Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1339-383/2013
Proceso Nr. 4-28-3-01295-2013-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.2.; 42.22.; 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. gruodžio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. R. atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties N. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
N. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio mėn. –2013 m. sausio mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Reketijos k., Kalvarijos sen., vykdydamas žemės kasimo ir statybos darbus jam ir S. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kad. Nr. 517/0002:190, Nr. 517/0002:283, jis pažeidė specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, t.y., Reketijos ežero pakrantės apsaugos juostoje dirbo žemę ir ardė velėną, dėl ko buvo pakeistas ir sužalotas reljefas 1853 m2 plote sunaikinta žolinė augmenija. Be to, jam ir S. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, Nr. 517/0002:283, pastatė lieptą į Reketijos ežerą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, t.y. įrengė lieptą į Reketijos ežerą, neturėdamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus sutikimo statyti valstybiniame vidaus vandens telkinyje. Be to, jam ir S. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kad. Nr. 517/0002:283, pareiškėjas N. R. vykdė veiklą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, t.y., Kalvarijos biosferos poligone įrengė dirbtinį nepratekamą paviršinio vandens telkinį, jo įrengimo vietos nesuderinęs su Marijampolės RAAD, dėl ko buvo pakeistas ir sužalotas reljefas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros 2013-08-01 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 49 N. R. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 5113 str. 1 d. – 750 Lt bauda, pagal ATPK 512 str. 1 d. – 750 Lt, pagal ATPK 512 str. 2 d. – 1500 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1500 Lt bauda.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi N. R. skundo netenkino ir paliko galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą.
Pareiškėjo N. R. atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-42-537/2013 ir bylą nutraukti.
Skunde pareiškėjo atstovė nurodo, kad siekiant inkriminuoti minėtą pažeidimą, visų pirma turi būti tinkamai nustatyta Reketijos ežero pakrantės apsaugos juosta. Nors byloje esantis 2013-02-13 kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, kuris yra įregistruotas Kalvarijos Savivaldybės administracijos tvarkomame Teritorijų planavimo dokumentų registre, nustato Reketijos ežero pakrantės 5 metrų apsaugos juostą, tačiau B. P. individualiosios įmonės tyrimo ataskaitoje šios pakrantės apsaugos juosta nepagrįstai išdidinta iki 25 metrų. 2013-04-02/09 patikrinimo akte apskritai nenurodyta Reketijos ežero pakrantės apsaugos juostos dydis. Nors tiek Marijampolės RAAD Kalvarijos agentūrai, tiek teismui buvo žinomi minėti prieštaravimai, tačiau teismas nepagrįstai jų nevertino, nenurodė, kodėl atmeta vienus įrodymus, ir vadovaujasi tik N. R. kaltinančiais įrodymais, tuo buvo pažeistos ATPK 257 str. nuostatos. Taigi esant įrodymų prieštaravimams dėl Reketijos ežero pakrantės apsaugos juostos dydžio, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad buvo padaryti pažeidimai ežero pakrantės apsaugos juostoje, kadangi nėra aišku, kur prasiseda ir kur baigiasi ši juosta. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai nurodo, kad bylos duomenimis įrodyta, kad N. R. Reketijos ežero pakrantės apsaugos juostoje dirbo žemę bei ardė velėną (stumdė iškastas žemes, lygino, stumdė pakrantės šlaitą bei pylė pylimą), kadangi byloje nėra duomenų, ar minėti veiksmai buvo atlikti iki 5, 10, 15 ar 25 metrų atstumu nuo vandens. Be to 2013-04-2/9 patikrinimo akte Nr. 23 nėra nurodyta, kokiu atstumu nuo vandens matosi grunto supylimas ir nustūmimas.
