęs policijos pareigūnus. O. L. neprisiminė, kad G. T. būtų sakęs keiksmažodžius, tačiau paminėtina, kad ji kai kurių įvykio detalių neprisimena ar nematė, nes buvo išsigandusi, nusisukusi verkė. Be to, ji yra buvusi G. T. sugyventinė, kuriai jis grasino, kol jie buvo apklausiami Ž. S. kabinete, todėl jos parodymai vertintini kritiškai ir atmestini. Tuo tarpu iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad G. T. jų atžvilgiu buvo piktas, nusiteikęs agresyviai, pargriautas ant žemės stengėsi atsisukti ir pasižiūrėti į jį sulaikiusius asmenis, grasino jiems, kad geruoju viskas nesibaigs, vadino policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais „gaidžiai, piderai, mentai“, kurie juos įžeidė ir pažemino jų garbę ir orumą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs bei atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kad nukentėjusieji iki įvykio G. T. nepažinojo, kad įvykio metu jie tik vykdė savo kaip policijos pareigūnų tiesiogines pareigas – užtikrinti saugumą, vykdyti ikiteisminio tyrimo metu pavestas pareigas, t. y., teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, nenustatyta, kad jie būtų suinteresuoti neteisingai apkaltinti G. T., taip pat atsižvelgiant į tai, kad G. T. daugumos savo poelgių negalėjo paaiškinti, kad jo parodymai nėra nuoseklūs ir išsamūs ir iš esmės prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams, todėl G. T. parodymai, kad jis neįžeidinėjo policijos pareigūnų, vertintini kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija ir atmestini. Pastebėtina tai, kad kaltinamasis anaiptol nesišnekučiavo maloniai su nukentėjusiaisiais, jis buvo sulaikomas, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, kuris jo manymu buvo neteisėtas, be to, jis buvo piktas, agresyvus. Minėtus žodžius jis išsakė būtent policijos pareigūnams, nes į vieną iš jų – M. S., jis kreipėsi pavartodamas būdvardį „storas“, t.y., stambus. Žodžiai „mentai, gaidžiai, piderastai“ yra ypač įžeidžiantys. Žodis „mentas“ – paprastai naudojamas kaip rusų kalbos žargonas, kuriuo siekiama paniekinti, pažeminti policijos pareigūną.  „Gaidys“ – naminis paukštis, tačiau tai taip pat ir menkinamasis žodis, reiškiantis menką, silpną žmogų („Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas / redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005.– www.lkz.lt). Žodžiu „piderastai“ daroma nuoroda į asmens lytinę orientaciją. Minėtais žeminančiais žodžiais demonstruojamas neigiamas požiūris į policijos pareigūnus, jų veiklą, minėti žodžiai kenkia nukentėjusiųjų Ž. S., A. U. ir M. S. moraliniam prestižui, policijos, kaip valstybės institucijos, užtikrinančios visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, įvaizdžiui, ir tokiu būdu G. T. įžeidė savo pareigas einančių policijos pareigūnų Ž. S., A. U. ir M. S. garbę ir orumą. Be to, G. T. suvokė, jog minėti įžeidžiantys žodžiai įžeistų ne tik policijos pareigūnų, bet ir bet kurio kito asmens garbę ir orumą, suprato, jog išsako įžeidžiančius žodžius, kurie skirti savo pareigas einantiems policijos pareigūnams, viešoje vietoje girdint pašaliniams asmenims, ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nukentėjusiųjų statusą, tyčios rūšį ir nusikalstamos veikos aplinkybes, pripažįsta, jog G. T. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, kaip baigtas savo pareigas einančių valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidimas. 

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Skirdamas G. T. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis G. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 2 nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), abi nusikalstamos veikos baigtos. G. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

G. T. teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, 290 straipsnyje, padarė būdamas neteistas, nes Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu buvo dar neįsiteisėjęs, jo atžvilgiu yra pradėti dar 2 ikiteisminiai tyrimai (79-81 b. l.). Administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (84-94 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje registruotas (95-97, 98 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra, diagnozė – nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas (100 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre nėra  (102 b. l.), išsiskyręs, turi vieną nepilnametę dukrą (76-77 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiesiems rimti sužalojimai pasipriešinimo metu nebuvo padaryti, kad G. T. buvo greitai sulaikytas, jis nedirba ir neturės lėšų susimokėti paskirtą baudą, todėl G. T. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, skirtina bausmė - viešieji darbai, kurių dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos viešųjų darbų bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, G. T. skirtina bausmė – areštas, mažesnio dydžio nei už nusikaltimus numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalis), nes tai bausmės rūšis, kuri laikoma nesusijusi su laisvės atėmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, pagal kurį griežtesnė bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, apima švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir galutinė subendrinta bausmė paskirtina areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - viešaisiais darbais, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, pakeitus į arešto bausmę, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė paskirtina- areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytina pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamąjį įsakymą iki 2013-03-29 atlikta bausmė, prieš tai ją vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu pakeitus areštu, t. y., 6 viešųjų darbų valandas prilyginant 1 arešto parai.

Kaltinamajam G. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (68-69 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinė plokštelė su garso įrašu, pridėta prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. T. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir skirti jam viešuosius darbus 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir skirti jam areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir 286 straipsnį subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 5 mėnesių viešaisiais darbais, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, pakeitus į arešto bausmę, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir galutinę bausmę G. T. paskirti areštą 50 (penkiasdešimt) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. T. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-11-29 teismo baudžiamąjį įsakymą iki 2013-03-29 atliktą bausmę.

G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti - kompaktinę plokštelę su garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Asta Čebatoriūtė