Administracinė byla Nr. ATP-553-107/2013

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00570-2013-1

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                    45.4.3.; 79.1. (S)

       KLAIPĖDOS  APYGARDOS TEISMAS

           N U T A R T I S

         2013 m. rugpjūčio 7 d.

         Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo E. G. (E. G.), gim. (duomenys neskelbtini), pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnį, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį paskirta 20 litų dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 1000 litų dydžio bauda,

                                                                n u s t a t ė :

              Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-21 nutarimu E. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 1241 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2013-06-16, apie 09.42 val., būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,78 promilės), kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas nepateikė policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo.

              Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis pareiškė nuomonę, kad, skiriant E. G. nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, ATPK 301 straipsnis buvo pritaikytas nepagrįstai, nes jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta nuobaudą, nenustatyta. E. G., būdamas užsienio pilietis, turėjo gerbti Lietuvos Respublikos įstatymus. Apeliantas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, paskirti E. G. 1000 litų dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

              Atsiliepime į apeliacinį skundą nubaustojo E. G. atstovas advokatas G. Lukauskas teigia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kad jo atstovaujamasis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis. E. G. nurodė, kad, vykdamas į Lietuvą, jis vairuotojo pažymėjimo nepasiėmė, nes nemanė vairuoti. Vairavo, nes buvo būtina. Kad būtų buvęs neblaivus, nejautė, dirba vairuotoju, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus anksčiau nebaustas. E. G. atstovas advokatas G. Lukauskas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

              Apeliacinis skundas tenkintinas.

              Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

              Apylinkės teismas, pritaikė Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio nuostatas ir E. G. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskyrė 1000 Lt dydžio baudą.

              Apeliaciniame skunde apeliantas paskirtos nuobaudos pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį neginčijo, keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, teigiama, kad taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones nebuvo pagrindo.

              Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

              ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

              Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

              E. G. pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

              Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 301 straipsnį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti 301 straipsnį (LVAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1–1396/2007, N17–103/2007).

              Nėra pagrindo nesutikti su Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko R. Šideikio apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, nenustatė. Tai, kad E. G. įvykio dieną vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nes reikėjo nuvežti į ligoninę močiutę, jo atsakomybės nesušvelnina, ši aplinkybė jokiais duomenimis nepatvirtinta. Kokią pilietybę E. G. beturėtų, privilegijos pažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymus jis neturi. Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai išlygų užsienio piliečiams nenumato. Jeigu būtų pasielgta kitaip, būtų pažeistas lygybės prieš įstatymą principas.

              Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus administracinės nuobaudos tikslus, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo, būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, todėl, atsižvelgiant į tai, ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymas naikintinas, paliktina E. G. teismo paskirta 1000 litų bauda, o teisė vairuoti transporto priemones atimtina ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimaliam terminui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

                                                                        n u t a r i a :

              Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-06-21 nutarimą pakeisti, nutarimo dalį, kuria E. G. (E. G.), skiriant nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pritaikytos ATPK 301 straipsnio nuostatos, panaikinti, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį E. G. paskirti ir papildomą nuobaudą – atimti teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 1241 straipsnio 7 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir E. G. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1000 litų dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

              Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                       Stasys Valužis