Teismas išvadą, jog N. R. Reketijos ežero pakrantės apsaugos juostoje dirbo žemę bei ardė velėną grindė 2013-04-02/09 patikrinimo aktu ir prie jo darytomis foto nuotraukomis (b. l. 2-4) bei B. P. individualios įmonės tyrimo ataskaitos medžiaga (b. l. 13-15). Visų pirma, 2013-04-2/9 patikrinimo akte Nr. 23 nėra nurodyta, jog Reketijos ežero apsauginėje juostoje būtų suardyta velėna, tik pažymėta, kad matosi grunto supylimas ir nustūmimas. Antra, teismas konstatuodamas pažeidimo padarymą, nepagrįstai vadovavosi foto nuotraukomis (b. l. 2-4), kadangi teismui pateikta foto nuotrauka (b. l. 3), išimta iš interneto svetainės „aruodas.lt“, neaišku kieno ir kada daryta, neaiškios joje esančių vaizdų koordinatės, taip pat joje apskritai nesimato pakrantė 5 metrų atstumu. Be to, ši nuotrauka nepagrįstai lyginama su kitomis nuotraukomis (b. l. 4), kurios darytos visiškai skirtingu metų laiku, t.y. žiemą ar ankstyvą pavasarį, esant sniego dangai (b. l. 4). Tai, kad Reketijos ežero pakrantės 5 metrų apsaugos juostoje nebuvo dirbta žemė ar ardyta velėna liudija ir 2013-10-29 darytos nuotraukos.
2013-08-01 nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog N. R., jam ir S. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kad. Nr. 517/0002:283, pastatė lieptą į Reketijos ežerą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, t.y. įrengė lieptą į Reketijos ežerą, neturėdamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus sutikimo statyti valstybiniame vidaus vandens telkinyje, tačiau teigia, kad minėtas lieptas buvo pradėtas statyti tik gavus Kalvarijos Savivaldybės administracijos rašytinį sutikimą statinio projektui, išduotą 2013-04-02, Nr. RPP-42-130402-00003 (b. l. 8). Teismas šiuo atveju nepagrįstai nurodo, kad 2013-04-02 išduotas pritarimas statinio projektui negali būti laikomas tinkamu leidimu tokiam statiniui statyti, kadangi minėtas pritarimas išduotas būtent lieptui statyti, kuriame nurodyta, kad suteikiama teisė statyti naują statinį, t.y. lieptą į Reketijos ežerą. Tai patvirtina ir 2013-11-04 Kalvarijos Savivaldybės administracijos pažyma Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, šiuo atveju, nepagrįstai nurodo, kad faktas dėl liepto statybos neginčytinai įrodytas 2013-04-02/09 patikrinimo aktu ir prie jo darytomis nuotraukomis. Visų pirma, nuotraukose su tiltu nėra nurodyta jų darymo data, todėl nėra aiški jose esančių vaizdų fiksavimo data. Be to, šios nuotraukos negalėjo būti darytos ankščiau nei 2013-04-09, kadangi minėtas tiltas nuotraukoje fiksuotos būklės galėjo būti ne ankščiau nei 2013-04-09.
Jis pradėdamas liepto įrengimą, turėjo 2013-04-02 Kalvarijos Savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą išduotą būtent lieptui statyti, kuriame nurodyta, kad suteikiama teisė statyti naują statinį, t.y. lieptą į Reketijos ežerą (b. l. 8). Šiuo atveju jis nenumatė, kad leidimą jam išdavė ne ta institucija ir neturėjo, negalėjo numatyti, kad išduotas leidimas yra netinkamas, nes 2013-04-02 pritarimas buvo išduotas būtent liepto projektui ir suteikė teisę šį lieptą statyti (minėtame pritarime aiškiai nurodyta, jog šis dokumentas suteikia teisę statyti naują statinį, iš šio pritarimo aprašomosios dalies matyti, kad jis išduotas būtent lieptui Reketijos k).
Tiek 2013-08-01 nutarime, tiek 2013-10-24 teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog N. R. jam ir S. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kad. Nr. 517/0002:283, vykdžiau veiklą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, t.y. Kalvarijos biosferos poligone įrengiau dirbtinį nepratekamą paviršinio vandens telkinį, jo įrengimo vietos nesuderinęs su Marijampolės RAAD, dėl ko buvo pakeistas ir sužalotas reljefas. Nors tiek Marijampolės RAAD Kalvarijos agentūrai, tiek teismui buvo pateiktas 2008 m. žemės sklypo planas, kuriame matosi, kad minėtoje vietoje nepratekamo paviršinio vandens telkinys (kūdra) jau buvo įrengtas dar jam nesant šio sklypo savininku, taip pat nuoseklūs parodymai (b. l. 16, 31, 29-30), kad jo įsigytame sklype buvo prūdas (kūdra), kurį jis gilino, valė šlaitus, vykdė nuo karo metų suverstų akmenų išrinkimo, sutvarkymo darbus, tačiau šios aplinkybės, nei nutarime, nei teismo nutartyje nebuvo įvertintos, nebuvo pasisakyta dėl ko teismas atmeta jį teisinančius įrodymus ir remiasi tik kaltinančiais.
