Civilinė byla Nr. 2-2322-220/2018

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00675-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.8; 3.2.6

(S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S  P  R  E  N  D  I  M  A  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas,

sekretoriaujant Simonai Beišienei,

dalyvaujant ieškovo E. M. įstatyminei atstovei A. Ž., jos atstovui advokatui Arvydui Laurišui,

institucijos teikiančios išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Armonaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. įstatyminės atstovės A. Ž. ieškinį atsakovui J. M., institucijai teikiančią išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškiniu ieškovo įstatyminė atstovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 120 Eur kas  mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovo įstatyminę atstovę – A. Ž., bei nustatyti sūnaus E. M. gyvenamąją vietą su vaiko motina ieškove A. Ž..

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovo įstatyminė atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė jos ir atsakovo sūnus E. M.. Atsakovas pripažino tėvystę, tačiau  vaiku nesirūpina. Ji laikinai su vaiku gyveno Tauragės moterų krizių centre, o nuo 2018-04-10 apsigyveno su sūnumi pas savo motiną (duomenys neskelbtini) Nuo pat sūnaus E. gimimo, jis gyvena su ja ir yra išlaikomas tik jos, nes atsakovas jokių lėšų vaiko išlaikymui neskiria. Kiek jai žinoma atsakovas šiuo metu išvykęs į Vokietiją pas savo gimines. Ji šiuo metu niekur nedirba, išgyvena iš socialinių išmokų mokamų dėl jos neįgalumo ir vaiko pašalpos. Šių pajamų savaime nepakanka tinkamam sūnaus išlaikymui, todėl jai padeda jos mama.  Atsakovas nėra neįgalus.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus teikiančios išvadą atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, jog sutinka su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovas J. M. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnis). Be to esant ieškovo įstatyminės atstovės prašymui, atsakovas apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas viešo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje būdu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 90 nustatyta, jog nepilnamečio vaiko E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai yra atsakovas J. M. ir ieškovė A. Ž..

Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ieškovo įstatyminės atstovės paaiškinimais, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su savo motina A. Ž., atsakovas vaiku nesirūpina, nesidomi, nelanko nuo vaiko gimimo. Ieškovo įstatyminė atstovė rūpinasi vaiku, pakankamai užtikrina vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovo įstatyminei atstovei vaiką padeda auginti kartu su ja gyvenanti jos mama. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo interesus, į institucijos teikiančios išvadas byloje, atstovės nuomonę laikytina, kad gyvendamas su mama nepilnametis E. M. bus tinkamai prižiūrimas ir auklėjamas, galės tinkamai augti ir vystytis. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamąją vietą yra tikslinga nustatyti su jo motina A. Ž.. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Vaiko teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje Šis principas įtvirtintas ir 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 3 dalis nustato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. 

Iš 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 90 nustatyta, jog atsakovas yra nepilnamečio vaiko E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas. Sodros duomenų bazės duomenimis, atsakovas yra bedarbis. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovas nekilnojamo turto neturi. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad atsakovas neturi transporto priemonių.

Ieškovo įstatyminė atstovė VSDFV duomenimis šiuo metu nedirba, yra oficialiai yra vaiko priežiūros atostogose yra neįgali. Ji nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, transporto priemonių, neturi. Jos gaunamos pajamos sudaro išmoka vaikui, neįgalumo pensija ir našlaičio pensija kurių bendra suma per mėnesį sudaro apie 214 Eur. Ji su vaiku gyvena pas savo motiną, kuri jiems padeda.

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Nustatyta, jog šalių turtinės padėtys, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, laikytinos lygiavertėmis, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Šalys negauna darbo užmokesčio, neturi kilnojamo ar nekilnojamo turto. Ieškovo įstatyminė atstovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė, todėl  tikroji  jo turtinė padėtis nenustatyta. Teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovo įstatyminės atstovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui, nes jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra. Be to pažymėtina, kad teismų praktikoje priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams paprastai orientaciniu kriterijumi laikoma minimaliosios mėnesinės algos dydis. Šiuo metu toks dydis yra 400 Eur. Ieškovo įstatyminė atstovė šiuo atveju prašo priteisti gerokai mažesnę vaiko išlaikymui skirtiną sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visa kasdienė vaiko priežiūra iš esmės tenka vienai ieškovo įstatyminei atstovei, todėl vaiko poreikiai jai yra geriausiai žinomi. Be to, bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovo įstatyminei atstovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su sūnaus išlaikymu ir jo kasdienių poreikių tenkinimu.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismas konstatuoja, jog ieškovo įstatyminės atstovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaiko poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2018-04-20 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tuo ieškovo įstatyminės atstovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai. Sprendimas dėl  išlaikymo  priteisimo periodinėmis išmokomis  vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). 

Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu jis uzufrukto teise skiriamas vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi 2018 m. balandžio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3.(NTP-2)-18-T-690-6305 A. Ž. buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis  mokestis 43,20 Eur (120 Eur x 12 mėn. x 3% = 43,20 Eur) ir 5,14 Eur proceso išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis),  viso 48,34 Eur (CPK 96 straipsnis), bei remiantis 2018 m. birželio 26 d. pažyma Nr. NTP-7-4004 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 130 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas suteiktas ieškovo įstatyminei atstovei (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-04-20) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti nepilnamečio vaiko motinai A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, nukreipti skubiai vykdyti.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 48,34 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus, 34 ct) įmokos kodas 5660, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, (mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, pašto išlaidos),

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, sudarančias 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurus) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.             

Teisėjas                                                                                                               Edmundas Žukauskas