Be to, atkreiptinas dėmesys, į tai, kad Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo 16 p. nustato, kad, kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti biosferos poligone, dirbtinio vandens telkinio (kūdros) įrengimo vieta derinama su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu. Taigi minėtas aprašo punktas reikalauja suderinti vietą, o ne nuo senų laikų buvusios kūdros gylį, plotą ir panašiai. Kaip minėta iš žemės sklypo 2008 m. plano matyti, kad kūdra minėtoje vietoje jau buvo įrengta iki 2008 m., todėl aplinkybės, kad iš minėtos kūdros buvo iškasti, išrinkti gausybė didelių akmenų ir tokiu būdu išvalyti šlaitai, nereiškia, kad buvo iškasta nauja kūdra naujoje vietoje. Be abejo išėmus iš buvusios kūdros didelius akmenis, jos forma ir plotas galėjo pasikeisti, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad buvo iškasta nauja kūdra, kadangi senoji kūdra niekur nedingo, todėl šios kūdros išvalymas, negali būti traktuojamas, kaip naujos kūdros įrengimas, kurios įrengimo vietą būtina derinti su Marijampolės RAAD. Tai, kad 2012 m. darytoje topo nuotraukoje „kūdra“ įvardinta ne „kūdra“ kaip minėtame 2008 m. žemės sklypo plane, o „pelke“, nereiškia, kad faktiškai minėtame žemės sklype telkinio nebuvo, kadangi faktiškai jis egzistavo ir buvo išvalytas. Be to, konstatuojant šio pažeidimo padarymą, teismas nepagrįstai remiasi ir A. P. individualios įmonės atlikta tyrimo ataskaita (b. l. 24-25), kadangi kaip matyti iš aiškinamojo rašto (b. l. 19) šiam tyrimui buvo pateikta tik 2012 m. topografinė nuotrauka, kurioje, kaip minėta, telkinys su vandeniu, skirtingai nei 2008 m. žemės sklypo plane, įvardintas „pelke“ o ne „kūdra“, todėl ir pateikta minėta tyrimo ataskaita nėra objektyvi, nes joje neįvertinti visi šiam klausimui reikšmingi dokumentai bei faktinės aplinkybės.
Atsiliepimu į N. R. atstovės apeliacinį skundą Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas su skundu nesutinka, laiko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį teisėta ir pagrįsta, ir palaiko savo poziciją bei argumentus išdėstytus atsiliepime, pateiktame Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog N. R. kaltė dėl Lietuvos Respublikos ATPK 5113 str. 1 d., 512 str. 1 d. ir 512 str. 2 d. numatytų pažeidimų yra įrodyta bylos duomenimis.
Lietuvos Respublikos ATPK 5113 str. 1 d. nustatyta, kad specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p. nustatyta, kad Pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius.
Marijampolės rajono apylinkės teismas nutartyje konstatavo, jog žemės dirbimo ir velėnos ardymo faktas akivaizdus ir šioje byloje neabejotinai įrodytas 2013 04 02-09 patikrinimo aktu, prie jo darytomis foto nuotraukomis (ATP bylos medžiaga b. l. 2-4), patikrinimo aktu Nr. 47 ir prie jo darytomis foto nuotraukomis (ATP bylos medžiaga b. l. 13-15), tą patvirtina ir B. P. individualios įmonės Aplinkos pažeidimo tyrimo ataskaitos medžiaga (ATP bylos medžiaga b. l. 22-26), iš kurių matyti, kad N. R. padarė nurodytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad šioje situacijoje reljefo plotas nėra veiką pagal ATPK 5113 str. kvalifikuojantis požymis ir tai gali turėti įtakos tik sprendžiant klausimą kitoje byloje dėl padarytos žalos atlyginimo. Iš 2013 m. balandžio 2-9 d. patikrinimo akto Nr. 23 ir iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių fotografijų matyti, kad žemės dirbimas ir velėnos ardymas vykdytas faktiškai jau nuo pat kranto linijos, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos režimas yra pažeistas.
Lietuvos Respublikos ATPK 512 str. 1 d. nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1.2 p. ir 3 p. antroje pastraipoje nustatyta, kad statant ar rekonstruojant statinius valstybiniuose vidaus vandenyse būtina turėti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinį sutikimą ar susitarimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog N. R. jam ir S. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kad. Nr. 5170/0002:283, pastatė lieptą į Reketijos ežerą, nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, lieptą įrengė neturėdamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos skyriaus sutikimo statyti valstybiniame vidaus vandens telkinyje, padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 512 str. 1 d. Šis faktas neginčijamai įrodytas 2013 04 02-09 patikrinimo aktu bei prie jo darytomis foto nuotraukomis (ATP bylos medžiaga b. l. 2-4), nes 2013-04-02 Kalvarijos savivaldybės Ūkio ir urbanistikos skyriaus specialisto rašytinis pritarimas statinio projektui negali būti laikomas tinkamu leidimu tokiam statiniui statyti, kadangi pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 1.2 p. ir 3.2 pastraipą, turėjo būti gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus sutikimas liepto statybai, tačiau jis buvo gautas tik 2013 m. gegužės 22 d. Iš 2013 m. balandžio 2-9 d. patikrinimo akto Nr. 23, iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių fotografijų ir iš N. R. 2013 m. gegužės 17 d. paaiškinimo matyti, kad liepto statyba pradėta ir baigta 2012-2013 metų žiemą, t.y. dar iki 2013 m. balandžio 2 d., taigi liepto statyba buvo pradėta neturint statybą leidžiančių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į Institucijos nurodomą aplinkybę, kad vienas iš N. ir S. R. žemės sklypuose vykdomos veiklos patikrinimo pagrindų buvo tai, kad jau 2013 m. kovo mėnesį buvo gautas pranešimas apie nelegaliai pastatytą lieptą.
Lietuvos Respublikos ATPK 512 str. 2 d. nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo 16 p. nustatyta, kad planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu.
N. R. nubaustas už tai, kad jis jam ir S. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kad. Nr. 517/0002:283, veiklą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, t.y., Kalvarijos biosferos poligone įrengė dirbtinį nepratekamą paviršinio vandens telkinį, jo įrengimo vietos nesuderinęs su Marijampolės RAAD, dėl ko buvo pakeistas ir sužalotas reljefas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš 2013 m. balandžio 2-9 d. patikrinimo akto Nr. 23 ir iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių fotografijų akivaizdžiai matosi, kad N. R. vykdė ne krantų sutvarkymo darbus, o iškasė naują kūdrą (ATP bylos medžiaga b. l. 13-15), iš 2012 m. darytos topo nuotraukos (b. l. 22, ATP bylos medžiaga, b. l. 12), matosi, kad N. ir S. R. žemės sklype kūdros nebuvo, o buvo pelkė ir iškastosios kūdros plotas žymiai viršija pelkės plotą ir yra visai kitokios formos, nei buvusi pelkė, tai konstatuota taip pat A. P. įmonės aplinkos pažeidimo tyrimo ataskaitoje (ATP bylos medžiaga, b. l. 24-25). Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583, 17.1 punkte pasakyta, kad kartu su prašymu suderinti dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą, pateikiamas dirbtinio vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomas planuojamo dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis, todėl darytina išvada, kad suderinant būsimo vandens telkinio įrengimo vietą, tuo pačiu yra suderinamas ir būsimo vandens telkinio gylis, plotas ir profilis, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad 2013-08-01 Marijampolės RAAD Kalvarijos agentūros nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo N. R. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 5013 str. 1 d. 750 Lt bauda, pagal ATPK 502 str. 1 d. 750 Lt, pagal ATPK 502 str. 2 d. 1500 Lt bauda, ir, vadovaujantis ATPK 33 str., jam paskirta galutinė subendrinta 1500 Lt bauda, paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo N. R. skundo netenkintinas, tačiau iš Marijampolės RAAD Kalvarijos agentūros nutarimo matyti, kad N. R. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 5113 str. 1 d., 512 str. 1 d. ir 512 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, kad ši techninė klaida nesukelia esminių teisinių padarinių, kadangi pats nutarimas paliktas nepakeistas, tai nesudaro pagrindo naikinti teismo nutartį. O be to, apeliacinės instancijos teismas techninių ir rašybos klaidų netaiso.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r ė :
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir N. R. atstovės advokatės Andželikos Vosyliūtės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Valdas Vitunskas